2024-08-07 Nr. AB-11441-3-62-3-02680-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-23-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02680-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ (toliau – ir Įsakymas) ir Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 64-TE-299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ bei įpareigoti atsakovą Marijampolės AVPK apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad neva tarnyboje 2021 m. birželio 15 d. įvykio (duomenys neskelbtini) metu, atvykęs į galbūt teisės pažeidimą padariusios J. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), su ja konfliktavo, ranka jai sudavė du smūgius, pataikydamas į dešinės pusės galvos ir peties sritį. 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16 (toliau – ir Išvada) konstatuota, jog tokiais veiksmais panaudojo fizinę prievartą neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Kodeksas), 5 punkte numatytus principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis. Už minėtą pažeidimą skundžiamu 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 64-TE–298 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

2.2. Įsakymas buvo priimtas neatlikus išsamaus tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimo, netinkamai kvalifikavus fizinio poveikio veiksmus, tyrimo metu nebuvo bandoma surinkti papildomų duomenų, nesistengta patikrinti duomenų tikrumo.

2.3. Pareiškėjas iš Išvados nesuprato, kokį tarnybinį nusižengimą padarė. Jam 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-13 (toliau – ir Pranešimas), kuriame apibrėžta veika, susijusi su pareigūno vardo pažeminimu, nurodant, jog 2021 m. birželio 15 d. 00.59 val. įvykyje (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su galimai teisės pažeidimą padariusiu asmeniu, be teisėto pagrindo panaudojo fizinę prievartą – sudavė porą pakartotinių smūgių ranka į galvos sritį. Tačiau tarnybinė nuobauda paskirta ne už pareigūno vardo pažeminimą, o už neteisėtos fizinės prievartos panaudojimą, nors naujas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo įteiktas nebuvo. Išvadoje nėra aiškiai nurodyta, kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė ir kokias konkrečiai teisės normas pažeidė.

2.4. Ankstesniu Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba dėl to paties įvykio aplinkybių. Taip pat ankstesnėje 2021 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-13 nurodyta, kad jis, konfliktuodamas su J. G. ir siekdamas nefiksuoti savo planuojamos atlikti neteisėtos veikos (suduoti smūgius), bendraudamas su įvykyje dalyvavusia J. G., išjungė savo naudojamą vaizdo stebėjimo priemonę ir liepė tą patį padaryti ją įsijungusiai Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai S. L.. Nurodytoje išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais nevykdė Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklės), 23.3 papunkčio reikalavimų, padarydamas tarnybinį nusižengimą. Atliekant tarnybinius patikrinimus tie patys veiksmai buvo vertinami kelis kartus ir už tuos pačius veiksmus paskirtos dvi nuobaudos. Pareiškėjo neteisėtas fizinio poveikio panaudojimas jau buvo įvertintas ikiteisminio tyrimo metu ir dėl šio veiksmo buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20545-21, nes pareiškėjas nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Tarnybinis patikrinimas dėl to paties veiksmo negalėjo būti atliekamas ir turėjo būti nutrauktas.

3. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

4.1. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjui buvo pradėtas atsižvelgiant į Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, G. Č. 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją dėl 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjo galimai padaryto pareigūno vardo pažeminimo įvykio (duomenys neskelbtini) metu.

4.2. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų, t. y. galimai neteisėtai panaudotos fizinės jėgos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, Marijampolės AVPK 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-9741 tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galimai neteisėtai panaudotos fizinės jėgos sustabdyta, o dalis dėl pareiškėjo ir tyrėjos S. L. galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo atribota nuo nusikalstamos veikos ir buvo tęsiama toliau.

4.3. 2021 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-13 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. ir tyrėjos S. L. veiksmų“ konstatuota, kad pareigūnai, t. y. pareiškėjas ir tyrėja S. L. 2021 m. birželio 14 d. apie 23.00 val. nuvykę į įvykį (duomenys neskelbtini) įjungė vaizdo stebėjimo priemones. Pareiškėjas įvykio metu konfliktavo su J. G.. Iš kitų vaizdo priemonių įrašuose užfiksuotos informacijos nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas neužfiksuoti savo planuojamos atlikti neteisėtos veikos (suduoti smūgius J. G.), įvykio metu bendraudamas su J. G., išjungė savo naudojamą vaizdo stebėjimo priemonę ir liepė tą patį padaryti ją įsijungusiai tyrėjai S. L.. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ir tyrėja S. L. pažeidė Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių 23.3 papunkčio reikalavimus. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 „Dėl Tarnybinės nuobaudos skyrimo“ jiems skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

4.4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 dėl pareiškėjo buvo nutrauktas, nustačius, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo atlikti veiksmai gali užtraukti tarnybinę atsakomybę, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį negalima, nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

4.5. Marijampolės AVPK 2021 m. rugpjūčio 23 d. teikimu Nr. 64-IL-11418 tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai neteisėtai panaudotos fizinės jėgos buvo atnaujintas ir tęsiamas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. įvykio (duomenys neskelbtini) metu konfliktavo su teisės pažeidimą padariusiu asmeniu J. G., vadino ją įžeidžiančiais žodžiais, bendravo nemandagiai. Žodinio konflikto metu J. G. pastūmė pareiškėją, po to atsitraukdama ėjo tolyn, pareiškėjas – jai iš paskos (užfiksuota 1.02 val. mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuėjęs už tarnybinio automobilio ir išjungęs mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, pareiškėjas apsidairė ir ranka sudavė du smūgius J. G., pataikydamas į dešinės pusės galvos ir peties sritį (užfiksuota 0.59 val. tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine vaizdo stebėjimo kamera; mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės ir tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės laikas skiriasi 3 min.). Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos galimybių ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Kodekso 5 punkte numatytų principų, taip pat pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

4.6. Pareiškėjas su 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 64-TE-298 susipažino per Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemą 2021 m. spalio 6 d.

4.7. Marijampolės AVPK 2021 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ pareiškėjas perkeltas iš Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas. Pareiškėjas su šiuo įsakymu susipažino per Marijampolės AVPK dokumentų valdymo sistemą 2021 m. spalio 11 d.

4.8. Tarnybinio nusižengimo ribos nebuvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t. y. joje nebuvo nurodyta daugiau kaltinimų, negu buvo suformuluota pranešime dėl tarnybinio nusižengimo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo D. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto Išvadoje, pašalinti pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, G. Č. 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes 2021 m. birželio 23 d. gautas J. G. pareiškimas dėl neteisėtų jo veiksmų 2021 m. birželio 14 d. įvykyje (duomenys neskelbtini), kurio metu pareiškėjas, iškviestas į įvykį dėl bute (duomenys neskelbtini), vykstančių išgertuvių ir neprižiūrimos nepilnametės, neetiškai bendravo su galimai teisės pažeidimą padariusia J. G., išjungęs nešiojamą mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę („Body Cam“ kamerą) ir tai liepęs padaryti tyrėjai S. L., galimai keletą kartų rankomis sudavė smūgius J. G. į įvairias kūno vietas.

6.2. Paaiškėjus, kad dėl 2021 m. birželio 14 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) pareiškėjo galimai neteisėtai panaudotos fizinės prievartos pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-9741 tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galimai neteisėtai panaudotos fizinės jėgos sustabdyta ir dalis dėl jo ir tyrėjos S. L. galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo buvo atribota nuo nusikalstamos veikos ir tęsiama toliau.

6.3. 2021 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-13 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. ir tyrėjos S. L. veiksmų“ konstatuota, kad pareiškėjas ir tyrėja S. L. įvykyje (duomenys neskelbtini) išjungė savo naudojamas vaizdo stebėjimo priemones, nors vis dar bendravo su įvykyje dalyvavusia J. G.. Tokiais savo veiksmais jie nevykdė Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių 23.3 papunkčio reikalavimų. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 64-TE-223 pareiškėjui ir S. L. skirtos pastabos.

6.4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1899837-21 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui nutrauktas. Nutarime konstatuota, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį negalima, nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjo atlikti veiksmai gali užtraukti tarnybinę atsakomybę.

6.5. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 23 d. teikimu Nr. 64-IL-11418 tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai neteisėtai panaudotos fizinės jėgos buvo atnaujintas.

6.6. 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16 konstatuota, kad 2021 m. birželio 15 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas konfliktavo su galbūt teisės pažeidimą padariusiu asmeniu J. G., ranka jai sudavė du smūgius, pataikydamas į dešinės pusės galvos ir peties sritį (užfiksuota 0.59 val. tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine vaizdo stebėjimo kamera; mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės ir tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės laikas skiriasi 3 min.). Pareiškėjas fizinę prievartą panaudodamas neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojęs psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Kodekso 5 punkte numatytų principų, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 64-TE-298 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

6.7. Faktines įvykio aplinkybes, kad pareiškėjas žodinio konflikto su galimai teisės pažeidimą padariusiu asmeniu J. G. metu be teisėto pagrindo (netinkamai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui) panaudojo fizinę prievartą, ranka suduodamas du smūgius jai į dešinės pusės galvos ir peties sritį, patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20545-21 metu surinkti duomenys. Tai, kad pareiškėjas konflikto su J. G. metu prieš ją neteisėtai panaudojo fizinę prievartą, patvirtino vaizdo fiksavimo priemonių vaizdo įrašai, kurie buvo fiksuoti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine vaizdo stebėjimo kamera. Minėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad pareiškėjas žodinio konflikto su J. G. metu užsimojo ir jai trenkė, o J. G. bandė dengtis. Neteisėtos fizinės prievartos prieš J. G. aplinkybes patvirtina ir Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-5753 „Dėl vaizdo įrašų peržiūros“ detalizuotas vaizdo įrašų peržiūros turinys, kuris patvirtina analogiškas pareiškėjo panaudotos neteisėtos fizinės prievartos prieš J. G. faktines aplinkybes.

7. Teismas vertino, kad nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas neteisėtai (netinkamai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui) panaudojo fizinę prievartą prieš J. G., todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nesilaikė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų, Kodekso 5 punkte numatytų principų.

8. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymu. Išvadoje nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, pareiškėjo tyčinė kaltė (nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių pirmiau minėtų teisės aktų), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų pasekmių – teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo kaip policijos pareigūno veiklą, nesilaikymo. Išvada, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 64-TE–298, motyvuota ir pagrįsta duomenimis ir įrodymais, joje nustatytas konkretus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas, jo sudėties elementai.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo veika iš esmės tinkamai kvalifikuota pagal teisės aktų normas, apibrėžiančias tarnybinę atsakomybę, išskyrus tai, jog pareiškėjo veikos kvalifikavimas pažeidus VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus yra perteklinis, iš esmė pakartoja Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų, taip pat ir Kodekso 5 punkto nuostatų pažeidimus. Be to, pagal VTĮ 6 straipsnio 10 papunktį, šis VTĮ netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, kuriuo yra pareiškėjas.

10. Teismas pažymėjo, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatyti reikalavimai valstybės tarnautojui laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba apibrėžti specialiuose policijos statutinių pareigūnų veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose, t. y. Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Kodekso 5 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas iš tarnybinio kaltinimo pašalino perteklinę pareiškėjo veikos kvalifikacija pagal VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus.

11. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo aišku, už kokį tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo nesuprasti ir nežinoti, dėl kokių jo konkrečių galimai neteisėtų veiksmų pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir atlikus tarnybinį patikrinimą paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, nepriklausomai nuo to, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR1-13 nurodyti pareiškėjo veiksmai buvo apibendrinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Išvadoje kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo detalizuotas, nurodant konkrečius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kurie buvo atitinkamai kvalifikuoti pagal teisės aktų normas, kurias pareiškėjas pažeidė nurodytais veiksmais. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo aišku, už kokį tarnybinį nusižengimą jam paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

12. Taip pat nepagrįstais teismas laikė pareiškėjo argumentus, jog dirbtinai buvo išskirti du tarnybiniai patikrinimai dėl vieno ir to paties 2021 m. birželio 15 d. įvykio (duomenys neskelbtini) bei dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir jam paskirtos dvi nuobaudos už tuos pačius tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų įvykyje (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. 64-PR2-5045 pagrindu. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d. gautas J.

G. pareiškimas dėl neteisėtų Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų įvykyje (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-5045 pažymėta, jog tikslinant šio įvykio aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas įvykio vietoje galimai neetiškai bendravo su įvykyje dalyvavusia J. G., taip pat žodžiu nurodė policijos pareigūnei S. L. išjungti mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, o išjungus vaizdo stebėjimo priemones, pareiškėjas galimai keletą kartų, nesant poreikio, rankomis sudavė smūgius J.

G. į įvairias kūno vietas. Dėl pareiškėjo veiksmų, t. y. piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai panaudojant fizinę jėgą J. G. įvykyje (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas). Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 8 d. teikimu Nr. 64-IL-974, paaiškėjus nurodytai aplinkybei, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galimai neteisėtai panaudoto fizinio smurto prieš J.

G. įvykyje (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta. Tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo galimo Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimo buvo atribota nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastarojo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo tęsiamas toliau. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20545-21 buvo pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) dėl pareiškėjo galimai neteisėtos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai panaudojant fizinę jėgą prieš J. G. įvykyje (duomenys neskelbtini), kuris neapėmė pareiškėjo veiksmų, susijusių su neteisėtu vaizdo stebėjimo priemonių išjungimu, pažeidžiant Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių reikalavimus.

Teismo vertinimu, pastarąjį pareiškėjo tarnybinį nusižengimą dėl šių taisyklių pažeidimo buvo galima atskirai tirti nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20545-21 metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo fiziniu poveikiu prieš J. G. reikšmės tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo veiksmų, susijusių su Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklių pažeidimu, neturėjo, nes tai buvo savarankiškas tarnybinis nusižengimas, nepatenkantis į BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą piktnaudžiavimo veikos sudėtį.

13. Teismas pažymėjo, kad neteisėtas fizinio poveikio panaudojimas prieš J. G. nebuvo vertinamas kelis kartus ir pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda du kartus už tą patį tarnybinį nusižengimą. 2021 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-13 ir 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-SI-16 buvo tiriamos to paties (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybės, tačiau nustatytos ir vertinamos skirtingos pareiškėjo veikos, kuriomis jis pažeidė skirtingus teisės aktų reikalavimus ir dėl kurių pažeidimo jam buvo taikoma skirtinga tarnybinė atsakomybė. Pareiškėjo tarnybinių nusižengimų neteisėtos veikos buvo skirtingos, nors ir padarytos to paties įvykio metu, tačiau jų atribojimas nereiškia, jog pareiškėjas už tą patį tarnybinį nusižengimą buvo nubaustas kelis kartus.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, su 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-16 ir įsakymu dėl nuobaudos skyrimo pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 32 punkto reikalavimus, esminės reikšmės tarnybinio patikrinimo teisėtumui, pagrįstumui ir jo atsakomybei neturi. Pareiškėjas neneigia susipažinęs su minėtais dokumentais per Policijos dokumentų valdymo sistemą ir tai patvirtina sistemos išrašai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Be to, jo nurodyti tarnybinio tyrimo procedūriniai trūkumai pareiškėjo teisių iš esmės nepažeidė, todėl nelaikyti reikšmingais tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimais, dėl kurių tarnybinis tyrimas ir paskirta tarnybinė nuobauda būtų neteisėta ir nepagrįsta.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą bei perkeldamas į žemesnes pareigas, esminių Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Tvarkos aprašo reikalavimų, kurie turėtų įtakos tarnybinio patikrinimo ir paskirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nepažeidė.

16. Teismas sprendė, kad įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, pasekmes, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – yra proporcinga padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, tad švelninti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

17. Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo fakto, kurį patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai bei išsami Išvada. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE–298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ ir šio įsakymo pagrindu priimtą Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 64-TE–299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ bei įpareigoti atsakovą Marijampolės AVPK apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

III. 18. Pareiškėjas D. R. apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE–298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ ir Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 64-TE–299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ bei įpareigoti atsakovą Marijampolės AVPK apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai, neįsigilino į visus byloje pareiškėjo pateiktus duomenis, nesilaikė panašiose bylose suformuotos teismų praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, neatsižvelgdamas į Tvarkos aprašo reikalavimus, nutylėdamas atsakovo procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Marijampolės AVPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nesilaikė Tvarkos aprašo 21, 24, 32 punktų reikalavimų ir padarė grubius pažeidimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų nagrinėjimo betarpiškumo principą ir laisvo įrodymų vertinimo principą. Aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, jų objektyviai neištyrė, nevertino įrodymų sąsajumo, leistinumo, patikimumo bei įrodomosios vertės.

19. Atsakovas Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį „Iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus“ panaikinti, kitą sprendimo dalį, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas – palikti galioti.

20. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą administracinėje palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės AVPK palaikė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus motyvus (išskyrus sprendimo dalį dėl kaltinimo dalies išbraukimo iš tarnybinio patikrinimo išvados).

21. Pareiškėjas D. R. atsiliepime į atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE–298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ ir Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 64-TE–299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ bei įpareigoti atsakovą Marijampolės AVPK apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjas be kita ko nurodė, kad VTĮ yra netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, todėl pareiškėjui negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė už VTĮ nuostatų pažeidimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Policijos departamentas nurodė, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą bei perkeldamas skundžiamu įsakymu į žemesnes pareigas, esminių Statuto ir Tvarkos aprašo reikalavimų, kurie turėtų įtakos tarnybinio patikrinimo ir paskirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nepažeidė.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą prašė tenkinti atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį „Iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus“, kitą sprendimo dalį, kuriuo pareiškėjo D. R. skundas atmestas kaip nepagrįstas – palikti galioti. Policijos departamentas pritarė Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

IV. 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą tenkino – pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir iš rezoliucinės teismo sprendimo dalies pašalino tekstą „Iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:

25.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ (Įsakymas) ir Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 64-TE-299 „Dėl D. R. perkėlimo į žemesnes pareigas“ bei įpareigojo Marijampolės AVPK sumokėti pareiškėjui D. R. susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiško perkėlimo į žemesnes pareigas dienos iki faktiško grąžinimo į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

25.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-614-629/2023 atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25.3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami bylą iš naujo, 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto Išvadoje, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus.

26. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad iš Išvados ir Įsakymo nėra aišku, už kokią veiką pareiškėjas yra baudžiamas, teisės normos nesusietos su pareiškėjo veika, nes tą paneigia Įsakymo ir Išvados turinys. Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 64-TE-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ (Įsakymas) nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – skiriama pareiškėjui vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgus į Išvadą. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) konfliktavo su J. G., vienas kitą vadino įžeidžiančiais žodžiais, bendravo nemandagiai, fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojus psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (žodinio konflikto metu, J. G. pastūmė D. R., po ko atsitraukdama ėjo tolyn, o pareiškėjas ėjo jai iš paskos, nuėjus už tarnybinio automobilio pareiškėjas, išjungęs mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, apsidairė ir ranka sudavė du smūgius link J. G., pataikydamas į dešinės pusės galvos ir peties sritį) pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Kodekso 5 punkte numatytus principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 ir 3 dalis.

27. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. birželio 15 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) konfliktavo su J. G., vienas kitą vadino įžeidžiančiais žodžiais, bendravo nemandagiai, fizinę prievartą panaudojo neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, prieš tai neišnaudojus psichinės prievartos ir nesant pavojaus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (žodinio konflikto metu, J. G. pastūmė D. R., po ko atsitraukdama ėjo tolyn, o pareiškėjas ėjo jai iš paskos, nuėjus už tarnybinio automobilio pareiškėjas, išjungęs mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, apsidairė ir ranka sudavė du smūgius link J. G., pataikydamas į dešinės pusės rankos ir peties sritį). Šią išvadą teisėjų kolegija darė iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, padarytų D. R. ir S. L. tarnybos metu naudojantis vaizdo registratoriais bei tarnybiniame automobilyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareigūnai buvo nuvykę į iškvietimą, įmontuota galine vaizdo kamera, 2021 m. liepos 27 d. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešimo „Dėl vaizdo įrašų peržiūros“ Nr. 64-PR2-5753, 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20545-21, Marijampolės AVPK Etikos komisijos 2021 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 64-P1-83. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais savo veiksmais pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 dalis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo kaltės forma – tyčia – nustatyta pagrįstai, nes pirmiau įvardinti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, policijos pareigūnė, dirbusi kartu, ramino pareiškėją „nu gana gana gana“, pareiškėjas suprato savo elgesio neteisėtumą ir jo pasekmes.

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su vaizdo įrašų medžiaga, sutiko su pareiškėju, kad kontaktas buvo su J. G. rankos ir peties sritimi, todėl patikslino, kad pareiškėjas pataikė ne į galvą ir petį, o į ranką ir petį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2021 m. liepos 27 d. Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinio pranešime „Dėl vaizdo įrašų peržiūros“ Nr. 64-PR2-5753 taip pat nurodyta, kad pokalbio, įvykusio iš karto po smūgių metu pareiškėjas pasakė „kurva, galėjau pist į snukį“ (kalba netaisyta). Dėl veiksmų apibūdinimo tikslumo teisėjų kolegija darė išvadą, kad situacija gali būti apibūdinama įvairiai: „smūgių sudavimas“, „šiurkštus stūmimas“, „grubus fizinis kontaktas“, „bedimas“ ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atlikti veiksmai, atsižvelgiant į užsimojimo trajektoriją, labiausiai atitinka apibūdinimą „smūgių sudavimas“, bet pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20545-21 išvadoje nurodoma, kad medicinos specialistai nenustatė jokių J. G. sužalojimų ar sveikatos sutrikdymų. Atitinkamai ir Išvadoje pareiškėjo veiksmai ir kontaktas su J. G. vertinami specifiškai – kaip smūgiai link J. G. kontaktuojant su J. G., tačiau taip pat nurodoma, kad nenustatyti jokie J. G. sužalojimai ar sveikatos sutrikdymai. Taigi pareiškėjo kontaktas su J. G. pagrįstai įvardijamas kaip „smūgiai“, o ne „šiurkštus stūmimas“.

29. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad skiriant tarnybinę nuobaudą neįvertintos visos aplinkybės, įskaitant, bet neapsiribojant, neatsižvelgta į J. G. būseną (girtumas) ir elgesį (keikėsi, stūmė, konfliktavo, pareiškėjas teigia, kad ji jam trenkė). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Išvadoje aiškiai nurodyta, kad J. G. buvo neblaivi, jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Taigi šios aplinkybės buvo įvertintos. Duomenų, kad J. G. būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už kitus teisės aktų pažeidimus, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įrašų medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo elgesys buvo neadekvatus esamoms aplinkybėms ir neproporcingas esamam pavojui (J. G. ėjo tolyn, o pareiškėjas ėjo jai iš paskos, nuėjus už tarnybinio automobilio pareiškėjas, išjungęs mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, apsidairė ir ranka sudavė smūgius, kurie nesukėlė sužalojimų).

30. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.).

31. Apibendrindama nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai.

32. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad tiriant tarnybinį nusižengimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino. Teisėjų kolegija nurodė, kad Pranešime aiškiai įvardijama, kad prašoma pasiaiškinti dėl 2021 m. birželio 15 d. įvykio (duomenys neskelbtini), kai konfliktuodamas su galimai teisės pažeidimą padariusiu asmeniu be teisėto pagrindo panaudojo fizinę prievartą – sudavė porą pakartotinių smūgių ranka į galvos sritį. Taip pat įvardijami teisės aktai, kurių pažeidimu pareiškėjas įtariamas (Policijos įstatymo 4 str. 2 d., 25 str. 1 d. 1 p., 27 str. 1 ir 3 d., Kodekso 5 p., 7.1 ir 7.2 p., VTĮ 16 str. 1 d. 1, 3, 5 p.). Tai, kad tiriant situaciją nustatyta, kad pareigūno vardo pareiškėjas nepažemino, tačiau pažeidė kai kuriuos kitus Pranešime nurodytus teisės aktus, nedaro Pranešimo neišsamiu ar neaiškiu. Pareiškėjo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir pasiaiškinti dėl tarnybinių nusižengimų pažeista nebuvo. Tai, kad pareiškėjas su Pranešimu ir 2021 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 64-TE-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“ buvo supažindintas per Policijos dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS), nustatė pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai to nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjo apeliaciniame nėra argumentų, kaip toks supažindinimo būdas pažeidė ir suvaržė jo teises, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai, pradėjus tarnybinį patikrinimą, dėl dalies pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl tarnybinis patikrinimas dėl dalies pareiškėjo veiksmų buvo sustabdytas. Kadangi pareiškėjo veikoje buvo nustatyti keli savarankiški teisės pažeidimai, todėl dėl pažeidimo, kuris nebuvo analizuojamas ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už vaizdo registratoriaus išjungimą. Pareiškėjas šios tarnybinės nuobaudos neginčijo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo atnaujinta sustabdyta tarnybinio patikrinimo dalis, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas už fizinės jėgos neproporcingą panaudojimą, konfliktavimą, nemandagų bendravimą. Šią tarnybinę nuobaudą pareiškėjas apskundė teismui. Atsižvelgdama į aprašytą situacijos unikalumą, vadovaudamasi teisingumo ir atsakomybės neišvengiamumo principais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Statuto 39 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, nes nustatyti keli tarnybiniai nusižengimai, Marijampolės AVPK viršininko 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 64-TE-298 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. R.“, kurio sudėtinė dalis yra Išvada, nuobauda paskirta už veiksmus, dėl kurių tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, šie veiksmai iki tol nebuvo vertinami tarnybinės atsakomybės prasme, tarnybinių nuobaudų už tai nebuvo paskirta. Priešinga pozicija lemtų pareiškėjo atliktų sunkesnių pažeidimų nevertinimą tarnybinės atsakomybės prasme ir Statuto 38 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Statutu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, darė išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Išvadoje klaidingai užfiksuota aplinkybė, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, neturi įtakos nuobaudos teisėtumui, nes jo situacija buvo įvertinta palankiau pareiškėjui nei realiai buvo.

35. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė iš esmės teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime esantys techniniai teisės aktų ir jų nuostatų įvardijimo netikslumai nedaro įtakos sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija akcentavo, kad tai, jog teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

36. Įvertinęs bylos medžiagą ir byloje nenustatęs jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, tuo pačių nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo skundą atmetė.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies pašalino tekstą „Iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pašalinus pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimo metu inkriminuotų teisės normų pažeidimą, tai nenurodoma rezoliucinėje dalyje.

V. 39. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo D. R. prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu. LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartimi konstatavo, kad nors pareiškėjas pateiktame prašyme nurodo, kad prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-6971-428/2023, tačiau iš šiame prašyme išdėstytų argumentų, akivaizdu, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023.

40. Pareiškėjas D. R. prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais argumentais:

40.1. LVAT neįvertino tos aplinkybės, jog Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo pateiktas per DVS, kai D. R. nebuvo darbe ir jis negalėjo pasinaudoti savo teise pateikti paaiškinimą. LVAT išvada, kad pareiškėjui buvo įvardijami teisės aktai, kurių pažeidimu įtariamas, yra nepagrįsta, kadangi Pranešime pareiškėjas buvo kaltinamas pažeminęs pareigūno vardą, tuo tarpu Išvadoje į kaltinimą įtrauktas ir kaltinimas dėl Statuto 17 straipsnio pažeidimo, t. y., priesaikos sulaužymo. Pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu pažeista jo teisė į gynybą. Be kita ko, D. R. nurodo, kad jis buvo tik formaliai, pažeidžiant Aprašą, supažindintas su Pranešimu.

40.2. LVAT neįvertino objektyvių įvykio aplinkybių, kad 2021 m. birželio 14 d. įvykio (duomenys neskelbtini) metu J. G. prieš pareiškėją vartojo įžeidžiamus, jį žeminančius žodžius, kad ji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kad pareigūnai reagavo į iškvietimą. Byloje buvo ignoruojama, kad J. G., prieš kontaktą su ja, trenkė policijos pareigūnui į veidą. Nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti, ar pareigūnai galėjo kitomis priemonėmis įvykdyti užduotį, kadangi apsvaigęs nuo alkoholio asmuo neadekvačiai reaguoja į situaciją ir nesugeba jos tinkamai įvertinti. Nėra individualiai situacijai įvertintas J. G. pasipriešinimo intensyvumas ir paaiškinta, kodėl esant tokiam pasipriešinimui, pareiškėjo veiksmai buvo neproporcingi. Pareiškėjo vertinimu, LVAT tik perrašė Išvadoje pateiktas įvykio aplinkybes. LVAT išvados, kad pareiškėjas pataikė J. G. į ranką ir petį, yra nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas byloje esančių įrodymų sąsajumas, leistinumas, patikimumas bei įrodomoji vertė.

40.3. LVAT išvados, jog tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo neatitinka tikrovės, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. birželio 23 d., o tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. liepos 5 d., nors oficiali informacija apie šį įvykį buvo registruota 2021 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, LVAT nepagrįstai nefiksavo Aprašo pažeidimų.

40.4. LVAT nenustatė, kad Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis turi 7 punktus ir nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai kvalifikuota veika, t. y. nenurodytas konkretus punktas.

40.5. Nors atsakovas Marijampolės AVPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau LVAT šių aplinkybių neįvertino, veikė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens naudai. Tai, kad Išvadoje ir Įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu.

40.6. Išvadoje buvo subjektyviai išdėstytos faktinės aplinkybės ir atskirai pateiktas sąrašas teisės normų, kuriomis remiamasi priimant sprendimą skirti tarnybinė nuobaudą, tačiau atsakovas nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aišku, kaip pasireiškė vienos ar kitos Išvadoje nurodytos normos pažeidimas.

41. Atsakovas Marijampolės AVPK ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimuose į prašymą atnaujinti procesą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai, kad pareiškėjo netenkina apeliacinės instancijos teismo motyvai savaime nereiškia, kad LVAT nutartis yra be motyvų. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde ir kurie buvo išnagrinėti teismų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 42. Pareiškėjas D. R. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2486-1047/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu.

43. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

44. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

45. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

46. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

47. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

50. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023, liko neįvertinti Marijampolės AVPK padaryti procedūriniai pažeidimai (Pranešimas pateiktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nesuformuluoti visi kaltinimai, kurie vėliau nurodyti Išvadoje ir Įsakyme, nepagrįstai išskaidytas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, pažeista pareiškėjo teisė į gynybą), apeliaciniame skunde nurodytos, pareiškėjo vertinimu reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (J. G. veiksmai įvykio metu, tai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, trenkė policijos pareigūnui į veidą, pasipriešinimo intensyvumas, byloje esančių įrodymų sąsajumas, leistinumas, patikimumas bei įrodomoji vertė). Pareiškėjas grįsdamas šiuo proceso atnaujinimo pagrindu nurodo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas.

51. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas įvertino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jas atitinkamai pagrindė bei motyvuotai paaiškino, kodėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos sprendžiant, ar ginčijami įsakymai yra pagrįsti, o vien tam tikrų įrodymų ar argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai (dėl Marijampolės AVPK procedūrinių pažeidimų reikšmės, dėl J. G. veiksmų). Dėl to prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens, pareiškėjo, netenkinantys ar neišsamūs, netinkami teismo nutarties motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui, nes kaip jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tam tikrų proceso dalyvio argumentų neaptarimas teismo sprendime ar nutartyje savaime nereiškia teismo motyvų nebuvimo teismo sprendime ar nutartyje apskritai.

52. Dėl pareiškėjo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovo apeliacinį skundą nenurodydamas motyvų, pažymėtina, kad teismas tik iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies pašalino tekstą „Iš tarnybinio kaltinimo, nurodyto 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-16, pašalinti perteklinę pareiškėjo D. R. veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus“, tačiau su tuo susijusių motyvų nepašalino iš motyvuojamosios dalies. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pašalinus pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimo metu inkriminuotų teisės normų pažeidimą, tai nenurodoma rezoliucinėje dalyje. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisinė padėtis pablogėjo, t. y. pareiškėjui Išvadoje inkriminuota veika pagal VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus liko pašalinta.

53. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo šališkumu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), o ne ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), taigi minėti argumentai nėra susiję su prašomu atnaujinti procesą pagrindu.

54. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pareiškėjo nurodyta apimtimi (tiek, kiek nevertino ir nemotyvavo pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su galbūt bylai reikšmingomis aplinkybėmis, bei pareiškėjo nurodytų procedūrinių Marijampolės AVPK pažeidimų) yra be motyvų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

55. Akcentuotina, jog ABTĮ 156 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

56. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio įrodymų vertinimo ir bylos išnagrinėjimo. Kaip minėta, tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

57. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. R. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023 pagal pareiškėjo D. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2486-1047/2023 pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis