Legislator Case Law & Legislation
d99fcd15-0282-4ede-9c6c-ba32ce4fa139 AI generated

d99fcd15-0282-4ede-9c6c-ba32ce4fa139 · Kauno apygardos teismas

Case Number d99fcd15-0282-4ede-9c6c-ba32ce4fa139
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad kiemo statiniai (asfaltuota kiemo aikštelė ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinių daiktų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir poliklinikos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai;

Legislator headnote

AI generated

d99fcd15-0282-4ede-9c6c-ba32ce4fa139 · Kauno apygardos teismas: IeÅ¡kovė turėjo sulaukti atsakovo atsakymo ir įsitikinti, kokia yra perkamo turto apimtis ir dydis. IeÅ¡kovė, sudariusi sutartį, pati prisiėmė rizikÄ dėl įsigyto turto. Nagrinėju atveju teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog poliklinikos ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytas registruotų statinių su savo unikaliais numeriais pardavimas, t.y. sutartyje nebuvo aptarta, jog nuosavybės teisė į statinius kaip priklausinius pereina pirkėjui. Tokios sÄ lygos sutartyje ir negalėjo bÅ«ti, nes pardavėjas perdavimo aktu Å¡io turto neįgijo, tai gi ir negalėjo jo parduoti.  III.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1352-273/2015 Teisminio proceso Nr.2-69-3-10276-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 121.22. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Medizas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3270-151/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Medizas“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius (priklausinius) pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir J.

A. G., n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 3-6) praÅ¡ydama:

1) pripažinti, kad kiemo statiniai (asfaltuota kiemo aikštelė ir tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinių daiktų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir poliklinikos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai;

2) pripažinti, kad sudarant 2014 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4-963) ieÅ¡kovė kartu su pagrindiniais daiktais įgijo nuosavybės teisę ir į jų priklausinius – kiemo statinius  (asfaltuotÄ Â Â kiemo  aikÅ¡telę  ir tvorÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė 2014 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ trečiojo asmens J. A. G. įgijo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ir poliklinikos pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(toliau – Poliklinika). Namas ir Poliklinika turi priklausinių - asfaltuotÄ kiemo aikÅ¡telę ir tvorÄ , unikalus Nr. 1993-2034-0034, kurie iki nuosavybės teisių į NamÄ ir PoliklinikÄ perėjimo ieÅ¡kovei turėjo priklausyti pardavėjui, tačiau Nekilnojamojo turto registre buvo ir yra registruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė patikėjimo teise valdoma atsakovo.

Kadangi nei sutartyje, nei įstatyme nebuvo nustatyta kitaip, Kiemo statiniai taip pat turėjo pereiti ieÅ¡kovei. Poliklinika, Namas ir Kiemo statiniai stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Ä® aikÅ¡telę patenkama pro PoliklinikÄ , o į namÄ - tik per aikÅ¡telę. AikÅ¡telė yra vidinis Poliklinikos ir Namo kiemas. O tvora jungia PoliklinikÄ su Namu ir taip riboja patekimÄ Ä¯ aikÅ¡telę.

Tik pastatų valdytojas turi galimybę patekti į aikÅ¡telę ir ja naudotis. Kiemo statiniai yra nuolat funkciÅ¡kai susiję su Poliklinika bei Namu ir jiems tarnauja - tokia AikÅ¡telės ir Tvoros paskirtis. Todėl Kiemo statiniai laikytini Å¡ių pagrindinių daiktų priklausiniais. 2010 m. rugsėjo 22 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-598 J. A. G. ir J. A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į NamÄ ir PoliklinikÄ lygiomis dalimis. Nors apie Kiemo statinius - Namo ir Poliklinikos priklausinius - įsakyme nebuvo užsiminta, nei įstatymas, nei sutartis jiems kitokio nei pagrindiniams daiktams likimo nenumatė, todėl jie taip pat turėjo tapti pardavėjo J.

A. G. ir J. A. G. nuosavybe. J. A. G. mirus, jo turtÄ pagal įstatymÄ paveldėjo pardavėjas. Mirusiajam priklausiusių Kiemo statinių dalių paveldėjimo klausimas atskirai nebuvo sprendžiamas, taigi jas taip pat turėjo iÅ¡tikti pagrindinių daiktų likimas ir nuosavybės teisės į jas turėjo pereiti pardavėjui. 2014m. kovo 25 d. pardavėjas ir ieÅ¡kovė sudarė Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei buvo perleistos nuosavybės teisės į NamÄ ir PoliklinikÄ . Sutartyje taip pat nebuvo aptartas Kiemo statinių likimas, todėl jie pripažintini ieÅ¡kovės nuosavybe.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (t.1, b. l. 45-47) prašė ieÅ¡kinio netenkinti.

Nurodė, kad trečiajam asmeniui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į kiemo statinius - tvorÄ ir kiemo aikÅ¡telę, nesant apie juos duomenų. Namas ir Poliklinika funkciÅ¡kai galėtų funkcionuoti ir be kiemo aikÅ¡telės ir tvoros, tuo labiau, kad Å¡ių daiktų nusidėvėjimas yra 70 procentų, kiemo statiniai yra žemės sklype, kuris ieÅ¡kovei nepriklauso. Kiemo statiniai liko valstybės nuosavybe, nes nebuvo pateikta praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių į juos atkÅ«rimo. Atkuriant nuosavybės teises pardavėjui su atsakovu (valstybe) jokio teisinio ginčo nekilo, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas kiemo statinių nuosavybės klausimas, todėl nebuvo taikytina CK 4.14 str. 2 d. nuostata, kad „...kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai“.          Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (t.1, b.l. 40-42).         Trečiasis asmuo J.

A. G. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo UAB „Medizas" ieÅ¡kinį tenkinti (t.1, b.l. 113-114). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 9,28 € valstybei iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu apmokėti.Teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kiemo statinių pripažinimo priklausiniais atmetė kaip nepadrįstÄ ir neįrodytÄ . Teismas nustatė, kad J. A. G. ir mirusiam jo broliui J.

A. G. nuosavybės teisės valdymo faktas į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Turto savininkai pagal turto perdavimo aktÄ savo nuosavybę įregistravo nekilnojamo turto registre ir turėjo matyti, kad jiems buvo įregistruoti tik namai be kiemo įrenginių, nes kiti statiniai jau iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo buvo įregistruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė. Teismas nurodė, kad pastatai yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo įrenginių gali bÅ«ti savarankiÅ¡kai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieÅ¡kovas negalėtų valdyti pastatų ar jų naudojimas jiems bÅ«tų apsunkintas. vienintelis įvažiavimas pasiekti pastatÄ 62A yra per pastatÄ 62 ir per kiemo aikÅ¡telę.

Teismas sutiko, kad pastate tuo tikslu yra padarytas įvažiavimas (tarpuvartė), kuri iÅ¡ tiesų yra naudojama privažiuoti prie pastato 62A, tačiau kaip tai susiję su reikalavimu pripažinti kiemo aikÅ¡telę ir tvorÄ priklausiniais teismui neaiÅ¡ku, nes ieÅ¡kovė yra abiejų nekilnojamo turto objektų savininkė ir manytina, kad nedaro pati sau kliūčių patekti į pastatÄ 62A. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kaip pastatų savininkė turi įstatyme garantuotÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į priklausinius, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Teismas nustatė, kad kiemo statiniai - tvora ir kiemo aikštelė, nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti dar iki sandorio - 1996 m. birželio 25 d., ir jiems buvo suteiktas unikalus numeris -(duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisių į juos perdavimas pirkimo-pardavimo sutartimi turėjo būti specialiai aptartas. Kad šie statiniai yra atskiri, savarankiški teisinių santykių objektai, jau prieš sudarant sandorį tiek pirkėjui, tiek pardavėjui turėjo būti žinoma. Teismo vertinimu ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga turėjo galimybę ir privalėjo atkreipti dėmesį, kad registro duomenyse kiemo statiniai trečiajam asmeniui nepriklauso, o taip pat žinodama, kad šis kreipėsi dėl kiemo statinių perdavimo, negalėjo manyti, kad ginčo statiniai yra perkamo turto priklausiniai.

IeÅ¡kovė turėjo sulaukti atsakovo atsakymo ir įsitikinti, kokia yra perkamo turto apimtis ir dydis. IeÅ¡kovė, sudariusi sutartį, pati prisiėmė rizikÄ dėl įsigyto turto. Nagrinėju atveju teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog poliklinikos ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytas registruotų statinių su savo unikaliais numeriais pardavimas, t.y. sutartyje nebuvo aptarta, jog nuosavybės teisė į statinius kaip priklausinius pereina pirkėjui. Tokios sÄ lygos sutartyje ir negalėjo bÅ«ti, nes pardavėjas perdavimo aktu Å¡io turto neįgijo, tai gi ir negalėjo jo parduoti.  III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 3-9) ieÅ¡kovė UAB „Medizas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti visa apimtimi bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:1. Teismas atmesdamas praÅ¡ymÄ Kiemo statinius pripažinti priklausiniais nevertino reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui įrodymų, nepaneigęs to fakto, kad tarp Kiemo statinių ir pagrindinių pastatų (Namo ir Poliklinikos) egzistuoja nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys, neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ , galiojantiems teisės aktams ir teismų praktikai prieÅ¡taraujantį sprendimÄ ;2.

Kiemo statiniai funkciniu ryÅ¡iu yra susiję su Poliklinika ir Namu. Tvora ir AikÅ¡telė buvo sukurti kaip vidinis kiemas Poliklinikos ir Namo reikmėms ir tokias savybes iÅ¡laiko visÄ laikÄ . Ä® NamÄ patenkama tik pro PoliklinikÄ , o tada per AikÅ¡telę. Kiemo statiniai nuolat tarnauja Poliklinikai ir Namui. Kiemo statiniai yra Poliklinikos ir Namo priklausiniai;3. Vien tai, kad Poliklinika ir Namas yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo statinių gali bÅ«ti savarankiÅ¡kai valdomi, nepaneigia Kiemo statinių priklausinio statuso.

Tai, kad Kiemo statiniai yra registruoti kaip atskiras turtinis vienetas su savo unikaliu numeriu taip pat nepaneigia jų, kaip priklausiniu, statuso, kadangi toks statusas nustatomas atsižvelgiant į antraeilio ir pagrindinio daikto funkcinį ryšį (bendrÄ Å«kinę paskirtį), o ne įregistravimo faktÄ ;4. Antrasis reikalavimas iÅ¡ esmės laikytinas iÅ¡vestiniu ir patenkinus pirmÄ jį reikalavimÄ antrasis reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas;5. IeÅ¡kovė įrodė, kad nuosavybės teisių į pagrindinius daiktus perėjimo atvejais: (i) nuosavybės teisių į PoliklinikÄ ir NamÄ atkÅ«rimas Pardavėjui ir J.

A. G.; (ii) J. A. G. priklausiusių Poliklinikos ir Namo dalių paveldėjimas; (iii) Poliklinikos ir Namo pardavimas pagal Sutartį ieÅ¡kovei, kitoks likimas priklausiniams (t. y. Kiemo statiniam) nebuvo nurodytas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atkuriant nuosavybės teises Kiemo statinių klausimas bÅ«tų svarstytas atskirai ir jiems priskirtas kitoks likimas. IÅ¡ esmės atsakovas pripažino tÄ faktÄ , kad toks klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad: tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartyse nepadaryta iÅ¡lygos, kad priklausinys neparduodamas ar nedovanojamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas.

GrÄ Å¾inus nuosavybės teises į pastatus ir nenurodžius, kad nuosavybės teisės į Kiemo statinius nėra grÄ Å¾inamos, Kiemo statinius iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas ir jie kartu su pastatais atiteko J. A. G. ir J. A. G.;6. Tiek atkuriant nuosavybės teises į PoliklinikÄ ir NamÄ , tiek paveldint J. A. G. palikimÄ , tiek PoliklinikÄ ir NamÄ perleidžiant Sutartimi, nebuvo nei įstatymų, nei sutarčių nuostatų, kurios Kiemo statiniams numatytų kitokį likimÄ nei perleidžiamiems pagrindiniams daiktams - Poliklinikai ir Namui.

Todėl visais Å¡iais atvejais Kiemo statinius iÅ¡tiko pagrindinių daiktų likimas, ir, galiausiai ieÅ¡kovė tapo vienintele visų Å¡ių pastatų ir statinių savininke. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (t. 2, b. l. 28-30) prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ Â atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:1. Nekilnojamojo turto registre Kiemo statiniai nėra nurodyti kaip Namo ir Poliklinikos priklausiniai.

Pardavėjui trečiajam asmeniui J. A. G. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į Kiemo statinius, nes nebuvo praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Å¡iuos statinius, nebuvo pateikta įrodymų apie jų priklausymÄ iki nacionalizacijos J. A. G. ir J. A. G.. Kiemo statinių nuosavybės klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas tarp kitų subjektų - ne tarp valstybės ir ieÅ¡kovės, bet tarp valstybės ir pardavėjo;2. Poliklinika ir Namas galėtų funkcionuoti ir be Kitų statinių, kas paneigia funkcinio ryÅ¡io tarp Å¡ių statinių buvimÄ ;Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 13-15) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ Â atmesti.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina aplinkybės, kad Kiemo statiniai buvo sukurti kaip vientisas kompleksas. atsižvelgiant į tai, daiktinės teisės (turto patikėjimo teisė) ir nuosavybės teisė į Kiemo statinius, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir poliklinikÄ , jau buvo įregistruotos, ir asmenims, tiek įgyjantiems, tiek perleidžiantiems gyvenamÄ jį namÄ ir poliklinikÄ , turėjo bÅ«ti žinomos, todėl ieÅ¡kovei manyti, kad ji yra Kiemo statinių savininkė nebuvo pagrindo.

J. A. G. negalėjo parduoti ieÅ¡kovei Kiemo statinių, kurie nebuvo jo nuosavybė, o ieÅ¡kovė negalėjo jų įgyti pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ J. A. G..Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J. A. G. nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.          Byloje nustatyta, kad 1993 08 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 607p buvo nutarta perduoti pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijai (b.l. 77). 1993 11 23 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 1484-v, perdavė pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Nr. 62, Kaune, Vidaus reikalų ministerijai (b.l. 78-81).             2009 06 10 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų J.

A. G. ir J. A. G. tėvas nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).         2010 10 15 tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir advokato V. D., veikiančio pagal 2010 08 17 atstovavimo sutartį, buvo pasiraÅ¡ytas Valstybės turto, grÄ Å¾inamo buvusiems savininkams J. A. G. ir J. A. G. perdavimo priėmimo aktas Nr. 45R-1748, kuriuo buvo perduoti du pastatai esantys, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10).

Mirus J. A. G. jo turtÄ 2012 06 14 paveldėjo J. A. G., paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4-1336 (b.l. 25-28).          2014 03 25 J. A. G., pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavė UAB „Medizas“ pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-23). Nuosavybės teisės įregistruotos VÄ® registrų centre 2014 03 28 (b.l. 25-28). VÄ® registrų centro iÅ¡duotoje nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2014 05 23 iÅ¡raÅ¡o 4.2 p. nurodoma, kad kiti statiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apraÅ¡yti 2.3 p. priklauso Lietuvos Respublikai, 2.3 p. nurodomas įregistruotas turtas kiemo statiniai – tvora ir kiemo aikÅ¡telė (b.l. 25-28).

Žemės sklypas ant kurios yra kiemo statiniai – tvora ir kiemo aikÅ¡telė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (b.l. 29-30).                Byloje kilo ginčas dėl kiemo statinių pripažinimo pagrindinio daikto priklausiniais Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 yra nurodžiusi, kad priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas funkcinis ryÅ¡ys – ar priklausinys savo Å«kine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas.2009 m. birželio 10 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris nustatė, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjų J. A. G. ir J. A. G. tėvas nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės valdymo faktas ir turto valdymo dydis konkrečiai įvardintas teismo sprendime. Turto savininkai pagal turto perdavimo aktÄ savo nuosavybę įregistravo nekilnojamo turto registre, jiems buvo įregistruoti tik namai be kiemo įrenginių, nes kiti statiniai jau iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo buvo įregistruoti kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė.Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kiti statiniai (inžineriniai statiniai) – kiemo statiniai (tvora ir kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių yra kilęs ginčas, nėra įregistruoti kaip pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar pastato - poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys.

Nuosavybės teisė į kiemo statinius įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Šie statiniai patikėjimo teise valdomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro. Statiniai vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patikėjimo teise valdomi atsakovo 2007-06-14 įsakymo Nr. IV-216, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir 2007-07-25 priėmimo - perdavimo akto Nr. 1 pagrindu, apie kuriuos įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2008-10-01.

Daiktinės teisės (turto patikėjimo teisė) ir nuosavybės teisė į kiemo statinius, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir poliklinikÄ , jau buvo įregistruotos, t.y. paskelbtos vieÅ¡ai ir asmenims, tiek įgyjantiems, tiek perleidžiantiems gyvenamÄ jį namÄ ir poliklinikÄ , turėjo bÅ«ti žinomos, arba turėjo pareigÄ ir galimybę sužinoti, todėl ieÅ¡kovui manyti, kad kiemo statiniai yra priklausiniai ir ieÅ¡kovas yra Å¡ių statinių savininkas nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pastatai (namas ir poliklinika) yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be kiemo įrenginių (tvoros ir kiemo aikÅ¡telės) gali bÅ«ti savarankiÅ¡kai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieÅ¡kovas negalėtų valdyti pastatų ar jų naudojimas jiems bÅ«tų apsunkintas.

Kiemo statiniai taip pat gali bÅ«ti savarankiÅ¡ki vienetai, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip automobilių aikÅ¡telė ar pan. Kiemo statiniai, kurių nuosavybės teisė ginčijama, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieÅ¡kovui jokiu teisiniu pagrindu. Žemę valdo tretysis asmuo. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp pastatų ir kiemo statinių egzistuoja nuolatinis funkcini ryÅ¡ys ir kad kiemo statiniai tarnauja poliklinikai ir namui.IeÅ¡kovas nurodo, kad vienintelis įvažiavimas pasiekti pastatÄ 62A yra per pastatÄ 62 ir per kiemo aikÅ¡telę.

Teismas sutinka su Å¡iuo ieÅ¡kovu aiÅ¡kinimu, nes pastate tuo tikslu yra padarytas įvažiavimas (tarpuvartė), kuris yra naudojamas privažiuoti prie pastato 62A, ir tai nėra susiję su reikalavimu pripažinti kiemo aikÅ¡telę ir tvorÄ priklausiniais, nes ieÅ¡kovas yra abiejų nekilnojamo turto objektų savininkas ir turi galimybę patekti į pastatÄ 62A.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovas gali pasinaudoti žemės nuomos teise, kuri yra reikalinga namams eksploatuoti, privažiavimui prie statinio 62 A iÅ¡spręsti.CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Å i įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotÄ teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytÄ ir jų eksploatavimo tikslais naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu , n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                         Dalė Burdulienė                                                                                                                                                                                                                                                                         Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                Arvydas Žibas