d99e4186-e729-4bc5-b501-6fb6f0c03fc4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?SPRENDIMASCivilinė byla Nr. e2-967-930/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13895-2021-0 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.2.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Karolinai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei, atsakovo atstovei advokatei Justinai Kalėdaitei vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, VTAS). Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma pakeisti nepilnamečio vaiko M. M. pavardę į pavardę (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H.

M. pavardę į pavardę (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. IeÅ¡kovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Å alių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove. Atsakovas įsipareigojo mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Susitarta dėl detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas ilgÄ laikÄ neteikė vaikams iÅ¡laikymo, nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas smurtavo ieÅ¡kovės atžvilgiu, kas nustatyta į santuokos nutraukimo bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje. Apie matytÄ smurtÄ , atsakovo alkoholio vartojimÄ institucijos atstovėms pasakojo Å¡alių nepilnamečiai vaikai, M., nurodė, kad pyksta ant tėvo. Atsakovo tėvas pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, siekdamas atimti iÅ¡ anÅ«ko H.

M. butÄ . Atsakovas vaikais nesirÅ«pina, yra praradęs su jais ryšį, atsisako prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, nesivadovauja atvejo vadybos planu ir rekomendacijomis, nelanko tėvystės įgÅ«džių kursų, nepateikė priklausomybių ligų psichiatro pažymos apie savo psichinę bÅ«klę, nelanko rekomenduotų pykčio ir agresijos valdymo kursų. Dėl atsakovo nuolatinio fizinio ir emocinio smurto buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, dėl emocinio smurto prieÅ¡ vaikus jiems atsirado sunkumų, prireikė psichologų konsultacijų.

Psichologė konstatavo, kad vaikai patiria didelį nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ dėl biologinio tėvo elgesio i turimos pavardės. Atsakovas galimai turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dėl ko dar 2019-12-18 buvo suraÅ¡ytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovas bent kartÄ per savaitę vartodavo kokainÄ . 2020-09-17 Tarnyba pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad apklaustas nepilnametis M. M. nurodė, kad gyvena su tėčiu S., turi dar vienÄ tėtį – V., tačiau su juo nebendrauja ir bendrauto nenori, nes jis prasivardžiuoja, negražiai kalba, muÅ¡a mamÄ , geria alų ir rÅ«ko.

Jis su seneliu vertė M. gerti alų. Vaikas nurodė, kad geriau jaučiasi su S.. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su S. P., kurį vaikai laiko ir vadina tėvu. AtsakovÄ per pastaruosius tris metus vaikai matė tik kelis kartus. Kiekvienas susitikimas sukeldavo vaikais psichologinę traumÄ , vaikai jausdavosi nesaugÅ«s, prieÅ¡ juos bÅ«davo naudojamas psichologinis smurtas. Vaikų pavardė neatspindi jų ryÅ¡io su biologine motina – ieÅ¡kove. Dėl skirtingų jų ir mamos pavardžių vaikai yra sutrikę, jiems sunku paaiÅ¡kinti to priežastis.

Pavardė (duomenys neskelbtini) jiems nekelia jokių asociacijų su giminaičiais, nes su jais nebendrauja ir bendrauti nenori. Dėl pavardžių skirtumo iškyla problemų ieškovei keliaujant su vaikais, jų gydymo metu. M. neseniai atlikta sudėtinga operacija. Gydymo metu S. P. negalėjo tinkamai atstovauti vaiko interesų, būti su juo ligoninėje. Vaikui tai buvo sunkiai suprantama, jis dėl to stresavo. Jų ryšys itin stiprus, vaikui buvo reikalinga jo parama. Ieškovė gulėjo kartu su vaiku ligoninėje, nors šeimoje yra kiti du vaikai.

Atsakovas ir jo giminaičiai vaiko gydymo procese nedalyvavo, juo nesidomėjo. Atsakovas taip pat nesilanko vaikų ugdymo įstaigose, nesidomi jų rezultatais, atsisakė palydėti vienÄ iÅ¡ vaikų į rugsėjo 1–osios Å¡ventę. M. visiems prisistato kaip M. P., identifikuoja save su ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio pavarde, raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ keisti jo pavardę. Atsakovas pasisavino pagal investicinio draudimo sutartį sukauptas lėšas vaikų naudai. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl sutikimo keisti vaikų pavardes geranoriÅ¡kai, tačiau jis nesutiko.

Pakeitus vaikų pavardes, atsakovo pavardė iÅ¡liks gimimo liudijimuose, vaikai turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis, vaikų teisė žinoti savo kilmę bus apsaugota Vaikų pavardės keistinos siekiant apsaugoti jų interesÄ jaustis pilnaverčiais savo Å¡eimos nariais. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo, kuriame savo pozicijÄ grindė analogiÅ¡komis aplinkybėmis, kad atsakovas neteikia iÅ¡laikymo vaikams, smurtauja prieÅ¡ ieÅ¡kovę, užgrobė sÅ«naus vardu registruotÄ butÄ , nesirÅ«pina vaikais, nesidomi jų ugdymu, vartoja narkotines medžiagas, vaikai prarado su juo emocinį ryšį.

Atsakovas visas Å¡ias aplinkybes paneigė. Teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavo, kad atsakovas moka iÅ¡laikymÄ vaikams, nėra duomenų, kad jis atliko smurtinius veiksmus (ikiteisminiai tyrimai nutraukti nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika), ieÅ¡kinys dėl buto restitucijos pirmosios instancijos teismo tenkintas, ieÅ¡kovė savo veiksmais trukdo bendrauti su vaikais, nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, nėra jokių duomenų, kad atsakovas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vaikai nėra praradę ryÅ¡io su atsakovu, H. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ matytis su atsakovu, o M. iÅ¡sakomi motyvai susiję su suaugusiųjų konfliktų motyvais, jo nuomonę suformavo ieÅ¡kovė, su kuria vaikai gyvena.

Teismas jau atliko visų ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių vertinimÄ . Tikrasis ieÅ¡kovės tikslas – atriboti atsakovÄ nuo vaikų, kÄ konstatavo teismas sprendime dėl tėvo valdžios apribojimo. Vaikai turi teisę vadintis tėvo, su kuriuo juos sieja emocinis ryÅ¡ys, pavarde. Nei teisinis, nei faktinis ieÅ¡kinio pagrindas neįrodytas. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Skyriaus atstovė individualiai bendravo su nepilnamečiais vaikais.

H. paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., seserimis, broliais. Norėtų pakeisti pavardę į (duomenys neskelbtini). Dabartinė pavardė jam nepatinka, nes yra trumpa. Vaikas pažymėjo, kad turi dar vienÄ tėtį – V., kuris daug dirba, vaikas norėtų su juo susitikti. M. paaiÅ¡kino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., sese, broliais. Jo tikrasis tėtis vardu V.. Su juo susitikti nenori, nes jis yra girtuoklis, daug rÅ«ko. Norėtų pasikeisti pavardę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes visi Å¡eimos nariai turi vienodas pavardes, iÅ¡skyrus jį ir brolį.

Berniukas bandė aiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių norėtų pasikeisti pavardę – nes tėtis S. gamina maistÄ tris kartus per dienÄ , o V. virdavo tik deÅ¡reles, S. rÅ«pinasi, o V. – ne, S. bendrauja gražiai, nesipyksta su mama, o V. skriaudė ir mušė mamÄ . Turėdamas pavardę (duomenys neskelbtini) jis jaučiasi kaip tėtis – blogas, girtuoklis, piktas, o turėdamas (duomenys neskelbtini) pavardę jaustųsi žymiai geriau, kaip tėtis S. – gamintų maistÄ , rÅ«pintųsi Å¡eima.

Apie pavardės keitimÄ jis sužinojo iÅ¡ filmų, pastebėjo, jog pasikeitė mamos pavardė, Jis kelis kartus buvo draugams prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini). Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad ieÅ¡kovė nuteikinėja vaikus prieÅ¡ jį, vaikų telefono numeriai užblokuoti, paskutinį kartÄ vaikus matė 2020 m. gruodį. Teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , tačiau nuo 2021 m. birželio mėn. nustojo tai daręs, nes ieÅ¡kovė nesudaro sÄ lygų bendrauti su vaikais. Ji su sutuoktiniu planuoja iÅ¡vykti gyventi į PrancÅ«zijÄ ir pasiimti vaikus.

Tarnybai žinomos nuolatinės konfliktinės situacijos tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaikais. Vaikai girdi ir mato netinkamÄ vaikų elgesį, kuris gali neigiamai įtakoti jų visapusiÅ¡kÄ raidÄ . Nuo 2020-11-05 Å¡eimai taiko atvejo vadyba. Atsakovas nevykdo pagalbos Å¡eimai plano rekomendacinių įpareigojimų dalyvauti vaikų ugdymosi procese, rÅ«pintis jų sveikata, lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių ugdymo grupės užsiėmimus. Vaikų nuomonės patvirtina, kad tarp jų ir ieÅ¡kovės sutuoktinio egzistuoja glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai, atitinkantys tėvo ir sÅ«naus ryšį.

Pavardė (duomenys neskelbtini) nesuteikia vaikams jokių neigiamų asociacijų ir emocijų, tačiau vaikai turi teisę turėto pavardę, kuri atspindi jų giminystės ryšį su biologiniu tėvu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2019-08-06 policijos praneÅ¡ime nurodoma, kad vaikai tapo smurto artimoje aplinkoje liudytojais. Dėl atsakovo smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokį smurtÄ sunku įrodyti.

Nepaisant padarytų iÅ¡vadų, vaikų papasakotos aplinkybės parodo jų požiÅ«rį į atsakovÄ . 2019-11-17 VTAS iÅ¡vadoje nurodytos jų papasakotos aplinkybės apie atsakovo smurtÄ , netinkamÄ elgesį. M. neigiamai atsiliepė apie atsakovÄ . IÅ¡ neigiamų patirčių, atsiradusių gyvenant nuolatiniame smurte, kilo vaiko noras keisti pavardę. M. yra sutraumuotas, nori atsisakyti pavardės. Vaikams iki Å¡iol reikalinga psichologo pagalba. 2019-12-18 antstolio protokole nurodyta, filmuotoje medžiagoje matyti, kad atsakovas laiko susuktÄ banknotÄ , fiksuotas galimas narkotinių medžiagų vartojimas.

Atsakovas atsisakė dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, nedėjo pastangų atkurti emocinį ryšį su vaikais. IeÅ¡kovė prašė atsakovo prisidėti prie vaiko gydymo, tačiau atsakovas atrašė, kad dalyvauti negali. M. suvokia, kad turi du tėvus, geriau sutaria su S.. Vaikai kuria su juo emocinį ryšį, iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ turėti jo pavardę. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei gimė dukra. Kadangi ji yra S. P. dukra, jos ir Å¡alių nepilnamečių vaikų pavardės skiriasi, M. nori keisti pavardę, o vieno vaiko pavardės pakeitimas neatitiktų kito vaiko interesų.

Vaikams yra 11 ir 6 metai, jie ilgai nematė tėvo, jo nepažintų. RyÅ¡io su atsakovu nėra, nebuvo ir nebus. RyÅ¡ys yra su ieÅ¡kovės sutuoktiniu, sukurta nauja Å¡eima. Senelis norėjo atimti iÅ¡ vaiko butÄ , todėl santykiai su seneliais prasti. Kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl buto perleidimo sandorio ir restitucijos, atsisakyta priimti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, pateikti įrodymai jau įvertinti dviejų teismų, tėvo valdžios apribojimo byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis reikia vadovautis.

IeÅ¡kovė siekia nubausti atsakovÄ , įtraukia vaikus. Vaikai ilgÄ laikÄ atskirti nuo tėvo. Tačiau teismų sprendimuose jų tarpusavio ryÅ¡io praradimas paneigtas, konstatuotas H. noras matytis su tėvu, M. nuteikimas. Atsakovas nenaudojo fizinio smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu. Buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, tačiau visi nutraukti, skundai nepagrįsti. IeÅ¡kovė jau ne vienus metus neprileidžia atsakovo prie vaikų, todėl joks jos nurodytas smurtas negalėtų bÅ«ti keisti vaikų pavardes.

Nėra jokio teisių pažeidimo. Atlikus detalius tyrimus, narkotinių medžiagų pėdsakų atsakovo organizme nerasta. Atsakovas yra Å¡audymo meistras, turi ginklų, jo reputacija nepriekaiÅ¡tinga. Atsakovas visada gražiai elgėsi su vaikais, agresija Å¡eimoje vaikų atžvilgiu kildavo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Jei atsakovui nerÅ«pėtų vaikai, jis neraÅ¡ytų skundų, nesikreiptų į antstolį. Atsakovas bendradarbiauja su iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucija. Yra buvę, kad nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tačiau praneÅ¡davo priežastis.

Kiekvienas susitikimas su ieÅ¡kove atsakovui yra sunki patirtis, nes ieÅ¡kovė jį įžeidinėja, provokuoja, su ja nėra adekvataus pokalbio. Atsakovas nelanko tėvystės kursų, nes jo tėvystės įgÅ«džiai yra geri. Atsakovas myli vaikus, nori su jais matytis, kreipėsi dėl to į ieÅ¡kovę trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paÅ¡tu, siekė prisiderinti, prašė leisti bent trumpam susitikti, tačiau atsakymai buvo neigiami. Atsakovas iki Å¡iol siekia rasti vaikÄ ugdymo įstaigoje.

Jo giminaičiai taip pat negali bendrauti su vaikais. H. ugdymo įstaigos raÅ¡te nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepageidauja vaiko bendravimo su tėvu, tačiau vaikas atsakovo atvykimu džiaugėsi, nori bendrauti. Tuomet ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė ugdymo įstaigÄ , parinko tokiÄ , į kuriÄ neįmanoma patekti, ilgai nesuteikė apie jÄ informacijos. Kai atsakovas turi teisę leisti su vaikais, vaikas į ugdymo įstaigÄ neatvedamas. H. nori susitikti su atsakovu, jo ryÅ¡ys su atsakovu nepalaužiamas, iÅ¡ iÅ¡vadų matyti, kad jis myli tėvÄ .

Jis nesuvokia pavardės pakeitimo esmės. M. yra ieÅ¡kovės nuteiktas. Tai patvirtina į tėvo valdžios apribojimo bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame ieÅ¡kovė sako vaikams, kad atsakovas nenori su jais bendrauti, teismo iÅ¡vados. Patys vaikai negalėtų suformuoti noro keisti pavardę, jie per maži iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl tokio ypatingo sprendimo, jų nurodytos pavardės keitimo priežastys vaikiÅ¡kos, neatspindinčios jų valios. Tai yra ieÅ¡kovės noras ir valia. Psichologo iÅ¡vada pateikta tik dėl vieno vaiko.

Santuoka su dabartiniu sutuoktiniu įvyko po 2 mėnesių nuo pažinties ir jau po metų pateiktas ieÅ¡kinys dėl pavardės keitimo. Tačiau ryÅ¡ys su patėviu nėra pagrindas keisti pavardę. IeÅ¡kovės vyrų, kuriuos vaikai buvo mokinti vadinti tėčiu, buvo ne vienas. Nauja ieÅ¡kovės santuoka nekeičia atsakovo teisių. IeÅ¡kovė traumuoja vaikus. Ji grasino iÅ¡vežti juos į užsienį. Siekdama iÅ¡vežti vaikus, turėtų gauti atsakovo sutikimÄ . Tačiau pakeitus pavardes, apeitų šį reikalavimÄ .

IeÅ¡kovei iÅ¡vykus gyventi į užsienį, nutrÅ«ktų vaikų ryÅ¡iai su atsakovu. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė, teikdama iÅ¡vadÄ nurodė, kad yra akivaizdus konfliktas, sprendžiamas vaikų sÄ skaita, siekiama atitraukti tėvÄ nuo vaikų. Pavardė pakeitimas turėtų tam reikÅ¡mės. Vaikai mažamečiai, galima įžvelgti manipuliavimÄ jais. Ä® jų nuomonę atsižvelgtina sulaukus 16 metų. Geras ryÅ¡ys su patėviu nėra pagrindas nutraukti ryšį su tėvu ir jo gimine.

IeÅ¡kovės nauja santuoka gali bÅ«ti ateityje ir nutraukta. Tėvas reiÅ¡kia susidomėjimÄ vaikais, kiek sugeba, stengiasi bendrauti. Reikia atsižvelgti į vaikų ryšį su tėvu, maÅ¾Ä vaikų amžių, bet ne vaikų nurodytas priežastis – pavardės ilgį ar tai kuris iÅ¡ tėvų geriau gamina maistÄ . IeÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta Å¡alių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu Å¡alys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieÅ¡kove, atsakovas įsipareigojo teikti vaikų iÅ¡laikymui po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, lygiomis dalimis su ieÅ¡kove apmokėti papildomas bÅ«tinÄ sias vaikų iÅ¡laikymo, gydymo, lavinimo iÅ¡laidas, laisvalaikio poreikius.

Sutarties 3.11 punkte Å¡alys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su S. P., jos pavardė po santuokos – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui gimė dukra H. P. ((duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Å¡alių nepilnamečių vaikų pavardes, kad jie galėtų jaustis pilnaverčiais jos naujos Å¡eimos nariais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iÅ¡ tėvų pavardę ar esant kitoms Å¡io skyriaus 12 punkte numatytoms sÄ lygoms.

Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateikiamas kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, raÅ¡ytinis sutikimas. Ä® bylÄ pateiktas 10 metų sulaukusio Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus raÅ¡ytinis sutikimas dėl pavardės pakeitimo. IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydama sutikimo pakeisti vaikų pavardes, tačiau atsakovas sutikimo nedavė (2021-02-22 el. laiÅ¡kas).

Esant tokioms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaikų pavardžių keitimo nesant atsakovo sutikimo teismo tvarka. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl vaikų pavardžių pakeitimo teismui pateikė 2021-08-17, jį, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtavo jos atžvilgiu, jo emocinį smurtÄ patyrė vaikai, jis piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagoms, nesirÅ«pina vaikais, jų neiÅ¡laiko, nesidomi jų sveikata, nutraukė jų naudai sudarytas draudimo sutartis, siekė užgrobti Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui H. priklausantį butÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su vaikų teisių specialistais. Atsakovo narkotinių medžiagų vartojimÄ ieÅ¡kovė grindžia 2019-12-18 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo fiksuota mobiliojo ryÅ¡io telefone ir kompiuteryje esanti informacija: fotonuotraukos, susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurių matyti galimai narkotines medžiagas vartojantis, ant grindų gulintis atsakovas, jo nepagarbaus turinio susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kove, kuriuo jis, be kita ko, atsisako prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovė taip pat pateikė savo raÅ¡ytus praneÅ¡imus atsakovui, kuriais buvo praÅ¡oma atvykti į ligoninę pas vaikÄ , skirti pinigų jo gydymui, vaistams. Ä® bylÄ pateikta AB Swedbank informacija apie atsakovo pateiktus praÅ¡ymus nutraukti vaikų draudimo sutartis, jų nutraukimÄ , iÅ¡perkamųjų sumų iÅ¡mokėjimÄ atsakovui. Tačiau atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad visos nurodytos aplinkybės jau yra iÅ¡nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovas prijungimui pateikė Å¡ios civilinės bylos medžiagÄ , iÅ¡ kurios nustatyta, kad 2020-08-31 ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios Å¡alių nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribojimo arba bendravimo tvarkos susiaurinimo, iÅ¡laikymo vaikams padidinimo. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nustatyta, kad jį ieÅ¡kovė grindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis, nurodydama, kad atsakovas nemokėjo iÅ¡laikymo vaikams, nesirÅ«pino jais, jų ugdymu, sveikata, nutraukė jų investicinį gyvybės draudimÄ , piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir nesėkmingai gydėsi nuo priklausomybės, nebendradarbiavo su vaikų teisių specialistais, vaikai pasakojo Tarnybos specialistams, kad matydavo tėvo smurtÄ motinos atžvilgiu.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kinyje dėl tėvo valdžios apribojimo nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos iÅ¡ esmės tais pačiais įrodymais: 2019-12-18 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis, susiraÅ¡inėjimu tarp Å¡alių, AB Swedbank pažyma, praneÅ¡imu atsakovui, kuriuo buvo praÅ¡oma nuvykti su vaiku į ligoninę. Nors į nagrinėjamÄ bylÄ papildomai pateikti ieÅ¡kovės praneÅ¡imai atsakovui su praÅ¡ymu skirti pinigų vaiko gydymui, vaistams, pažymėtina, kad vienas jų raÅ¡ytas siunčiant 2020-12-16 čekį, kitas raÅ¡ytas 2021-08-02, t. y. iki teismo sprendimo tėvo valdžios apribojimo byloje priėmimo. 2021-09-08 sprendimu teismas atmetė reikalavimÄ dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios ribojimo vaikų atžvilgiu, nurodydamas, kad bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, kad neteikia jiems iÅ¡laikymo, yra nusiÅ¡alinęs nuo bendravimo su jais, rÅ«pinimosi jais, nors atsakovas rodė iniciatyvÄ bendrauti su vaikais, tuo tarpu ieÅ¡kovė rÅ«pinimÄ si vaikais tiesiogiai suvokia per teikiamo vaikams iÅ¡laikymo dydį.

Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kad Å¡iuo metu atsakovas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartoja, ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Teismas taip pat aptarė ieÅ¡kovės nurodomÄ Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus H. buto situacijÄ , įvertindamas, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl buto neleidžia spręsti, kad buvo veikiama prieÅ¡ nepilnamečio vaiko interesus.

Atskirai pažymėtina, kad po teismo sprendimo dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino atsakovo tėvo J. M. ieÅ¡kinį Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui H. M., atstovaujamam ieÅ¡kovės, pripažino buto dovanojimo sutartį negaliojančia, taikė restitucijÄ , grÄ Å¾inant butÄ J. M.. Tačiau teismo posėdžio metu Å¡alių atstovės nurodė, jog Å¡is teismo sprendimas aukÅ¡tesnės instancijos teismo buvo panaikintas, ieÅ¡kinys atmestas, kÄ patvirtina teismų informacinės sistemos duomenys, iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad Å¡ioje byloje teiktus kasacinius skundus priimti atsisakyta.

Vis dėl to, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nekeičia situacijos. Vien tai, kad atsakovo tėvas siekė teisinėmis priemonėmis susigrÄ Å¾inti vaikui anksčiau padovanotÄ butÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad vaikas, ar juolab abu vaikai, negali turėti tėvo pavardės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pateikė ne atsakovas, o jo tėvas, o vaikÄ byloje atstovavo ieÅ¡kovė, todėl pačiam vaikui apie nagrinėjamÄ bylÄ nebuvo bÅ«tina net žinoti.

Visgi, sprendžiant iÅ¡ į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo, ieÅ¡kovė ėmėsi informuoti vaikus apie teisinius ginčus, kadangi savo žinutėje atsakovui rašė, kad po to kai vaikai sužinojo, kad atsakovas su savo tėvu padavė H. į teismÄ , jie abu nustojo vadinti atsakovÄ tėvu. Manytina, kad toks ieÅ¡kovės elgesys galėjo labai neigiamai emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai paveikti vaikus ir reikÅ¡mingai įtakoti jos pačios Å¡ioje byloje įrodinėjamas aplinkybes apie nutrÅ«kusį atsakovo ir vaikų ryšį.

IeÅ¡kovės kalbėjimas su vaiku temomis, kurias turėtų spręsti tik su atsakovu, kaip elgesys, galintis daryti įtakÄ vaikų nuomonei dėl bendravimo, turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai pastebėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutartyje, kuria iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tėvo valdžios apribojimo byloje (47 nutarties punktas). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visos ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo naudoto smurto, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagoms, nesirÅ«pinimo vaikais, jų neiÅ¡laikymo, nesidomėjimo jų sveikata, draudimo sutarčių nutraukimo ir bandymo susigrÄ Å¾inti butÄ jau buvo iÅ¡nagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo, sprendžiant klausimÄ dėl tėvo valdžios apribojimo.

IeÅ¡kovei pateikus apeliacinį skundÄ dėl Å¡io sprendimo, 2021-12-14 Vilniaus apygardos teismas įvertino jame nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino vaikais, nesidomėjo jų mokslais, gydymu, nutraukė investicinį gyvybės draudimÄ , persivesdamas sukauptus pinigus į savo banko sÄ skaitÄ , neteikė tinkamo iÅ¡laikymo, bandė užgrobti butÄ ir apeliacinį skundÄ atmetė, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacines tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 1 d.), todėl 2021-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia, jos yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.).

Nustačius, kad byloje dėl tėvo valdžios apribojimo ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesirūpinimo vaikais, veikimo priešingai jų interesams nepasitvirtino, buvo paneigtos, laikytos nepakankamu pagrindu tėvo valdžios ribojimui, darytina išvada, kad jos juolab nėra pakankamos vaikų pavardžių pakeitimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Todėl, teismo vertinimu, net nustačius ieÅ¡kovės teigtas aplinkybes dėl atsakovo naudoto smurto, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagoms, nesirÅ«pinimo vaikais, jų neiÅ¡laikymo, nesidomėjimo jų sveikata ir kt., jos pačios savaime nebÅ«tų pagrindu keisti vaikų pavardes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas aukščiau nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimÄ inicijuoja vienas iÅ¡ tėvų, nesant kito iÅ¡ tėvų sutikimo, turi bÅ«ti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiÅ¡kumo elemento, pastovumas ir jos iÅ¡saugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimÄ pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustato, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padaro iÅ¡vadÄ , kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigÄ Ä¯rodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtÄ prezumpcijÄ , turi tas iÅ¡ tėvų, kuris kreipiasi į teismÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iÅ¡ tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ pakeisti vaikų pavardes, be aukščiau nurodytų ir iÅ¡tirtų aplinkybių, grindė vaikų emocinio ryÅ¡io su atsakovu praradimu ir atitinkamo ryÅ¡io su jos dabartiniu sutuoktiniu užmezgimu. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė visų pirma įrodinėjo į bylÄ teiktomis vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadomis, iÅ¡klausytomis vaikų nuomonėmis. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos pateiktoje 2019-11-07 iÅ¡vadoje nurodyta, kad H. pasakojo, jog gyvena su mama ir broliu, o tėtis gyvena pas močiutę.

Tėtis yra geras, jie kartu žaidžia. TokiÄ nuomonę apie tėvÄ vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nepaisant to, kad prisiminė, jog tėtis buvo piktas, mušė mamÄ , jÄ smaugė, varė iÅ¡ namų, o mama verkė ir vaikui buvo baisu. Tuo tarpu M. nurodė, kad tėtis juos paliko. Jis trenkė mamai, dažnai jÄ skriausdavo, rėkdavo, todėl susitikti su tėčiu jis nenori, tėtis turi atsipraÅ¡yti ir taip nebesielgti. Gavus praneÅ¡imÄ apie vaiko teisių pažeidimÄ , vaikų nuomonės 2020-08-13 buvo iÅ¡klausytos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kur M. nurodė, kad su tėčiu nebendrauja ir visai nenori, nes jis mušė mamÄ , gerdavo labai daug alaus, susitikęs nepriėjo.

Jis sakė turintis naujÄ tėtį S., kuris yra draugiÅ¡kas, nepyksta, nemuÅ¡a mamos, negeria alaus, skiria vaikui labai daug dėmesio, nupirko kompiuterį. H. pokalbio metu susiginčijo su broliu ir teigė prieÅ¡ingai, kad tėtis yra geras. 2020-09-17 iÅ¡vadoje, teiktoje į bylÄ dėl tėvo valdžios apribojimo, nurodoma, kad apsilankymo vaikų gyvenamojoje vietoje metu bendrauta su M., kuris pasakojo, kad gyvena su mama ir tėčiu S., turi tėtį V., su kuriuo nebendrauja ir bendrauti nei su juo, nei su senele B. nenori, kadangi tėtis prasivardžiuoja, negražiai kalba, muÅ¡a mamÄ , geria alų, rÅ«ko.

H. taip pat nurodė, kad gyvena su mama ir tėčiu S., bet jam labiausiai patinka tėtis V., su kuriuo visur kartu važiuoja, viskÄ veikia, bÅ«na smagu, norėtų su juo susitikti dažniau. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pateiktoje iÅ¡vadoje H. vėl nurodė norintis susitikti su atsakovu, o M. teigė, kad su juo susitikti nenori. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad H. ir M. nuomonė apie atsakovÄ kardinaliai skiriasi. Nors abu vaikai teigė matę atsakovo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, M. iÅ¡laiko prieÅ¡iÅ¡kumÄ atsakovui, o H. jo atžvilgiu nusiteikęs pozityviai.

Tačiau į bylÄ Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas įraÅ¡as (2021-10-13 DOK-189857), kuriame užfiksuotas ieÅ¡kovės pokalbis telefonu su M. liudija, kad jau Å¡alims gyvenant skyrium, ieÅ¡kovei gyvenant su dabartiniu sutuoktiniu, t. y. jau po to kai vaikai nurodė matę atsakovÄ smurtaujant ieÅ¡kovės atžvilgiu, M. telefonu sakė ieÅ¡kovei, kad norėtų gyventi su atsakovu. Å i aplinkybė verčia abejoti ar vaiko nenoras bendrauti su atsakovu kyla iÅ¡ jo nurodytų netinkamų atsakovo veiksmų.

Pastebėtina, kad minėto telefoninio ieÅ¡kovės ir M. pokalbio metu ieÅ¡kovė sakė vaikui, kad tėtis juo nesirÅ«pina, kitaip neigiamai atsiliepė vaikui apie atsakovÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vaiko nuomonė yra nenuosekli ir, sprendžiant iÅ¡ byloje esančios medžiagos, gali bÅ«ti įtakota. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-08 sprendime padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sÄ moningai nesudaro sÄ lygų atsakovo bendravimui su vaikais.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir sprendimÄ instancine tvarka peržiÅ«rėjęs Vilniaus apygardos teismas, kuris savo 2021-12-14 nutartyje pažymėjo, kad ieÅ¡kovei inicijuojant ikiteisminius tyrimus, kviečiant policijos pareigÅ«nus, be atsakovo žinios keičiant vaiko ugdymo įstaigÄ ir jos neatskleidžiant, nurodant, kad ji nesutinka, jog vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos pasiimtų atsakovas, slepiant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , blokuojant atsakovo telefono numerį vaikų telefonuose, keičiant vaikų telefono kontaktus, bendravimas nevyko dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.

Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, tėvo pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryÅ¡io nebuvimÄ , nepriklausomai nuo to, dėl kurio iÅ¡ tėvų kaltės Å¡i pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimÄ vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktÄ ), o tol, kol nė vieno iÅ¡ tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės įrodinėjama aplinkybė, kad tėvo bendravimas su vaikais yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs dėl atsakovo kaltės, dėl ko tarp jų, ieÅ¡kovės teigimu, nėra jokio emocinio ryÅ¡io, net neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi Å¡ioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo. Dar daugiau, pagrindų riboti atsakovo valdžiÄ vaikų atžvilgiu nenustatyta ir toks ieÅ¡kovės reikalavimas buvo atmestas.

Kita vertus, jau minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurios faktinės aplinkybės labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos, sprendžiant, ar geriausius vaiko interesus dėl jo pavardės pakeitimo atitiktų interesas turėti tokiÄ pačiÄ pavardę kaip motinos ir jos vyro, kurį vaikas myli ir vadina savo tėvu, pažymėta, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautÄ ir santykius Å¡eimoje. Å eimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta Å¡eimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ , valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiÅ¡kia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai.

Å is principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiÅ¡kumÄ , Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ , vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrinančių tinkamÄ vaiko raidÄ , tenkinimÄ , fizinį ir psichinį saugumÄ , vaiko teisės į sveikatÄ ir mokslÄ užtikrinimÄ bei kitus specialius vaiko poreikius.

Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neįrodyta jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikų pavardžių pakeitimas atitiktų geriausius vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 nurodyti kriterijai, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iÅ¡ tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis): vaiko nuomonė; vaiko identiÅ¡kumas; kiek laiko vaikas turi jam suteiktÄ pavardę, kuriÄ norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iÅ¡ tėvų ir artimaisiais giminaičiais iÅ¡saugojimui ir vystymuisi; vieno iÅ¡ tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimÄ ; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktÄ pavardę ar pavardę, į kuriÄ jam norima pakeisti turimÄ pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimÄ , nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktÄ pavardę ar pavardę, į kuriÄ jam norima pakeisti turimÄ pavardę (pvz., nesaugumÄ , identiÅ¡kumo stokÄ ir pan.); kt.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikų pavardžių keitimÄ pateisintų netinkamas atsakovo elgesys, kad ginčo Å¡alių vaikams suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Å alių vaikams yra 6 ir 11 metų, jie yra pratę prie savo pavardės. IeÅ¡kovė nurodė, kad M. prisistato P., kÄ patvirtino ir pats vaikas, į bylÄ taip pat pateiktas ir įrodymas, kad M. P. jis yra pasivadinęs ir žaisdamas kompiuterinius žaidimus, tačiau nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad P. save identifikuoja H..

Nors ieÅ¡kovė teikė į bylÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame H. nurodo, kad nori bÅ«ti P., visiÅ¡kai neaiÅ¡ku iÅ¡ kur toks noras yra kilęs. Teismo vertinimu mažai tikėtina, kad 6 metų vaikui bÅ«tų suvokiamos objektyvios priežastys, dėl kurių reikėtų keisti pavardę. Tokį vertinimÄ pagrindžia ir H. iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai nurodytos aplinkybės, kad norėtų pakeisti pavardę, nes dabartinė pavardė trumpa ir jam nepatinka. Akivaizdu, kad H., atsižvelgiant ir į jo amžių, negali suformuluoti savarankiÅ¡kos ir pagrįstos nuomonės dėl savo pavardės. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, jo pavardės pakeitimas prieÅ¡tarautų jo interesams.

Tuo tarpu pavardės keitimas tik vienam iÅ¡ vaikų, neatitiktų jų interesų, nes vaikas, kuriam pavardė nebÅ«tų keičiama, liktų vienintelis iÅ¡skirtas iÅ¡ motinos naujos Å¡eimos, kas abiem vaikams, tikėtina, bÅ«tų sunkiai suprantama ir nepriimtina. Sprendžiant dėl to, kokius vidinius sunkumus M. gali patirti, turėdamas jam suteiktÄ pavardę ar pavardę, į kuriÄ jam norima pakeisti turimÄ pavardę, svarbu įvertinti teismui pateiktÄ teisės psichologijos specialisto iÅ¡vada, kurioje, nurodoma, kad vaikas dėl turimos pavardės jaučiasi negerai, ji primena V., apie kurį nieko nenori žinoti.

Pavardę sugalvojo keisti pats, pasakė mamai ir S.. Nori S. pavardės. Pakeitus pavardę jaustųsi geriau, nes galėtų greičiau pamirÅ¡ti V.. Atsakant į klausimÄ ar M. M. jaučia nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ dėl turimos pavardės, kuri jį sieja su V. M., iÅ¡vadoje nurodoma, kad turima pavardė gali vaikui simbolizuoti patirtus nemalonius įvykius, kelti asociacijas su žmogumi, kuris demonstruoja vaikui nepatinkantį elgesį. Todėl noras atsiriboti nuo įvykių ir prisiminimų keičiant pavardę yra logiÅ¡kas.

Nors sudėtinga tvirtai teigti, kad pavardė gali bÅ«ti nepilnavertiÅ¡kumo jausmo Å¡altinis, negalėjimas jos pakeisti gali paskatinti tokio jausmo buvimÄ . Jei logiÅ¡kas vaiko noras nebÅ«tų iÅ¡pildomas, tai gali pastiprinti vaiko įsitikinimÄ , kad jis iÅ¡ tiesų negali kontroliuoti situacijos, yra bejėgis, pastiprinti nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Vertinant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, jog, remiantis CPK 185 straipsnio 2 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

PsichologÄ samdžiusios Å¡alies pateikta psichologo iÅ¡vada neturi aukÅ¡tesnės galios, teismas jÄ vertina pagal vidinį įsitikinimÄ . Nagrinėjamu atveju visų pirma pastebėtina, kad nėra aiÅ¡ku kas nagrinėjamu atveju iÅ¡kėlė tyrimui pateiktus klausimus, kodėl klausimas dėl turimos pavardės susietas bÅ«tent su nepilnavertiÅ¡kumo jausmu. Pats psichologas, atsakydamas į užduodamÄ klausimÄ nurodė, jog bÅ«tų sudėtinga teigti, kad vaiko pavardė galėtų bÅ«ti nepilnavertiÅ¡kumo jausmo Å¡altiniu.

Nors nurodoma, kad noras atsiriboti nuo įvykių ir prisiminimų keičiant pavardę yra logiÅ¡kas ir jei logiÅ¡kas vaiko noras nebÅ«tų iÅ¡pildomas, tai gali pastiprinti nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , svarbu atsižvelgti į tai, nuo kokių įvykių ir prisiminimų vaikas nori atsiriboti. Minėta, kad po įvykių, vykusių Å¡alims gyvenant kartu vaikas gebėjo sėkmingai bendrauti su atsakovu ir netgi iÅ¡reiÅ¡kė norÄ su juo gyventi. 2021-12-12 interviu metu M. pats psichologui nurodė, kad anksčiau kartais norėdavo susitikti su atsakovu, tuo tarpu dabar, nors jau ilgÄ laikÄ su atsakovu nebendrauja, prisimena senus įvykius iÅ¡ bendro gyvenimo ir sako, kad susitikti su tėvu nenori.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas pasakoja, jog nenorėtų susitikti su seneliais, kadangi jie tokie patys kaip V., jiems padeda, bando atimti brolio butÄ , t. y. kaip priežastį nebendrauti su tėvu ir jo gimine nurodo aplinkybes, kurios vaikui negalėtų bÅ«ti žinomos, jei nebÅ«tų papasakotos. Akivaizdu, kad toks pasakojimas nuteikia vaikÄ prieÅ¡ atsakovÄ . Jei nuteikus vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , jam dėl to nenorint turėti tėvo pavardės, ji bÅ«tų keičiama, susidarytų situacija kuomet iÅ¡ neteisės kiltų teisė.

Vaikas nurodo norintis keisti pavardę tam, kad galėtų užmirÅ¡ti tėvÄ , nors pagal aukščiau nurodytus kriterijus, rizika atitolti nuo tėvų ir artimųjų giminaičių yra pagrindas nekeisti pavardės. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į nustatytas ieÅ¡kovės dedamas pastangas atitolinti vaikus nuo tėvo, turėtų itin neigiamas pasekmes vaikų santykių su atsakovu ir jo giminaičiais iÅ¡saugojimui ir vystymuisi. Tikėtina, kad pakeitus vaikų, ypač M. pavardę, ryÅ¡ys su atsakovu ilgainiui visiÅ¡kai, negrįžtamai nutrÅ«ktų, bÅ«tų pažeista vaikų teisė turėti abu tėvus.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymÄ . Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių Å¡alių vaikų pavardžių pakeitimas neatitiktų nei vieno iÅ¡ jų interesų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad patyrė 900 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas atsiliepimo parengimui ir 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas pasiruoÅ¡imui bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Atsakovo patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistinÄ advokato pagalbÄ numatytų maksimalių dydžių, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Byloje susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinos sumos nevirÅ¡ija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė