d99bcf8c-d47b-4248-83e3-e214bb0da47b · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-49-979/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00121-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.39.2.6.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.4.; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant A. L., dalyvaujant atsakovui A. Å ., atstovui advokato padėjėjui A. Z., trečiojo asmens atstovei I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

Å . dėl draudiminės iÅ¡mokos priteisimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AB „Kelių priežiÅ«ra“. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ (toliau – IeÅ¡kovas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å .: 1) 1 342,83 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ; 2) 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir dokumentų vertimo išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 12 9397260, draudimo liudijimas Nr.AJA0010872 apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra kelyje Naujieji Valkininkai -Daugai-Alytus 42,278-42,298 kilometre, kaltininku pripažintas transporto priemonės VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – atsakovas. IeÅ¡kovė dėl minėto eismo įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėjo 1 342,83 Eur draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui AB „Kelių priežiÅ«ra“ (iki reorganizacijos VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“). Atsakovas eismo įvykio metu buvo neblaivus, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi žalos atlyginimo regreso tvarka. Pažymėjo, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (žala) paskaičiuota pagal pateiktÄ trečiojo asmens lokalinę sÄ matÄ , iÅ¡skaičiuojant 30 proc. turto nusidėvėjimÄ (398,76 Eur) ir pelnÄ (87,08 Eur).

Ä®vertinus, kad sugadintas turtas nebuvo suremontuotas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme, draudimo iÅ¡moka mokėta be PVM (384,02 Eur). Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį – turto vertinimo ataskaitos, pateikto žalos paskaičiavimo nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas A. Å . prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotas draudiminės iÅ¡mokos dydis yra nepagrįstas.

Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimas buvo atliktas netinkamai ir formaliai, ieÅ¡kovė nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių nustatyti tikrÄ jÄ Å¾alos dydį. ReiÅ¡kiant reikalavimus atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , sugadintos kelio infrastruktÅ«ros detalės nebuvo pakeistos ar remontuotos. Eismo įvykio metu kelio infrastruktÅ«rÄ kliudė, tačiau nepagrįstai skaičiuota žala pagal kelio konstrukcijų (metalinių atitvarų, laikančių statramsčių) sunaikinimÄ (sulaužymÄ ).

ŽalÄ skaičiuoja pagal lokalinę sÄ matÄ , t. y. iÅ¡laidas, kurias patyria nukentėjęs asmuo dėl eismo įvykio padarinių likvidavimo. Duomenų, apie tai, kad lokalinėje sÄ matoje nurodyta informacija draudimo atsakingo asmens buvo patikrinta, ieÅ¡kovė nepateikė. IeÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, raÅ¡tu pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir informavo, kad procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo palaiko, praÅ¡o tenkinti ir priteisi iÅ¡ atsakovo 1 342,83 turtinę žalÄ , t. y. iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas A. Å . teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad eismo įvykio fakto neginčijo, buvo nubaustas administracine tvarka. Laiko, kad nepagrįstai paskaičiuotas žalos dydis dėl sugadintų 20 metrų sijų. Transporto priemonė kliudė vienu ratu ir nubrozdino kelio atitvarÄ , iÅ¡važiavo į kitÄ kelio pusę, kur vertėsi. Sijos sulenkimas matėsi vizualiai, bet ar tai buvo padaryta eismo įvykio metu, nėra nustatyta.

Pažymėjo, kad žalos atlyginimo nevengė, iÅ¡ karto po eismo įvykio 2018 m. liepos mėn. vyko į VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ pasidomėti dėl žalos atlyginimo, buvo paaiÅ¡kinta, kad dokumentai perduoti draudimui, pastarajam atlyginus padarytÄ Å¾alÄ , regreso tvarka bus iÅ¡ieÅ¡kota. Žalos dydis nebuvo žinomas. Apie žalos dydį sužinojo tik tuomet, kai gavo iÅ¡ teismo procesinius dokumentus – teismo įsakymÄ dėl žalos priteisimo VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ naudai.

Nagrinėjant administracinę bylÄ buvo informuotas apie gautÄ VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ raÅ¡tÄ dėl žalos pagal pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ . Sutiko, kad padaryta minimali žala dėl apgadinto vienpusio atitvaro, kaina – 558,22 Eur, plius tvirtinimo elementai. Kelio atitvarai po draudimo iÅ¡mokos galimo iki bylos nagrinėjimo nebuvo remontuoti ar pakeisti, galimai apgadinimai buvo menkaverčiai, nekeliantys pavojaus ir grėsmės kelio apsaugai. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. Z. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad atsakovas neginčija civilinės atsakomybės buvimo. Ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl teisingo žalos apskaičiavimo. IeÅ¡kovė, kaip atsakingas draudikas, netinkamai nustatė draudimo iÅ¡mokos dydį ir nepagrįstai priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo regreso tvarka draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi yra aiÅ¡kiai per didelė, pagrįsta tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Draudimo įvykio tyrimas atliktas formaliai, nesiimta bÅ«tinų priemonių nustatyti eismo įvykio metu kelio infrastruktÅ«rai padarytos žalos tikrÄ jį laipsnį ir dydį.

Duomenų apie tai, kad administruojant eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ draudikas ar draudiko atstovas vyko į eismo įvykio vietÄ apžiÅ«rėti sunaikinto ir/ar sugadinto turto, nėra, be kita ko, sunaikinto ir/ar sugandinto turto vertinimas nebuvo atliktas, nenustatyta kokia kelio infrastruktÅ«ra konkrečiai dėl Å¡io eismo įvykio sunaikinta ir/ar sugadinta. Draudimo iÅ¡moka skaičiuota vadovaujantis tik nukentėjusiojo asmens pateikta lokaline sÄ mata, kurioje nurodytos kelio infrastruktÅ«ros detalių ir remonto darbų kainos.

Neįvardyta kiek ir kokios kelio infrastruktÅ«ros sunaikinta ir/ar sugadinta. Lokalinėje sÄ matoje nurodytų faktinių duomenų atitikimo tikrovei draudikas netikrino. SÄ matoje remonto iÅ¡laidos skaičiuojamos įvertinus tai, kad kelio įrenginiai keičiami, neva buvo sugadinti nepataisomai, nors po eismo įvykio iki kreipimosi į teismÄ dienos nebuvo nei remontuoti senieji, nei pakeisti naujais. Pateiktose eismo įvykio vietos nuotraukose matyti, kad kelio infrastruktÅ«ros detalės nebuvo deformuotos ar sulaužytos, nesuvaldyta transporto priemonė ratu ar dugnu kliudė pirmosios sijos pradžia.

Laiko, kad galėjo bÅ«ti sunaikinta ir/ar sugadinta viena apsauginė sija. Nepagrįstai lokalinėje sÄ matoje nurodyta 20 metrų, t. y. 2 vnt. po 10 metrų. Nurodyta žalos suma nėra realiai pagrįsta ir įrodyta. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio metu buvo padaryta ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žala. Trečiojo asmens AB „Kelių priežiÅ«ra“ atstovė I. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus.

Nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys, neteisėti veiksmai. Eismo įvykio iÅ¡klotinėje policijos pareigÅ«nų nustatyta, kad atsakovas padarė eismo įvykį ir kliudė kelio atitvarus. Atsakingas asmuo apžiÅ«rėjęs eismo įvykio vietÄ , fiksavo sugadinimus, sudarė defektinį aktÄ , kuriuo remiantis SISTELOS sistemos duomenimis paskaičiuota lokalinė sÄ mata pagal vidutines rinkos kainas.

Pažymėjo, kad defektinis aktas yra vidinis dokumentas, registruojama ir archyvuojamas vidinėje bendrovės valdymo sistemoje, atitinkamų reikalavimų nėra nustatyta, pildomas pagal Å¡ablonÄ . Nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinti 5 vnt. kelio atitvarų elementų (sijų), kurių kiekvienos ilgis 4 metrai, viso 20 metrų. Tokie kelių apsauginių atitvarų, atitinkamai jų elementų (ilgio) reikalavimai nustatyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rekomendacijose R37-01.

Aplinkybė, kad sugadinti kelio apsauginiai atitvarai buvo suremontuoti (pakeisti) tik bylos nagrinėjimo metu, nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl žalos priteisimo pagrįstumo. Visų kelio atitvarų savininkas yra Lietuvos automobilių direkcija, trečiasis asmuo pagal sudarytas sutartis vadovaujantis sudarytais planais ir grafikais, be kita ko, atitinkamai pagal gautas pinigines lėšas (biudžetinius asignavimus) atlieka įrenginių priežiÅ«ros darbus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D.

V., dirbanti AB „Kelių priežiÅ«ra“ nekilnojamojo turto priežiÅ«ros specialistė, pagal pareigas priklauso sudaryti darbų lokalines sÄ matas, paaiÅ¡kino, kad rengė 2018 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio padarinių 128 kelio 42,72 kilometre likvidavimo lokalinę sÄ matÄ Nr.21-EÄ®P/AL 18 pagal pateiktÄ defektinį aktÄ , t. y. suvedė darbų ir medžiagų kiekius pagal kodus į programÄ , piniginė iÅ¡raiÅ¡ka paskaičiuota automatiÅ¡kai. Lokalinė sÄ mata rodo, kiek reikia medžiagų atlikti nurodytus darbus pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal vieningÄ sistemÄ SISTELĄ.

Pažymėjo kad lokalinėje sÄ matoje 1 punkte nurodytas darbų pavadinimo netikslumas, turi bÅ«ti ne atitvarų metalinių sijų pakeitimas (kodas KP8-1-12), bet demontavimas. Darbai parenkami pagal programoje esantį kodÄ , korekcijų ir pataisymų daryti negalima. Pagal defektini aktÄ apgadinta buvo 20 metrų kelio atitvarų (metalinių sijų), programos duomenimis sijos ilgis 5 metrai, atitinkamai 4 vnt. Lokalinę sÄ matÄ tvirtina techninio skyriaus virÅ¡ininkas. Sudaryta lokalinė sÄ mata buvo perduota atsakingam darbuotojui A.

K. tvarkyti draudimo iÅ¡mokos gavimÄ . Programa nefiksuoja sÄ matos rengimo datos, nes nėra tokios skilties. Kas rengė ir pateikė defektinį aktÄ , informavo žodžiu ar elektroniniu paÅ¡tu, neatsiminė, galėjo bÅ«ti kelių inžinierius arba meistras. Nuotraukų iÅ¡ eismo įvykio vietos nematė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K., dirbantis AB „Kelių priežiÅ«ra“ valdymo centro vadovas, iki reformos Alytaus regiono kelių priežiÅ«ros komercijos direktoriumi, paaiÅ¡kino, kad pagal pareigas priklausė tvarkyti įmonėje draudimo dokumentus dėl žalos atlyginimo eismo įvykių metu, t. y. gautus dokumentus (lokalinę sÄ matÄ ) ir nuotraukas persiunčia draudimo kompanijai.

Pažymėjo, kad žalos administravimui defektinis aktas nėra siunčiamas, tai vidinis įmonės dokumentas. Tokie dokumentai buvo archyvuojami tiesiog popierine forma, po reorganizacijos elektronine. Eismo įvykio vietoje nesilankė, sÄ matÄ pateikė darbuotoja D. V., fotonuotraukas – G. P.. Atsakovas lankėsi įmonėje žalos atlyginimo klausimais, buvo paaiÅ¡kinta apie mokėjimÄ . Žalos dydis buvo iÅ¡karto nustatytas pagal lokalinę sÄ matÄ . Draudimo iÅ¡moka sumažinta įvertinus turto nusidėvėjimÄ .

Nurodė, kad atsakovÄ buvo matęs įmonėje, domintis galimybe atlyginti žalÄ . Draudimo iÅ¡moka dar nebuvo gauta. Jeigu bÅ«tų atsiskaitęs iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tiesiogiai, įmonė nebÅ«tų rengusi dokumentų dėl draudimo iÅ¡mokėjimo, be kita ko, gavusi pinigus, bÅ«tų nutraukusi žalos administravimÄ . Žala buvo žinoma, t. y. paskaičiuota iÅ¡ karto po eismo įvykio pagal lokalinę sÄ matÄ . Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. P., dirbantis AB „Kelių priežiÅ«ra“ Alytaus kelių tarnybos vyresniuoju inžinieriumi, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡silavinimas – statybos bakalauras, kelių inžinerija, kelininko kvalifikacija, baigė VGTU, pagal pareigas priklauso vykti į eismo įvykius ir fiksuoti turto sugadinimus, yra atestuotas, pagal atliekamas pareigas nėra reikalinga turto vertintojo kvalifikacija.

Pažymėjo, kad po 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykio kraÅ¡to kelyje Nr. 128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42-43 kilometre 2018 m. birželio 27 d. vyko apžiÅ«rėti eismo įvykio vietoje padarytų kelio infrastruktÅ«ros apgadinimų. VaizdÄ fiksavo fotonuotraukose, matavo atstumus ir sudarė defektinį aktÄ , kuriuos perdavė atsakingiems darbuotojams tolimesniems veiksmams, sudaryti sÄ matÄ ir atitinkamai perduoti draudimui. Defektiniai aktai nėra atskirai saugomi ar apskaitomi įmonėje, paprastai bÅ«na prie kelio remonto dokumentų, atskirų pildymo reikalavimų nėra, pildomi pagal įmonės techninio projektavimo skyriaus pavyzdį.

Defektiniame akte fiksuoti vizualiai matyti sugadinimai, pagal kuriuos naudojantis SISTELA programa nustatyta piniginė iÅ¡raiÅ¡ka ir sudaryta lokalinė sÄ mata. Sugadinimus fiksavo pagal vizualiai matytus neatitikimus kelių infrastruktÅ«ros normatyvams (elementų aukÅ¡tį). Vizualiai buvo matyti abiejų kelio pusių atitvarų sugadinimai, t. y. metalinių sijų ir statramsčių, kelio sankasos Å¡alio apgadinimai. Å alikelėje apgadintas signalinis stulpelis atsistatė savaime, todėl defektiniame akte nebuvo fiksuotas.

Kelio dešinė pusė važiuojant nuo Alytaus link Kaniūkų tilto fiksuota nuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg (4 vnt. sijų sugadinta – 12 metrų), atitinkamai kairė – Nr. 20180627_135909.jpg su matavimo rulete (rateliu) (2 vnt. sijų sugadinta –8 metrai), kelio kairės pusės šlaitas – Nr.20180627_135946.jpg. Kelio infrastruktūros (įrenginių) sugadinimai atsirado po atsakovo eismo įvykio. Duomenų, apie kitus įvykius ar sugadinimo faktus, nėra. Nebuvo fiksuota kaip tiksliai važiavo ir kur atsitrenkė atsakovo vairuojama transporto priemonė Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D.

T., dirbanti Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausioji patrulė, paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į eismo įvykį prie KaniÅ«kų tilto 2018 metais. Asmeniui buvo nustatytas neblaivumas, suraÅ¡yti dokumentai, perduoti tyrėjams. Automobilis nuo kelio buvo nuslydęs griovyje, apgadintas, atvykusi greitoji rÅ«pinosi vairuotoju, prieÅ¡gaisrinė traukė iÅ¡ griovio. Važiuota buvo nuo Alytaus link Nemuno, nuvažiavo į kairę kelio pusę, kliudė atitvarus ir vertėsi griovyje.

Tikslių apgadinimų nepamena. Tarnybiniame praneÅ¡ime turi bÅ«ti pažymėta, eismo įvykio vietos plane (schemoje) užfiksuota. PrieÅ¡ pildant eismu įvykio planÄ apžiÅ«rėti apgadinimai, fiksuoti juodraÅ¡tyje ir vėliau Å¡varraÅ¡tyje. ApžiÅ«rint eismo įvykio vietÄ kelių priežiÅ«ros atstovai nedalyvauja, atsakingi tyrėjai jiems perduoda informacijÄ . Informacija, apie tolimesnius veiksmus ir tyrimÄ , nėra žinoma. Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas R. V., iki 2019 m. birželio 27 d. dirbęs Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausioji patruliu, paaiÅ¡kino, kad apie eismo įvykį nelabai pamena.

Eismo įvykis nebuvo įskaitinis. Patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, žinoma ir eismo įvykio plane padarytos atžymos atitiko įvykio vietos metu nustatytus apgadinimus. Eismo įvykio planas pildytas pagal nustatytus reikalavimus, t. y. pateikta informacija, susijusi su eismo įvykiu, apie apgadinimus, kelio ir šalikelės, griovio duomenys (plotis, gylis), pažymėtas objektas, kaip atskaitos taškas matuoti atstumams. Apgadinimai atitvarų fiksuoti važiuojat Alytaus pusės link Nemuno kaip nubraižyta plane.

Eismo įvykio vieta fiksuoto nuotraukose. Užpildyti dokumentai perduoti tyrėjams, apie tolimesnį eismo įvykio tyrimÄ nėra žinoma. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5756353, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 17 d. apdrausta transporto priemonės VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu (el. b. t. 1 b. l. 24). 2018 m. birželio 25 d. kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 kilometre atsakovas, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,4 promilių neblaivumas), vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio infrastruktÅ«ra.

Atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018). Dėl eismo įvykio trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta 1 342,83 Eur draudimo iÅ¡moka (el. b. t. 1 b. l. 30,33,34 ). IeÅ¡kovė pateikė atsakingam už žalos atsiradimÄ asmeniui – atsakovui, pretenzijÄ dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovui nesutikus grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (atlyginti žalos), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo (žalos atlyginimo).

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis skirta apsaugoti silpnesnę prievolės Å¡alį – nukentėjusį asmenį, kuriam didesnio pavojaus Å¡altinis kelia pavojų.

CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojams dėl Å¡ių Å¡altinių sÄ veikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. esant visoms bÅ«tinoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms – neteisėtai veikai, žalai, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į žalÄ padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau –TPVCAPDĮ), kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 59.1 punktuose analogiÅ¡kai reglamentuota draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo.

Sprendžiant klausimÄ dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi bÅ«ti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkÅ«rimas.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra 1 342,83 Eur iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovas žalos (nuostolių) dydį įrodinėjo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (lokaline sÄ mata, defektiniu aktu, fotonuotraukomis), tuo tarpu, atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, kėlė abejones dėl netinkamo žalos nustatymo, nurodytų lokalinėje sÄ matoje darbų bÅ«tinumo ir pagrįstumo, be to, akcentavo aplinkybes, kad žalos vertinimÄ (paskaičiavimÄ ) galimai atliko nekompetentingas asmuo, tačiau žalos paskaičiavimo nepateikė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 25 d. kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km eismo įvykio metu apgadinta kelio infrastruktūra (Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018). Pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis apgadinti metaliniai kelio atitvarai (viso 20 metrų, t. y. nuo Alytaus važiuojant 4 vnt. (12 metrų) sijų dešinėje pusėje ir 2 vnt. (8 metrai) sijų kairėje pusėje, statramsčiai (6 vnt.) ir kelio sankasa (8 m2) kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus atkarpoje 42,278-42,298 km (2018 m. birželio mėn. defektinis aktas, el. b. t. 1 b. l. 164, fotonuotraukos Nr. 20180627_135303.jpg, Nr.20180627_135946.jpg, Nr. 20180627_135909.jpg,. el. b. t. 2 b. l. 2, 5, 6).

Paskaičiuotos eismo įvykio padarinių likvidavimo (metalinių atitvarų remontas) iÅ¡laidos – 1 828,67 Eur (plius 384,02 Eur PVM), viso 2 212,69 Eur (lokalinė sÄ mata Nr. 21 -EÄ®PL/AL 18, el. b. t. 1 b. l. 22), t. y. remonto darbų iÅ¡laidos, iÅ¡laidos statinio statybos darbams (statybvietės iÅ¡laidos), tiesioginės iÅ¡laidos (indeksas), pridėtinės iÅ¡laidos ir pelnas. Remonto darbai padariniams likviduoti:

1) atitvarų metalinių sijų pakeitimas (KP8-1-12);

2) kelio vienpusis aptvėrimas metalinėmis sijomis (KP19-2) 10 metrų 2 vnt.;

3) sulaužyto metalinio atitvaro statramsčio pakeitimas nauju (KP8-1-17) 6 vnt.;

4) Å¡laitų tvirtinimas 6 cm dirvožemio sluoksniu (K12-5) 0,08 m2. Paskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos suma – 1 342,83 Eur, t. y. metaliniai apsauginiai atitvarai įrengti 2006 m., todėl nuo 1 828,67 Eur iÅ¡skaičiuotas 30 proc. turto nusidėvėjimas (398,76 Eur) ir pelnas (87,08 Eur) (Žalos atlyginimo bylÄ Nr. AJA/18/006062. el. b. t. 1 b. l. 21, 30,33,34,64-66). Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalis). Taisyklių 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Pagal Taisyklių 15 punktÄ jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos).

BÅ«tinos remonto iÅ¡laidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitÄ remonto bÅ«dÄ â€“ detales ir (ar) dalis, kurios gali bÅ«ti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas neatlygina visų tokio remonto iÅ¡laidų, o žala apskaičiuojama pagal bÅ«tinas remonto iÅ¡laidas. Pagal trečiojo asmens atstovės, darbuotojų D.

V., G. P. liudytojais byloje apklaustų teismo posėdžio metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, eismo įvykio padarinių likvidavimo (remonto darbų) iÅ¡laidų lokalinė sÄ mata buvo sudaryta remiantis programos SISTELA duomenimis pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Statybos rekomendacijų R37-01 rekomendacijas Automobilių kelių apsauginiams atitvarams keliamus techninius reikalavimus, įvertinus faktÄ , kad dėl sugadinimų bÅ«tina keisti metalinius kelio atitvarus kartu su statramsčiais.

Lokalinėje sÄ matoje remonto darbai skaičiuoti bendrai, t. y. pagal bendrÄ metalinių sijų ilgį neiÅ¡skiriant kelio pusių. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga. Remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniÅ¡kumo principu, atsakovui nesutikus su pateiktais duomenimis dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio, pats atsakovas privalėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pateiktus duomenis.

Nesant kitų žalos dydį patvirtinančių dokumentų, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos lokalinės sÄ matos įrodomÄ jÄ reikÅ¡me žalos dydžiui nustatyti (CPK 177, 185, 197 straipsniai). Atsakovo teigimu, nepagrįstai trečiasis asmuo lokalinėje sÄ matoje paskaičiavo abiejų kelio pusių apsauginių atitvarų remonto darbus, atitinkamai ieÅ¡kovas be pagrindo toje dalyje iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio atsitrenkęs į kelio kairėje pusėje važiuojant nuo Alytaus link KaniÅ«kų tilto įrengtus apsauginius atitvarus, t. y. tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos Å¡ioje dalyje nėra priežastinio ryÅ¡io.

Priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieÅ¡kovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CPK 178 straipsnis).

Priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatymas skirstomas į etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryÅ¡io nustatymÄ . Pirmiausia, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys – ar atsakovo veiksmai yra bÅ«tina žalos atsiradimo sÄ lyga ir ar be jo veiksmų žala nebÅ«tų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebÅ«tų atsiradusios, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryÅ¡ys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.

Ar žalos priežastis teisiÅ¡kai reikÅ¡minga (ne pernelyg nutolusi), gali bÅ«ti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia (be kita ko), galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rÅ«Å¡ių žalÄ ; padarinių pobÅ«dis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km lokalinėje sÄ matoje Nr. 21-EÄ®PL/AL 18 2018 m. birželio 25 d. įvykusio eismo įvykio likvidavimo (remonto) darbai paskaičiuoti pagal nustatytus apgadinimus metalinių kelio atitvarų (20 metrai), statramsčių (6 vnt.) ir kelio sankasos (8 m2) remiantis 2018 m. birželio mėn. defektiniu aktu ir fotonuotraukomis Nr. 20180627_135303.jpg, Nr.20180627_135946.jpg, Nr. 20180627_135909.jpg. Pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atkartoje kitų draudiminių eismo įvykių nebuvo fiksuota (2018 m. birželio 26 d.

– 2019 m. lapkričio 4 d. draudiminių įvykių suvertinė, kelias 128, el. b. t. 1 b. l. 24). Prijungtoje administracinio nusižengimo byloje esančiame eismo įvykio vietos plane ir fotonuotraukose užfiksuotas 2018 m. birželio 25 d. eismo įvykis – eismo įvykio vieta, kelio infrastruktūra (skiriamieji ženklai, apsauginiai atitvarai), transporto priemonė ir jos judėjimo kryptis ir slydimo žymės, reikšmingi atstumai (Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-767-543/2018 b.l. 9, 10-18).

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimu nustatyta, kad kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atsakovas neatsižvelgė į vairavimo sÄ lygas, nepasirinko sugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus ir nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 1 pastraipa). Atsakovas administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pripažino, kad transporto priemonei užvažiavus ant kelkraščio, jÄ sumėtė, pamatęs prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiÄ transporto priemonę, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, vairÄ pasuko į kairę, po to į deÅ¡inę ir iÅ¡važiavus į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nuvažiavo nuo kelio (motyvuojamosios dalies 2 pastraipa).

Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos plane kelio infrastruktÅ«ros sugadinimai deÅ¡inėje kelio pusėje nuo Alytaus nėra atžymėti, eismo įvykio fotonuotraukos darytos fiksuojant transporto priemonę ir galimas slydimo žymes. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio, t. y. 2018 m. birželio 27 d. trečiojo asmens darbuotojas fiksavo eismo įvykio vietÄ , t. y. abi kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 42,278-42,298 km atkarpos puses. Fotonuotraukoje Nr. 20180627_135303.jpg užfiksuota kelio deÅ¡inė pusė važiuojant nuo Alytaus, be kita ko, kelkraÅ¡tyje matyti akivaizdÅ«s transporto priemonės rato įspaudai, juolab, dalis kelkraščio grunto užneÅ¡ta ant apsauginio kelio elemento sijos.

Vien tai, kad policijos pareigÅ«nų sudarytame eismo įvykio vietos plane nebuvo atžymos apie kelio deÅ¡inės pusės infrastruktÅ«ros apgadinimus, nėra pakankama pripažinti, kad atsakovas negalėjo sugadinti ir/ar sulaužyti kelio deÅ¡inės pusės atitvarų. Nustatytos aplinkybės ir atsakovo duoti paaiÅ¡kinimai administracinio nusižengimo byloje leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad užfiksuoti kelio infrastruktÅ«ros sugadinimai abiejose kelio pusėse yra atsakovo veiksmų pasekmė.

Ginčo dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nėra, juolab, atsakovas yra pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų bÅ«vimo teismas plačiau nepasisako (CPK 182 straipsnis). Atsakovo įsitikinimu, dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ galėjo atlyginti iki reikalavimų pareiÅ¡kimo teisme, tačiau nebuvo sudarytos galimybės, be kita ko, suabejojo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sÄ Å¾iningumu dėl žalos administravimo, nes buvo siekiama galimai dvigubo apmokėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovę trečiasis asmuo apie draudiminį įvykį informavo ir dokumentus dėl žalos dydžio paskaičiavimo pateikė 2018 m. birželio 28 d. (draudžiamo įvykio tyrimo aktas el. b. t. 1 b. l. 21), draudimo iÅ¡moka paskaičiuota 2018 m. liepos 9 d. (praneÅ¡imas apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯vykio byloje Nr. AJA/18/006062 el. b. t. 1 b. l. 30), atitinkamai iÅ¡mokėta 2018 m. liepos 11 d. (mokėjimo pavedimas Nr. ISM154984, el. b. t. 1 b. l. 33), pretenzija dėl žalos atlyginimo atsakovui – 2018 m. rugpjūčio 2 d. (el. b. t. 1 b. l. 28).

IeÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo teisme gautas 2019 m. sausio 17 d., teismo įsakymas dėl 1 342,83 Eur skolos (iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos) priteisimo iÅ¡ atsakovo priimtas 2019 m. sausio 18 d. (civilinė byla Nr. eL2-1170-979/2019). Bendrieji teisės principai įpareigoja Å¡alis elgtis sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant kuo greičiau atkurti tarp Å¡alių taikÄ kuo ekonomiÅ¡kesniu bÅ«du. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo ir/ar galimo nesÄ Å¾iningumo.

Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ realizuota prieÅ¡ tai įgyvendinus ikiteisminę tvarkÄ pateikiant pretenzijÄ . Apie tai, kad eismo įvykio buvo padaryta žala atsakovas žinojo iÅ¡ kart po eismo įvykio, juolab, pats domėjosi jos dydžiu ir galimybe atlyginti, be kita ko, administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas trečiojo asmens žalos paskaičiavimas, tačiau neatlygino geranoriÅ¡kai. Teismo vertinimu, nepaisant pirminio vykimo į trečiojo asmens buveinę, atsakovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, kiek galėjo ir turėjo galimybę, neiÅ¡naudojo visų galimybių susiklosčiusioje situacijoje, t. y. nepasinaudojo teise kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl pretenzijos atlyginti žalÄ pagrįstumo.

Pažymėtina, kad tuo atveju jeigu atsakovas trečiajam asmeniui pirminiame etape bÅ«tų atlyginęs žalÄ pagal pateiktus skaičiavimus (lokalinę sÄ matÄ lokalinė sÄ mata Nr. 21 -EÄ®PL/AL 18, suma 2 212,69 Eur, nevertinant esminių teisingos žalos atlyginimo principų (nusidėvėjimo, mokesčių įskaičiavimo), galėjo atsidurti neteisingai, neproporcingai ir nesÄ Å¾iningai sunkesnėje padėtyje. Duomenų apie tai, kad dėl Å¡io eismo įvykio galėjo bÅ«ti siekiama dvigubo apmokėjimo iÅ¡ atsakovo, nėra.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens teismui pateiktas pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo po atsakovo prieÅ¡taravimų pateikimo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, atitinkamai 2018 m. rugsėjo 24 d. priimtas teismo įsakymas panaikintas (civilinė byla Nr. e2L-778292/2018, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas neigiamų turtinių pasekmių nepatyrė. Aplinkybė, kad iÅ¡mokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo iÅ¡karto suremontuotas, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieÅ¡kovui.

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. IeÅ¡kovas patirtai žalai patvirtinti pateikė lokalinę sÄ matÄ bei draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ patvirtinantį pavedimÄ (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178, 197 straipsniai). Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo iÅ¡moka ar remonto darbai buvo atlikti iÅ¡ karto po draudimo iÅ¡mokos gavimo ar vėliau.

Draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne. Be to, draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimÄ iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009). Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad sugadinto turto remonto darbai buvo atlikti (2019 m. spalio 18 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, el. b.t. 2 b. l. 4).

Aplinkybių, dėl kurių atlygintinos žalos dydis, galėtų bÅ«ti mažintinas pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį byloje Å¡alys neįrodinėjo, teismo savo iniciatyva ex officio nenustatinėjo. Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, kurios dydis pagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovas neįrodė, kad priteista suma turėtų bÅ«ti mažesnė, ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių žalos nustatymo ir dydžio paskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisingumo, žalos suma atitinka faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nėra nepagrįstai didelė ir neprotinga, ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį, todėl ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 342,83 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ( CK 6.38, 6.263, 6.280 straipsniai, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 18 d., ki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinas 30,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovė nepateikė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje 16,80 Eur, ieškinys tenkintas visiškai, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å ., ieÅ¡kovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , j. a. k. 300665654, 1 342,83 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 83 centus), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2019 m. sausio 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , j. a. k. 300665654, bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . 16,80 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 80 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja JÅ«ratė Bliznikaitė-Povilanskienė