2019-03-21 Nr. AB-7434-3-61-3-01497-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3313-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01497-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“.

2. Prieš tai pareiškėjas V. P. su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–5, 26–31), buvo kreipęsis į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110(AG-74/01-2016); 2) įpareigoti Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo; 3) jei teismas laikys, kad Ministerija neprivalo priimti sprendimo dėl pareiškėjo skundo, įpareigoti VAGK priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu VAGK jo skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 atmetė kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnyje nustatytą terminą ir vertino tik Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą. Su minėtu VAGK sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi jam nebuvo leista dalyvauti Ministerijai pritariant Agentūros siūlymui dėl sankcijų taikymo, nebuvo sudaryta galimybė ginčyti Agentūros argumentus. Pareiškėjas buvo klaidinamas dėl administracinių teisinių procedūrų. Skundą Ministerijai jis padavė 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. kovo 7 d. jis kreipėsi į VAGK. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nepraleido termino skųsti Agentūros sprendimą. Jei teismas laikytų, kad procesinis terminas yra praleistas, ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė jį atnaujinti, dėl šių svarbių priežasčių:

1) Agentūra vilkino pateikti sprendimą pareiškėjui (sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 27 d., o atsiųstas tik 2015 m. gruodžio 29 d.);

2) Agentūra nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Ministeriją, nors turėjo žinoti, kad pastaroji jau priėmė sprendimą dėl sankcijų jam taikymo;

3) Ministerija veikė ne pagal savo kompetenciją ir atsisakė išnagrinėti pareiškėjo motyvus dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo. Pareiškėjas aiškino, jog 2015 m. gruodžio 29 d. gavo 2015 m. gruodžio 22 d. NMA raštą Nr. BRK-(3.144)-104, prie kurio buvo pridėtas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409. Sprendime nenurodyta, kad jis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus dėl objektų, sukurtų už paramos lėšas, panaudojimo. Todėl nebuvo pagrindo sankcijų taikymui, nes visos procedūros, kurių iš pareiškėjo reikalavo ir galėjo reikalauti Agentūra, buvo atliktos.

Pareiškėjas nesutiko su NMA vertinimu, kad jis, įgyvendindamas projektą, už įrengimo darbus sumokėjo didesnę nei rinkos vertę, kadangi prieš išmokant paramos sumą Agentūra tikrino darbų atlikimą ir padarė išvadą, kad patirtos išlaidos atitinka pateiktus dokumentus. Pareiškėjo manymu, Agentūra, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, netinkamai skaičiavo ir tikrino pagal didžiausius įkainius. Ginčas dėl lėšų sugrąžinimo negali būti sprendžiamas administracine tvarka. UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kuria rėmėsi Agentūra, pateikta vadovaujantis išimtinai tik pastarosios pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija.

Be to, pareiškėjas neturi duomenų, kad UAB „Civitta“ yra įrašyta į ekspertų sąrašą. UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos užsakomasis pobūdis savaime šalina ekspertų nepriklausomumą. Pinigų atsiėmimo administracine tvarka nenumato Agentūros bei pareiškėjo pasirašyta 2012 m. sausio 19 d. paramos sutartis. Pareiškėjas tiksliai laikėsi paramos sutarties reikalavimų, teikė tikslią informaciją. Nurodyta informacija buvo patikrinama ir tik tada buvo priimami sprendimai išmokėti lėšas. Todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartinių nuostatų laikysis ne tik jis, bet ir kita šalis.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 56–63).

5. Pareiškėjas 2011 m. birželio 30 d. NMA pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paraiška). Pagal 2012 m. sausio 10 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – Paramos sutartis) jis įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške Gumiltėnų kaime“ (toliau – Projektas). Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – Administravimo taisyklės). Agentūra, nustačiusi įgyvendinto Projekto pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BRK-8357 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai apie pareiškėjo padarytą pažeidimą įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumą.

Ministerija 2015 m. spalio 21 d. pranešimu Nr. 2D-4940 pritarė NMA sprendimui taikyti sankciją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo patirtos išlaidos yra pagrįstos, o Agentūra turi 2015 m. liepos 30 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 33, kurioje nurodytos atliktų investicijų rinkos kainos. Atsakovas pažymėjo, jog nepriklausomi ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais Agentūra neturi pagrindo. Agentūra, priimdama sprendimą, rėmėsi visais byloje buvusiais dokumentais. Be to, ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti Agentūros atliktų viešųjų pirkimų rezultatų, todėl jo argumentai dėl ekspertų turėtų būti atmesti. Teisės aktai numato Agentūrai teisę iš naujo administruoti pareiškėjų paraiškas ir priimti sprendimus dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo. UAB „Civitta“ ekspertai prie ekspertinės konsultavimo ataskaitos yra pateikę ir detalią lokalinę sąmatą, kurioje detalizuota, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo įsigytų investicijų kaina, todėl atsakovas nesutiko su argumentu, kad kompensuojat patirtas išlaidas, turi būti atsižvelgiama tik į didžiausius įkainius.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 46–53).

7. Ministerija paaiškino, jog pažeidimų klausimus nagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 yra pavesta Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminių klausimų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija). Tik pastarajai priėmus sprendimą pritarti Agentūros siūlomai sankcijai, ji gali būti taikoma ir išieškoma. 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 priėmimą lėmė būtent Komisijos sprendimas. Teisės aktai draudžia Ministerijai nagrinėti skundą dėl sprendimo, kurį priimant ji pati dalyvavo. Teisės aktuose nėra numatyta, kad prieš priimdama sprendimą, Ministerija turėtų kviesti paramos gavėjus dalyvauti Komisijos posėdyje ar prašyti jų pateikti savo argumentus. Komisijos posėdyje nėra sprendžiamas ginčas tarp paramos gavėjų ir Agentūros, o yra sprendžiama, ar buvo padarytas pažeidimas ir sankcijų taikymo klausimas. Nuo Agentūros sprendimo įteikimo iki skundo VAGK padavimo praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Ministerijos nuomone, teismas galėtų atnaujinti terminą skundui paduoti dėl bylos, nagrinėjamos teisme, o ne VAGK. Ministerija pažymėjo, kad mokėjimo prašymų vertinimo metu Agentūra neturėjo duomenų apie pareiškėjo padarytą pažeidimą. Ministerija pažymėjo, kad NMA viešųjų pirkimų būdu atrenka nepriklausomus ekspertus, ir ekspertai netampa priklausomi nuo Agentūros.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 89–96) pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. TK-2004-81, atmetė pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409 dėl sankcijų pritaikymo paramos gavėjui laikytas priimtu viešojo administravimo srityje.

10. Teismas nustatė, kad V. P. ir Agentūra 2012 m. sausio 19 d. pasirašė Paramos sutartį. Agentūra 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BR6-8357(14.5.), vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, pateikė Ministerijai informaciją apie nustatytus V. P. padarytus pažeidimus ir pasiūlė Ministerijai pritarti Agentūros sprendimui taikyti išmokėtos paramos dalies 72 744,71 Eur susigrąžinimo sankciją. Komisija 2015 m. spalio 15 d. posėdyje vienbalsiai nutarė pritarti Agentūros sprendimui V. P. taikyti sankciją. NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409 susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumos dalį, kadangi pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė šį pažeidimą: paramos gavėjo įsigytų įrengimo darbų vertė viršijo rinkos kainą. Agentūra 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. BRK-10410(3.144) pranešė V. P. apie 2015 m. lapkričio 27 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-409 ir paprašė 72 744,71 Eur skolą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo pervesti į NMA sąskaitą. Iš minėto rašto matyti, kad kartu su juo pareiškėjui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409. Ministerijoje 2016 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundas, kuriame jis prašė panaikinti NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Į V. P. 2015 m. sausio 20 d. skundą Ministerija 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. 3IN-139(8.1) atsakė, kad ji dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409, todėl nėra teisės aktais įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant ji pati dalyvavo.

11. Atsižvelgęs į Pažeidimų administravimo taisyklių 13, 14 ir 17 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad VAGK skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog Ministerija dalyvavo priimant Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Teismas darė išvadą, kad Ministerija teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, taip nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Ministeriją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl jo skundo. Teismui įvertinus, kad Ministerija pagrįstai, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. skundą, laikyta, kad šioje dalyje VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Pareiškėjas nesutiko, kad jis praleido terminą apskųsti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409. Pagal V. P. pateiktus įrodymus, jis Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 gavo 2015 m. gruodžio 29 d., skundą VAGK dėl minėto sprendimo padavė 2016 m. kovo 7 d. Kadangi teisės aktai nenustato specialios tvarkos ginčyti pritaikytas sankcijas, šiuo atveju taikyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis. Todėl teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai terminą skundui VAGK paduoti skaičiavo nuo Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. rašto Nr. 3IN-139(8.1) gavimo. Atsakovas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju buvo praleistas skundo padavimo terminas, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 turėjo būti paduotas iki 2016 m. sausio 29 d. V. P. jį Komisijai padavė tik 2016 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs įstatymų nustatytą terminą.

13. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nesprendė termino atnaujinimo klausimo skundo daliai dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 panaikinimo, kadangi tokia teisė teisės aktais jam nėra suteikta. Pažymėta, kad su tokia išvada sutiko ir pareiškėjas patikslintame skunde.

14. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Agentūra vilkino pateikti sprendimą pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog ji neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi teismas terminą skundui VAGK paduoti skaičiavo ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo jo įteikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 29 d.

15. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas jį suklaidino, nurodydamas kreiptis į Ministeriją, teismo nelaikyta objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. SKP-409 buvo klaidingai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, išaiškinant, kad jis gali būti skundžiamas Ministerijai arba VAGK, arba teismui. Tačiau rašytiniai bylos įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 20 d. skundą paduodant Ministerijai, jam atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Pareiškėjo atstovas turėjo išmanyti apskundimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Apskundimo tvarka buvo klaidingai nurodyta ne teisės aktuose, bet Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendime Nr. SKP-409.

16. Teismo vertinimu, Ministerija, atsisakydama iš esmės nagrinėti V. P. skundą dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas, nes trečiasis suinteresuotasis asmuo veikė ne pagal savo kompetenciją, kai atsisakė išnagrinėti pareiškėjo motyvus dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo, negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į VAGK. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir šiuo pagrindu naikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 3R-110(AG-74/01-2016) dalies, kuria jo skundo reikalavimas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 neišnagrinėtas iš esmės.

III. 17. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde (b. l. 99–102) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ministerijos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas iki kylant administraciniam ginčui leidžia Ministerijai nenagrinėti pareiškėjo skundo. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pritarimas ar nepritarimas NMA sprendimui yra procedūra, atlikta iki prasidedant administraciniam ginčui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 3D-519 patvirtintame Komisijos darbo reglamente nebuvo nurodyta, jog Komisija yra administraciniame teisminiame ginče dalyvaujantis subjektas. Pareiškėjas manė, jog net jei prieš priimant dėl jo sprendimą vyksta vidinės procedūros, tai neatima iš jo teisės kreiptis su skundu į kompetentingą instituciją prasidėjus ikiteisminiam administraciniam ginčui. Pareiškėjo manymu, NMA nuoroda, kaip jis turi elgtis, siekdamas spręsti ginčą ikiteisminėje procedūroje, atitinka galiojančias teisės normas. Pareiškėjas pažymėjo, jog vykstant vidinėms procedūroms Ministerijoje nėra vienos iš ginčo šalies – pareiškėjo.

19. Pareiškėjo teigimu, nors NMA ir pareiškėjo ginčas dėl paramos lėšų išieškojimo būtų teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis vyktų taikant ne tik administracinės, bet ir civilinės teisės normas. Šioje byloje nėra keliami reikalavimai dėl NMA sprendimo esmės, nes siekiama, kad įvyktų ikiteisminė ginčo procedūra ir Ministerija bei VAGK priimtų savo sprendimus dėl NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo.

20. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Ministerija dalyvavo priimant sprendimą, t. y. pritarė taikomai sankcijai, todėl negalėjo dar kartą nagrinėti sprendimo, kurio priėmime ji dalyvavo, teisėtumo. Agentūra manė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 111–117).

23. Ministerija pažymėjo, kad tik Komisijai priėmus sprendimą pritarti Agentūros siūlomai sankcijai, pastaroji gali būti taikoma. 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 priėmimą lėmė būtent Ministerijos Komisijos sprendimas. Taigi Ministerija dalyvavo jį priimant. Jokie teisės aktai nenumato, kad Ministerija galėtų nagrinėti skundą dėl sprendimo, kurį priimant ji pati dalyvavo.

IV. 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo (pareiškėjo gauto 2015 m. gruodžio 29 d.) į VAGK kreipėsi tik 2016 m. kovo 7 d. Taigi pareiškėjas buvo praleidęs 1 mėnesio terminą paduoti skundą administracinių ginčų komisijai ir VAGK neturėjo galimybės vertinti termino praleidimo aplinkybių bei šį terminą atnaujinti.

26. Agentūros sprendimus paramos gavėjas gali skųsti tiek VAGK, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas su pradiniu 2016 m. balandžio 12 d. skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 ir VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė šio skundo trūkumus, nurodydamas, kad pareiškėjas, manydamas, jog VAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl Agentūros sprendimo, turi teisę prašyti teismą panaikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti skundą dėl Agentūros sprendimo ir įpareigoti VAGK jo skundą išnagrinėti iš naujo. Agentūros sprendimus paramos gavėjas gali skųsti tiek VAGK, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su pradiniu 2016 m. balandžio 12 d. skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 ir VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 3R-110 (AG-74/01-2016). Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė šio skundo trūkumus, nurodydamas, kad pareiškėjas, manydamas, jog VAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą dėl Agentūros sprendimo, turi teisę prašyti teismą panaikinti VAGK 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti skundą dėl Agentūros sprendimo ir įpareigoti VAGK jo skundą išnagrinėti iš naujo.

27. Teismas pažymėjo, kad Agentūra neteisingai išaiškino pareiškėjui jo teises dėl jo sprendimo apskundimo tvarkos, nurodant, kad jis gali kreiptis ir į Ministeriją, kuri nebuvo įgaliota nagrinėti šio ginčo. Ši aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma tik gavus Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštą Nr. 3IN-139(8.1). Gavęs šį raštą, pareiškėjas buvo aktyvus ir nepiktnaudžiaudamas teise kreipėsi į VAGK, o gavęs šio sprendimą – į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad terminą kreiptis į teismą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 27 d. sprendimui Nr. SKP-409 apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Kadangi pradiniu 2016 m. balandžio 12 d. skundu pareiškėjas buvo suformulavęs reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo bei procesinio pobūdžio prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiuo atveju yra pagrindas įvertinti termino praleidimo aplinkybes ir atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 paduoti bei nagrinėti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo.

28. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde reikalavimus pakeitė iš esmės suklaidintas teismo (2016 m. balandžio 15 d. nutartimi) ir pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčo dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią bylą ginčo esmė nebuvo atskleista, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino ir panaikino NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SKP-409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Agentūros Sprendimo turinį, darė išvadą, jog jame buvo nurodytas nustatytas pažeidimas, įvardyta, kokia ekspertų išvada remiamasi, detalizuota, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nurodytos išvados, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, taip pat faktinės aplinkybės, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai. Vien tai, jog pareiškėjas nesutiko su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nebuvo pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

31. Apibendrinės galiojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas nurodė, kad Agentūrai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos skyrimo arba susigrąžinimo. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus.

32. Teismas pažymėjo, kad UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nėra duomenų dėl analogiškų ar panašių investicijų viešųjų ofertų, ar komercinių pasiūlymų tokio pobūdžio darbams atlikti kainų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, koks metodas buvo taikytas nustatant atliktų darbų vertę, kaip konkrečiai jis buvo pritaikytas ir gauta UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodoma atliktų darbų vidutinė rinkos kaina. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui 2016 m. rugsėjo 1 d. statinių apžiūros aktą Nr. 2016/02, iš kurio turinio matyti, kad atliktų darbų sąmata iš esmės skiriasi nuo UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nurodytų kainų (b. l. 67–70, 81–83). Byloje taip pat buvo pateikta specialisto A. B. 2017 m. lapkričio 10 d. išvada dėl rekreacinės infrastruktūros įrengimo V. P. miške Gumiltėnų kaime (b. l. 140–146). Specialisto išvadoje, be kita ko, nustatyta, kad teritorijoje yra aukštas gruntinis vanduo, todėl atliekant statybos ir kasybos darbus reikėjo sugaišti daugiau laiko. Minėtoje išvadoje taip pat atlikta lokalinė sąmata, iš kurios turinio matyti, kad atliktų darbų kaina (92 575,06) iš esmės tik neženkliai skiriasi nuo pareiškėjui išmokėtos paramos dydžio (94 106,23 Eur).

33. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktus duomenis, nurodę, kad nei vienos šalies pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepagrindė, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis. Tačiau atsakovo pateiktoje UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nebuvo nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai atlikti, atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į teritorijos ypatumus, dėl kurių pareiškėjo patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo iš esmės skirtis nuo UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl pareiškėjo faktiškai turėtų išlaidų sumos. Pareiga nustatyti aplinkybes dėl investicijų įsigijimo nepagrįstai didelėmis kainomis bei priimti sprendimą dėl galutinės paramos sumos skyrimo teisės aktuose tenka Agentūrai. Agentūros Sprendime nebuvo argumentų, pagrindžiančių pačios Agentūros vertinimą, kad UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nurodytos kainos ir pareiškėjo deklaruotos atliktos investicijos nebuvo pagrįstos pagal atliktų darbų kokybę ar kitus kriterijus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką pareiškėjo turėtų investicijų dydžiui.

34. Teismas konstatavo, kad UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra galėtų atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, tačiau šiuo atveju Agentūra sprendime nenurodė, kokiais kitais dokumentais ji vadovavosi, ar atliko papildomus veiksmus. Agentūra, ekspertinėje išvadoje nurodytus faktus perkeldama į savo sprendimą, privalėjo pagrįsti, kodėl jais remiasi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju Agentūra nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizės metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas, taip pat iki sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtos ekspertizės rezultatais. Teismo vertinimu, UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti Agentūros. Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo bei nustačius Agentūrai pateiktos UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos trūkumus, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas.

VI. 35. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti.

36. Suabejojus pareiškėjo prašoma išmokėti suma, Agentūra turi ne tik teisę, bet ir pareigą užsakyti kainų skaičiuojamąją ekspertizę. UAB „Civitta“, atlikdama ekspertizes, turėjo teisę pasitelkti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, žinių ir tam tikros srities sertifikatų. Atlikdami vienus ar kitus investicijų kainų skaičiavimus, nepriklausomi ekspertai neturėjo jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturėjo pagrindo. NMA, priimdama sprendimą, rėmėsi visais pareiškėjo byloje buvusiais dokumentais. Be to, ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties.

37. Atkreipia dėmesį, jog lokalinėse sąmatose aiškiai buvo nurodyta pagal kokias kainas sudaryta sąmata, t. y. rekreacinių takų (778,05 kv. m) ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012 m. kovo mėn. kainas, rekreacinių takų (1 081,06 kv. m) įrengimo lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012 m. spalio mėn. kainas, rekreacinių takų (663,8 kv. m), aiškinamojo stendo, laiko tualeto, laužavietės, medinių atrakcionų ir pavėsinės įrengimo lokalinė sąmata sudaryta pagal 2013 m. kovo mėn. kainas, tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių.

38. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš pateiktų duomenų negalima daryti išvadų dėl sąmatų sudarytojo turimos kvalifikacijos. NMA 2018 m. liepos 3 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. patikslintą skundą pateikė į bylą eksperto A. Š. kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Be to lokalinėse sąmatose (apačioje) buvo nurodyta, jog jas „sudarė A. Š. A. Nr. 24416“.

39. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y., faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Agentūros teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo patirtos išlaidos, įrengiant pelno nesiekiančias investicija miškuose pagal mokėjimo prašymus, yra pagrįstos, to nepagrindė rašytiniais ar kitais įrodymais.

40. Pareiškėjas V. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde neteikiama teisinė argumentacija dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir neginčijama teismo NMA priskirta įrodinėjimo pareiga. Agentūra kartoja Sprendimo teiginius, nekreipdama dėmesio į tai, kad procese teismas jį įpareigojo pateikti papildomus įrodymus NMA teiginių pagrįstumui.

42. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo V. P. skundą atmesti.

43. Ministerijos atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas. Papildomai pažymima, kad Agentūra tinkamai įvertino UAB „Civitta“konsultavimo ataskaitą, todėl ginčijamas Agentūros 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. SKP-409 yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SKP-409 „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumo.

45. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-01-19 pareiškėjas su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KS-11-1-006497-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške Gumiltėnų kaime“ Nr. 2IM-11-1-006497-PR001) (Komisijos byla, b. l. 33–39). Agentūra Sprendimu Nr. SKP-409 nusprendė iš pareiškėjo V. P. susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumos dalį (b. l. 10–14). Agentūra Sprendime Nr. SKP-409 paaiškino, kad nustatė pažeidimą ir 2015-09-30 raštu Nr. BRK-8357(14.5) pateikė Ministerijai informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, siūlydama pritarti sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumą. Ministerija siūlymui pritarė 2015-10-21 pranešimu Nr. 2D-4940. Agentūra paaiškino, kad atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertai išnagrinėjo Agentūros pateiktus dokumentus, 2015 m. liepos mėnesį atliko patikrą projekto Įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad pareiškėjo įsigytų įrengimo darbų (1 413 m rekreacinių takų, aiškinamojo stendo, lauko tualeto, laužavietės, medinių atrakcionų (4 vnt), pavėsinės, suolų (10 vnt), šiukšlių dėžių ( 5 vnt.), automobilio stovėjimo aikštelės (109 kv. m)) vertė viršijo rinkos kainą.

46. Įgyvendinimo taisyklių 21.1 papunktyje nustatyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos tik būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje išlaidos, o Administravimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms). Paramos sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (išlaidos), kurios padarytos nepažeidžiant EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, faktiškai patirtos, įtrauktos į Paramos gavėjo apskaitą (taikoma, jeigu tvarkoma apskaita) ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos atitinkamais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais (rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktomis sąskaitomis, perdavimo ir priėmimo aktais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kelionių dokumentais ir kitais dokumentais, pagrindžiančiais patirtas išlaidas, bankinės institucijos spaudu patvirtintais bankinės institucijos sąskaitos išrašais, internetine bankininkyste besinaudojančio Paramos gavėjo pateiktais išrašais, patvirtintais Paramos gavėjo parašu, ir kitais dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas) ar nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paraiškos deklaracijoje pareiškėjas yra patvirtinęs, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjo deklaracijos 6 punktas), vadinasi gali būti atlyginama ne tik neviršijanti didžiausių įkainių, bet tuo pačiu tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

47. Ginčijamame sprendime Agentūra nurodė, kad ekspertizę inicijavo, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais. Pagal Administravimo taisyklių 5.9 punktą Agentūra, be kita ko, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas. Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą, vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

48. Ginčijamu sprendimu pritaikyta paramos sugrąžinimo sankcija. Administravimo taisyklių 197.3 punkte numatyti atvejai, kada taikoma paramos susigrąžinimo sankcija. Konkrečiu atveju paramos susigrąžinimo sankcija skirta vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.14 punktu (pažeidė paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus) bei 197.3.15 punktu (Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio). Administravimo taisyklėse nurodoma, kaip tokiu atveju turi būti apskaičiuojamas mokėtinos paramos dydis, t. y. Administravimo taisyklių 197.3.15 punkte nustatyta, kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Taigi, Administravimo taisyklių 197.3.15 punkto prasme nepagrįstai didelės prekių, paslaugų ar darbų kainos sąvoka siejama su suma, neviršijančia ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.

49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamo sprendimo išvados, jog Mokėjimo prašyme deklaruoti atlikti darbai buvo įgyvendinti, o prekės įsigytos už padidintą kainą, buvo padarytos, vadovaujantis UAB „Civitta“ pateiktos 2015 m. liepos 30 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 33 duomenimis (Komisijos byla, b. l. 83–90, 91–100). Ataskaitoje pateikta išvada, jog pareiškėjo išlaidų vertė vidutinę rinkos kainą viršija 72 744,71 Eur.

50. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

51. Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017).

52. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Agentūra turėjo teisę remtis UAB „Civitta“, ekspertize. Agentūrai yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos skyrimo arba susigrąžinimo. Tačiau laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017, 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Pažymėtina, jog vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

53. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad labai svarbu yra įvertinti atlikto ekspertinio tyrimo išsamumą ir patikimumą, jame padarytų išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kiek tai susiję su darbų ir paslaugų kainomis, turi būti nustatytas aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra pasisakyta, kad, atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą, UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatytas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės (LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018; 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ gali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitas.

54. Vadinasi, nėra pagrindo nustatyti, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių normomis, negalėjo atsižvelgti į tai, kad Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma neatitiko UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų rinkos kainų. Tačiau, kaip ir atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Agentūra Sprendime perrašė UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodytas rinkos vertės kainas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nors Agentūros teisė pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau Agentūra visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis.

55. Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nustatyta investicijų išlaidų rinkos vertė, tačiau didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai nėra nustatyta.

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie ataskaitos pridėtos lokalinės sąmatos, kuriose nurodyta, kad jos yra sudarytos 2015 m., nenurodant mėnesio ir dienos, nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris suderino sąmatą, pavardė, analogiškai nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris tvirtino sąmatą, pavardė bei sąmatos tvirtinimo mėnuo ir data, sąmatos nepasirašytos, sąmatose nurodytas jų sudarytojas (A. Š.), tačiau iš minėtų duomenų negalima daryti išvadų dėl pateiktų dėl sąmatų sudarytojo turimos kvalifikacijos, taip pat dėl sąmatų išsamumo. UAB „Civitta“ ataskaitoje nenurodyta, kokie ekspertai ataskaitą surašė. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas 2018 m. liepos 3 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. patikslintą skundą pateikė į bylą eksperto A. Š. kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tačiau tai nenuneigia kitų pirmosios instancijos teismo argumentų dėl ataskaitos trūkumų. UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nėra duomenų dėl analogiškų ar panašių investicijų viešųjų ofertų, ar komercinių pasiūlymų tokio pobūdžio darbams atlikti kainų, todėl nėra galimybės nustatyti, koks metodas buvo taikytas nustatant atliktų darbų vertę, kaip konkrečiai jis buvo pritaikytas ir gauta UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodoma atliktų darbų vidutinė rinkos kaina.

57. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo patirtos išlaidos, įrengiant pelno nesiekiančias investicijas miškuose pagal mokėjimo prašymus, yra pagrįstos, to nepagrindė rašytiniais ar kitais įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui 2016-m. rugsėjo 1 d. statinių apžiūros aktą Nr. 2016/02, iš kurio turinio matyti, kad atliktų darbų sąmata iš esmės skiriasi nuo UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nurodytų kainų (b. l. 67–70, 81–83). Byloje taip pat pateikta specialisto A. B. 2017 m. lapkričio 10 d. išvada dėl rekreacinės infrastruktūros įrengimo V. P. miške Gumiltėnų kaime (b. l. 140–146). Specialisto išvadoje, be kita ko, nustatyta, kad teritorijoje yra aukštas gruntinis vanduo, todėl atliekant statybos ir kasybos darbus reikėjo sugaišti daugiau laiko. Minėtoje išvadoje taip pat atlikta lokalinė sąmata, iš kurios turinio matyti, kad atliktų darbų kaina (92 575,06) iš esmės tik neženkliai skiriasi nuo pareiškėjui išmokėtos paramos dydžio (94 106,23 Eur).

58. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad įvertinus pareiškėjo ir atsakovės pateiktus duomenis nei vienos šalies pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis.

59. Atsakovės pateiktoje UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nėra nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai atlikti, atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į teritorijos ypatumus, dėl kurių pareiškėjo patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo iš esmės skirtis nuo UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjo faktiškai turėtų išlaidų sumos. Ginčijamame sprendime atsakovas nepagrindė vertinimo, kad pareiškėjo deklaruotos atliktos investicijos nebuvo pagrįstos pagal atliktų darbų kokybę ar kitus kriterijus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką pareiškėjo turėtų investicijų dydžiui.

60. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita galėjo remtis tik kaip vienu iš įrodymų (dokumentų), kurių pagrindu turėjo papildomai tikrinti pirkimo procedūras ir nustatyti konkrečius pažeidimus. Iš atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą turinio matyti, kad šiuo atveju atsakovas nenurodė, kokiais kitais dokumentais jis vadovavosi, ar atliko papildomus veiksmus. Darytina išvada, kad Agentūra ekspertinėje išvadoje nurodytus faktus perkėlusi į savo Sprendimą, privalėjo pagrįsti, kodėl jais rėmėsi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti atsakovo. Agentūrai tinkamai nepagrindus ginčijamo sprendimo bei nustačius atsakovui pateiktos UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos trūkumus, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

61. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė