Legislator Case Law & Legislation
d993cb26-6efb-48de-bab5-b46bfe238d06 AI generated

Court dismissed appeals against criminal conviction and upheld civil damages award for assault. The court rejected arguments for higher non-material damages. The decision affirmed the lower court's assessment of injury severity. The ruling confirmed the validity of the first-instance judgment. The court found no legal basis to increase the awarded amount. The judgment stands based on established judicial practice. The decision upholds the original verdict and damages. The appeals were rejected without modification of the ruling.

Case Number d993cb26-6efb-48de-bab5-b46bfe238d06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the appeals filed by the defendants and the victim regarding the first-instance judgment. The facts established that two defendants assaulted the victim in Vingio Park, causing multiple bruises, abrasions, and facial injuries. The court upheld the awarded non-material damages of 500 euros, rejecting the claim for a higher amount based on the specific nature of the injuries and public setting. The decision relied on established judicial practice to determine that the lower court's assessment of damages was reasonable and legally sound.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas: The court may reject appeals against criminal convictions and civil damages awards if the first-instance judgment correctly applies the law and the assessed compensation aligns with established judicial practice regarding the severity of injuries and circumstances.

Keywords

AI generated
criminal appeal dismissal non-material damages assessment assault and battery judicial practice standard civil compensation in criminal case

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46465-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5; 2.4.7 (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,nuteistajam R.

G., jo gynėjai advokatei Gitanai Gudaitei, nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. J., jo atstovui advokatui Linui Makaveckui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:R.

G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda. E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda. Priteista iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 61,56 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i centai) nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimas bei nukentėjusiojo V.

J. naudai 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas. Priteista iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų) proceso iÅ¡laidos nukentėjusiajam V. J. advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės R. G. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su E. P., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V.

J., sėdėjusio ant motociklo, Å¡iam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į veido, galvos, deÅ¡inės rankos ir kelio sritį, o E. P. tyčia kumščiu ir koja sudavė nemažiau dviejų smÅ«gių V. J. į kelio ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami deÅ¡inės akies apatinio voko poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inės pusės minkÅ¡tųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvÄ odoje, virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio kraujosruvÄ , virÅ¡utinės lupos gleivinės muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inės smilkinio srities, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inės smilinės srities odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V.

J. nežymiai sutrikdė sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ . Å iais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). E. P. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Vingio parke, esančiame M.K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su R. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. dėl menkavertės priežasties, dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, priėjo prie V.

J., sėdėjusio ant motociklo, Å¡iam tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių į kelio ir galvos sritį, o R. G. tyčia kumščiu ir koja sudavė ne mažiau dviejų smÅ«gių V. J. į veido, galvos, deÅ¡inės rankos ir kelio sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami deÅ¡inės akies apatinio voko poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inės pusės minkÅ¡tųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvÄ odoje, virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio kraujosruvÄ , virÅ¡utinės lupos gleivinės muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inės smilkinės srities, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inės smilinės srities odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V.

J. nežymiai sutrikdė sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ . Å iais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). II. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja advokatė Gitana Gudaitė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti, atleidžiant R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo L.

G. atsakomybei.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog R. G. išreikštas gailestis nebuvo nuoširdus. Taip pat teismas nepagrįstai suabejojo laiduotojo tinkamumu.Gynėjos teigimu, apeliantas nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl šio įvykio, parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka ir iš karto pareiškė, kad labai gailisi dėl šios veikos padarymo. Šios aplinkybės yra užfiksuotos R. G. apklausos protokoluose (2016-10-02, 2016-10-20, 2017-11-03).

Apeliantas savanoriÅ¡kai davė visus parodymus dėl nagrinėjamos veikos aplinkybių, paaiÅ¡kino savo netinkamo elgesio priežastis, neigiamai vertino savo veiksmus, iÅ¡samiai, detaliai ir niekieno neverčiamas nurodė Å¡io įvykio aplinkybes. Å ios savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikėsi ir pirmosios instancijos teisme - pripažino savo kaltę, gailėjosi, davė iÅ¡samius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo. Tokios pačios pozicijos apeliantas laikosi ir Å¡iame apeliaciniame skunde. Savo elgesį apeliantas vertina kaip netinkamÄ , jau vien pats baudžiamasis procesas jam sukėlė didelį stresÄ , visa Å¡i situacija užtraukė gėdÄ prieÅ¡ artimuosius, draugus, baikerių klubo „(duomenys neskelbtini)“ narius ir kitus asmenis.R.

G. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, nesislapstė, nevengė atvykti į apklausas, nors ir gyvena užsienio valstybėje. Toks pozityvus ir prognozuojamas apelianto elgesys patvirtina, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę. Nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jis tai darė verčiamas kažkokių aplinkybių ar kokių nors ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų.Nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, apklausus liudytojus, R. G. pakeitė savo pozicijÄ dėl kaltės ir tik tada visiÅ¡kai pripažino savo kaltę.

Apeliantas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę nuo pat pirmo procesinio veiksmo Å¡ioje byloje atlikimo. Pirmosios apklausos metu R. G. nežinojo nei paties nukentėjusiojo, nei kitų liudytojų parodymų, nei apskritai, kokie asmenys yra liudytojai byloje, nei kokių nors kitų bylos duomenų, tačiau jau tada pripažino kaltę ir savanoriÅ¡kai davė parodymus. Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. G. parodymus davė apklausus visus liudytojus, jokios reikÅ¡mės neturi, nes savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikėsi viso proceso metu, nežiÅ«rint kitų aplinkybių ar byloje daugėjant jo kaltės įrodymų.             Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies tik dėl to, kad tokiam jo elgesiui buvo atitinkamos priežastys, t. y. paties nukentėjusiojo veiksmai, tačiau iÅ¡ apelianto parodymų matyti, jog jis visiÅ¡kai pripažįsta savo veiksmus ir nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę, pripažįsta, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis trenkė nukentėjusiajam, t. y. pripažįsta visas esmines ir nusikalstamos veikos nustatymui bei kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas pakeitė savo pozicijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neatitinka byloje esančių duomenų.Skunde nurodoma, kad visiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. G., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, iÅ¡kraipo faktus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusį asmenį - esÄ Å¡is elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan., taip siekdamas sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus.

Nurodoma, kad teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, visų pirma, todėl, kad, duodamas parodymus, apeliantas apibÅ«dino tam tikrus žeidžiančius ir provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus ne, kaip teigia teismas, siekdamas sumenkinti savo indėlį ar pateisinti save, o, pirmiausia, siekdamas paaiÅ¡kinti savo veiksmų priežastis. Apeliantas tik siekė teisingai nupasakoti įvykio aplinkybes bei paaiÅ¡kinti, kodėl taip pasielgė, t. y., kodėl nesusivaldė ir sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ta aplinkybe, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai atskleidė savo motyvus ir paaiÅ¡kino savo elgesio priežastis, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo laikyti, kad jo prisipažinimas yra nuoÅ¡irdus, ir, remdamasis tuo, netenkino praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Tačiau, anot gynėjos, nėra jokio pagrindo abejoti apelianto gailėjimosi nuoÅ¡irdumu vien dėl to, kad apeliantas, duodamas parodymus, apibÅ«dino ir savo veiksmų priežastis, t. y. žeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus. Tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad jis neprisipažįsta kaltu ir nesigaili. Apeliantas ir Å¡iame apeliaciniame skunde pažymi, kad savo elgesį jis vertina kritiÅ¡kai, net jeigu jį ir sÄ lygojo nukentėjusiojo moralės bei etikos atžvilgiu netinkami veiksmai. Pažymėtina, kad, nors apeliantas savo parodymuose nurodo kiek kitokias fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes, nei pats nukentėjusysis, tačiau kaltės pripažinimas reiÅ¡kia, jog jis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija.Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R.

G. aiškindamas įvykio aplinkybes iškraipė faktus ir neteisingai kaltino nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusį asmenį, taip pat neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliantas davė teisingus parodymus, o ne iškraipė įvykio faktus. Jo parodymus apie nukentėjusiojo elgesį patvirtina, visų pirma, pats nukentėjusysis, taip pat iš dalies nukentėjusiojo V. J. sutuoktinė A. J. ir liudytojas R. C., nuteistasis E. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Z.. Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis R.

G. atžvilgiu bÅ«tų vartojęs necenzÅ«rinius žodžius ar kitaip jį provokavęs, neatitinka byloje esančių duomenų ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas taip pat stengėsi paÅ¡alinti ar nors kiek suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, dėjo pastangas atlygi žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma pateikti nukentėjusiojo sÄ skaitos numerį, tačiau jis nebuvo suteiktas, todėl R. G. padarė du pinigų perlaidos (iki pareikalavimo) pavedimus ir pateikė tai patvirtinančius kvitus 800 Eur sumai.

Visa tai patvirtina, kad R. G. nevengia atsakomybės už savo veiksmus, niekada nevengė ir sutinka atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, kilusiÄ dėl jo veiksmų, bei savo gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne tik žodžiu, bet ir realiais veiksmais. BÅ«tina, anot gynėjos, atsižvelgti į tai, kad žalos atlyginimo institutas negali bÅ«ti bÅ«das nukentėjusiesiems pasipelnyti. 2018-02-08 apklausos metu R. G. patvirtino, kad pats prašė gynėjos, jog susisiektų su nukentėjusiojo advokatu, tačiau buvo reikalaujama 6000 eurų suma, kuri yra labai didelė ir jokių derybų ar paaiÅ¡kinimų, kodėl suma yra tokia, nebuvo.

R. G. sutinka ir įsipareigoja atlyginti tokiÄ sumÄ , kuriÄ , įvertinęs visus kriterijus, nustatys teismas.Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga „visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€œ yra visiÅ¡kai iÅ¡pildyta.Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo apelianto brolio L. G., kaip laiduotojo, tinkamumu.Laiduotojo amžius nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra pripažįstamas pagrindu laiduotojÄ pripažinti netinkamu.

Å iuo atveju tas faktas, kad laiduotojas yra jaunesnis už apeliantÄ , neturi jokios esminės reikÅ¡mės ir niekaip nepatvirtina, kad vien dėl Å¡ios priežasties jis negalės daryti teigiamos įtakos savo broliui R. G..Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir tokios aplinkybės, kaip skirtinga gyvenamoji vieta, taip pat negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nepripažinti asmens tinkamu laiduotoju. Pažymėtina, kad Å¡iuolaikinės technologijos leidžia palaikyti glaudų ryšį ir kitu bÅ«du. 2018-02-21 teismo posėdžio metu apklausus laiduotojÄ L.

G. Å¡is patvirtino, kad jie dažnai bendrauja telefonu, kitomis el. ryÅ¡io priemonėmis, o kai brolis grįžta į LietuvÄ , visada susitinka ir bendrauja Å¡eimomis. R. G. parodė, kad pusę laiko praleidžia Jungtinėje Karalystėje, kitÄ pusę - Lietuvoje, su broliu bendrauja nuolat - susiskambina, susiraÅ¡o telekomunikacinėmis priemonėmis.Skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kad laiduotojas L. G. yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo, yra artimiausias R. G. giminaitis, jį apibÅ«dinančios socialinės ir asmeninės savybės leidžia spręsti apie tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoju.

L. G. yra sėkmingai vedęs ir veda bendrÄ Å«kį santuokoje. Tiek laiduotojas, tiek jo sutuoktinė yra stabiliai dirbantys asmenys, einantys atsakingas pareigas bei siekiantys karjeros - L. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimų skyriaus vadovu (į bylÄ yra pateikta jo darbdavio charakteristika), o jo sutuoktinė J. B.-G. yra valstybės tarnautoja. Kaip minėta, L. G. ir jo brolio R. G. Å¡eimos artimai bendrauja. Pats laiduotojas L. G. teisės pažeidimų nedaro, savo tikslų siekia tik teisėtomis priemonėmis, yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iÅ¡ieÅ¡kojimų neturėjo, jo požiÅ«ris į prieÅ¡ingÄ teisei elgesį yra stipriai neigiamas.

Å ias aplinkybes patvirtino pats laiduotojas 2018-02-21 teismo posėdžio metu, teigdamas, jog pasiryžo prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad brolis daugiau įstatymų nepažeis.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog ir valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikiusi prokurorė prieÅ¡taravimo laidavimui neiÅ¡reiÅ¡kė, atvirkščiai, baigiamųjų kalbų metu palaikė praÅ¡ymÄ atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant 1 metų laidavimo terminÄ ir laiduotoju paskiriant jo brolį L.

G..Dėl kitų laidavimo sÄ lygų ginčo byloje nėra, jų egzistavimÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Laiduotojas L. G. yra neteistas, nėra pagrindo abejoti, kad apeliantas R. G. atlygins padarytÄ Å¾alÄ , taip pat laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Gynėjos teigimu, esminiai baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pilnai realizuoti ir atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Nors teismas konstatavo, kad jis nėra besÄ lygiÅ¡kai prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoÅ¡irdžiai nesigaili, tačiau pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, jog pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , elgėsi įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Jis nurodė savo veiksmų apimtį - bandė suduoti du smūgius nukentėjusiajam. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme stengėsi kuo tiksliau nurodyti savo veiksmus, tačiau, apelianto manymu, tai nepagrįstai teismo buvo įvertinta kaip jo polinkis, siekis menkinti, sumažinti savo kaltę. Byloje pateiktas vaizdo įrašas visiškai patvirtina jo parodymus. Teismo proceso metu liudytojas L. S. B. teismui nurodė - „vaizdo įraše beveik viskas užfiksuota“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jo suduoti smūgiai ranka ir koja iš esmės nebuvo stiprūs ir vargu, ar tokiais smūgiais galima buvo padaryti kūno sužalojimus, o apkaltintas buvo daugybinių sužalojimų nukentėjusiajam padarymu.

Dėl Å¡ios priežasties ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso pradžioje savo kaltę nurodė pripažįstantis iÅ¡ dalies. Dėl paminėto, apelianto teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis bandė suÅ¡velninti ar menkinti savo kaltę.Teismas neteisingai jo prisipažinimÄ vertino kaip iÅ¡ esmės nulemtÄ surinktų įrodymų ir racionalų Å¡io baudžiamojo proceso baigties įvertinimÄ , siekiant teismo sprendimo bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, jog, nagrinėjant bylÄ teisme, nepaaiÅ¡kėjo jokios papildomos aplinkybės, kurios galėjo nulemti jo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ .

Ne įrodymų visuma, o jų trÅ«kumas sÄ lygojo jo apsisprendimÄ pateikti teismui visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Jis nesitikėjo, kad teismas, nesant papildomų įrodymų, abejones dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo apimties, pagrįstumo vertins jo naudai, o taip ir nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, jo bandymas tiesÄ sakyti nuoÅ¡irdžiai jam dar ir pakenkė.Teismas nepagrįstai suabejojo jo parodymų nuoseklumu. Nors nuosprendyje teigiama, kad teisme jis pripažino tik vieno smÅ«gio sudavimÄ , ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis nurodė, kad bandė suduoti du smÅ«gius, o ar jie pavyko - akivaizdžiai įrodo vaizdo įraÅ¡as.

IÅ¡ esmės jo parodymai nuoseklÅ«s, esminėse aplinkybėse visiÅ¡kai nesiskiria.Apeliaciniame skunde E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, atsipraÅ¡ymo, domėjimosi nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle, pastangų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Jis nukentėjusiojo V. J. sveikata domėjosi kiekvienÄ kartÄ atvykęs pas tyrėjÄ . IÅ¡ pokalbių su tyrėja suprato, kad nukentėjusysis su kaltininkais bendrauti atsisako, o tik reikalauja atlyginti didžiulę - 6000 eurų - jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Tokių didelių pinigų jis neturi, todėl su nukentėjusiuoju iki teismo ir nepavyko bendrauti. Teismo proceso metu jis kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nesuprantama, kodėl jo atsipraÅ¡ymÄ teismas palaikė formaliu siekimu suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, nes Å¡i iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota.Teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ atmesti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepagrįstai suabejojo laiduotojo S. M. patikimumu.Laiduotojas S. M. buvo apklaustas teisme, davė paaiÅ¡kinimus ir dėl administracinių nuobaudų, ir dėl galimybės daryti įtakÄ jam.

Apeliantas tikina gerbiantis S. M., jis jam yra autoritetas ir jo prisiėmimas laiduoti įpareigotų besÄ lygiÅ¡kai laikytis įstatymų reikalavimų. S. M. yra žmonos dėdė. Teismas, apsiribojęs administracinių pažeidimų vertinimu, neatsižvelgė į jo charakteristikÄ , kurioje pažymėta, kad S. M. yra aktyvus žmogus, apibÅ«dinamas kaip aukÅ¡tÄ atsakomybės lygį turintis asmuo, pilietiÅ¡kas, iniciatyvus bendruomenės narys, pavyzdingas Å¡eimos tėvas ir draugiÅ¡kas kaimynas. Jis, kaip tarybos narys, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje, imasi iniciatyvų, padeda spręsti socialiai jautrias problemas.

Visa jo Å¡eima apibÅ«dinama kaip pavyzdinė (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Be to, S. M. yra Riešės gimnazijos tarybos pirmininkas ir intensyviai dirba Å¡iose pareigose, sprendžia labai sunkius ir jautrius vaikų ugdymo ir elgesio klausimus, dalyvauja mokytojų atrankose, todėl geba ir gali teigiamu pavyzdžiu įkvėpti ir daryti teigiamÄ poveikį.Apelianto teigimu, jis suprato ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra vertas teismo pasitikėjimo bÅ«ti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir šį teismo pasitikėjimÄ pateisinčiau.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo: priteisti iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde pažymima, jog asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobÅ«dis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Å ioje byloje Vilniaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. G. ir E. P. savo veiksmais nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ . Taigi, nusikaltimas padarytas darant tiesioginį poveikį jo sveikatai, tai yra vienai fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.Vilniaus apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad priteistas iÅ¡ abiejų nusikaltimÄ padariusių asmenų solidariai 500 eurų neturtinės žalos dydis neva atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , tačiau nenurodė ne vienos Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančios bylos.

Pažymi, jog dar 2010-2012 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiÅ¡kose bylose (t.y., kuomet nusikaltimÄ padarę asmenys nuteisiami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) priteisinėjo net kelis kartus didesnes sumas, nei buvo priteista jam Å¡iuo nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-484/2010, 2K-537/2008).Didesnis neturtinės žalos atlyginimas priteistinas dar ir dėl to, jog minėtose nutartyse žala įvertinta dar prieÅ¡ įvedant eurÄ , kuomet kainos dėl euro įvedimo nebuvo gerokai pakilusios.Vertinant neturtinės žalos atlyginimÄ , anot nukentėjusiojo, atsižvelgtina ir į nusikaltimÄ padariusių asmenų elgesį.

R. G. teismo posėdžio metu ir toliau teigė, kad pasielgė teisingai jį sumuÅ¡damas, jo atsiprašė tik kaltinamojo paskutinio žodžio metu, nors turėjo ne vienÄ galimybę tai padaryti ankščiau. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog asmuo nepadarė jokių iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio ir susitikus gali vėl bandyti jį sumuÅ¡ti, tai yra jis dar iki Å¡iol iÅ¡gyvena dėl savo ir savo Å¡eimos saugumo. Atsiliepimu į nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ R. G. gynėja advokatė Gitana Gudaitė praÅ¡o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime pažymima, jog R. G. akcentuoja, kad jis yra pasiryžęs atlyginti tokiÄ neturtinės žalos sumÄ , kokiÄ priteis teismas, tačiau tuo pačiu pažymi, kad žalos atlyginimo institutas negali bÅ«ti bÅ«das nukentėjusiesiems pasipelnyti.Atkreipia dėmesį, kad apeliantas V. J. savo skunde rėmėsi trimis prieÅ¡ 8 ir 10 metų priimtomis kasacinio teismo nutartimis, tačiau nesirėmė aktualia teismų praktika, suformuota nagrinėjant bylas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

Atsiliepime pateikiama aktualios teismų praktikos pavyzdžių šios kategorijos bylose, iš kurių matyti, kad V. J. prašoma priteisti neturtinės žalos suma (4 000 eurų) yra per didelė ir nuo šios praktikos nukrypsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-66-942/2017, 2K-316-222/2016, 2K-170-699/2016, 2K-272-648/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-35/2014, 2K-267/2013, 2K-170/2013, 2K-70/2013).Tokios pačios praktikos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu bylose dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikosi ir žemesnių instancijų teismai bei pateikia tai pagrindžiančius teismų sprendimus.Iš šių pavyzdžių, gynėjos teigimu, matyti, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis šios kategorijos bylose vidutiniškai siekia apie 300 eurų.

Nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma (4000 eurų) itin stipriai nukrypsta nuo aukščiau aptartos suformuotos ir nuoseklios teisminės praktikos. Taigi, remiantis teismų praktika, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nesukėlęs rimtesnių padarinių, į R. G. pozityvias pastangas dar ikiteisminio tyrimo metu atlyginti neturtinę žalÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (500 Eur) yra pagrįstas.Atsiliepime teigiama, jog euro įvedimo Lietuvoje faktas yra niekaip nesusijęs su R.

G. ir jo atsakomybe. Be to, nukentėjusysis savo skunde užuot rėmęsis senomis kasacinio teismo nutartimis, kuriose priteistos neturtinės žalos išraiška dar buvo lito valiuta, turėtų remtis aktualia teismų praktika, kuriose žalos dydžiai nustatyti jau po euro įvedimo Lietuvoje.Gynėja pažymi, kad R. G. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl šio įvykio, parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, labai gailisi dėl šios veikos padarymo.

R. G. savanoriškai davė visus parodymus dėl nagrinėjamos veikos aplinkybių, paaiškino savo netinkamo elgesio priežastis, neigiamai vertino savo veiksmus, išsamiai, detaliai ir niekieno neverčiamas nurodė šio įvykio aplinkybes. Šios savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikėsi ir pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde. V. J. apeliacinio skundo teiginys, kad R. G. teismo posėdžio metu ir toliau teigė, kad pasielgė teisingai sumušdamas jį, yra deklaratyvus, Tokių žodžių R.

G. nesakė, jie neužfiksuoti nė viename pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole. Taip pat deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis teiginiai, kad R. G. gali vėl bandyti jį sumuÅ¡ti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. bei jo gynėja ir nuteistasis E. P. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. – atmesti. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. J. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, dėl nuteistojo R.

G. gynėjos bei nuteistojo E. P. – spręsti teismo nuožiÅ«ra. Prokurorė prašė tiek nuteistojo R. G. gynėjos, tiek nuteistojo E. P., tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliaciniai skundo atmestini. Dėl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Nuteistieji R. G. ir E. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistųjų kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Antroji Å¡io straipsnio dalis įtvirtina sÄ lygų visumÄ , kurioms esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. G. ir E. P. parodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esančios sÄ lygos – visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

Taip pat svarbu įvertinti, ar kaltinamasis gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-84/2010); gailėjimasis pasireiÅ¡kia ir bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tiek R.

G., tiek E. P. prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis dėl padarytos veikos yra nuoÅ¡irdus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų R. G. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog pradėjus įrodymų tyrimÄ , R. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239).

Vėliau, duodamas parodymus, R. G., nors ir teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau vis tik siekė sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus, teigdamas, kad konfliktas buvo iÅ¡provokuotas nukentėjusiojo V. J. dėl jo iÅ¡sakytų įžeidinėjimo, grubaus tono, o tai jį įžeidė, sunervino ir jis nesusivaldė. Teisiamajame posėdyje jis pažymėjo, jog po konflikto visi buvo nepatenkinti, tie, su kuo jis bendrauja, kad įvyko tokia provokacija bei pabrėžė, kad į jo reakcijÄ visi žiÅ«rėjo normaliai, kaip atsakÄ Ä¯ keiksmažodžius (t. 4, b.l. 81-87).

Taigi, R. G. teigė, kad smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė dėl V. J. jo atžvilgiu iÅ¡sakytų keiksmažodžių, nors byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. G. atžvilgiu bÅ«tų vartojęs necenzÅ«rinius žodžius ar kitaip provokavęs. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad nepažįsta kitų asmenų, kurie kartu su juo mušė nukentėjusįjį (t. 1, b.l. 77, t 3, b.l. 137), teisme taip pat nurodė, kad neatpažino E. P. kaip asmens, kartu muÅ¡usio nukentėjusįjį, nors, kaip paaiÅ¡kėjo, jis E. P. pažįsta, nes Å¡is, nors oficialiai nėra klubo narys, tačiau dalyvauja renginiuose ir jie susitinka, kÄ patvirtino ir E. P..

E. P., kaip asmuo, kartu su R. G. padaręs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir kitų asmenų pagalba (t. 3, b.l. 88-99). Taigi, kaltinamasis neparodė jokių pastangų padėti nustatyti visas reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui aplinkybes. Be to, teismas tinkamai įvertino ir aplinkybę, kad kaltinamasis R. G. nukentėjusiojo atsiprašė tik paskutinio žodžio metu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų E. P. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog E. P. prisipažinimÄ iÅ¡ esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus Å¡io baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Negalima daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Susipažinus su E. P. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, matyti jo pastangos sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Susipažinus su E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog jie nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad šventės metu Vingio parke ėjo link scenos, tada pamatė kaip klubo narys Raimondas, priėjęs prie vieno iš vaikino, sėdinčio ant motociklo, kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir jie susikibo.

Tada ir jis įsijungė į konfliktÄ , bandė atskirti juos, gal inertiÅ¡kai spyrė koja ir rankomis laikė už sprando (t. 3, b.l. 106-107). Pradėjus įrodymų tyrimÄ , jis, taip pat kaip ir R. G., nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239). Vėliau teisiamajame posėdyje E. P. pakeitė savo pozicijÄ dėl kaltės ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Tačiau, kaip jau minėta, jis buvo linkęs menkinti savo veiksmus.

Parodė, kad vyksta konfliktas ir R. G. grÅ«mėsi su J., jis priÅ¡oko prie jų, bandė iÅ¡skirti, kad nesitęstų konfliktas, galbÅ«t galimai ir sudavė vienÄ smÅ«gį, bet iÅ¡ esmės bandė sutramdyti konfliktuojančius, tramdė J., nes jis rėkė „filmuokit, filmuokit, mane muÅ¡a“ ir pan. Taip pat paaiÅ¡kino, jog įsijungė į konfliktÄ , norėdamas, kad jis liautųsi, į konfliktÄ jo niekas nekvietė. IÅ¡ dalies pavyko konfliktuojančius iÅ¡skirti, tos muÅ¡tynės liovėsi, vaizdo įraÅ¡e matė, kaip juos vienÄ nuo kito nustÅ«mė.

IÅ¡ pirmų įraÅ¡o kadrų atrodo, kad jis smÅ«giuoja, konfliktuoja, bet jis aiÅ¡kiai suvokė padėtį, kad tai yra neteisėti veiksmai vieÅ¡oje vietoje ir stengėsi, kad tas konfliktas kuo greičiau liautųsi (t. 4, b.l. 81-87). Taigi, nors byloje nustatyta, kad E. P. kumščiu ir koja sudavė nemažiau dviejų smÅ«gių V. J. į kelio ir galvos sritį, jis Å¡ių faktinių aplinkybių vis tik nepripažino. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kolegija sutinka, jog laidavimo taikymas kaltinamiesiems nėra galimas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų formalių sÄ lygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliÄ sias teisines apsisprendimo sÄ lygas, bet įvertina visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiÅ¡kai bÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, svarstant nuteistųjų R.

G. ir E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus, tačiau smurtinis nusikaltimas, kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam V. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo laiduotojų vertinimui ir padarytai iÅ¡vadai dėl jų tinkamumo. L. G. yra ne tik 12 metų jaunesnis nei jo brolis R. G., tačiau svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad jie gyvena skirtingose valstybėse.

R. G. nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o L. G. – Lietuvoje ir bendrauja tik R. G. grįžus i LietuvÄ . Be to, L. G. iÅ¡ dalies bandė pateisinti tokį savo brolio elgesį, teigdamas, jog galimai R. G. buvo iÅ¡provokuotas.S. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 4, b.l. 57-62), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. Be to, S. M. nėra susijęs giminystės ryÅ¡iais su E. P., bendrauja, jo teigimu, kartÄ , du per savaitę.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, abejotina, ar L. G. bei S. M. realiai galės koreguoti elgesį ir daryti nuolatinę teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamiesiems, jog Å¡ie ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, buvo iÅ¡spręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistųjų asmenis apibÅ«dinančių aplinkybių bei jų veikos pobÅ«džio ir laiduotojų galimybių užtikrinti laidavimo tikslus, taip pat pagrįstai nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinų formalių sÄ lygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize. Dėl nukentėjusiajam V. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniu skundu praÅ¡oma padidinti nukentėjusiajam V.

J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 4000 eurų. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiÅ¡kiai per mažas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ - kilusios pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltės forma, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas V. J. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukėlė fizinį skausmÄ , turėjo neigiamos įtakos jo asmeninio gyvenimo kokybei, paveikė psichologiÅ¡kai, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalį neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieÅ¡kinį, atsižvelgė į tai, kad dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nustatyta deÅ¡inės akies apatinio voko poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inės pusės minkÅ¡tųjų audinių patinimu, panosies kraujosruva odoje, virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio kraujosruva, virÅ¡utinės lupos gleivinės muÅ¡tinė žaizda su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inės smilkinio srities, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inės smilinės srities odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (t. 1, b.l. 39-40).

Be to, sužalojimai padaryti vieÅ¡oje vietoje, dienos metu, stebint daugeliui žmonių.Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinė žala tokio pobÅ«džio bylose teismų įvertinama skirtingai. Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir Å¡ioje byloje. Taigi, nukentėjusiajam V. J. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į neturtinės žalos vertinimo kriterijus, siekiant protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, ir nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitinka esminę aplinkybę - sukeltus padarinius, patvirtintus byloje surinktais įrodymais. Taigi, vertinant bylos aplinkybių visumÄ , skundÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas nepagrįstas, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tinkamÄ priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. G. gynėjos advokatės Gitanos Gudaitės, nuteistojo E. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

J. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                  Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė                                                                                                                                                       Aiva Survilienė             Artūras Šumskas