Court dismissed appeals against criminal conviction and upheld civil damages award for assault. The court rejected arguments for higher non-material damages. The decision affirmed the lower court's assessment of injury severity. The ruling confirmed the validity of the first-instance judgment. The court found no legal basis to increase the awarded amount. The judgment stands based on established judicial practice. The decision upholds the original verdict and damages. The appeals were rejected without modification of the ruling.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the appeals filed by the defendants and the victim regarding the first-instance judgment. The facts established that two defendants assaulted the victim in Vingio Park, causing multiple bruises, abrasions, and facial injuries. The court upheld the awarded non-material damages of 500 euros, rejecting the claim for a higher amount based on the specific nature of the injuries and public setting. The decision relied on established judicial practice to determine that the lower court's assessment of damages was reasonable and legally sound.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 284 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas: The court may reject appeals against criminal convictions and civil damages awards if the first-instance judgment correctly applies the law and the assessed compensation aligns with established judicial practice regarding the severity of injuries and circumstances.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46465-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.5; 2.4.7 (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs, Aivos SurvilienÄs ir ArtÅ«ro Å umsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,nuteistajam R.
G., jo gynÄjai advokatei Gitanai Gudaitei, nuteistajam E. P., jo gynÄjui advokatui Arvydui MartinkeviÄiui, nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. J., jo atstovui advokatui Linui Makaveckui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. gynÄjos advokatÄs Gitanos GudaitÄs, nuteistojo E. P. ir nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:R.
G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda. E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda. Priteista iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai 61,56 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i centai) nukentÄjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimas bei nukentÄjusiojo V.
J. naudai 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinÄs žalos atlyginimas. Priteista iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų) proceso iÅ¡laidos nukentÄjusiajam V. J. advokato paslaugoms apmokÄti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs R. G. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Vingio parke, esanÄiame Mikalojaus Konstantino Äiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su E. P., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , t. y. dÄl menkavertÄs priežasties, dÄl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų niekinimo, priÄjo prie V.
J., sÄdÄjusio ant motociklo, Å¡iam tyÄia kumÅ¡Äiu ir koja sudavÄ ne mažiau dviejų smÅ«gių į veido, galvos, deÅ¡inÄs rankos ir kelio sritį, o E. P. tyÄia kumÅ¡Äiu ir koja sudavÄ nemažiau dviejų smÅ«gių V. J. į kelio ir galvos sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami deÅ¡inÄs akies apatinio voko poodinÄ kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvÄ odoje, virÅ¡utinÄs lÅ«pos raudonio kraujosruvÄ , virÅ¡utinÄs lupos gleivinÄs muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inÄs smilkinio srities, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inÄs smilinÄs srities odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentÄjusiajam V.
J. nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ . Å iais savo veiksmais R. G. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). E. P. nuteistas už tai, kad 2016-10-01 apie 14.10 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Vingio parke, esanÄiame M.K. Äiurlionio g. 100, Vilniuje, veikdamas kartu su R. G., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , t. y. dÄl menkavertÄs priežasties, dÄl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių moralÄs bei elgesio normų niekinimo, priÄjo prie V.
J., sÄdÄjusio ant motociklo, Å¡iam tyÄia kumÅ¡Äiu ir koja sudavÄ ne mažiau dviejų smÅ«gių į kelio ir galvos sritį, o R. G. tyÄia kumÅ¡Äiu ir koja sudavÄ ne mažiau dviejų smÅ«gių V. J. į veido, galvos, deÅ¡inÄs rankos ir kelio sritį, taip bendrais veiksmais V. J. padarydami deÅ¡inÄs akies apatinio voko poodinÄ kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tųjų audinių patinimus, panosies kraujosruvÄ odoje, virÅ¡utinÄs lÅ«pos raudonio kraujosruvÄ , virÅ¡utinÄs lupos gleivinÄs muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inÄs smilkinÄs srities, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inÄs smilinÄs srities odos nubrozdinimÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais nukentÄjusiajam V.
J. nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ . Å iais savo veiksmais E. P. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). II. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynÄja advokatÄ Gitana GudaitÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir bylÄ nutraukti, atleidžiant R. G. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo L.
G. atsakomybei.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog R. G. iÅ¡reikÅ¡tas gailestis nebuvo nuoÅ¡irdus. Taip pat teismas nepagrįstai suabejojo laiduotojo tinkamumu.GynÄjos teigimu, apeliantas nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai pripažino kaltÄ dÄl Å¡io įvykio, parodÄ, kad su pareikÅ¡tu įtarimu sutinka ir iÅ¡ karto pareiÅ¡kÄ, kad labai gailisi dÄl Å¡ios veikos padarymo. Å ios aplinkybÄs yra užfiksuotos R. G. apklausos protokoluose (2016-10-02, 2016-10-20, 2017-11-03).
Apeliantas savanoriÅ¡kai davÄ visus parodymus dÄl nagrinÄjamos veikos aplinkybių, paaiÅ¡kino savo netinkamo elgesio priežastis, neigiamai vertino savo veiksmus, iÅ¡samiai, detaliai ir niekieno neverÄiamas nurodÄ Å¡io įvykio aplinkybes. Å ios savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikÄsi ir pirmosios instancijos teisme - pripažino savo kaltÄ, gailÄjosi, davÄ iÅ¡samius parodymus, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo. Tokios paÄios pozicijos apeliantas laikosi ir Å¡iame apeliaciniame skunde. Savo elgesį apeliantas vertina kaip netinkamÄ , jau vien pats baudžiamasis procesas jam sukÄlÄ didelį stresÄ , visa Å¡i situacija užtraukÄ gÄdÄ prieÅ¡ artimuosius, draugus, baikerių klubo â(duomenys neskelbtini)â narius ir kitus asmenis.R.
G. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, nesislapstÄ, nevengÄ atvykti į apklausas, nors ir gyvena užsienio valstybÄje. Toks pozityvus ir prognozuojamas apelianto elgesys patvirtina, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltÄ. NÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jis tai darÄ verÄiamas kažkokių aplinkybių ar kokių nors ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų.Nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, apklausus liudytojus, R. G. pakeitÄ savo pozicijÄ dÄl kaltÄs ir tik tada visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ.
Apeliantas visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ nuo pat pirmo procesinio veiksmo Å¡ioje byloje atlikimo. Pirmosios apklausos metu R. G. nežinojo nei paties nukentÄjusiojo, nei kitų liudytojų parodymų, nei apskritai, kokie asmenys yra liudytojai byloje, nei kokių nors kitų bylos duomenų, taÄiau jau tada pripažino kaltÄ ir savanoriÅ¡kai davÄ parodymus. Tai, kad bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu R. G. parodymus davÄ apklausus visus liudytojus, jokios reikÅ¡mÄs neturi, nes savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikÄsi viso proceso metu, nežiÅ«rint kitų aplinkybių ar byloje daugÄjant jo kaltÄs įrodymų.             Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄja atkreipia dÄmesį į tai, kad nuteistasis bylos nagrinÄjimo teisme metu parodÄ, jog savo kaltÄ pripažįsta iÅ¡ dalies tik dÄl to, kad tokiam jo elgesiui buvo atitinkamos priežastys, t. y. paties nukentÄjusiojo veiksmai, taÄiau iÅ¡ apelianto parodymų matyti, jog jis visiÅ¡kai pripažįsta savo veiksmus ir nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusÄ, pripažįsta, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybÄmis trenkÄ nukentÄjusiajam, t. y. pripažįsta visas esmines ir nusikalstamos veikos nustatymui bei kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas pakeitÄ savo pozicijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neatitinka byloje esanÄių duomenų.Skunde nurodoma, kad visiÅ¡kai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. G., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, iÅ¡kraipo faktus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentÄjusį asmenį - esÄ Å¡is elgÄsi netinkamai, provokuojanÄiai ir pan., taip siekdamas sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus.
Nurodoma, kad teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, visų pirma, todÄl, kad, duodamas parodymus, apeliantas apibÅ«dino tam tikrus žeidžianÄius ir provokuojanÄius nukentÄjusiojo veiksmus ne, kaip teigia teismas, siekdamas sumenkinti savo indÄlį ar pateisinti save, o, pirmiausia, siekdamas paaiÅ¡kinti savo veiksmų priežastis. Apeliantas tik siekÄ teisingai nupasakoti įvykio aplinkybes bei paaiÅ¡kinti, kodÄl taip pasielgÄ, t. y., kodÄl nesusivaldÄ ir sudavÄ nukentÄjusiajam smÅ«gius.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ta aplinkybe, kad apeliantas nuoÅ¡irdžiai atskleidÄ savo motyvus ir paaiÅ¡kino savo elgesio priežastis, padarÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo laikyti, kad jo prisipažinimas yra nuoÅ¡irdus, ir, remdamasis tuo, netenkino praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
TaÄiau, anot gynÄjos, nÄra jokio pagrindo abejoti apelianto gailÄjimosi nuoÅ¡irdumu vien dÄl to, kad apeliantas, duodamas parodymus, apibÅ«dino ir savo veiksmų priežastis, t. y. žeidžianÄius nukentÄjusiojo veiksmus. Tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad jis neprisipažįsta kaltu ir nesigaili. Apeliantas ir Å¡iame apeliaciniame skunde pažymi, kad savo elgesį jis vertina kritiÅ¡kai, net jeigu jį ir sÄ lygojo nukentÄjusiojo moralÄs bei etikos atžvilgiu netinkami veiksmai. PažymÄtina, kad, nors apeliantas savo parodymuose nurodo kiek kitokias fizinio skausmo sukÄlimo aplinkybes, nei pats nukentÄjusysis, taÄiau kaltÄs pripažinimas reiÅ¡kia, jog jis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginÄija.Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R.
G. aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes iÅ¡kraipÄ faktus ir neteisingai kaltino nuo jo nusikalstamų veiksmų nukentÄjusį asmenį, taip pat neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliantas davÄ teisingus parodymus, o ne iÅ¡kraipÄ Ä¯vykio faktus. Jo parodymus apie nukentÄjusiojo elgesį patvirtina, visų pirma, pats nukentÄjusysis, taip pat iÅ¡ dalies nukentÄjusiojo V. J. sutuoktinÄ A. J. ir liudytojas R. C., nuteistasis E. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Z.. Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta, jog nukentÄjusysis R.
G. atžvilgiu bÅ«tų vartojÄs necenzÅ«rinius žodžius ar kitaip jį provokavÄs, neatitinka byloje esanÄių duomenų ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas taip pat stengÄsi paÅ¡alinti ar nors kiek suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, dÄjo pastangas atlygi žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo praÅ¡oma pateikti nukentÄjusiojo sÄ skaitos numerį, taÄiau jis nebuvo suteiktas, todÄl R. G. padarÄ du pinigų perlaidos (iki pareikalavimo) pavedimus ir pateikÄ tai patvirtinanÄius kvitus 800 Eur sumai.
Visa tai patvirtina, kad R. G. nevengia atsakomybÄs už savo veiksmus, niekada nevengÄ ir sutinka atlyginti žalÄ nukentÄjusiajam, kilusiÄ dÄl jo veiksmų, bei savo gailÄjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne tik žodžiu, bet ir realiais veiksmais. BÅ«tina, anot gynÄjos, atsižvelgti į tai, kad žalos atlyginimo institutas negali bÅ«ti bÅ«das nukentÄjusiesiems pasipelnyti. 2018-02-08 apklausos metu R. G. patvirtino, kad pats praÅ¡Ä gynÄjos, jog susisiektų su nukentÄjusiojo advokatu, taÄiau buvo reikalaujama 6000 eurų suma, kuri yra labai didelÄ ir jokių derybų ar paaiÅ¡kinimų, kodÄl suma yra tokia, nebuvo.
R. G. sutinka ir įsipareigoja atlyginti tokiÄ sumÄ , kuriÄ , įvertinÄs visus kriterijus, nustatys teismas.Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga âvisiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ â yra visiÅ¡kai iÅ¡pildyta.Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo apelianto brolio L. G., kaip laiduotojo, tinkamumu.Laiduotojo amžius nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nÄra pripažįstamas pagrindu laiduotojÄ pripažinti netinkamu.
Å iuo atveju tas faktas, kad laiduotojas yra jaunesnis už apeliantÄ , neturi jokios esminÄs reikÅ¡mÄs ir niekaip nepatvirtina, kad vien dÄl Å¡ios priežasties jis negalÄs daryti teigiamos įtakos savo broliui R. G..Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ ir tokios aplinkybÄs, kaip skirtinga gyvenamoji vieta, taip pat negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nepripažinti asmens tinkamu laiduotoju. PažymÄtina, kad Å¡iuolaikinÄs technologijos leidžia palaikyti glaudų ryšį ir kitu bÅ«du. 2018-02-21 teismo posÄdžio metu apklausus laiduotojÄ L.
G. Å¡is patvirtino, kad jie dažnai bendrauja telefonu, kitomis el. ryÅ¡io priemonÄmis, o kai brolis grįžta į LietuvÄ , visada susitinka ir bendrauja Å¡eimomis. R. G. parodÄ, kad pusÄ laiko praleidžia JungtinÄje KaralystÄje, kitÄ pusÄ - Lietuvoje, su broliu bendrauja nuolat - susiskambina, susiraÅ¡o telekomunikacinÄmis priemonÄmis.Skunde nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakÄ, kad laiduotojas L. G. yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo, yra artimiausias R. G. giminaitis, jį apibÅ«dinanÄios socialinÄs ir asmeninÄs savybÄs leidžia sprÄsti apie tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoju.
L. G. yra sÄkmingai vedÄs ir veda bendrÄ Å«kį santuokoje. Tiek laiduotojas, tiek jo sutuoktinÄ yra stabiliai dirbantys asmenys, einantys atsakingas pareigas bei siekiantys karjeros - L. G. dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â Pirkimų skyriaus vadovu (į bylÄ yra pateikta jo darbdavio charakteristika), o jo sutuoktinÄ J. B.-G. yra valstybÄs tarnautoja. Kaip minÄta, L. G. ir jo brolio R. G. Å¡eimos artimai bendrauja. Pats laiduotojas L. G. teisÄs pažeidimų nedaro, savo tikslų siekia tik teisÄtomis priemonÄmis, yra neteistas, galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi, iÅ¡ieÅ¡kojimų neturÄjo, jo požiÅ«ris į prieÅ¡ingÄ teisei elgesį yra stipriai neigiamas.
Å ias aplinkybes patvirtino pats laiduotojas 2018-02-21 teismo posÄdžio metu, teigdamas, jog pasiryžo prisiimti atsakomybÄ sau dÄl laidavimo, garantuoti, kad brolis daugiau įstatymų nepažeis.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dÄmesys, jog ir valstybinį kaltinimÄ Å¡ioje byloje palaikiusi prokurorÄ prieÅ¡taravimo laidavimui neiÅ¡reiÅ¡kÄ, atvirkÅ¡Äiai, baigiamųjų kalbų metu palaikÄ praÅ¡ymÄ atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybÄs, taikant 1 metų laidavimo terminÄ ir laiduotoju paskiriant jo brolį L.
G..DÄl kitų laidavimo sÄ lygų ginÄo byloje nÄra, jų egzistavimÄ nustatÄ ir pirmosios instancijos teismas. Laiduotojas L. G. yra neteistas, nÄra pagrindo abejoti, kad apeliantas R. G. atlygins padarytÄ Å¾alÄ , taip pat laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.GynÄjos teigimu, esminiai baudžiamosios atsakomybÄs ir bausmÄs tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pilnai realizuoti ir atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs.Nors teismas konstatavo, kad jis nÄra besÄ lygiÅ¡kai prisipažinÄs dÄl nusikalstamos veikos padarymo, nuoÅ¡irdžiai nesigaili, taÄiau pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, jog pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , elgÄsi įžūliai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį.
Jis nurodÄ savo veiksmų apimtį - bandÄ suduoti du smÅ«gius nukentÄjusiajam. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme stengÄsi kuo tiksliau nurodyti savo veiksmus, taÄiau, apelianto manymu, tai nepagrįstai teismo buvo įvertinta kaip jo polinkis, siekis menkinti, sumažinti savo kaltÄ. Byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as visiÅ¡kai patvirtina jo parodymus. Teismo proceso metu liudytojas L. S. B. teismui nurodÄ - âvaizdo įraÅ¡e beveik viskas užfiksuotaâ. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, jo suduoti smÅ«giai ranka ir koja iÅ¡ esmÄs nebuvo stiprÅ«s ir vargu, ar tokiais smÅ«giais galima buvo padaryti kÅ«no sužalojimus, o apkaltintas buvo daugybinių sužalojimų nukentÄjusiajam padarymu.
DÄl Å¡ios priežasties ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso pradžioje savo kaltÄ nurodÄ pripažįstantis iÅ¡ dalies. DÄl paminÄto, apelianto teigimu, nÄra pagrindo konstatuoti, jog jis bandÄ suÅ¡velninti ar menkinti savo kaltÄ.Teismas neteisingai jo prisipažinimÄ vertino kaip iÅ¡ esmÄs nulemtÄ surinktų įrodymų ir racionalų Å¡io baudžiamojo proceso baigties įvertinimÄ , siekiant teismo sprendimo bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Pažymi, jog, nagrinÄjant bylÄ teisme, nepaaiÅ¡kÄjo jokios papildomos aplinkybÄs, kurios galÄjo nulemti jo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ .
Ne įrodymų visuma, o jų trÅ«kumas sÄ lygojo jo apsisprendimÄ pateikti teismui visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Jis nesitikÄjo, kad teismas, nesant papildomų įrodymų, abejones dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo apimties, pagrįstumo vertins jo naudai, o taip ir nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, jo bandymas tiesÄ sakyti nuoÅ¡irdžiai jam dar ir pakenkÄ.Teismas nepagrįstai suabejojo jo parodymų nuoseklumu. Nors nuosprendyje teigiama, kad teisme jis pripažino tik vieno smÅ«gio sudavimÄ , ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis nurodÄ, kad bandÄ suduoti du smÅ«gius, o ar jie pavyko - akivaizdžiai įrodo vaizdo įraÅ¡as.
IÅ¡ esmÄs jo parodymai nuoseklÅ«s, esminÄse aplinkybÄse visiÅ¡kai nesiskiria.Apeliaciniame skunde E. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dÄl jo nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi, atsipraÅ¡ymo, domÄjimosi nukentÄjusiojo sveikatos bÅ«kle, pastangų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Jis nukentÄjusiojo V. J. sveikata domÄjosi kiekvienÄ kartÄ atvykÄs pas tyrÄjÄ . IÅ¡ pokalbių su tyrÄja suprato, kad nukentÄjusysis su kaltininkais bendrauti atsisako, o tik reikalauja atlyginti didžiulÄ - 6000 eurų - jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Tokių didelių pinigų jis neturi, todÄl su nukentÄjusiuoju iki teismo ir nepavyko bendrauti. Teismo proceso metu jis kelis kartus atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo, taÄiau nesuprantama, kodÄl jo atsipraÅ¡ymÄ teismas palaikÄ formaliu siekimu suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, nes Å¡i iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota.Teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ atmesti praÅ¡ymÄ dÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , nepagrįstai suabejojo laiduotojo S. M. patikimumu.Laiduotojas S. M. buvo apklaustas teisme, davÄ paaiÅ¡kinimus ir dÄl administracinių nuobaudų, ir dÄl galimybÄs daryti įtakÄ jam.
Apeliantas tikina gerbiantis S. M., jis jam yra autoritetas ir jo prisiÄmimas laiduoti įpareigotų besÄ lygiÅ¡kai laikytis įstatymų reikalavimų. S. M. yra žmonos dÄdÄ. Teismas, apsiribojÄs administracinių pažeidimų vertinimu, neatsižvelgÄ Ä¯ jo charakteristikÄ , kurioje pažymÄta, kad S. M. yra aktyvus žmogus, apibÅ«dinamas kaip aukÅ¡tÄ atsakomybÄs lygį turintis asmuo, pilietiÅ¡kas, iniciatyvus bendruomenÄs narys, pavyzdingas Å¡eimos tÄvas ir draugiÅ¡kas kaimynas. Jis, kaip tarybos narys, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenÄs veikloje, imasi iniciatyvų, padeda sprÄsti socialiai jautrias problemas.
Visa jo Å¡eima apibÅ«dinama kaip pavyzdinÄ (duomenys neskelbtini) gyvenvietÄje. Be to, S. M. yra RieÅ¡Äs gimnazijos tarybos pirmininkas ir intensyviai dirba Å¡iose pareigose, sprendžia labai sunkius ir jautrius vaikų ugdymo ir elgesio klausimus, dalyvauja mokytojų atrankose, todÄl geba ir gali teigiamu pavyzdžiu įkvÄpti ir daryti teigiamÄ poveikį.Apelianto teigimu, jis suprato ir pripažįsta, kad elgÄsi netinkamai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padaryto nusikaltimo, yra vertas teismo pasitikÄjimo bÅ«ti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ ir šį teismo pasitikÄjimÄ pateisinÄiau.
Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis V. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo: priteisti iÅ¡ R. G. ir E. P. solidariai 4 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde pažymima, jog asmens sveikata, kaip psichinÄs ir fizinÄs gerovÄs bÅ«sena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisÄtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentÄjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dÄl neturtinÄs (moralinÄs) žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybÄs pobÅ«dis, jos vieta vertybių hierarchijoje.
Å ioje byloje Vilniaus apylinkÄs teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatÄ, kad R. G. ir E. P. savo veiksmais nežymiai sutrikdÄ jam sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ . Taigi, nusikaltimas padarytas darant tiesioginį poveikį jo sveikatai, tai yra vienai fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.Vilniaus apylinkÄs teismas nutartyje nurodÄ, kad priteistas iÅ¡ abiejų nusikaltimÄ padariusių asmenų solidariai 500 eurų neturtinÄs žalos dydis neva atitinka Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , taÄiau nenurodÄ ne vienos Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžianÄios bylos.
Pažymi, jog dar 2010-2012 metais Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas analogiÅ¡kose bylose (t.y., kuomet nusikaltimÄ padarÄ asmenys nuteisiami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį) priteisinÄjo net kelis kartus didesnes sumas, nei buvo priteista jam Å¡iuo nuosprendžiu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-484/2010, 2K-537/2008).Didesnis neturtinÄs žalos atlyginimas priteistinas dar ir dÄl to, jog minÄtose nutartyse žala įvertinta dar prieÅ¡ įvedant eurÄ , kuomet kainos dÄl euro įvedimo nebuvo gerokai pakilusios.Vertinant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , anot nukentÄjusiojo, atsižvelgtina ir į nusikaltimÄ padariusių asmenų elgesį.
R. G. teismo posÄdžio metu ir toliau teigÄ, kad pasielgÄ teisingai jį sumuÅ¡damas, jo atsipraÅ¡Ä tik kaltinamojo paskutinio žodžio metu, nors turÄjo ne vienÄ galimybÄ tai padaryti ankÅ¡Äiau. AukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs rodo, jog asmuo nepadarÄ jokių iÅ¡vadų dÄl savo netinkamo elgesio ir susitikus gali vÄl bandyti jį sumuÅ¡ti, tai yra jis dar iki Å¡iol iÅ¡gyvena dÄl savo ir savo Å¡eimos saugumo. Atsiliepimu į nukentÄjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ R. G. gynÄja advokatÄ Gitana GudaitÄ praÅ¡o nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.
Atsiliepime pažymima, jog R. G. akcentuoja, kad jis yra pasiryžÄs atlyginti tokiÄ neturtinÄs žalos sumÄ , kokiÄ priteis teismas, taÄiau tuo paÄiu pažymi, kad žalos atlyginimo institutas negali bÅ«ti bÅ«das nukentÄjusiesiems pasipelnyti.Atkreipia dÄmesį, kad apeliantas V. J. savo skunde rÄmÄsi trimis prieÅ¡ 8 ir 10 metų priimtomis kasacinio teismo nutartimis, taÄiau nesirÄmÄ aktualia teismų praktika, suformuota nagrinÄjant bylas dÄl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.
Atsiliepime pateikiama aktualios teismų praktikos pavyzdžių Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡ kurių matyti, kad V. J. praÅ¡oma priteisti neturtinÄs žalos suma (4 000 eurų) yra per didelÄ ir nuo Å¡ios praktikos nukrypsta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys 2K-66-942/2017, 2K-316-222/2016, 2K-170-699/2016, 2K-272-648/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-35/2014, 2K-267/2013, 2K-170/2013, 2K-70/2013).Tokios paÄios praktikos neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimu bylose dÄl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikosi ir žemesnių instancijų teismai bei pateikia tai pagrindžianÄius teismų sprendimus.IÅ¡ Å¡ių pavyzdžių, gynÄjos teigimu, matyti, kad teismų praktikoje neturtinÄs žalos dydis Å¡ios kategorijos bylose vidutiniÅ¡kai siekia apie 300 eurų.
NukentÄjusiojo praÅ¡oma priteisti suma (4000 eurų) itin stipriai nukrypsta nuo aukÅ¡Äiau aptartos suformuotos ir nuoseklios teisminÄs praktikos. Taigi, remiantis teismų praktika, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentÄjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nesukÄlÄs rimtesnių padarinių, į R. G. pozityvias pastangas dar ikiteisminio tyrimo metu atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinÄs žalos dydis (500 Eur) yra pagrįstas.Atsiliepime teigiama, jog euro įvedimo Lietuvoje faktas yra niekaip nesusijÄs su R.
G. ir jo atsakomybe. Be to, nukentÄjusysis savo skunde užuot rÄmÄsis senomis kasacinio teismo nutartimis, kuriose priteistos neturtinÄs žalos iÅ¡raiÅ¡ka dar buvo lito valiuta, turÄtų remtis aktualia teismų praktika, kuriose žalos dydžiai nustatyti jau po euro įvedimo Lietuvoje.GynÄja pažymi, kad R. G. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai pripažino kaltÄ dÄl Å¡io įvykio, parodÄ, kad su pareikÅ¡tu įtarimu sutinka, labai gailisi dÄl Å¡ios veikos padarymo.
R. G. savanoriÅ¡kai davÄ visus parodymus dÄl nagrinÄjamos veikos aplinkybių, paaiÅ¡kino savo netinkamo elgesio priežastis, neigiamai vertino savo veiksmus, iÅ¡samiai, detaliai ir niekieno neverÄiamas nurodÄ Å¡io įvykio aplinkybes. Å ios savo pozicijos apeliantas nuosekliai laikÄsi ir pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde. V. J. apeliacinio skundo teiginys, kad R. G. teismo posÄdžio metu ir toliau teigÄ, kad pasielgÄ teisingai sumuÅ¡damas jį, yra deklaratyvus, Tokių žodžių R.
G. nesakÄ, jie neužfiksuoti nÄ viename pirmosios instancijos teismo posÄdžio protokole. Taip pat deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis teiginiai, kad R. G. gali vÄl bandyti jį sumuÅ¡ti. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu nuteistasis R. G. bei jo gynÄja ir nuteistasis E. P. praÅ¡Ä jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. â atmesti. NukentÄjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. J. ir jo atstovas praÅ¡Ä nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, dÄl nuteistojo R.
G. gynÄjos bei nuteistojo E. P. â sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. ProkurorÄ praÅ¡Ä tiek nuteistojo R. G. gynÄjos, tiek nuteistojo E. P., tiek nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. G. gynÄjos advokatÄs Gitanos GudaitÄs, nuteistojo E. P. bei nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. apeliaciniai skundo atmestini. DÄl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
DÄl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Nuteistieji R. G. ir E. P. savo kaltÄs dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginÄija, taÄiau praÅ¡o taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Nuteistųjų kaltÄ ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisÄjų kolegijai abejonių nekelia, todÄl baudžiamoji byla nagrinÄjama apeliacinio skundo ribose.PažymÄtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .
Antroji Å¡io straipsnio dalis įtvirtina sÄ lygų visumÄ , kurioms esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas:
1) asmuo pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dÄl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsÄius BK 40 straipsnio 2 dalyje esanÄias sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs R. G. ir E. P. parodymus, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanÄios sÄ lygos â visiÅ¡ko kaltÄs pripažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).
Taip pat svarbu įvertinti, ar kaltinamasis gailÄjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-84/2010); gailÄjimasis pasireiÅ¡kia ir bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nÄra pagrindo pripažinti, kad tiek R.
G., tiek E. P. prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis dÄl padarytos veikos yra nuoÅ¡irdus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs visų R. G. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PažymÄtina, jog pradÄjus įrodymų tyrimÄ , R. G. nurodÄ, kad kaltÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239).
VÄliau, duodamas parodymus, R. G., nors ir teigÄ, kad kaltÄ pripažįsta, taÄiau vis tik siekÄ sumenkinti bei pateisinti savo veiksmus, teigdamas, kad konfliktas buvo iÅ¡provokuotas nukentÄjusiojo V. J. dÄl jo iÅ¡sakytų įžeidinÄjimo, grubaus tono, o tai jį įžeidÄ, sunervino ir jis nesusivaldÄ. Teisiamajame posÄdyje jis pažymÄjo, jog po konflikto visi buvo nepatenkinti, tie, su kuo jis bendrauja, kad įvyko tokia provokacija bei pabrÄžÄ, kad į jo reakcijÄ visi žiÅ«rÄjo normaliai, kaip atsakÄ Ä¯ keiksmažodžius (t. 4, b.l. 81-87).
Taigi, R. G. teigÄ, kad smÅ«gius nukentÄjusiajam sudavÄ dÄl V. J. jo atžvilgiu iÅ¡sakytų keiksmažodžių, nors byloje nenustatyta, kad nukentÄjusysis R. G. atžvilgiu bÅ«tų vartojÄs necenzÅ«rinius žodžius ar kitaip provokavÄs. PažymÄtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodÄ, kad nepažįsta kitų asmenų, kurie kartu su juo muÅ¡Ä nukentÄjusįjį (t. 1, b.l. 77, t 3, b.l. 137), teisme taip pat nurodÄ, kad neatpažino E. P. kaip asmens, kartu muÅ¡usio nukentÄjusįjį, nors, kaip paaiÅ¡kÄjo, jis E. P. pažįsta, nes Å¡is, nors oficialiai nÄra klubo narys, taÄiau dalyvauja renginiuose ir jie susitinka, kÄ patvirtino ir E. P..
E. P., kaip asmuo, kartu su R. G. padarÄs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusiojo ir kitų asmenų pagalba (t. 3, b.l. 88-99). Taigi, kaltinamasis neparodÄ jokių pastangų padÄti nustatyti visas reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui aplinkybes. Be to, teismas tinkamai įvertino ir aplinkybÄ, kad kaltinamasis R. G. nukentÄjusiojo atsipraÅ¡Ä tik paskutinio žodžio metu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs visų E. P. parodymų turinį, pagrįstai konstatavo, jog E. P. prisipažinimÄ iÅ¡ esmÄs nulÄmÄ surinkti įrodymai ir racionalus Å¡io baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Negalima daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Susipažinus su E. P. parodymais, duotais teisiamajame posÄdyje, matyti jo pastangos sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Susipažinus su E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pritartina apylinkÄs teismo padarytai iÅ¡vadai, jog jie nÄra nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltÄ pripažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, kad Å¡ventÄs metu Vingio parke Äjo link scenos, tada pamatÄ kaip klubo narys Raimondas, priÄjÄs prie vieno iÅ¡ vaikino, sÄdinÄio ant motociklo, kumÅ¡Äiu sudavÄ jam į galvos sritį ir jie susikibo.
Tada ir jis įsijungÄ Ä¯ konfliktÄ , bandÄ atskirti juos, gal inertiÅ¡kai spyrÄ koja ir rankomis laikÄ už sprando (t. 3, b.l. 106-107). PradÄjus įrodymų tyrimÄ , jis, taip pat kaip ir R. G., nurodÄ, kad kaltÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, o parodymus pageidavo duoti po liudytojų apklausų (t. 3, b.l. 235-239). VÄliau teisiamajame posÄdyje E. P. pakeitÄ savo pozicijÄ dÄl kaltÄs ir parodÄ, kad kaltÄ pripažįsta visiÅ¡kai. TaÄiau, kaip jau minÄta, jis buvo linkÄs menkinti savo veiksmus.
ParodÄ, kad vyksta konfliktas ir R. G. grÅ«mÄsi su J., jis priÅ¡oko prie jų, bandÄ iÅ¡skirti, kad nesitÄstų konfliktas, galbÅ«t galimai ir sudavÄ vienÄ smÅ«gį, bet iÅ¡ esmÄs bandÄ sutramdyti konfliktuojanÄius, tramdÄ J., nes jis rÄkÄ âfilmuokit, filmuokit, mane muÅ¡aâ ir pan. Taip pat paaiÅ¡kino, jog įsijungÄ Ä¯ konfliktÄ , norÄdamas, kad jis liautųsi, į konfliktÄ jo niekas nekvietÄ. IÅ¡ dalies pavyko konfliktuojanÄius iÅ¡skirti, tos muÅ¡tynÄs liovÄsi, vaizdo įraÅ¡e matÄ, kaip juos vienÄ nuo kito nustÅ«mÄ.
IÅ¡ pirmų įraÅ¡o kadrų atrodo, kad jis smÅ«giuoja, konfliktuoja, bet jis aiÅ¡kiai suvokÄ padÄtį, kad tai yra neteisÄti veiksmai vieÅ¡oje vietoje ir stengÄsi, kad tas konfliktas kuo greiÄiau liautųsi (t. 4, b.l. 81-87). Taigi, nors byloje nustatyta, kad E. P. kumÅ¡Äiu ir koja sudavÄ nemažiau dviejų smÅ«gių V. J. į kelio ir galvos sritį, jis Å¡ių faktinių aplinkybių vis tik nepripažino. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , kolegija sutinka, jog laidavimo taikymas kaltinamiesiems nÄra galimas, nenustaÄius vienos iÅ¡ bÅ«tinų formalių sÄ lygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
Remdamasis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs realiÄ galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisÄ apsisprÄsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliÄ sias teisines apsisprendimo sÄ lygas, bet įvertina visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybÄ, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybÄs visiÅ¡kai bÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmÄs tikslai.TeisÄjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju, svarstant nuteistųjų R.
G. ir E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad padarytas nesunkus, taÄiau smurtinis nusikaltimas, kaltinamųjų veiksmais nukentÄjusiajam V. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka. ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria ir apylinkÄs teismo laiduotojų vertinimui ir padarytai iÅ¡vadai dÄl jų tinkamumo. L. G. yra ne tik 12 metų jaunesnis nei jo brolis R. G., taÄiau svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad jie gyvena skirtingose valstybÄse.
R. G. nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, o L. G. â Lietuvoje ir bendrauja tik R. G. grįžus i LietuvÄ . Be to, L. G. iÅ¡ dalies bandÄ pateisinti tokį savo brolio elgesį, teigdamas, jog galimai R. G. buvo iÅ¡provokuotas.S. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojanÄių nuobaudų (t. 4, b.l. 57-62), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra linkÄs daryti administracinius nusižengimus. Be to, S. M. nÄra susijÄs giminystÄs ryÅ¡iais su E. P., bendrauja, jo teigimu, kartÄ , du per savaitÄ.
Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus, abejotina, ar L. G. bei S. M. realiai galÄs koreguoti elgesį ir daryti nuolatinÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamiesiems, jog Å¡ie ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad klausimas dÄl laidavimo taikymo galimybÄs pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, buvo iÅ¡sprÄstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistųjų asmenis apibÅ«dinanÄių aplinkybių bei jų veikos pobÅ«džio ir laiduotojų galimybių užtikrinti laidavimo tikslus, taip pat pagrįstai nenustaÄius vienos iÅ¡ bÅ«tinų formalių sÄ lygų, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Priimto sprendimo motyvai skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize. DÄl nukentÄjusiajam V. J. priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).
BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal BPK nuostatas, taÄiau, kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniu skundu praÅ¡oma padidinti nukentÄjusiajam V.
J. priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo dydį iki 4000 eurų. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmÄs grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiÅ¡kiai per mažas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ - kilusios pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄs forma, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis, kitos turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis. Kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinÄs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio.
Kita vertus, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad dÄl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinÄs žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis. TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas V. J. sukÄlÄ neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukÄlÄ fizinį skausmÄ , turÄjo neigiamos įtakos jo asmeninio gyvenimo kokybei, paveikÄ psichologiÅ¡kai, taÄiau pažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginÄ kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentÄjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Skundžiamame nuosprendyje apylinkÄs teismas iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalį neturtinÄs žalos atlyginimo pagal civilinį ieÅ¡kinį, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentÄjusiajam buvo nustatyta deÅ¡inÄs akies apatinio voko poodinÄ kraujosruva su odos nubrozdinimu ir aplinkinių veido deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, panosies kraujosruva odoje, virÅ¡utinÄs lÅ«pos raudonio kraujosruva, virÅ¡utinÄs lupos gleivinÄs muÅ¡tinÄ Å¾aizda su aplinkine kraujosruva, virÅ¡ugalvio, galvos deÅ¡inÄs smilkinio srities, deÅ¡inÄs plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus, deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio kelio poodines kraujosruvas, galvos deÅ¡inÄs smilinÄs srities odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybÄmis nurodytu laiku (t. 1, b.l. 39-40).
Be to, sužalojimai padaryti vieÅ¡oje vietoje, dienos metu, stebint daugeliui žmonių.Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinÄ Å¾ala tokio pobÅ«džio bylose teismų įvertinama skirtingai. Tai patvirtina, kad neturtinÄs žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkreÄių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir Å¡ioje byloje. Taigi, nukentÄjusiajam V. J. priteistas 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas susiklosÄiusiai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ neturtinÄs žalos vertinimo kriterijus, siekiant protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, ir nukentÄjusiajam priteistas neturtinÄs žalos dydis atitinka esminÄ aplinkybÄ - sukeltus padarinius, patvirtintus byloje surinktais įrodymais. Taigi, vertinant bylos aplinkybių visumÄ , skundÄ nagrinÄjantis teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti didesnį nukentÄjusiajam padarytos neturtinÄs žalos dydį. Apibendrinant iÅ¡dÄstytus motyvus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo apeliacinis skundas nepagrįstas, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas nustatÄ tinkamÄ priteistos neturtinÄs žalos atlyginimo dydį.
Keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra teisinio pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. G. gynÄjos advokatÄs Gitanos GudaitÄs, nuteistojo E. P. bei nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.
J. apeliacinius skundus atmesti. TeisÄjai                                                                  Virginija PakalnytÄ â TamoÅ¡iÅ«naitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Aiva SurvilienÄ             ArtÅ«ras Å umskas