A-858-1975-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1975/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01867-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2011 m. liepos 13 d. pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas teisiniu darbo stažu pripažinti darbo stažą nuo 2006 m. birželio 30 d. einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas.

2011 m. liepos 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas teisiniu darbo stažu pripažinti darbo stažą nuo 2006 m. birželio 30 d. einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, nuo 2008 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas ir nuo 2010 m. sausio 4 d. iki dabar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas.

Komisija, įvertinusi pareiškėjo prašymus, 2011 m. rugpjūčio 2 d. posėdyje (protokolas Nr. 21P-27) nutarė: 1) nepripažinti, kad pareiškėjas dirbo teisinį darbą nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., eidamas Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, nes pareiškėjo pateiktame pareigybės aprašyme nenurodytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą; 2) nepripažinti, kad pareiškėjas dirbo teisinį darbą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas, nes pateiktuose pareigybės aprašymuose nėra aiškiai įtvirtinto atliekamų funkcijų teisinio pobūdžio.

Komisija 2011 m. rugpjūčio 2 d. išvada Nr. 21P-30 patvirtino, kad pareiškėjas dirbo teisinį darbą nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 30 d., eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 7 straipsnio 2 dalimi, šis teisinio darbo stažas pripažįstamas tinkamu advokato darbui.

Pareiškėjas A. C. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-5, 36-40), prašydamas:

1) panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. išvadą Nr. 21P-30 „Dėl teisinio darbo stažo“;

2) panaikinti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. protokolinę nutartį Nr. 21P-27;

3) įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti teisinio darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 53 straipsnio 2 dalimi, Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti šį teisinį darbo stažą tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui;

4) įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti teisiniu darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas. Vadovaujantis Teismų įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Antstolių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti šį teisinį darbo stažą tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui;

5) įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti teisiniu darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 30 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas. Vadovaujantis Teismų įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Antstolių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti šį teisinį darbo stažą tinkamu teisėjo, advokato ir antstolio darbui;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Komisijos išvada ir protokolinė nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Komisija, vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo teisiniu darbu pripažino nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. birželio 30 d. einamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas tinkamas tik advokato darbui, tačiau minėto įstatymo nuostata taikoma tik asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai, dėl to neaišku, kodėl ši norma buvo taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Komisija nenurodė, kodėl minėtas teisinis stažas nepripažįstamas tinkamu teisėjo ar antstolio darbui. Pareiškėjo atliekamos funkcijos ir atsakomybės ribos yra platesnės nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tyrėjų, kuriems darbas pripažįstamas teisiniu be jokių apribojimų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigos yra priskiriamos ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvokai, priskiriamos teisinei pareigybei, todėl darbas turi būti pripažintas tinkamu ne tik advokato darbui, bet ir teisėjo bei antstolio darbui. Komisija pažymi, kad Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme nėra konkrečiai nurodytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau to nepaneigia pareigybės aprašyme numatytos vykdomos funkcijos, iš kurių matyti specialus reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą (pareigybės aprašymo IV dalies 13, 17, 18 p.). Pareiškėjo nuomone, papildytame Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme specialus reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą nenumatytas dėl techninių klaidų, o reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra aiškus iš 2 punkto, kur nurodytas pareigybės lygis. Pažymėjo, jog teisinis funkcijų pobūdis yra matyti iš pareigybės aprašymo V dalies 12 punkto, papildymo 11, 14, 16 ir 18 punktų. Be to, aukštojo teisinio išsilavinimo reikalingumas matyti iš tokių funkcijų, kaip policijos komisariatų veiklos kontrolė, ikiteisminio ir operatyvinės veiklos patikrinimai, atliktų patikrinimų analizė, pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimų.

Atsakovas Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 47-50) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą

Atsiliepime į skundą nurodė, jog skundžiamoje išvadoje padaryta techninė klaida, dėl kurios nurodyta, kad pareiškėjo nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. birželio 30 d. dirbto teisinio darbo stažas pripažintinas tinkamu tik advokato darbui. Klaida ištaisyta ir 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. (2.41)7R-8097 pareiškėjui išsiųsta patikslinta išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ Nr. 841 patvirtinto Teisinių pareigybių sąrašo (toliau – ir Teisinių pareigybių sąrašas) 16 ir 17 punktuose įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardinta pareigybė gali būti pripažinta teisine: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Pareiškėjas pateikė Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės, kurią jis ėjo nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., aprašymą, kuriame nebuvo įtvirtinto specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Be to, pareiškėjas aukštąjį teisinį išsilavinimą įgijo tik 2006 m. birželio 30 d., taigi nebūtų galėjęs eiti minėtų pareigų, jei būtų įtvirtintas toks reikalavimas. Pažymėjo, kad A lygio pareigybės yra tokios pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, tačiau jis nebūtinai turi būti teisinis.

Pabrėžė, jog laikotarpiu, kai pareiškėjas ėjo Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, jis nebuvo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu. Komisija, vertindama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas, kurias pareiškėjas ėjo nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., nustatė, kad šioms pareigoms užimti buvo keliamas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau nebuvo aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Pareiškėjo nurodomos funkcijos – veiklos patikrinimai ir stebėsena – pagal savo esmę yra ne teisinės, o vidaus administravimo funkcijos. Be to, pagrindinė pareiškėjo veikla buvo susijusi su strateginiu planavimu, kuris iš esmės yra ekonominio pobūdžio veikla. Teisės aktuose nenustatyta, kad vidaus administravimą ar strateginį planavimą atliekantys subjektai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 86-87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą Komisijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 100-109) bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti teisiniu darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 30 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, nutraukė; įpareigojo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pripažinti teisinio darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas; įpareigojo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pripažinti teisiniu darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas; kitoje dalyje pareiškėjo A. C. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui atsisakius dalies reikalavimų, bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją pripažinti teisiniu darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 30 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, nutraukė. Taigi byloje ginčas buvo keliamas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti teisinio darbo stažu A. C. dirbtą darbą nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, ir A. C. dirbtą darbą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas. Pareiškėjas siekė, kad teisinio darbo stažas būtų pripažįstamas tinkamu teisėjo, antstolio, advokato darbui.

Teismas rėmėsi Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, 53 straipsnio 1 dalimi, Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis, Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir nurodė, jog Teisinių pareigybių sąrašo, kuriame išvardintos pareigybės priskirtinos teisinėms, 1-15 punktuose yra nurodytos konkrečios pareigybės, kurios be išlygų pripažįstamos teisinėmis ir kurioms nereikia jokio papildomo pripažinimo, o 16-17 punktuose įvardinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sąraše konkrečiai neįvardyta pareigybė gali būti pripažįstama teisine, t. y. pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Nurodė, jog, jeigu pareigybė, kurią užėmė asmuo, siekiantis užimti advokato, antstolio, notaro ar teisėjo pareigas, nėra tiesiogiai nurodyta Teisinių pareigybių sąraše, suinteresuotas asmuo kreipiasi į Komisiją, kuriai pavesta spręsti klausimą dėl pareigybės pripažinimo teisine pareigybe.

Pažymėjo, jog Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 111 (toliau – ir Nuostatai), 12.1, 12.2 punktuose numatyta, kad Komisija nagrinėja prašymus dėl asmens darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu, tinkamu teisėjo, notaro, advokato, antstolio darbui; priima išvadą dėl darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu. Remiantis Nuostatų 2.2 punktu, teisinėmis pareigybėmis gali būti pripažįstamos Teisinių pareigybių sąraše nenurodytos pareigybės, Komisijai kiekvienu konkrečiu atveju pripažinus pareigybę teisine.

Pagal Nuostatų 3.1 punktą į teisinio darbo stažą gali būti įskaitomas faktiškai dirbtas teisinis darbas pareigose, nenurodytose Teisinių pareigybių sąraše. Remiantis Nuostatų 4 punktu, teisinio darbo stažas asmenims, pretenduojantiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjų, advokatų, notarų, antstolių pareigas, skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, baigęs universitetines teisės krypties studijas, įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Nuostatai nustato procedūrinio pobūdžio taisykles, kuriomis privalo vadovautis Komisija, nagrinėdama jos kompetencijai priskirtą klausimą.

Materialinės teisės klausimus reglamentuojantis aktas yra Teisinių pareigybių sąrašas, todėl Komisija, spręsdama jos kompetencijai priskirtą klausimą, privalo vadovautis šiuo teisės aktu. Pažymėjo, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl Teisinių pareigybių sąraše konkrečiai neįvardytos pareigybės pripažinimo teisine, vertina, ar yra nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, vertinamojo pobūdžio kriterijus yra dėl atliekamų funkcijų teisinio pobūdžio.

Komisija, spręsdama klausimą dėl atliekamų funkcijų teisinio pobūdžio, privalo atsižvelgti į Teisinių pareigybių sąrašo 1-15 punktuose nurodytas konkrečias pareigybes, kurios be išlygų pripažįstamos teisinėmis, ir spręsti klausimą dėl sąraše neįvardintos pareigybės teisinio pobūdžio. Kitų teisės aktų ar objektyvių kriterijų ginčijamu atveju nėra, todėl pareigybė, kurią prašoma pripažinti teisine, turi būti lyginama su teisinių pareigybių sąraše nurodyta pareigybe. Minėtų teisinių kriterijų pagalbine priemone gali būti bendro pobūdžio svarstymai, kuriuos nurodė Komisija savo išvadose.

Teismas nurodė, jog Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės, kurią pareiškėjas ėjo nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., aprašymu, patvirtintu Kauno rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2-158TE (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 1), buvo numatytas specialus reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą teisinį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pradėjus eiti šias pareigas, jis studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalimi, pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas atitinkamą išsilavinimą įgijo 2006 m., dėl to teismas laikė, kad jis atitiko keliamus reikalavimus užimti nurodytai pareigybei.

Pažymėjo, jog 2004 m. birželio 3 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 2-71 (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr.

2) patvirtintas naujas Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymas, kuriame specialus reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą teisinį išsilavinimą, nenumatytas. Šiame pareigybės aprašyme yra nustatytas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (5.1 p.). Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis leidžia pareigūnams eiti atitinkamas pareigas su sąlyga, kad per nurodytą laikotarpį jie įgis būtiną išsilavinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šią sąlygą įvykdė laiku. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, lyginant pareigybės aprašymus, matyti, kad Pareigybės aprašyme Nr. 1 reikalaujama turėti ne mažesnį kaip 5 metų tarnybos stažą vidaus reikalų sistemoje ir 2 metų vadovavimo statutiniams padaliniams patirtį, o Pareigybės aprašyme Nr. 2 – turėti ne mažesnį kaip 10 metų stažą vidaus tarnyboje. Pareigybės aprašyme Nr. 1 numatytos funkcijos: organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir atsako už Kauno rajono PK kriminalinės viešosios policijos ikiteisminio tyrimo procesinę veiklą; teikia metodinę, praktinę pagalbą Kauno rajono PK padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ir formuoja vieningą procesinės veiklos praktiką; analizuoja, apibendrina ir teikia siūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl Kauno rajono PK ikiteisminį tyrimą atliekančių padalinių darbo gerinimo; organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir atsako už Kauno rajono PK Informatikos ir ryšių poskyriui ir kanceliarijai iškeltų uždavinių sprendimą ir funkcijų vykdymą; analizuoja kuruojamų padalinių darbą ir teikia pasiūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl jo darbo organizavimo gerinimo; pagal kompetenciją įgyvendina Kauno rajono PK bendradarbiavimą su teisėsaugos ir kitomis valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis; teikia siūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl kuruojamų padalinių pareigūnų skyrimo, pareigų paaukštinimo, atleidimo, nuobaudų skyrimo, skatinimo, personalo politikos formavimo klausimais; rūpinasi ir teikia siūlymus Kauno rajono PK viršininkui, kad įstatymų numatyta tvarka būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos pavaldžių tarnybų pareigūnams ir darbuotojams; priima suinteresuotus asmenis, Kauno rajono PK viršininko pavedimu kontroliuoja pareiškimų ir skundų tyrimą; atlieka pavaldžių pareigūnų ir tarnautojų korupcijos ir kitų neteisėtų veiklų prevenciją, vykdo piktnaudžiavimų, susijusių su tarnyba, užkardymą, užtikrina Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų įgyvendinimą; teikia informaciją žiniasklaidai ir kt.

Pareigybės aprašyme Nr. 2 numatytos funkcijos: organizuoti, kontroliuoti ir atsakyti už Kauno rajono PK Organizaciniam poskyriui, Informatikos ir ryšių grupei, Kanceliarijai, Personalo grupei ir Buhalterijai iškeltų uždavinių sprendimą ir funkcijų vykdymą; analizuoti kuruojamų padalinių darbą ir teikti siūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl jų darbo organizavimo gerinimo; organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti ir atsakyti už Kauno rajono PK strateginių veiklos ir biudžeto planų sudarymą, jų ataskaitų rengimą ir pagal kompetenciją strateginių uždavinių įgyvendinimą; pagal kompetenciją įgyvendinti Kauno rajono PK bendradarbiavimą su teisėsaugos ir kitomis valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis; teikti siūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl pažangių darbo organizavimo ir valdymo formų įdiegimo administravimo padalinių veikloje; teikti siūlymus Kauno rajono PK viršininkui dėl kuruojamų padalinių pareigūnų skyrimo, pareigų paaukštinimo, atleidimo, nuobaudų skyrimo, skatinimo; rūpintis ir teikti siūlymus, kad įstatymų numatyta tvarka būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos pavaldžių tarnybų pareigūnams ir darbuotojams; priimti suinteresuotus asmenis, kontroliuoti pareiškimų ir skundų tyrimą; atlikti pavaldžių pareigūnų ir tarnautojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją, vykdyti piktnaudžiavimų, susijusių su tarnyba, užkardymą, užtikrinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų įgyvendinimą; teikti informaciją žiniasklaidai; teikti praktinę ir metodinę pagalbą Kauno rajono PK pareigūnams, įgyvendinant įstatymus, nutarimus, potvarkius ir programas, vidaus reikalų ministro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus; pagal kompetenciją pavesti pareigūnams pradėti, atlikti ikiteisminį tyrimą bei savo kompetencijos ribose pačiam pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą; teikti metodinę ir praktinę pagalbą Kauno rajono PK padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, padėti Kauno rajono PK viršininkui formuoti vieningą procesinės veiklos praktiką ir kt.

Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog abiejų redakcijų pareigybės aprašymuose didžioji dalis funkcijų yra iš esmės tapačios. Be funkcijų, savo esme priskirtinų personalo valdymo ir vidaus administravimo veiklai, taip pat nustatyta, jog šias pareigas einantis asmuo paveda pareigūnams pradėti ar atlikti ikiteisminį tyrimą arba pats jį pradeda ar atlieka, teikia metodinę ir praktinę pagalbą padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas sprendė, jog atsakovo argumentas, kad Pareigybės aprašymas Nr. 2 nenumatė jokių teisinio pobūdžio funkcijų, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime pats nurodo, jog pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymą Nr. 2 turėjo pradėti ir pavesti tyrėjams atlikti ikiteisminį tyrimą ir turėjo teisę prireikus jį atlikti pats, t. y. buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad Pareigybės aprašymas Nr. 1 numatė iš esmės analogiškas funkcijas ir reikalavimą turėti atitinkamą išsilavinimą, o Pareigybės aprašymas Nr. 2, nors ir be reikalavimo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau papildytas teisinio pobūdžio funkcijomis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, darė išvadą, jog Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigos pripažintos teisiniu darbu.

Teismas nurodė, jog Pareigybės aprašyme Nr. 2 yra nustatytas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (5.1 p.). Šis įtvirtinimas turėtų būti vertinamas kaip ir reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, kuris nėra aiškiai nustatytas. Toks nekonkretus nustatymas galėjo būti nustatytas ne dėl techninės klaidos, kaip nurodo pareiškėjas, bet dėl minėtų nuostatų, reglamentuojančių Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimą ir tam tikrą perinamąjį laikotarpį, kurio metu vidaus tarnybos pareigūnams buvo suteikta galimybė įgyti reikalaujamą išsilavinimą ir nebuvo ribojama jų galimybė užimti pareigas, kurių atlikimui buvo reikalingas aukštasis teisinis ar kitoks aukštasis išsilavinimas.

Pareigybės aprašymo Nr. 2 dalis funkcijų buvo susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinės veiklos kontrole bei su galimybe pačiam pareiškėjui atlikti procesinius veiksmus (pagal kompetenciją pavesti pareigūnams pradėti, atlikti ikiteisminį tyrimą bei savo kompetencijos ribose pačiam pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą; teikti metodinę ir praktinę pagalbą Kauno rajono PK padaliniams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, padėti Kauno rajono PK viršininkui formuoti vieningą procesinės veiklos praktiką ir kt.). Teisinių pareigybių sąrašo 7 punktas kaip teisinė pareigybė yra nurodyta tardytojo, kvotėjo (įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – ir BPK) – ikiteisminio tyrimo pareigūnas) pareigybės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kuriam, be kitų funkcijų, buvo suteikta teisė kontroliuoti, organizuoti asmenų, kurie užėmė teisinių pareigybių sąraše nurodytas pareigybes, ikiteisminio tyrimo veiksmus bei suteikta teisė pačiam atlikti tokius veiksmus, yra priskirtinas prie asmenų, kurie užėmė teisinę pareigybę.

Kitoks Vyriausybės nutarimo Nr. 841 aiškinimas neatitiktų jo turinio bei tikslų. Todėl teismas nurodė, jog Komisijos sprendimas nepripažinti, kad pareiškėjas dirbo teisinį darbą 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas, yra neteisėtas ir teismas Komisiją įpareigojo atlikti teisės aktuose nustatytus jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, remiantis Kauno apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigybės, kurią pareiškėjas ėjo nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., aprašymu, patvirtintu Kauno m. VPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 3), šioms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Pareigybės aprašyme Nr. 3 numatytos funkcijos: planuoja, organizuoja ir kontroliuoja bei atsako už šio poskyrio veiklą; analizuoja Kauno apskrities VPK veiklą ir nustato šiai veiklai įtaką darančius veiksmus; pagal kompetenciją organizuoja strateginių veiklos planų ir veiklos ataskaitų rengimą ir asmeniškai dalyvauja juos rengiant, vykdo strateginių planų vykdymo stebėseną; dalyvauja Kauno apskrities VPK strateginio planavimo grupės posėdžiuose ir pagal kompetenciją teikia siūlymus dėl strateginio veiklos plano projekto; rengia Kauno apskrities VPK viršininko įsakymų bei nurodymų strateginio planavimo ir veiklos kontrolės klausimais projektus; pagal kompetenciją dalyvauja organizuojant Kauno apskrities VPK struktūrinių padalinių veiklos patikrinimus ir, viršininko pavedimu, asmeniškai juos atlieka, rengia patikrinimo rezultatų pažymas; pagal kompetenciją atlieka teisės aktų, kurių vykdymas susijęs su Kauno apskrities VPK strateginių tikslų siekimu, vykdymo kontrolę; kontroliuoja, ar Kauno apskrities VPK struktūrinių padalinių pagrindinių priemonių pusmečio veiklos planuose yra numatytos visos reikiamos priemonės apskrities strateginiam veiklos planui vykdyti; rengia siūlymus dėl Kauno apskrities VPK struktūrinių padalinių veiklos ir strateginiame plane numatytų rodiklių siekimo gerinimo; teikia praktinę ir metodinę pagalbą Kauno apskrities VPK struktūriniams padaliniams vykdant strateginį veiklos planą; rengia strateginio veiklos plano vykdymo ir planuojamų rezultatų fiksavimo, kaupimo ir sisteminimo metodines rekomendacijų projektus ir juos teikia Valdymo organizavimo skyriaus viršininkui; vykdo su vadybos sistemų diegimu Kauno apskrities VPK susijusias funkcijas;

Valdymo organizavimo skyriaus viršininkui pavedus, atlieka tarnybinius patikrinimus; teikia informaciją žiniasklaidai; Kauno apskrities VPK viršininko pavedimu, laikinai nesant Valdymo organizavimo skyriaus viršininko, eina jo pareigas; vykdo kitus pavedimus, susijusius su strateginio veiklos plano vykdymu. Teismas nurodė, jog iš nurodytų funkcijų matyti, kad pareiškėjo veikla iš esmės yra susijusi su strateginių planų rengimu, jų vykdymu ir stebėsena bei kokybės vadyba. Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (toliau – ir Strateginio planavimo metodika), strateginis planavimas apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, o strateginis veiklos planas – veiklos planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus ir aplinkos analizės išvadas suformuluota misija, nustatyti strateginiai pokyčiai ir strateginiai tikslai, aprašomos vykdomos programos, siekiami rezultatai, numatomi asignavimai ir žmogiškieji ištekliai.

Policijos įstaigų veiklos (rezultatų) planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-237 (toliau – ir Policijos įstaigų veiklos (rezultatų) planavimo metodika), numatyta, kad policijos įstaigų veiklos planavimas ir šių planų įgyvendinimas policijos sistemoje yra pagrindinis oficialiai įteisintas veiklos planavimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus procesas tarp Policijos departamento ir teritorinių policijos įstaigų, policijos profesinio mokymo ir specializuotų policijos įstaigų (4 p.), policijos įstaigos veiklos planavimas ir biudžeto formavimas yra vientisa sistema, kurią sudaro policijos įstaigos veikla, finansavimas, planavimas ir kontrolė (6 p.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog funkcijos, kurias atlieka Kauno apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininkas, nėra įvardintos kaip teisinio pobūdžio, o būtent yra susijusios su Kauno apskrities VPK struktūrinių padalinių planavimo procesų valdymo klausimų sprendimu. Minėtos funkcijos, susijusios su planavimu, veiklos kontrole ir stebėsena atliekama policijos įstaigoje, todėl jos atliekamos dėl veiklos, kurią vykdė teritorinė policijos įstaiga, kurioje pareiškėjas atliko minėtas funkcijas.

Pažymėjo, kad strateginis planavimas nėra laikomas tik ekonominio pobūdžio veikla, juo siekiama, kad veikla būtų veiksminga (rezultatyvi) ir efektyvi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 14 straipsnio 3 dalimi, Teisinių pareigybių sąrašo 7 punktu ir nurodė, jog pareiškėjas, kuriam, be kitų funkcijų, buvo suteikta kompetencija spręsti klausimus, susijusius su teritorinės policijos įstaigos, kurioje procesinę veiklą vykdo minėti pareigūnai, veiklos efektyvumu, yra priskirtinas prie asmenų, kurie užėmė teisinę pareigybę.

Kitoks Vyriausybės nutarimo Nr. 841 aiškinimas neatitiktų jo turinio bei tikslų. Teismas pažymėjo, jog Komisijos sprendimas nepripažinti, kad pareiškėjas dirbo teisinį darbą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d., eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas, yra neteisėtas ir įpareigojo Komisiją atlikti teisės aktuose nustatytus jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas formuluodamas skundo dalyką neteisingai nurodo, kad skundžiama Komisijos protokolinė nutartis yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti. Pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją dėl teisinio stažo pripažinimo, kreipėsi su prašymu atlikti administracinę paslaugą – dokumentų, kuriuo patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimo. Komisija atsisakė išduoti minėtą dokumentą. Dėl to, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, toks įpareigojimas ir yra nustatomas Komisijai. Pareiškėjo prašomu panaikinti aktu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, nėra nustatyti įpareigojimai, todėl teismas laikė, jog Komisijos protokolinė nutartis nelaikytina individualiu administraciniu aktu.

Nurodė, jog pagal Komisijos Nuostatus klausimas dėl teisinio darbo stažo pripažinimo sprendžiamas posėdyje. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad posėdyje posėdžio sekretorė nedalyvavo dėl laikino nedarbingumo. Protokole nenurodyta, kas protokolavo posėdį. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, jog Komisija nagrinėdama ginčijamus klausimus pažeidė ir procedūrinius reikalavimus, todėl ginčijami klausimai turi būti išnagrinėti iš naujo. Pagal Nuostatų 22 punktą Komisijos išvadą pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius. Komisija šiuos reikalavimus įvykdė netinkamai, nes išvados nepasirašytos sekretoriaus. Pagal Nuostatus Komisija nėra juridinis asmuo, todėl, teismo vertinimu, jos atžvilgiu netaikomi viešojo administravimo subjektams taikytini reikalavimai, nes Komisijos veiklą reglamentuoja tik jos Nuostatai. Dėl nurodytų motyvų, Komisija savo veikloje plačiai taiko teisės aktų reikalavimus ir dėl to atsiranda minėti neatitikimai, kurie turėtų būti ginčijamu atveju pašalinti pareiškėjui skundžiant veiksmus teismui.

Teismas pažymėjo, jog pagal Nuostatų 7 punktą Komisija sudaroma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu iš aštuonių asmenų, iš kurių trys Komisijos nariai – Teisingumo ministerijos atstovai, po vieną Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos antstolių rūmų, Lietuvos advokatų tarybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovą. Komisija sudaroma tokiu būdu, kad jos darbe dalyvauja atstovai institucijų, kurios sprendžia klausimus dėl asmenų priėmimo į advokato, antstolio, notaro ar teisėjo pareigas, todėl šių institucijų atstovai neturi dalyvauti byloje. Be to, sprendžiant klausimą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo, nėra reikšmingos aplinkybės, kurias konkrečiai pareigas asmuo pretenduoja užimti, nes teisinių pareigybių klausimas sureguliuotas vienu teisės aktu (Vyriausybės nutarimu Nr. 841), o atskirų sričių įstatymai taip pat vartoja tas pačias sąvokas, būtent nustato reikalavimą turėti tam tikrą minimalų teisinio darbo stažą.

III. Atsakovas Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija apeliaciniu skundu (b. l. 116-119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria komisija buvo įpareigota pripažinti pareiškėjo A. C. dirbtą darbą nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d. teisinio darbo stažu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; netenkinus šio reikalavimo, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Apeliaciniame skunde dėl pareiškėjo darbo stažo nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. nurodoma, jog Komisija nevertino, ar pareiškėjas atitiko reikalavimus, keltus Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybei eiti nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Komisija vertino, ar nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Iš Pareigybės aprašymo Nr. 2 matyti, kad specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą nebuvo nustatytas. Reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su jų atliekama veikla, yra įtraukiamas iš esmės į visų valstybės tarnautojų (net ir atliekančių techninio pobūdžio funkcijas) pareigybės aprašymus, todėl negalima teigti, jog vien toks įtvirtinimas turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kadangi jis įpareigojo pareigūnus įgyti būtiną išsilavinimą tik tuo atveju, jeigu toks reikalavimas buvo nustatytas atitinkamame pareigybės aprašyme, bet šio reikalavimo tas pareigas einantis asmuo neturėjo. Šiuo atveju jokio specialaus išsilavinimo Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybei eiti nereikėjo, taigi Komisija pagrįstai nustatė, jog nurodytu laikotarpiu nebuvo keliamas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl pagrįstai atsisakė pripažinti dirbtą darbą teisiniu.

Dėl pareiškėjo darbo stažo nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 3 d. atsakovas pažymi, jog tuo atveju, jeigu teismas prilygino pareiškėjo eitas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigoms ir tuo pagrindu pripažino jose dirbtą laikotarpį teisinio darbo stažu, jokio papildomo Komisijos sprendimo dėl šios pareigybės priskyrimo teisinei pareigybei nereikia ir negali būti, kadangi toks priskyrimas įtvirtintas Teisinių pareigybių sąrašo 7 punkte, o Komisija priima sprendimus tik dėl tų pareigybių, kurios nenurodytos Teisinių pareigybių sąraše (Nuostatų 2.2 p.). Be to, BPK 18 straipsnyje yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę. Nei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200, nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-237 patvirtintuose pareiškėjo eitos pareigybės aprašymuose nėra net užsiminta apie pareiškėjo funkcijas ikiteisminio tyrimo srityje, o ir pats pareiškėjas Komisijai nebuvo pateikęs dokumentų, kuriais būtų grindęs šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateiktame Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigybės aprašyme aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis, todėl ši pareigybė buvo teisinė pareigybė.

Atsakovas mano, jog negalima teigti, kad Komisijos sekretoriaus parašo nebuvimas laikytinas pagrindinių procedūrų pažeidimu. Pažymi, jog sekretorius posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties – laikinojo nedarbingumo. Nuostatų 15 punkte įtvirtinta, kad Komisija išnagrinėja prašymą per 20 kalendorinių dienų nuo jo gavimo, o Nuostatų 16 punkte nurodyta, jog Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 Komisijos nariai. Pareiškėjo prašymas buvo gautas 2011 m. liepos 13 d., skundžiamas sprendimas buvo priimtas Komisijos posėdyje dalyvaujant pakankamam Komisijos narių skaičiui 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. paskutinę termino dieną. Taigi Komisija turėjo dvi alternatyvas: arba priimti sprendimą per nustatytą terminą, tačiau nedalyvaujant sekretoriui, arba praleisti terminą ir laukti, kol sekretorius galės dalyvauti posėdyje. Komisijos nuomone, akivaizdų prioritetą turi procedūriniai reikalavimai, susiję su termino ir kvorumo laikymusi, todėl buvo pasirinkta pirmoji alternatyva. Be to, Nuostatų 10 punkte nurodyta, jog Komisijos pirmininkas organizuoja Komisijos darbą, Nuostatuose nėra draudimo Komisijos pirmininkui pačiam protokoluoti posėdį, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Nurodo, jog kito nario Komisijos pirmininkas paskirti sekretoriumi neturėjo teisės, kadangi tokį sprendimą, įformintą įsakymu, skelbtinu laikraštyje „Valstybės žinios”, priimti turi teisę tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Kadangi laikinojo nedarbingumo iš anksto numatyti galimybių nėra, todėl tinkamai bei laiku pakeisti Komisijos sekretoriaus kitu nebuvo sąlygų. Mano, jog formalus protokolo ir išvados neatitikimas Nuostatams nėra pripažintinas esminiu pažeidimu.

Komisija nurodo, jog esminė sąlyga, kada teismas gali įpareigoti priimti atitinkamą sprendimą, yra administravimo subjekto neveikimas arba vilkinimas spręsti reikalus. Šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas ne dėl Komisijos neveikimo, bet dėl Komisijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, jog nors teismo sprendime nurodoma, kad pagal savo pobūdį Komisijos sprendimas nėra individualus teisės aktas, o vertintinas tik kaip konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl negali būti skundžiamas teismui, teismas prieštaraudamas savo argumentams nenutraukė bylos kaip nenagrinėtinos teisme. Pabrėžia, jog Komisijos funkcija yra nagrinėti prašymus bei priimti sprendimus dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Komisiją priimti konkretų sprendimą, prisiėmė vykdyti Komisijos funkcijas, t. y. nusprendė ne dėl skundžiamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, bet išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl teisinio darbo stažo pripažinimo. Mano, jog šiuo atveju teismas negalėjo Komisijos įpareigoti pripažinti pareiškėjo darbą teisiniu, o tik įpareigoti jo prašymą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į atsakovo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą (b. l. 123-124) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog šioje byloje atsakovu turėtų būti ne Teisingumo ministerija, o Komisija. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Pareiškėjas A. C. atsiliepimu į atsakovo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą (b. l. 125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas yra išdėstęs savo poziciją skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos pareigos pripažinti teisinio darbu stažu tam tikrus pareiškėjo darbo atitinkamose pareigose laikotarpius.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo 2010 m. sausio 4 d. – 2011 m. birželio 30 d. įgytas darbo stažas einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, taip pat 2006 m. liepos 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. įgytas darbo stažas einant Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas laikytini teisinio darbo stažu ir įpareigojo atsakovą minėtus laikotarpius pripažinti teisinio darbu stažu.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taip pat netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu sutinka iš dalies.

Pažymėtina, kad bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 841 (2009 m. rugsėjo 2 d. redakcija) „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo” nuostatos. Šiuo nutarimu patvirtintų Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose yra įvardinti kriterijai, kuriais vadovaujantis nutarime konkrečiai neįvardinta pareigybė pripažįstama teisine: pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Taigi iš minėtų nuostatų matyti, jog tam, kad tam tikras darbo stažas būtų pripažintas teisinio darbo stažu, jis turi atitikti abi pirmiau nurodytas sąlygas (analogiškai žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261 -2023/2012; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011).

Kiek tai susiję su pareiškėjo 2006 m. liepos 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. eitomis Kauno apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigomis, nėra ginčo dėl to, jog 2004 m. birželio 3 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 2-71 (b.l. 22-23) patvirtintame Kauno rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigybės aprašyme nebuvo numatytas reikalavimas šias pareigas einančiam asmeniui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą (apskritai nebuvo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą). Kaip matyti iš atsakovo 2011 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio protokolo Nr. 21P-27 (b.l. 10-11), atsakovas atsisakė pripažinti aptariamą darbo stažą būtent dėl tos priežasties, jog minėtame pareigybės aprašyme nebuvo numatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu sutinka. Kaip minėta, Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose įtvirtintas reikalavimas, jog pareigybės aprašyme ar teisės akte turi būti nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Šis reikalavimas yra imperatyvus. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad darbas ne teisinėje pareigybėje negali sukurti teisinio darbo stažo (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-659/2011). Priešingas pirmiau minėtų nuostatų aiškinimas reikštų, kad teisinio darbo stažu galėtų būti pripažįstamas ir darbo stažas, kurį įgijo asmuo, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tai, kad prieš 2004 m. birželio 3 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 2-71 patvirtintą pareigybės aprašymą galiojusiame pareigybės aprašyme buvo nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, taip pat juose buvo apibrėžtos iš esmės analogiškos funkcijos. Be to, 2004 m. birželio 3 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 2-71 patvirtinto pareigybės aprašymo 5.1 punkte buvo nustatytas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Dėl pastarojo reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, jog jis nesietinas vien tik su teisines funkcijas atliekančiais darbuotojais, o yra gana įprastas reikalavimas asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje. Todėl savaime toks reikalavimas negali būti aiškinamas kaip patvirtinantis reikalavimą, jog pareigas užimantis asmuo privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Kiek tai susiję su pirmuoju argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojančio pareigybės aprašymo turinys negali būti teisiškai reikšmingas vertinant, ar atitinkamas darbo stažas laikytinas teisinio darbo stažu Nutarimo Nr. 841 prasme. Nėra ginčo dėl to, jog 2004 m. birželio 3 d. Kauno rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 2-71 patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos turi teisinį pobūdį, tačiau, kaip minėta, Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punktuose nurodytas ne tik šis reikalavimas, bet ir reikalavimas, jog pareigybės aprašyme būtų nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl ši atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkintina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Kiek tai susiję su pareišėjo 2008 m. spalio 1 d. – 2010 m. sausio 3 d. eitomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigomis ir minėtu laiku įgyto darbo stažo pripažinimo teisinio darbo stažu, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 patvirtintame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigybės aprašyme (b.l. 12-14) apibrėžtos pareigas einančio valstybėįs tarnautojo funkcijos turi teisinį pobūdį.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmiau minėto pareigybės aprašymo 7.5 punkte numatyta, jog pareigas einantis tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo atlikimą PK kriminalinės policijos skyriuje, vykdo ikiteisminio tyrimo bylų apskaitą, pradeda ir paveda Kauno r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams atlikti ikiteisminį tyrimą, prireikus gali atlikti ikiteisminį tyrimą, išvykti į įvykio vietas, o 7.6 punkte nurodyta, kad tarnautojas pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja tinkamą ikiteisminio tyrimo atlikimą, jo intensyvumą, pareiškimų ir pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą, proceso sprendimų dėl jų priėmimą laiku, įvykio vietų kokybiškų apžiūrų ir kitų ir kitų neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ieškomų asmenų paieškos efektyvumą, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja atliekančių ikiteisminį tyrimą pavaldžių padalinių ir darbuotojų veiklą, užtikrina prokurorų nurodymų vykdymą ir ataskaitų jiems pateikimą nustatytu laiku. Be to, pareigybės aprašymo 7.17 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus administracinės teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos pareigybės aprašymo nuostatos rodo teisinį atliekamų funkcijų pobūdį Teisinių pareigybių sąrašo 16 ir 17 punkto prasme. Šiuo atveju svarbu tai, kad nors nėra pagrindo teigti, jog aptariama pareigybė laikytina ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigybe Teisinių pareigybių sąrašo 7 punkto prasme, aptariamo valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme tiesiogiai numatyta funkcija organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti valstybės tarnautojų, kurių pareigybė pripažįstama teisine, veiklą, taip pat, esant reikalui, atlikti analogiškas funkcijas toms, kurios numatytos Teisinių pareigybių sąrašo 7 punkte.

Be to, aptariamo pareigybės aprašymo 6.1 punkte numatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą teisinį išsilavinimą. Įvertinus šias faktines aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjo A. C. 2008 m. spalio 1 d. – 2010 m. sausio 3 d. darbo stažą, įgytą einant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigas, pripažinti teisinio darbo stažu ir įpareigojo atsakovą pripažinti minėtą darbo stažą teisinio darbo stažu.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad įpareigodamas atsakovą pripažinti atitinkamą darbo stažą teisinio darbo stažu pirmosios instancijos teismas perėmė Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos funkcijas, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo teiginiu, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl jo neveikimo ar vilkinimo spręsti reikalus. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 53 straipsnio 6 dalyje, taip pat 2002 m. balandžio 29 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 111 patvirtintų Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatų 25 punkte nurodyta, jog Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs bylą administracinis teismas gali priimti sprendimą parenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) ar įvykdyti kitokį teismo sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išaiškinęs bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, turėjo teisę įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pripažinti teisinio darbo stažu pareiškėjo įgytą darbo stažą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo apeliacinio skundo dalis, susijusi su pareiškėjo 2008 m. spalio 1 d. – 2010 m. sausio 3 d. eitomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Strateginio planavimo ir veiklos kontrolės poskyrio viršininko pareigomis ir tuo metu įgyto darbo stažo pripažinimu teisinio darbo stažu atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo A. C. reikalavimo įpareigoti Teisinio darbo stažo pripažinimo komisiją pripažinti teisinio stažu jo darbo stažą, įgytą 2006 m. liepos 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. einant Kauno apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas pakeisti: šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė