2019-10-29 Nr. AB-20667-3-61-3-01339-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-766-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01339-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1., 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), priteisti 529,72 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-50598174-16 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, jog jis 2016 m. vasario 6 d. apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,38 promilės girtumas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėjas nurodė, jog viso vykusio proceso metu pareiškėjas nesutiko su surašytu Protokolu, kadangi Automobilį vairavo blaivus. Tą vakarą pareiškėjas vyko į miestą su draugu pavalgyti. Nei jis, nei jo draugas nebuvo vartoję alkoholio. Pavalgę nusprendė važiuoti namo. Bevažiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie nusprendė patikrinti pareiškėjo blaivumą ir padavė jam alkotesterį. Pareiškėjas pūtė į alkotesterį ir jo netikėtumui alkotesteris parodė 1,38 promilės, nors pareiškėjas net kelias dienas nebuvo vartojęs jokių alkoholinių gėrimų. Iš karto nurodė pareigūnams, kad nesutinka su užfiksuotais parodymais, nes jie klaidingi. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai galbūt nepakeitė vienkartinio alkotesterio antgalio. Pareiškėjas prašė pareigūnų jam leisti dar kartą atlikti neblaivumo testą pasinaudojant alkotesteriu, paaiškindamas, kad alkoholio nėra vartojęs, tačiau pareigūnas nesutiko ir buvo pradėtas pildyti Protokolas. Pareigūnas paaiškino, kad reikia važiuoti į narkologinį pasitikrinti. Pasitikrinus Vilniaus priklausomybės ligų centre, jam buvo nustatytas 0,00 promilės neblaivumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylą Nr. A2.6.-12837-935/2016 nutraukė, kadangi nenustatė pažeidimo sudėties.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl nepagrįstai jo pagrindu surašyto Protokolo jis patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 29,72 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl jas turi atlyginti atsakovas. Pažymėjo, kad nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad paties pažeidimo nustatymo metu, t. y. surašant Protokolą, buvo daug prieštaringų aplinkybių – pareiškėjas informavo pareigūną, jog alkoholio nevartojo net tris dienas, šias aplinkybes tvirtino ir kartu buvęs draugas, elgėsi adekvačiai, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, pareigūnams dėl tokių alkotesterio parodymų turėjo kilti pagrįstos abejonės, kurių jie iš esmės nepašalino. Pareiškėjo teigimu, įvykio aplinkybės turėjo būti papildomai aiškinamos ir tiriamos, o ne formaliai surašomas Protokolas, nors akivaizdžiai buvo matoma, kad jis yra galbūt surašomas neteisėtai ar klaidingai. Pareiškėjas kelia abejones, ar jo blaivumui nustatyti buvo naudotas naujas alkotesterio antgalis, nes nei jis, nei jo draugas nematė, kad antgalis buvo išpakuojamas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų tuo metu galiojusiame ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Dėl Protokolo surašymo pareiškėjas patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Veiklos instrukcija) 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), ATP protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti patikrinta pagal galimybes. Sprendė, kad patruliai turėjo teisę pateikti budėtojui tarnybinį pranešimą, liudytojų paaiškinimus, kitą medžiagą. Patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją, būtų buvę įmanoma spręsti, ar surašytinas protokolas. Tačiau pareigūnai pasielgė nerūpestingai ir atmestinai – skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad visos pareiškėjo patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei teisėtos, todėl turi būti atlygintos, nes teismas nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, todėl akivaizdu, kad žala buvo patirta dėl aplaidžiai ir neteisėtai surašyto Protokolo.

7. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl ilgo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo jis jautė nuolatinį stresą, baimę, nežinomybę ir gėdą. Pats nagrinėjimas buvo gausiai aprašomas žiniasklaidos, neigiamai vertinama pareiškėjo galimybė gintis, spaudoje pasirodantys straipsniai formavo nuomonę, kad pareiškėjas tariamai kelia įvairias versijas, kadangi galbūt vairavo Automobilį neblaivus. Pareiškėjo santykiai su šeima pašlijo dėl ilgai užsitęsusio proceso, nuolatos jaučiamo streso ir nerimo. Tai labai paveikė ir pareiškėjo darbinę veiklą, atostogų planus, norą išsilaikyti papildomą vairavimo kategoriją. Šiuos savo išgyvenimus pareiškėjas įvertino 5 000 Eur.

8. Pareiškėjas taip pat padavė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, kuriomis yra nustatyta, kad ATP byloje nėra priteisiamos asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismo nutarimu, kuriuo ATP byla buvo nutraukta, nebuvo konstatuoti pareigūnų neteisėti veiksmai. Atsakovas rėmėsi teismų praktika, pažymėdamas, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, kilus abejonių dėl atsakomybėn traukiamojo kaltės, savaime nėra pagrindas pripažinti Protokolo surašymą neteisėtu veiksmu. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojų ir kitų asmenų blaivumą, vadovaujasi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), pabrėždamas, kad policijos pareigūnai minėtų taisyklių nuostatų nepažeidė. Atsakovas taip pat tvirtino, kad nesutinka nei su turtinės, nei su neturtinės žalos dydžiais, pažymėdamas, jog jie yra nepagrįsti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 6 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos pirmojo būrio (toliau – ir KPV) vyriausiasis patrulis pareiškėjui surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 6 d. apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo Automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 promilių neblaivumas. KPV vyriausiasis patrulis A. T. 2016 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. M., policijos priemonių metu apie 2.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, patikrinimui sustabdė Automobilį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo pareiškėjas. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 ARFM-0205 vairuotojui buvo nustatytas lengvas 1,38 promilės girtumas. Pareiškėjui surašytas Protokolas, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jam išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas pasirašyti atsisakė, apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą informuotas tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Vilniaus AVPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

15. Teismas vadovavosi Veiklos instrukcijos 47, 48, 49 punktais ir, įvertinęs KPV vyriausiojo patrulio A. T. 2016 m. vasario 6 d. surašytą tarnybinį pranešimą, priėjo prie išvados, kad policijos pareigūnas laikėsi nustatytos tvarkos ir minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė. Teismas pareiškėjo argumentus, jog policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui, vertino kaip nepagrįstus.

16. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 3, 4, 6, 6.1, 6.2, 6.3, 29 punktais. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime nurodyta, kad liudytojas A. T., apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog jis priėjo prie sustabdytos transporto priemonės, prisistatė. Automobilyje pajuto alkoholio kvapą. Vairuotojas tuo metu kramtė kramtomą gumą. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kol vairuotojas ieškojo dokumentų, policijos pareigūnas iš kišenės išsitraukė alkotesterio antgalį, išpakavo ir uždėjo ant alkotesterio. Liudytojas teigė, jog paklausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė, kad alkoholio nevartojo. Vairuotojui davė pūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 1,38 promilės. Vairuotojas nustebo ir pasakė, kad alkoholio nevartojo, valgė kebabą, pūtimo metu kramtė kramtomąją gumą, važiuodamas purškė langų skystį. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pasakė, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis. Vairuotojas norėjo dar kartą pasitikrinti blaivumą. Antrą kartą pūsti vairuotojui nebuvo leista. Šiam buvo paaiškinta, kad jis gali nuvykti ir pasitikrinti kraują. Vairuotojui buvo surašytas Protokolas. Nagrinėjamu atveju pareigūnas paaiškino pareiškėjui, jog jam nesutinkant su nustatytu rezultatu, jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo.

17. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ATP bylą, konstatavo, jog ATP bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti ATP protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl to, ar pareiškėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinti tokių abejonių galimybės nėra, todėl jos vertinamos pareiškėjo naudai. Byloje nebuvo paneigta reali tikimybė, kad pareigūnų naudotas alkotesteris dėl nenustatytų priežasčių parodė neteisingus duomenis. Bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, jokių neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, policijos pareigūnų, surašiusių Protokolą, veiksmų nekonstatavo.

19. Teismas pareiškėjo argumentus, jog pareigūnai galbūt nepakeitė alkotesterio antgalio, vertino kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime nustatyta, kad iš alkotesterio Alcotest 7510, kurio serijos numeris ARFM-0205, informacijos matyti, jog šiuo alkotesteriu 2016 m. vasario 6 d. asmens neblaivumas buvo nustatytas tik vieną kartą.

20. Teismas, įvertinęs pirminių faktinių duomenų analizę, konstatavo, kad policijos pareigūnas, įvertinęs susidariusią situaciją – patikrai sustabdęs automobilį, kurio viduje buvo juntamas alkoholio kvapas, pamatavęs asmens blaivumą alkotesteriu ir nustatęs 1,38 promilės asmens neblaivumą, surašydamas Protokolą už tai, jog pareiškėjas vairavo Automobilį neblaivus ir galbūt pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

21. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nutraukimas, netaikant pareiškėjui atsakomybės, nereiškia policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų Protokolo surašymo metu. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn.

22. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos – veiksmų neteisėtumo, o, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

23. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK normų, kuriomis nėra numatytas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendžia civilinės atsakomybės klausimus, todėl neturi teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, nes minėtos nuostatos šioje byloje nėra taikomos.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir išspręsti ginčo klausimą iš esmės, t. y. priteisti pareiškėjui patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 29,72 Eur dydžio išlaidas už ekspertizės atlikimą, t. y. viso 529,72 Eur dydžio patirtas išlaidas iš atsakovo, bei 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi pažeidėjas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 str.). Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Tokie apribojimai, kai pareiškėjui nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš esmės yra prieštaraujantys Konstitucijai, nes prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir formuojamai praktikai.

24.2. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės nepagrįstai bei neteisėtai neatsižvelgė į tai, kad dėl policijos pareigūnų netinkamai atliktų pareigų pareiškėjui kilo nuostoliai bei turtiniai praradimai. Pažeidimo nustatymo metu, t. y. surašinėjant administracinės teisės pažeidimo protokolą, buvo ypatingai daug prieštaringų aplinkybių. Pareiškėjas ne kartą policijos pareigūnus informavo, kad alkoholio nevartojo net tris dienas, tai patvirtino ir su juo buvęs draugas. Juo labiau, kad buvo nustatytas net 1,38 promilės girtumas, tačiau asmuo elgėsi adekvačiai, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, todėl dėl tokių alkotesterio parodymų policijos pareigūnams turėjo kilti pagrįstos abejonės, kurių jie iš mes nepašalino, o tik nurodė, jog pareiškėjas gali pasitikrinti Vilniaus priklausomybės ligų centre ir viskas bus gerai. Juo labiau, kad pagrįstai abejotina, ar neblaivumo testas buvo atliktas teisėtai, t. y. laikantis nustatytos tokiai procedūrai tvarkos. Policijos pareigūnai neįvykdė pareigų, numatytų tuo metu galiojusiame ATPK 280 straipsnio 4 punkte ir 284 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju buvo pasielgta nerūpestingai ir atmestinai – skubotai surašytas protokolas, o pareiga aiškintis įvykio aplinkybes „pervesta“ teismui, nors nustatytas neblaivumas akivaizdžiai kėlė daug pagrįstų abejonių. Juo labiau, kad asmens kaltumą turi įrodyti kaltinančioji pusė, tačiau šiuo atveju kaltumas surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo preziumuojamas, taip pareiškėjui perkeliant pareigą įrodyti, jog jis yra nekaltas, kas iš esmės yra neteisėta.

24.3. ATPK 248, 257 straipsnių reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

24.4. Dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo nuostoliai bei žala.

25. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nenustatė, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai teisės aktų nuostatas. Policijos pareigūnai, įžvelgdami administracinio teisės pažeidimo požymius ir sudėtį bei remdamiesi vidiniu įsitikinimu, surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidimo vietoje. Tokie veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytini nepažeidžiančiais asmens teisių bei neribojančiais jo teisių gynimo. Nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų patyręs kokius nors išskirtinius nepatogumus ar nuostolius dėl protokolo surašymo metu policijos automobilyje praleisto laiko. Pagal teismų suformuotą praktiką, pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, jokių neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmų nekonstatavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Vilniaus AVPK) neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė.

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas Ž. R. kildina iš neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, nes nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47, 48, 49 punktų, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 3, 4, 6, 6.1, 6.2, 6.3, 29 punktų, ATPK 257 straipsnio nuostatas, ATP byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, sprendime konstatavo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai tinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, ir nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo skundo argumentų, jog pareiškėjui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, netinkamai vertino pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais (šių veiksmų pripažinimu teisėtais).

33. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 6 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pirmosios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 6 d. apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 promilių neblaivumas. Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK (redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) 126 straipsnio 1 dalį. Protokole pažymėta, kad pareiškėjas nesutiko su alkotesterio parodymais, nurodęs, jog alkoholio nėra ragavęs tris dienas. Pareigūnas A. T. 2016 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. policijos priemonių metu apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, patikrinimui sustabdė Automobilį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo pareiškėjas. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 ARFM-0205 vairuotojui buvo nustatytas lengvas 1,38 promilės girtumas. Pareiškėjui surašytas Protokolas, vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jam išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas alkotesterio parodymų kvite pasirašyti atsisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors jis turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

37. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

38. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

39. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

40. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).

41. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ATPK nuostatų pažeidimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, ar ne.

42. Tam, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai – pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažinti neteisėtais veiksmais, yra būtina atlikti faktinių aptariamų protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ATPK 126 str. 1 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar juose buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).

43. Iš paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, įvertinus ATP byloje esančių įrodymų visumą. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatytas Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtas veikimas ar neveikimas renkant pirminius įrodymus, iškeliant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo bylą ir vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas tiriant pažeidimą. ATP bylos faktiniai duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas turint pakankamą pagrindą spręsti apie administracinio teisės pažeidimo padarymą. Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą atitiko bendruosius ATPK reikalavimus, nustatytus tokio pobūdžio bylų tyrimams.

44. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad Vilniaus AVPK pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo surašymą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo, kuriuo buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, protokolas buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

46. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius