2017-04-12 Nr. AB-8294-3-61-3-00538-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-166-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00538-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą skundu ir patikslintu skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – teritorinis administratorius) 2014 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. VILKS-4597 (toliau – Sprendimas Nr. VILKS-4597); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-298 (toliau – Sprendimas Nr. cspr1-298); 3) įpareigoti teritorinį registratorių įrašyti nekilnojamojo daikto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėja papildomai teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 24 ir 841.2 punktai, ta apimtimi, kuria jie aiškinami kaip numatantys papildomą (įstatyme nenumatytą) atsisakymo įrašyti Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindą, kol nėra pateikta atnaujinta viso statinio kadastro duomenų byla, neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria ji aiškinama kaip numatanti draudimą atlikti santykinį atsidalijimą, t. y. kai kiti bendraturčiai lieka neatsidaliję turto, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėja teismo prašė sustabdyti administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d. prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas), ir Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą kreipėsi į teritorinį registratorių, kuris Sprendimu Nr. VILKS-4597 pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėja Sprendimą Nr. VILKS-4597 apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri Sprendimu Nr. cspr1-298 pareiškėjos skundo taip pat netenkino.

Manė, kad prašymą atsisakyta tenkinti nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Sprendimas Nr. VILKS-4597 ir Sprendimas Nr. cspr1-298 yra naikintini. Prašymas netenkintas motyvuojant tuo, kad pareiškėja pateikė tik savo teismo nutartimi atidalintos dalies, o ne viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, bei nepateikė viešojo administravimo subjekto, kuris patvirtintų ir likusios Gyvenamojo namo dalies suformavimą atskirais nekilnojamojo turto objektais – patalpomis arba butais, sprendimo, tačiau Butas yra Gyvenamajame name, kuriame be pareiškėjos nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnį neatidalintus butus (patalpas) valdo dar trys savininkai, su kuriais pareiškėjos santykiai nėra geri.

Pareiškėja, gavusi bendrasavininkų notarinius sutikimus, paruošusi projektinę dokumentaciją, gavusi statybos leidimą, atliko jos valdomos Gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, jokių kitų Gyvenamojo namo statybos darbų neatliko. Butas 2002 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos priėmimo naudoti aktu Nr. 590 pripažintas tinkamu naudoti, vėliau atlikti Buto kadastriniai matavimai, suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Po Buto rekonstrukcijos pareiškėja inicijavo jai priklausančios Gyvenamojo namo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai buvo padaryta 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-755-807/2014 (toliau – ir Nutartis). Šia Nutartimi buvo nustatytos kitų bendraturčių dalys Gyvenamajame name, tačiau šios dalys nebuvo atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi Nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėja Butą, kaip atskirą nuosavybės objektą, valdo asmeninės nuosavybės teise, t. y. ji nebėra Gyvenamojo namo bendraturtė.

Todėl pareiškėja neturi jokių teisių ir pareigų likusio Gyvenamojo namo dalių atžvilgiu. Pagal CK 4.75 straipsnį tik bendraturčiai gali bendrai valdyti turtą, todėl pareiškėja, nebūdama bendrasavininkė, neturi teisės atlikti tretiesiems asmenims priklausančio turto – likusios Gyvenamojo namo dalies – kadastrinių matavimų. Be to, ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį į registro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų įregistravimo, pakeitimo gali kreiptis tik to turto savininkas.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto atidalijimas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų. Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 4.80 straipsnis. Skundžiamais sprendimais yra kvestionuojama įsiteisėjusi teismo Nutartis, kuria pareiškėjos nuosavybė buvo atidalinta iš bendrosios nuosavybės.

Kadangi Butas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad pareiškėja pateiktų viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo būtų atidalintos ir likusios Gyvenamojo namo patalpos, suformuotos į butus. Tokiu reikalavimu iš esmės paneigiama atidalijimo iš bendrosios nuosavybės instituto esmė ir paskirtis, pažeidžiami esminiai daiktinės teisės principai. CK numato galimybę asmeniui atidalinti tik savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nenustato pareigos tuo pačiu metu atidalinti kitiems bendraturčiams priklausančias dalis. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra tik registro duomenų tvarkytojas, jam įstatymas nesuteikia teisės pripažinti nuosavybės teisių, pakeisti nuosavybės teisinius santykius. Pateikta Nutartis, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra pakankamas pagrindas įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal įstatymus iš pareiškėjos galima reikalauti tik tų dokumentų, kurie yra susiję su jos Butu, ką pareiškėja ir įvykdė – pateikė priėmimo naudoti aktą, teismo Nutartį ir Buto kadastrinių matavimų bylą. Be to, Butui 2015 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-143 buvo suteiktas Nr. 3.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos sudarytos taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Nutartimi, 10 punkte nustatyta pareiga visoms bylos šalims bendromis lėšomis, proporcingai valdomam plotui, sudaryti naujus viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra įpareigota viena patikslinti viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus bei gauti viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl visų Gyvenamajame name atliktų statybos darbų teisėtumo, kaip teigiama skunde. Ši pareiga nustatyta visiems Gyvenamojo namo savininkams.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad teisės aktai nenumato mišraus nekilnojamojo daikto performavimo būdo, t. y. kad dalis pastato būtų suformuota patalpomis (butais), o į kitą pastato dalį būtų registruotos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Pareiga pateikti viso gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą yra nustatyta specialiose Kadastro nuostatų normose, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, pateikti ne tik dokumentą dėl daikto įrašymo, bet ir visą kadastro duomenų bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Netenkino prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus 2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Nr. VILKS-4597 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nr. cspr1-298 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti teritorinį registratorių įrašyti Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamais sprendimais teritorinis registratorius ir centrinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Buto kadastro duomenis, motyvuodami, kad pareiškėja kadastro tvarkytojui nepateikė atnaujintų Gyvenamojo namo kadastro duomenų (kadastrinės bylos) ir viešojo administravimo subjekto sprendimo, patvirtinančio viso Gyvenamojo namo atliktų statybos darbų (rekonstrukcijos) teisėtumą. Teismas šioje byloje vertino tokio atsisakymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai.

Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktais, 9 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais, 12 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 4 dalimi ir 14 straipsnio 4 punktu, Kadastro nuostatų 24 punktu, 84 punktu, 841.2 punktu ir pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant nurodytą su ginčo teisiniais santykiais susijusį teisinį reguliavimą, matyti, jog Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tie nekilnojamieji daiktai (įskaitant patalpas ir/ar butus), kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Patalpos ir (arba) butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, gali būti suformuojami, atidalinant juos iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto, tačiau, tokiais atvejais turi būti pakeisti ir viso statinio kadastro duomenys bei sudaryta (atnaujinta) statinio kadastro duomenų byla. Siekiant įrašyti tokio objekto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojui be kitų Kadastro nuostatuose nurodytų dokumentų turi būti pateikiama ir viso nekilnojamojo daikto, iš kurio yra atidalijamos patalpos ir (arba) butai, kadastro duomenų byla, kadangi, kai statinys yra padalytas į patalpas, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi (atnaujinami) tiek duomenys apie statinį, tiek ir apie jo sudėtines dalis – patalpas. Atitinkamai, nepateikus viso nekilnojamojo daikto, iš kurio yra atidalijamos patalpos ir (arba) butai, kadastro duomenų bylos, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

Pareiškėja nesutiko su skundžiamų Sprendimo Nr. VILKS-4597 ir Sprendimo Nr. cspr1-298 motyvais, kad, siekdama į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto (Gyvenamojo namo) atsidalintos dalies (Buto) kadastro duomenis, ji privalo pateikti ir atnaujintą viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą bei viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuris patvirtintų kitos Gyvenamojo namo dalies suformavimą atskirais objektais. Teigė, kad toks teisės aktų aiškinimas paneigia CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą bendraturčių teisę atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertino kritiškai. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Kadastro nuostatuose įtvirtintą reguliavimą patalpos/buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, tokiu būdu suformuojant atskirą nekilnojamojo turto registro ir kadastro objektą, įmanomas tik tada, kai atitinkamai yra patikslinami ir viso nekilnojamojo daikto, iš kurio yra atidalijama tokia patalpa/butas, duomenys. Tokio teisinio reguliavimo tikslas yra susijęs su tuo, jog kadastre toliau yra kaupiami duomenys apie statinį ir atskirais objektais įregistruotas jo patalpas, taip pat su kadastro duomenų tikslumo ir išsamumo standartais bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos, kaip Gyvenamojo namo bendraturtės, dalies atsidalijimas iš bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto įvyko teisminiu keliu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta Taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kuria šalys sutiko, kad J. S. atsidalintų jai nuosavybės teise priklausančią dalį, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į atskirą nuosavybės teisės objektą – butą, pagal 2001 m. sausio 29 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2001 m. sausio 15 d. kadastro duomenų matavimų duomenis sudarytuose planuose pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini) (11,09 m2), (duomenys neskelbtini) (4,29 m2), (duomenys neskelbtini) (6,62 m2), (duomenys neskelbtini) (2,88 m2), (duomenys neskelbtini) (1,80 m2), (duomenys neskelbtini) (12,31 m2), (duomenys neskelbtini) (18,33 m2) ir (duomenys neskelbtini) (4,44 m2) (Taikos sutarties 5 punktas). Taikos sutarties 10 punktu šalys taip pat susitarė, kad bendromis lėšomis, proporcingai valdomam plotui, sudarys naujus viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruos VĮ Registrų centre. Taigi matyti, jog aplinkybė, kad J. S. atsidalinus savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Gyvenamojo namo, turi būti atlikti nauji viso Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (t. y. patikslinti esami duomenys), kurie turi būti įregistruoti VĮ Registrų centre, yra aptarta ir teismo Nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje bei pareiškėjai kreipiantis į teritorinį registratorių buvo žinoma. Taip pat pažymėtina, kad Taikos sutarties 15 punkte nustatyta, jog nuo Nutarties įsiteisėjimo sutartis įgauna priverstinai vykdytino dokumento galią. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 17 d., todėl ji yra privaloma vykdyti tiek pareiškėjai, tiek kitiems Gyvenamojo namo bendraturčiams. Atitinkamai, kuriai nors iš Taikos sutarties šalių nevykdant sutarties, kitos sutarties šalys įgyja teisę reikalauti priverstinio sutarties vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad iš jos reikalaujama atlikti tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, atmesti kaip nepagrįsti.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su ginčo teisiniais santykiais susijusį teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Sprendimu Nr. VILKS-4597 ir Sprendimu Nr. cspr1-298 pareiškėjai kartu su Buto kadastro duomenimis nepateikus Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos bei kitų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų, pagrįstai ir motyvuotai buvo atsisakyta įrašyti Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti teritorinį registratorių įrašyti Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas pažymėjo, kad teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje. Taigi tiek pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kadastro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Taigi Vyriausybė gali priimti poįstatyminius teisės aktus, kuriais detalizuojamos įstatymo normos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu Vyriausybei suteikti įgalinimai reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įgyvendinimo, t. y. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, tvarką. Šią bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad Vyriausybė, įgyvendindama konstitucinę pareigą vykdyti įstatymus, Kadastro nuostatų 24 ir 841.2 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtų viršijusi savo kompetenciją ar kaip nors kitaip pažeidusi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12, 14 straipsnius, 11 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjos ginčijamu Kadastro nuostatų 24 ir 841.2 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra pakeičiamas įstatyme nustatytas reguliavimas, su juo nekonkuruojama. Įvertinus šiame sprendime atskleistą su ginčo teisiniais santykiais susijusį teisinį reguliavimą, teismui nekilo abejonių ir dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalies konstitucingumo. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas netenkino.

III. Pareiškėja J. S. (toliau – ir apeliantė) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kadastro nuostatų 24 ir 841.2 punktų, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji objektyviai negali pateikti viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų dėl to, jog negali atsakyti už kaimynų, kurie atsisako organizuoti statinio kadastrinius matavimus, atliktų statybų teisėtumą, taip pat negali priversti kaimynų įsileisti matininko, kad šis galėtų atlikti matavimus. Pažymi, kad dėl viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos nepateikimo nepažeidžiami niekieno interesai, nekyla jokių neigiamų pasekmių. Statinys Nekilnojamojo turto registre yra registruotas, tad esminiai jo duomenys yra žinomi ir registruoti.

2. Teismas turėjo įvertinti galimybę pareiškėjos turtą registruoti kaip individualų gyvenamąjį namą.

3. Teismas nevertino, kad ribojimai laisvai disponuoti pareiškėjai priklausančiu turtu tęsiasi jau nuo 2002 metų, kada pirmą kartą atsisakyta registruoti pareiškėjos nuosavybę, t. y. daugiau kaip 13 metų. Egzistuojant bendraturčių susitarimui, kuriomis dalimis bus valdomas nekilnojamasis turtas, pareiškėjai nuosavybę atsisakoma registruoti nauju pagrindu – kad neatlikti viso statinio kadastriniai matavimai. Toks teismo sprendimas, anot pareiškėjos, prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.

4. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), ir jos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą procesą (nagrinėjamu atveju tai reiškia efektyvų Taikos sutarties įvykdymą, sudarant realias galimybes pareiškėjai atsidalinti nuosavybę) ir Pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės apsaugos.

5. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Taikos sutarties 10 punktu ir neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes – to, kad pareiškėjai negali būti užkraunama pareiga inicijuoti kaimynų galimai savavališkų statybų teisėtumo kontrolės, galimo nugriovimo procesą.

6. Teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų, kad Kadastro nuostatai, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali sukurti įstatyme nenumatytų, papildomų atsisakymo registruoti duomenis Nekilnojamojo turto registre pagrindų. Šiuo atveju reikalavimas dėl viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos pateikimo yra įtvirtintas tik Kadastro nuostatuose.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas sprendime įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji objektyviai negali pateikti viso Gyvenamojo namo kadastro duomenų. Teismas pasisakė, kad pareiškėjos dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalinta teisminiu keliu, sudaryta Taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutartis buvo patvirtinta teismo, ji privalomai vykdytina, teismas laikė, jog aptariami pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Gyvenamojo namo esminiai duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nes įregistruotas yra visas Gyvenamasis namas ir kelių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į jį. Pažymi ir tai, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra įrašyti net duomenys apie 2001 m. sausio 17 d. atliktus kadastrinius matavimus. Iš pareiškėjos pateiktos jos buto kadastro duomenų bylos taip pat matyti, jog Gyvenamasis namas yra rekonstruotas ir jo plotas bei kiti duomenys yra kitokie, nei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Todėl akivaizdu, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, yra netikslūs ir neišsamūs.

3. Viešojo administravimo subjektai gali veikti tik įstatymų jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Šiuo atveju teisės aktai imperatyviai nustato, jog atskiri nekilnojamieji daiktai, sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai yra nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centras, neurėdamas teisės aktuose nurodytų dokumentų, savo iniciatyva priimti sprendimo įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą neturi juridinio pagrindo.

4. Pareiškėja nei teritoriniam registratoriui, nei centriniam registratoriui nereiškė reikalavimo patalpas įregistruoti atskiru nekilnojamojo turto objektu – gyvenamuoju namu, neteikė dokumentų, kuriuose būtų duomenų, kad anksčiau minėtos patalpos sudaro ne butą daugiabučiame name, bet atskirą gyvenamąjį namą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie tai nepasisakė.

5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog teritorinis registratorius pareiškėjai iškėlė naujus reikalavimus. Teritorinio registratoriaus 2002 m. liepos 15 d. sprendimas buvo priimtas tuo metu pateiktų dokumentų pagrindu, priimant 2014 m. spalio 15 d. sprendimą, buvo teikiami visai kiti dokumentai. Pažymi, kad tai, jog pareiškėja nuo 2002 m. negali įregistruoti nuosavybės teisių į butą, niekaip nesusiję su teritorinio registratoriaus bei centrinio registratoriaus atliktais veiksmais.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nesinaudoja nacionalinės teisės aktais nustatyta priverstine Taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarka, jos argumentai, jog yra pažeistas Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, yra nepagrįsti.

7. Mano, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Buto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. spalio 15 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nr. 7299729 įrašyti (pakeisti) Gyvenamojo namo ir Buto kadastro duomenis.

Teritorinis registratorius 2014 m. spalio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. VILKS-4597, kuriuo atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis viso Gyvenamojo namo atliktų statybos darbų (rekonstrukcijos) teisėtumą. Nurodė, kad pagal Kadastro nuostatų 84 punktą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; pagal Kadastro nuostatų 24 punktą atskiri nekilnojamieji daiktai, sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą; Kadastro nuostatų 841.2 punkte nurodyta, kad, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir dokumentai; todėl nepatikslinus duomenų apie statinį, duomenys apie Butą negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pareiškėja 2014 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, išdėstė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms skunde teismui, prašė panaikinti Sprendimo Nr. VILKS-4597 dalis, kuriose nurodoma, kad duomenys apie Butą negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis viso Gyvenamojo namo atliktų statybos darbų teisėtumą, bei viso Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė Sprendimą Nr. cspr1-298, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus Sprendimą Nr. VILKS-4597. Nurodė, kad Gyvenamasis namas pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ji turi teisę pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį užsakyti ir pateikti prašymą įrašyti viso Gyvenamojo namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti; pareiškėjos pateiktos Taikos sutarties 10 punkte taip pat nustatyta, kad namo bendraturčiai susitaria, kad bendromis lėšomis, proporcingai valdomam plotui, sudarys naujus viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruos Nekilnojamojo turto registre; atlikus viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, bus galima nustatyti, kokie statybos darbai yra atlikti ir koks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra reikalingas; namo bendraturčių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos arba į atskirą gyvenamąjį namą, arba į atskirus butus; pareiškėjai atsidalinus savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformavus ją atskiru butu, turi būti pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris patvirtintų ir likusios namo dalies teisėtą suformavimą atskirais nekilnojamojo turto objektais – patalpomis arba butais.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nurodyti nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami, be kita ko, atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų.

Pagal Kadastro nuostatų 24 punktą atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tokie nekilnojamieji daiktai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kai butas atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto ir suformuojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, turi būti pakeisti ir viso statinio kadastro duomenys bei sudaryta (atnaujinta) statinio kadastro duomenų byla. Buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, suformuojant naują nekilnojamojo turto objektą, galimas tik tada, kai atitinkamai yra patikslinami ir viso nekilnojamojo daikto, iš kurio yra atidalijama, duomenys, nes priešingu atveju Nekilnojamojo turto kadastre liktų žinomai netikslūs duomenys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendraturčiai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesusitarė, buvo kreiptasi į teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys sutiko, kad J. S. atsidalintų jai nuosavybės teise priklausančią dalį, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į atskirą nuosavybės teisės objektą – butą. Taikos sutarties 10 punktu šalys taip pat susitarė, kad bendromis lėšomis, proporcingai valdomam plotui, sudarys naujus viso Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruos VĮ Registrų centre. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjo 2014 m. birželio 17 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taikos sutarties 10 punkte buvo įgyvendinti aptarti teisės aktų reikalavimai, kurių nesilaikant, pareiškėjos Butas negali būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Todėl pareiškėjai ir kitiems bendraturčiams minėto reikalavimo neįvykdžius ir nepateikus viso Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų, skundžiamais sprendimais teritorinis registratorius ir centrinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Buto kadastro duomenis. Priešingas sprendimas reikštų, jog nesilaikoma tiek aptartų teisės aktų reikalavimų, tiek Taikos sutarties nuostatų.

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde bando įrodyti, jog ji objektyviai negali įvykdyti Taikos sutarties reikalavimų, šie argumentai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu nevykdoma Taikos sutartis, kitos šalys įgyja teisę reikalauti priverstinio sutarties vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tad pareiškėja, siekdama, kad būtų atlikti kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, turėtų kreiptis dėl Taikos sutarties priverstinio vykdymo, tačiau ne ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymas netenkintas, nes pareiškėja neįvykdė visų reikalavimų. Atitinkamai nėra aktualūs ir pareiškėjos argumentai dėl Konvencijos nuostatų, kurios turėtų užtikrinti efektyvų Taikos sutarties įvykdymą, taikymo, nes, kaip minėta, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Taikos sutarties vykdymo.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti galimybę pareiškėjos turtą registruoti kaip individualų gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad nei kreipdamasi į teritorinį registratorių, nei ginčą nagrinėjant Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijoje pareiškėja minėto prašymo neteikė. Reikalavimą įregistruoti pareiškėjos nekilnojamąjį turtą kaip individualų gyvenamąjį namą pareiškėja iškėlė tik pateikdama skundą teismui. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju tikrina tik viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, pats priimti sprendimo, kuris priskirtinas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, teismas negali. Todėl aptariami pareiškėjos argumentai dėl galimybės pareiškėjos turtą registruoti kaip individualų gyvenamąjį namą pagrįstai nebuvo nagrinėti.

Tai, kad pareiškėjos nuosavybę atsisakoma registruoti nuo 2002 metų, iš esmės susiję ne su atsakovo neteisėtais veiksmais, kaip teigia pareiškėja, tačiau su tuo, kad pati pareiškėja neįvykdo teisės aktų reikalavimų, kad pareiškėjos Butas galėtų būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 24 ir 841.2 punktai, ta apimtimi, kuria jie aiškinami kaip numatantys papildomą (įstatyme nenumatytą) atsisakymo įrašyti Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindą, kol nėra pateikta atnaujinta viso statinio kadastro duomenų byla, neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 14 straipsniams, Konstitucijos 23 straipsniui; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria ji aiškinama kaip numatanti draudimą atlikti santykinį atsidalijimą, t. y. kai kiti bendraturčiai lieka neatsidaliję turto, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (be kita ko, 2000 m. gruodžio 21 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas (1997 m. balandžio 8 d., 2011 m. sausio 31 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai (2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (2013 m. balandžio 12 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, pareiškėjos nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Kadastro nuostatų normos nelaikytinos neproporcingai ribojančiomis pareiškėjos nuosavybės teisę. Teisėjų kolegijai teisiškai pagrįstų abejonių dėl atitinkamų normų atitikties Konstitucijai nekyla, todėl nėra pagrindo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų teisės aktų nuostatų teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė