2019-05-29 Nr. AB-12157-3-61-3-01099-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-338-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01099-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl raštų, nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 27 d. raštą Nr. 2S-939; 2) Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 25/04-1583; 3) Šiaulių TI 2019 m. sausio 23 d. raštus Nr. 17/01-149 ir Nr. 17/01-154.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir jo reikalavimą, nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Šiaulių TI priimtų administracinių aktų, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus dėl Šiaulių TI veiksmų, bei priimto nutarimo nubausti pareiškėją. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovu bylos procese turi būti Šiaulių TI, o Kalėjimų departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pareiškėjo skundžiami raštai bei nutarimas, priimti Šiaulių TI, kurio buveinė adresas: Trakų g. 10, Šiauliai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų veikimo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas skundą dėl Šiaulių TI administracinių aktų ir Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo turėjo teisę paduoti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) priimti pareiškėjo skundą, pripažinti jį pagrįstu ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti bylą iš esmės; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir įpareigoti spręsti nagrinėjamą klausimą teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas jo skundas buvo skundo papildymas, kuris turėjo būti prijungtas prie administracinės bylos Nr. I-2776-1066/2019. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, pareiškėjas teikė skundą ir skundo papildymą dėl Kalėjimo departamento veiksmų, kurį nurodė kaip atsakovą, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Šiaulių TI.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai nurodo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodant atsakovą Kalėjimų departamentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui), teisėtumas ir pagrįstumas.

Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.). Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame atsakovu nurodė Kalėjimų departamentą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Šiaulių TI. Skunde pareiškėjas kėlė reikalavimus panaikinti Šiaulių TI 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 25/04-1583, 2019 m. sausio 23 d. raštus Nr. 17/01-149 ir Nr. 17/01-154 bei Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 27 d. raštą Nr. 2S-939.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoti skundu bei prie jo pridėtais įrodymais, sprendžia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, teisingai taikė ABTĮ normas. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjo reikalavimai kyla iš jo nesutikimo su Šiaulių TI direktoriaus nutarimu skirti nuobaudą – papeikimą, nes pareiškėjas, išvykdamas iš Šiaulių TI, į daiktų sandėlį grąžino sugadintą paklodę. Bylos duomenys rodo, kad šią nuobaudą pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalimi, apskundė Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 2S-939 paliko pareiškėjui skirtą nuobaudą – papeikimą.

Esant numatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas turi būti paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto (pareigūno), kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šiuo atveju – pagal Šiaulių TI, buveinės vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.). Vadovaujantis viešai skelbiama informacija Šiaulių TI yra įsikūręs Trakų g. 20, Šiauliuose.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti skundą teismui laikantis teritorinio teismingumo taisyklių.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė