2018-10-16 Nr. AB-18510-3-61-3-02874-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-10-16 Nr. AB-18510-3-61-3-02874-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – nutarė sustabdyti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, galiojimą ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-735-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02874-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemaga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį, kuria panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24.
2. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, galiojimą bei Departamento ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 24 UAB „Gemaga“ apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sudaro 227 123 Eur sumą, o tokia suma ženkliai ir neigiamai paveiktų pareiškėjo materialinę situaciją. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas pateikė pelno ataskaitas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad ginčijami Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. 24 yra betarpiškai susiję, o nesustabdžius jų vykdymo, susiklostytų situacija, jog pareiškėjas, jau sumokėjęs mokesčius VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, turėtų mokėti dar kartą.
II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – nutarė sustabdyti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, galiojimą ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
4. Teismas pažymėjo, kad Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 24 yra apskaičiuotas mokestis, mokėtina suma sudaro 227 123 Eur. Tuo tarpu prašomi panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. 24, teismo vertinimu, yra betarpiškai susiję, todėl egzistuoja pagrindas sustabdyti šių sprendimų galiojimą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė duomenis, iš kurių matosi UAB „Gemaga“ pelnas, todėl darytina išvada, jog nustatyta mokestinė prievolė gali itin neigiamai paveikti pareiškėjo finansinę situaciją. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, galiojimą bei Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje tenkintinas.
III. 5. Atsakovas Departamentas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
6. Departamentas pažymi, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti metalinės, PET pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Taigi, šis sprendimas UAB „Gemaga“ tiesiogiai neįpareigoja įvykdyti mokestinės prievolės, todėl nepagrįstai buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė sustabdyti nurodyto sprendimo dalies, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai, galiojimą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčio mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosiomis sumomis padengti. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, 227 123 Eur mokestinės prievolės pagal Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 priverstinis išieškojimas stabdomas pagal MAĮ nuostatas, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių.
7. Pareiškėjas UAB „Gemaga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.
8. Pareiškėjas mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus ir tinkamai pritaikius proceso teisės normas bei nenukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pažymi, kad atsakovas neteisingai aiškina Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, kuria pareiškėjui išrašyti patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 laikomi neteisėtai išrašytais ir panaikinti, teisinę reikšmę pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams, taip pat neteisingai aiškina MAĮ nuostatas. Šiuo aspektu akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nėra mokestinis, todėl MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Priešingu atveju kilusiam ginčui pagal MAĮ 144–148 straipsnių nuostatas būtų privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Tuo tarpu, kilusį ginčą visgi laikant mokestiniu ginču, panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones, mokesčių administratorius pagal MAĮ 95 straipsnį vis tiek galėtų imtis veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, t. y. įšaldyti pinigines lėšas banko sąskaitose, areštuoti turtą ir pan., o tai sukeltų didelę žalą UAB „Gemaga“ veiklos stabilumui ar netgi tęstinumui, kadangi gali priversti bendrovę apriboti savo veiklą ar net bankrutuoti. Todėl, pareiškėjo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimas sudaro realią grėsmę, jog jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 9. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-371-602/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-602/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui apskundė Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį, kuria panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Gemaga“ patvirtinimai Nr. 1314VI0001-5513-9563, Nr. 1414VI0001-5513-9563, Nr. 1514VI0001-5513-9563 apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24, kuriame pareiškėjui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 227 123 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti nurodytų sprendimų galiojimą.
13. Šiame kontekste, vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis nesukelia pareiškėjui jo nurodytų pasekmių, kadangi šiuo sprendimu pareiškėjui nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose taip pat buvo ginčijamas nurodytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-232-662/2018). Nors ginčijama šio sprendimo dalis turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008, 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog, nesustabdžius minėtos Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies galiojimo, tai neigiamai paveiktų pareiškėjo materialinę situaciją, t. y. jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti, kadangi šis sprendimas pats savaime nesukuria pareiškėjo prašyme nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo, kaip minėta, pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai, reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, gali kilti iš kitų Departamento vykdytų administracinių procedūrų metu priimtų sprendimų, konkrečiai šiuo atveju – iš Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24, kuriame pareiškėjui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 227 123 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ 13 straipsnio 8 punkte numatyta, jog pagal šį įstatymą inter alia (lot. – be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta MAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.
15. Tuo tarpu pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius, kadangi pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Pabrėžtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-706-438/2018).
17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės, nei yra nustatyta MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje, darytina išvada, jog ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Departamento 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 24 galiojimą taip pat nėra pagrindo, tai būtų teisiškai beprasmiška.
18. Nors pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą vertinant kaip mokestinį ginčą jam pagal MAĮ 144–148 straipsnių nuostatas būtų privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo MAĮ nuostatos netaikomos; minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai (MAĮ 16 str. 2 d.). Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
19. Aplinkybė, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 straipsnyje, taip pat pati savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Juolab kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis pareiškėjo atžvilgiu taikyti tokias priemones.
20. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą tenkina ir klausimą išsprendžia iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikina ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė