d9883779-dce1-4577-843d-afa58bbd3003 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-71-377/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01156-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1.; 3.1.7.6.;3.2.3.1.;3.2.6.1.; TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Tauragės Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Gražina GudžiÅ«nienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui Z. P., jo atstovui advokato padėjėjui D. D., atsakovui S. P., jo atstovui advokatui M. M., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Z. P. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo bei visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas nustatė: I. Z. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o: 1) 2016 m. lapkričio 23 d. tarp jo, Z. P. ir atsakovo S. P. sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti jam, ieÅ¡kovui Z. P. iÅ¡ atsakovo S. P. 16500 Eur skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti jam iÅ¡ atsakovo Z. P. visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovui paskolino 16500 Eur. Sandoris buvo patvirtintas skolos raÅ¡teliu, kuriame atsakovas pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad pinigus gavo. Skolos raÅ¡telį turi jis, ieÅ¡kovas. Tuo metu jis turėjo verslÄ , autoservisÄ . Verslas sekėsi sunkiai, tuo metu jo padėtis buvo sunki, palaidojęs sÅ«nų. Atsakovas jį įtikino verslÄ daryti kartu, nes jis verčiasi automobilių pirkimu PrancÅ«zijoje, turi ten ryÅ¡ių, kad jis pradžiai paskolintų jam pinigų, už kuriuos pirks automobilius PrancÅ«zijoje, kuriuos taisys jo autoservise ir taip darbo ir naudos turės abu.

Pradžioje taip ir buvo: atsakovas rinko ir vežė į LietuvÄ automobilius, jis taisė, atsakovas pardavinėjo. Tačiau atsakovas pardavęs automobilius skolos negražino, o vis prašė dar daugiau pinigų. Jis pradžioje pasitikėjo atsakovu, jam be jokių skolos raÅ¡telių perdavė bei pervedė į atsakovo nurodytas užsienio sÄ skaitas dar daugiau pinigų. Taip atsakovas per kelis kartus iÅ¡ jo iÅ¡viliojo 31000 Eur. Atsakovas už gautus pinigus pirko automobilius, vis žadėjo, kad automobilius parveÅ¡, parduos ir pinigus grÄ Å¾ins, tačiau pažadų nesilaikė, o galiausiai dingo su visais pinigais ir automobiliais.

Supratęs, kad yra apgautas kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus. IeÅ¡kinį reiÅ¡kia ne dėl 31000 Eur, o dėl 16500 Eur, kuriuos gali įrodyti pagal skolos dokumentÄ . Atsakovas skolos neneigia, tačiau gera valia negražina. Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartims, jei paskolos suma virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, sandoris turi bÅ«ti sudarytas notarine forma. Å is įstatymų leidėjo reikalavimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., kuriame nustatyta, jog paskolos sutartys iki 600 Eur sudaromos bet kokia forma, nuo 600 iki 3000 Eur - raÅ¡ytine forma, o jei suma didesnė nei 3000 Eur – notarine forma.

Jo bei atsakovo paskolos sutartis notariÅ¡kai nėra patvirtinta, todėl galimai neatitinka CK 6.871 str.4 d. reikalavimų, dėl ko turėtų kilti CK 1.93 str. 3 d. nustatytos pasekmės. Atsakovo pareiga grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas pinigines lėšas kyla CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 1.93 straipsnio 5 dalies pagrindu, tai yra taikant restitucijÄ . Jeigu atsakovas prieÅ¡tarautų ieÅ¡kinio reikalavimams, tegul reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį. Taip pat praÅ¡o priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

A. S. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus kildina iÅ¡ 2016 m. lapkričio 23 d. skolos raÅ¡telio, kurio pagrindu ieÅ¡kovas Z. P. tariamai „paskolino“ jam 16500 Eur iki 2017 m. lapkričio 23 d. Jis sutinka, kad tokiÄ pinigų sumÄ gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau ne kaip skolininkas, o kaip bendro verslo partneris automobiliams PrancÅ«zijoje pirkti. Tai buvo ieÅ¡kovo kaip garantinis raÅ¡tas ir pirmasis įsipareigojimus jų bendrame automobilių versle.

IÅ¡ teismui pateiktų priedų, jame padarytų įrašų, matyti, kad ieÅ¡kovas jam perduoda 18000 Eur, kurie ir buvo iÅ¡leisti pirmojo reiso metu 2016 m. lapkričio 23 d. Be to, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kiek ieÅ¡kovo buvo atlikta pavedimų per elektroninę bankininkystę kitų transporto priemonių įsigijimui, kurias jis pats vėliau realizavo. IeÅ¡kovas reguliariai vedė buhalterinę apskaitÄ apie jo nupirktas bei Lietuvoje parduotas transporto priemones, iÅ¡laidas autovežiams bei grynÄ jį pelnÄ , kurį ieÅ¡kovas gaudavo atskaičius iÅ¡laidas.

Iš ieškovo ataskaitų matyti, kad per vienerius metus ieškovas pardavė 45 transporto priemones, kurių pirkimui buvo panaudos ir ieškovo jam perduotos piniginės lėšos 16500 Eur sumoje. Kadangi jų bendras automobilių verslas vyko vangiai, ieškovas nuslėpė dalį iš bendro verslo gautų pajamų, kilus ginčams dėl galimo pelno padalinimo bei mokėtinų mokesčių valstybei, nuo 2018 m. sausio mėn. tarpusavio bendravimas nutrūko. Nutraukus jungtinės veiklos-partnerystės santykius verslo srityje, atsakovui nėra žinomas bendras pajamų ir išlaidų balansas pagal ieškovo turimus apskaitos dokumentus.

Tačiau yra faktas, kad ieškovas gavo finansinės naudos ir šis verslas buvo pelningas. Todėl esant šiems požymiams tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos. Tuo tarpu paskolos požymių šiuo atveju nustatyti nėra pagrindo, kadangi ieškovui perduodant pinigus atsakovui, jie neturėjo skirtingų tikslų, t.y. ieškovas - paskolinti pinigus, o atsakovas - juos gauti. Jų tikslas buvo vieningas, t.y. abiem sudėjus finansinius išteklius ir žinias įsigyti bei vėliau parduoti transporto priemones.

Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovÄ su ieÅ¡kovu siejo teisiniai jungtinės veiklos santykiai, vykdant bendrÄ veiklÄ iÅ¡ abiejų partnerių lėšų ir žinių buvo įsigytos transporto priemonės, kurios ilgÄ laikÄ buvo realizuojamos pačio ieÅ¡kovo. Tačiau dėl kilusio tarpusavio konflikto, liko nesuderintas bendrai gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų balansas. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. nurodė, jog nesutinku su ieÅ¡kiniu. Skolos raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas kaip garantas, nes jis su ieÅ¡kovu nebuvo labai pažįstami, tik iÅ¡ matymo.

Jis davė pinigus jų bendram verslui ir kaip garantÄ paprašė paraÅ¡yti skolos raÅ¡telį, jis pasirašė. Gavęs pinigus už keletÄ dienų aÅ¡ iÅ¡važiavo į kelionę, į PrancÅ«zijÄ pirkti automobilių. Nepripažįsta skolos. Dėl bendro verslo, tai susipyko, nesuėjo buhalterija, liko ieÅ¡kovas jam skoloje. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas. Teismas asmenų pažeistas civilines teises gina įstatymų nustatyta tvarka ir bÅ«dais, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviÅ¡kumo principo (Lietuvos Respublikos CK 1.137 ir 1.138 straipsniai).

Pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui iÅ¡spręsti gali bÅ«ti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo Å¡alių atsiradimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Nagrinėju atveju ieÅ¡kovas Z. P. praÅ¡o 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 16500 Eur pinigų sumÄ bei 5 procentų palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Ä®vertinęs Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pasirinktas gynybos bÅ«das yra tinkamas. Jei sandoris yra niekinis, jis yra negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento ir nesukelia jame numatytų teisinių pasekmių, net jei sutarties/ sandorio Å¡alys jį patvirtina Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis. Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (Lietuvos Respublikos CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnyje yra nurodyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma.

Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis/ sandoris, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. paskolos sutartis yra realinė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato: jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (1 dalis). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (2 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (3 dalis). Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (4 dalis).

ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (5 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad Å¡alys – ieÅ¡kovas Z. P. (paskolos davėjas) ir atsakovas S. P. (paskolos gavėjas) – 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį. Taip pat nustatyta, kad atsakovas gavo ieÅ¡kovo skolinamus pinigus – 16500 Eur – grynaisiais.

Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Å¡i paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 3000,00 Eur ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Tačiau atsakovas S. P. su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigdamas, jog jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų nesiskolino, o 16500 Eur suma buvo investuota į jų bendrÄ verslÄ dirbant kartu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos.

Jie patirtas iÅ¡laidas dengdavo kartu, pelnÄ dalinosi taip pat kartu. Å i veikla buvo tęstinio pobÅ«džio ir tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos. Kad atsakovas skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo minėtÄ sumÄ patvirtina ir 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas Z. P. kreipėsi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariatÄ , kur buvo pradėtas tyrimas (tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-00815-19), tačiau atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo teisėja savo nutartyje konstatavo, kad skolos S. P. neneigia, nesislapsto.

Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad skolos raÅ¡telis patvirtina, kad pinigai buvo skolinami, skolos neneigia ir S. P.. IeÅ¡kovas nuosekliai teigia, jog jis, vykdydamas individualiÄ veiklÄ pagal patentÄ , užsiiminėjo automobilių remontu, kai tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog atsakovas tuo metu, tai yra 2016 m. lapkričio mėn., dirbo kartu su ieÅ¡kovu ir vykdė bendrÄ jungtinę veiklÄ . Atsakovo pateikti į bylÄ Ä¯rodymai (Priedai Nr. 1,2,3,4) tik patvirtina, kad Å¡alys turėjo ir kitokių finansinių įsipareigojimų, kad ieÅ¡kovas skolino atsakovui ir daugiau lėšų, tai yra, iÅ¡ viso apie 31000 Eur, tačiau Å¡ioje civilinėje byloje ginčas sprendžiamas tik dėl 16500 Eur skolos.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad 2016 m. lapkričio 23 d. ieÅ¡kovo atsakovui perduota pinigų suma - 16500 Eur buvo kaip paskola atsakovui asmeniÅ¡kai automobilių pirkimui. Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas yra pas kreditorių (ieÅ¡kovÄ ), atsakovas teismui nepateikė įrodymų nei apie prievolės sugrÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymÄ , nei Å¡iÄ prievolę nuginčijo (CPK 178 straipsnis). FaktÄ , kad paskolos raÅ¡telyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina atsakovo besÄ lygiÅ¡kas įsipareigojimas Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti (sumokėti iki 2017 m. lapkričio 23 d.), įtvirtintas skolos raÅ¡telyje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Nors atsakovas atsiliepime bei teisme teigia, kad pinigai buvo gauti bendro verslo pradėjimui, tačiau neginčijo paties fakto, kad raÅ¡telyje paraÅ¡ytas skolos gražinimo laikas, bei paraÅ¡as yra paraÅ¡yti jo ranka. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo minėtų pinigų neskolino, o jie buvo tik kaip indėlis į bendrÄ verslÄ â€“ jungtinę veiklÄ , atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Paskolos sutartyje nėra įvardijama paskolos paskirtis (bendram verslui ar pan.), nurodyta tik konkreti suma ir jos grÄ Å¾inimo terminas.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad atsakovas gavęs minėtus pinigus, pirko automobilius PrancÅ«zijoje siekdamas naudos sau, ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad Å¡alys bÅ«tų siekę bendro tikslo – gauti pelno. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis - tai sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

Å iuo atveju faktinės aplinkybės – automobilių pirkimas vieno iÅ¡ asmenų vardu, pasiraÅ¡yta 2016 m. lapkričio 23 d. paskolos sutartis, patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas tokių pinigų paskolinimu nesiekė bendro tikslo, bei neturėjo vieningo intereso kokios tai veiklos plėtojimui, taigi tarp Å¡alių nebuvo jungtinės veiklos santykių. Netgi tuo atveju, jei Å¡alys ir bÅ«tų siekę kokių tai bendrų tikslų (bendro verslo), skolos raÅ¡telyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia – gauti pinigus bei įsipareigojimas juos grÄ Å¾inti iki 2017 m. lapkričio 23 d. reiÅ¡kia, kad Å¡alys nesiekė minėtų pinigų pagrindu gauti pelno, o buvo tik atsakovo siekis gauti atitinkamÄ sumÄ bei nurodytu laiku jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl paskolos teisinių santykių, teismas sprendžia, jog tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kuriuos ieÅ¡kovas (paskolos davėjas) perdavė atsakovui (paskolos gavėjui) 2016 m. lapkričio 23 d. skolos raÅ¡teliu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-471-450/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Minėta, jog pagal CK 6.871 str. 4 d. nuostatas, jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos.

Konkrečiu bylos atveju paskolos suma virÅ¡ijo tris tÅ«kstančius eurų ir sandoris buvo vykdomas grynais pinigais, todėl sandoris turėjo bÅ«ti notarinės formos. Å ias aplinkybes pripažino ir pats ieÅ¡kovas. Pagal CK 1.93 str. 3 d. nuostatas įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.80 str. 2 d. nuostatas, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Teismas vertina ir tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas, užsiimdamas individualia veikla, turėjo suvokti, kad suraÅ¡omas skolos raÅ¡telis, konkrečiu atveju 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų skolinimo lapas turi patvirtinti pinigų paskolinimo faktÄ , o taip pat ir įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti, todėl turėjo bÅ«ti pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, kad konkrečiu atveju pinigų paskolos sutartis bÅ«tų sudaryta privaloma notarine forma, o nesilaikydamas imperatyvaus įstatymo reikalavimo, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog minėtÄ sumÄ ieÅ¡kovas 2016 m. lapkričio 23 d. paskolino, bei vertinti, kad labiau tikėtina, jog Å¡ias pinigines lėšas skolinosi bÅ«tent atsakovas S. P.. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog piniginės lėšos buvo pasiskolintos ne verslo plėtrai abiejų Å¡alių interesais, o tik atsakovo S. P. interesais. Tuo labiau, atsakovas pats pripažįsta, kad ieÅ¡kovas jam buvo anksčiau nepažįstamas, matęs jį tik kelis kartus, ir minėtu laikotarpiu apie bendrÄ verslÄ nėra pagrindo teigti.

Taigi, teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog atsakovas bÅ«tent 16500 Eur sumÄ pasiėmė ir panaudojo abiejų Å¡alių interesais, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja bendroji jungtinė veikla dėl minėtos skolos grÄ Å¾inimo ginčo ribose. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pagal 2016 m. lapkričio 23 d. pinigų skolinimo lapÄ ieÅ¡kovas perdavė atsakovui grynaisiais pinigais 16500 Eur sumÄ , tačiau Å¡i sutartis nėra patvirtinta notaro, yra pagrindas paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl įstatymų reikalaujamos notarinės sutarties formos nesilaikymo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sÄ junga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3- 355/2009). CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, tai yra viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Taigi, atsakovo pareiga grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas pinigines lėšas kyla ne CK 6.873 straipsnio, o CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir CK 1.93 straipsnio 5 dalies pagrindu, tai yra taikant restitucijÄ (Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10975-840/2019). Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pripažinus 2016 m. lapkričio 23 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį negaliojančiu, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jam 16500 Eur sumÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta visa ar dalis Å¡ios paskolos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos 2019 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovas patyrė 371 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 371 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje taip pat patyrė 250 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų: už dokumento suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ . Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.19 p.), todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 250 Eur ieÅ¡kovo patirtų advokato padėjėjo iÅ¡laidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismas byloje patyrė 4,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 79 str., 88 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: I. Z. P ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Konstatuoti, kad Z. P. ir S. P. 2016 m. lapkričio 23 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16500 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus eurų) skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos 16500 Eur skolos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo pagalbÄ , 371 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ieÅ¡kovo Z.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi iÅ¡laidos“).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Gražina GudžiÅ«nienė