N-575-617-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-617/2012

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00862-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino I. Š. (toliau – ir I. Š.) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 1100 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto litų) baudą.

Teismas nustatė, jog administracinė nuobauda I. Š. buvo skirta už tai, kad ji 2010 m. gegužės 11 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) vairavo R. B. vardu registruotą automobilį „Ford Focus“, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog nors I. Š. kalta padariusi pažeidimą ir neprisipažino, teigdama, kad ji nevairavo automobilio, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje ir mokėsi perjunginėti pavaras kartu su teta G. B., kuri laikytina jos šeimos nariu, jos kaltė buvo įrodyta byloje surinktais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu bei jo duotais parodymais teisme. Pažymėjo, jog nors I. Š. atstovas prašė vertinti, kad I. Š. buvo mokoma vairuoti, o jos tetą prašė laikyti įstatymų reikalavimams atitinkantį asmenį – šeimos narį, turintį teisę mokyti vairuoti. Tačiau pažeidimo padarymo metu (2010 m. gegužės 11 d.) galiojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtintas vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašas, kurio IV dalyje numatyti šeimos narių pirminio mokymo reikalavimai, kurių nagrinėjamu atveju nei G. B., nei jos automobilis ir mokinė I. Š. neatitiko. Skirdamas nuobaudą, teismas nurodė, jog I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat – atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į I. Š. asmenybę ir turtinę padėtį (dirba, administracine tvarka nebausta).

II. I. Š., nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57 – 58), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti bei pripažinti ją nepadarius administracinio teisės pažeidimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog jai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes automobilio ji nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje ir mokėsi perjunginėti pavaras. Akcentuoja, jog byloje teismas pripažino neginčytinai įrodyta tai, kad ji vairavo, neturėdama teisės vairuoti, remdamasis vien policijos pareigūnų duotais parodymais ir surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į G. B. ir L. Š. duotus parodymus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepimu į I. Š. apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

I. Š. administracinė nuobauda Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimu paskirta pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Apeliantė neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą, motyvuodama tuo, jog automobilio nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje ir mokėsi perjunginėti pavaras prižiūrima tetos. Apeliantės nuomone, priešingas išvadas padaręs teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Pagal ATPK 257 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina išvadą, jog automobilį „Ford Focus“ vairavo būtent I. Š., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Pabrėžtina, jog tai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, jog automobilis, priešingai nei teigia apeliantė ne stovėjo vietoje, bet važiavo (b. l. 8 – 9) bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame pati I. Š. nurodė dėl pažeidimo besigailinti bei norėjusi išmokti „pajudėti iš vietos“ (b. l. 3). Priežasčių, kurios leistų abejoti šiais dokumentais, teismas nenustatė, todėl jie laikytini objektyviais I. Š. kaltę minėtos veikos padarymu įrodančiais duomenimis.

Pažymėtina ir tai, jog I. Š. keliama versija, kad ji turėjo teisę mokytis vairuoti su savo teta G. B., vertintina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų. Pabrėžtina, jog analogiška aplinkybė, t. y. tai, jog G. B. negali būti laikoma I. Š. šeimos nariu, nes Aprašas įtvirtina baigtinį asmenų, kurie yra laikomi šeimos nariais, ratą, į kurį G. B., būdama I. Š. teta, nepatenka, jau buvo nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2648/2011, kurioje G. B. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 128 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, o būtent – perdavusi vairuoti transporto priemonę I. Š., neturinčiai teisės jos vairuoti.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Bylos duomenimis įrodyta, kad I. Š. padarė jai inkriminuotą pažeidimą ir jos veika tinkamai kvalifikuota, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius