d9850f30-2f39-4cf8-bb2f-2b1dc21172d5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr      Civilinė byla Nr. 2A-480-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40317-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2; 3.3.1 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2016 m. rugpjūčio 29 d.    Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (pareiškėjų) I.

S., L. Z. ir V. I. D. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. birželio 23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų I. S., L. Z. ir V. I. D. pareiÅ¡kimÄ dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.         PareiÅ¡kėjos I.

S., L. Z. ir V. I. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamos teismo atnaujinti terminÄ trÅ«kstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ , kad V. Z., gim., miręs 1998-03-23, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha ploto žemės sklypÄ , esantį V. kaime. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turėtų bÅ«ti nustatomas siekiant atkurti nuosavybės teisę į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ .

        Nurodė, kad jos yra V. Z., mirusio 1998-03-23, įpėdinės. Vilniaus apygardos teismo 2011-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011 buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimÄ Nr. 41-9675, kuriuo V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 3,66 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai, bei vietoj turėtos 0,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 0,15 ha žemės sklypÄ namų valdai, esantį A. kaime, ZujÅ«nų sen., Vilniaus r., Vilniaus apskr., pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono notarų biuro notarės L.

Å . patvirtintÄ 2000-09-27 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. I-11256, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigoti I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z. ir VandÄ I. D. grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, esančius Vilniaus m. sav. V. kaime: 0,2968 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2832 žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0885 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0260 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0015 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1655 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ir priteisti į valstybės biudžetÄ : iÅ¡ I.

S. – 154822,82 Lt, iÅ¡ L. Z. – 32920,60 Lt, iÅ¡ F. Z. – 154800,79 Lt, iÅ¡ J. K. – 154974,93 Lt, iÅ¡ A. Z. – 154797,56 Lt, iÅ¡ Vandos I. D. – 154774,16 Lt. Minėta civilinė byla buvo iÅ¡kelta pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį, kuris buvo patenkintas, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų apie V. Z. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ . Tai yra Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimu Nr. 41-9675 velioniui V.

Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3,81 ha ploto žemės sklypÄ V. km, ZujÅ«nų sen., neatsižvelgiant į tai, kad J. Z. mirė 1931-11-01 ir negalima laikyti, kad jis buvo nusavinto turto savininkas 1940 m. PareiÅ¡kėjos taip pat nurodė, kad Vilniaus kraÅ¡te J. Z. mirties momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis, kurio 1104-1380 straipsniai apibrėžė paveldėjimo tvarkÄ (asmenis, galinčius paveldėti pagal įstatymÄ , palikimo priėmimÄ ir pan.).

Pagal Civilinių įstatymo sÄ vado 1225 str. palikimas buvo įgyjamas jį priimant, o palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavo 1261 straipsnis, numatydamas, kad palikimo priėmimu laikoma, „kada paveldėtojai nei atsiÅ¡aukimo apie skolų nemokėjimÄ nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui“. Tai reiÅ¡kia, kad palikimas galėjo bÅ«ti priimtas pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. J. Z. mirties dienÄ 1931-11-01 liko turto paveldėtojai – vaikai:

V. Z., P. Z., V. Z., J. Z.. Žmona A. Z. mirė 1927 m. Pagal 2014-09-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ Nr. R4-1414 J. Z. mirties dienÄ 1931-11-01 Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiuje V. kaime turėjo 3 deÅ¡imtines žemės, kuri kvadratiniais metrais sudaro 3,27 ha. Pagal Rusijos imperijos civilinių įstatymo sÄ vado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius, V. Z. po tėvo mirties atitektų ¼ dalis, t.y. 0,81 ha ploto žemės sklypo dalis, tačiau pagal gautÄ archyvinę medžiagÄ kiti J.

Z. vaikai palikimo nepriėmė. Pagal 2014-09-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ Nr. R4-1414 J. Z. sÅ«nus P. Z. Riešės valsčiuje 1925 m. turėjo 0,5 ha ploto žemės sklypÄ , kurį jam 1925 m. buvo padovanojęs tėvas, pagal 2014-09-25 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ Nr. R4-1469 A. Z. V. kaime žemės neturėjo, pagal 2014-09-17 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ Nr. R4-1413 V. Z. V. kaime žemės neturėjo. Todėl pareiÅ¡kėjos teigia, kad bÅ«tina vadovautis Vilniaus apskrities archyvo 2014-09-12 pažyma Nr. (8.12)V5-1612, kurioje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės skyriaus dokumentų fonde, VerÅ¡uliÅ¡kių apylinkės 1948-1949 m.

žemės apskaitos žiniaraščių byloje Vilniaus apskrities R. valsčiaus VerÅ¡uliÅ¡kių apylinkės V. kaime 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas žemės naudotojas V. Z., turėjęs 3,23 ha. Å is dokumentas, pareiÅ¡kėjų teigimu, leidžia tikėtinai teigti, kad V. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha ploto žemės sklypÄ , pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti, kurį paveldėjo savo tėvo J. Z. mirties dienÄ 1931-11-01.

Kadangi terminÄ trÅ«kstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti pareiÅ¡kėjos praleido dėl svarbių priežasčių – esant atkurtoms nuosavybės teisėms 2000 m., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , pradėjus civilinį procesÄ dėl administracinio akto ir kitų dokumentų panaikinimo, nustačius pažeidimus V. Z. atkuriant nuosavybės teises, jos taip pat prašė atnaujinti terminÄ Å¡iems dokumentams pateikti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su pateiktu pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimu Nr. 41-9675 V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. buvusio savininko J. Z. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3,81 ha ploto žemės sklypÄ , esantį V. kaime, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje: 0,4332 ha žemės sklypÄ , esantį V. kaime, Pilaitės seniÅ«nijoje, ir 3,3768 ha žemės sklypÄ , esantį Vilniaus rajone.

Kadangi J. Z. mirė 1931-11-01 negalima buvo laikyti, kad nacionalizacijos metu iÅ¡ jo buvo nusavintas Å¡is nekilnojamasis turtas. Dėl Å¡ios priežasties Generalinio prokuroro pavaduotojas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-2466-262/2011, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimÄ Nr. 14-9675, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. Z. į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 3,66 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai bei vietoje turėtos 0,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 0,15 ha žemės sklypÄ namų valdai, esantį Antežerių kaime, ZujÅ«nų sen., Vilniaus r. , Vilniaus r. notarų biuro notarės L.

Å . patvirtintÄ 2000-09-27 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1-11256, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigoti I. S., L. Z., F. Z., J. K., A. Z., VandÄ I. D. grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, taikyti restitucijÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ir priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ I. S. 154 822,82 Lt, L. Z. 32 920 Lt, F. Z. 154 800,79 Lt, J. K. 154 974,93 Lt, A. Z. 154 797,56 Lt, Vandos I. D. 154 774,16 Lt. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , Vilniaus apygardos teismas priėmė 2011-09-09 sprendimÄ , kuriuo tenkino prokuroro ieÅ¡kinį.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos neturi jokių duomenų, kad V. Z. iki 1940 m. turėjo turto, kuris buvo nacionalizuotas. PareiÅ¡kėjos kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ nurodo palikimo priėmimÄ , pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti, tačiau jokių dokumentų, įrodančių šį faktÄ nėra nustatyta. Aplinkybė, kad V. Z. galėjo priimti palikimÄ faktiÅ¡kai naudodamas jo tėvo žemę, tėra teoriniai pamÄ stymai.

Jeigu turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti, tai praėjus 10 metų iki nacionalizacijos kažkokie įrašai archyve būtų likę (kaip ir dėl J. Z.). Vilniaus apskrities archyvo pažymoje minimas įrašas, kad Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde Veršuliškių apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Veršuliškių apylinkės V. kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas V.

Z., turėjęs žemės – 3,23 ha, yra padarytas po 1940 m. nacionalizacijos. Tuo tarpu nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančiai institucijai svarbu kas buvo žemės savininkas nacionalizacijos dienÄ . PareiÅ¡kėjos pačios pripažįsta, kad archyvuose nerado tiesioginių įrodymų, kad V. Z. turėjo žemės iki 1940 m. nacionalizacijos. Dokumentai, kuriais remiasi pareiÅ¡kėjos, yra labai nutolę nuo 1940 m. nacionalizacijos. Todėl labiau tikėtina, kad V. Z. žemės neturėjo, nei turėjo.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų I. S., L. Z., Vandos I. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino papildomiems dokumentams paduoti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstÄ .            Teismas, įvertinęs surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , pripažino kaip tikėtinai įrodyta pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų senelis J.

Z. jo mirties dienÄ tikrai valdė ne mažiau nei 3 deÅ¡imtines (1 deÅ¡imtinė lygi 1,0925 ha) žemės buvusiame V kaime, Å¡iuo metu esančiame Vilniaus miesto teritorijoje. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas, taip pat nustatė, kad J. Z. mirties dienÄ (1931-11-01) jo žmona A. Z. jau buvo mirusi. Po jo mirties liko trys vaikai: P. Z., gim. 1899-02-12, miręs 1984-09-18, V. Z., gim. 1905-01-21, miręs 1998-03-23, J. Z., gim. 1908-04-06, mirusi 1986-02-02, V. Z., gim. 1911-02-24, miręs 1993-05-19.

Aplinkybė, kad J. Z. po savo mirties bÅ«tų palikęs testamentÄ , byloje nenustatyta. Nors pareiÅ¡kėjos bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad J. Z. mirties momentu jų tėvas V. Z. gyveno V kaime kartu su seneliu ir po mirties liko gyventi tame pačiame senelio gyvenamajame name, teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma tokioms aplinkybėms kaip tikėtinoms nustatyti nėra pakankama. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-17 pažymoje Nr. R4-1414 (b.l. 34-35) nurodyta, kad Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus piliečių sÄ rašų 1925 m. byloje, kurioje įraÅ¡yti V kaimo gyventojai nurodyta, kad prie tėvo gyveno sÅ«nus P. Z..

P, o ne V. Z. nuolatinį gyvenimÄ V kaime liudija ir 2014-09-25 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1467, kurioje nurodoma, kad P. Z. 1939-08-16 protokole dėl P. F. gyvenamosios vietos nustatymo, 1938-08-26 protokole dėl P. A. gyvenamosios vietos nustatymo nurodomas kaip nuolat gyvenantis V k. (taip dokumente). Duomenų, kad Å¡iuo adresu 1925-1934 m. gyveno kiti J. Z. vaikai, byloje nėra. Aplinkybę, kad V. Z. iki J. Z. mirties gyveno kartu su tėvu, pareiÅ¡kėjos įrodinėjo ir savo paaiÅ¡kinimais, tačiau teismas įvertinęs Å¡ių pareiÅ¡kėjų amžių – gimusios 1934, 1944, 1951 m., liudijantį, kad tokios informacijos Å¡altiniu tikrai nebuvo jos pačios, jų parodymų nelaikė patikimais ir pakankamais tokiai aplinkybei kaip tikėtinai nustatyti.

Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjų teikti paaiÅ¡kinimai klausimais, susijusiais su J. Z. turėtos žemės paveldėjimo aplinkybėmis, nebuvo nuoseklÅ«s. Be to, pareiÅ¡kėjų parodymai nesutapo ir su byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pvz., pareiÅ¡kėjos teigė, kad visi J. Z. vaikai po jo mirties gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name, tuo priimdami tėvo J. Z. palikimÄ , tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-25 pažymoje Nr. R4-1467 pastatus 1939 m. V k. nurodomas turintis tik P. Z..

Kitose pažymose aiškiai nurodoma, kad duomenų, jog tokius pastatus turėtų J. Z., V. Z., V. Z., nėra. Teismas pažymėjo, jog vadovautis 2014-09-16 Vilniaus apskrities archyvo pažyma Nr. (8.12)V5-1612, kurioje nurodoma, kad Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, Veršuliškių apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities R valsčiaus V apylinkės V k. 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas Z.

V., turėjęs 3,23 neturi pagrindo, nes jame yra fiksuojami duomenys po įvykdytos 1940 m. nacionalizacijos. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie V. Z. valdytÄ Å¾emę iki nacionalizacijos, teismas nurodė, jog neturi pagrindo jų vertinti kaip netiesiogiai liudijančių tokio dydžio turėtÄ Å¾emę 1940 metais ar jos paveldėjimÄ iÅ¡ tėvo J. Z.. Be to, vertinant Å¡ioje pažymoje nurodytus duomenis visų byloje surinktų įrodymų visumoje, taip pat nurodė, kad jie niekaip nepagrindžia pareiÅ¡kėjų nurodomos faktinės aplinkybės apie V.

Z. paveldėjimÄ visos žemės po J. Z. mirties. Tokios faktinės aplinkybės nepagrindžia ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-17 pažymoje Nr. R4-1414 esanti pastaba, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, privalomųjų pardavimo prievolių 1941 m. byloje, į R valsčiaus pieno gamintojų ir bulvių pristatinėtojų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas VilkiÅ¡kių (taip dokumente) gyventojas Z. P. (taip dokumente), naudojantis 0,5 ha žemės. Mat kitose pažymose, minima, kad P. Z., pvz., 1939 m. turėjo 1 ha, o ne 0,5 ha, jokių duomenų apie tam tikros žemės dovanojimÄ P. Z. byloje nėra.

Teismas įvertinęs įrodymų visumÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pakankamais įrodymais nepagrindė praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad V. Z. po tėvo J. Z. mirties 1931-11-01 iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha žemės V kaime, esančiame Vilniaus m. savivaldybėje, todėl praÅ¡ymÄ atmetė. Kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ papildomiems nuosavybės teisę patvirtinantiems įrodymams pateikti siejo su Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamu reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuris teismo nėra patenkintas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir pastarojo iÅ¡vestinio reikalavimo.

Be to teismo nuomone byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų užtrukusi tam tikrų raÅ¡ytinų įrodymų ar kitų įrodymų paieÅ¡ka. Todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nepagrįstai praÅ¡o atnaujinti terminÄ papildomiems dokumentams paduoti.                   III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.            Apeliantės (pareiÅ¡kėjos) I. S., L. Z. ir Vanda I. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ : atnaujinti terminÄ trÅ«kstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V.

Z., gim. 1905-01-30, miręs 1998-03-23 iki 1940 nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha ploto žemės sklypÄ , esantį V k. Apeliančių teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų tėvas V. Z., gim. 1905-01-30, miręs 1998-03-23 su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kreipėsi į Vilniaus rajono BuivydiÅ¡kių apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ 1991 metais.

PraÅ¡yme buvo nurodyta, kad turtas įgytas paveldėjimo bÅ«du. PareiÅ¡kėjų tėvas mirė iki teisminių ginčų pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį pradžios. Todėl minėtÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiÅ¡kėjų naudai. Apeliančių teigimu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-17 pažyma Nr. R4-1414, kurioje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus-Trakų apskrities R valsčiaus piliečių sÄ rašų 1925 m. byloje, kurioje įraÅ¡yti V kaimo gyventojai nurodyta, kad prie tėvo Z.

J. (Jozef) gyveno sÅ«nus P. Z., kaip įrodymas vertinamas kritiÅ¡kai, nes duomenys suraÅ¡yti esant J. Z. gyvam, t.y. iki palikimo atsiradimo momento. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-25 pažyma Nr. R4-1467, kurioje yra duomenų apie P. F. ( F) protokolo suraÅ¡ymÄ dėl gyvenamosios vietos nustatymÄ , kuriame įraÅ¡ytas liudytojas P. Z. turintis pastatus ir 1 ha žemės taip pat vertinamas kritiÅ¡kai, nes duomenys suraÅ¡yti tikslu paliudyti P. F. ( F) gyvenamÄ jÄ vietÄ . Paminėtoje pažymoje nėra duomenų apie tai ar pažymoje paminėti pastatai ir 1 ha žemės sklypas P. Z.

įgijo paveldėjimo pagrindu. Pažymėjo, jog byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad V. Z. po tėvo J. Z. nuosavybės teise valdė 3,23 ha žemės sklypÄ V kaime, esančiame Vilniaus m. savivaldybėje. 2014-09-12 Vilniaus apskrities archyvo pažyma Nr.(8.12)V5-1612, kurioje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės Å«kio skyriaus dokumentų apskrities Riešės valsčiaus VerÅ¡uliÅ¡kių apylinkės V k. 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas žemės naudotojas Z V.

O., turėjęs viso žemės – 3,23 ha. Plotas identiÅ¡kas žemės plotui, kurį J. Z. turėjo nuosavybės teise. 2014-09-17 LCVA pažyma Nr.R4-1414, kurioje yra duomenų, kad J. Z. sÅ«nus P pagal 1941 m. R valsčiaus pieno gamintojų ir bulvių pristatinėtojų sÄ raÅ¡Ä turėjo 0,5 ha. ploto žemės. Apeliančių teigimu 0,5 ha. ploto žemės sklypÄ Piotrui 1925 metais buvo padovanojęs tėvas, nes 1924 metais J. Z. nuosavybės teise valdomas sklypas sudarė 3,82 ha (3,5 X1,0925=3,82 ha, o 1925 metais – 3,27 ha.).

Apeliančių manymu, jeigu jų tėvas negyveno kartu su savo tėvu, tai negali bÅ«ti laikoma, kad po J. Z. mirties 1931-11-01 jis negalėjo dirbti žemės, kuriÄ iki mirties apdirbinėjo J. Z.. Nurodė, jog trÅ«kstamiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių nepriklausančių nuo apeliančių valios t.y. jau esant atkurtoms nuosavybės teisėms 2000 metais, 2007 metais Generalinio prokuroro pavaduotojui pradėjus civilinį procesÄ dėl administracinio akto ir kitų dokumentų panaikinimo, nustačius pažeidimus V.

Z. atkuriant nuosavybės teises.  Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė apeliančių apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sutiko su teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos nepakankamai pagrindė praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. Z. po tėvo J. Z. mirties 1931-11-01 iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha žemės V kaime, esančiame Vilniaus m. savivaldybėje. Pažymėjo, kad patys pareiÅ¡kėjai savo pareiÅ¡kime pripažįsta, jog archyvuose nerado tiesioginių įrodymų, kad V.

Z. turėjo žemės iki 1940 m nacionalizacijos. Dokumentai, kuriais remiasi apeliantės yra labai nutolę laike nuo 1940 m. nacionalizacijos, todėl labiau tikėtina, kad V. Z. 1940 metų nacionalizacijos metu žemės neturėjo nei turėjo. Vilniaus apskrities archyvo pažymoje minimas Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, Veršuliškių apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities R valsčiaus Veršuliškių apylinkės V k, 1948-11-1 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas Z V.

O., turėjo žemės - 3,23 ha yra datuojamas jau po 1940 m. nacionalizacijos. Tuo tarpu nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančiai institucijai svarbu, kas buvo žemės savininkas nacionalizacijos dienÄ , tai yra 1940-07-22. Apeliantės kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ nurodo palikimo priėmimÄ pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti, tačiau jokių dokumentų, įrodančių šį faktÄ nėra nustatyta. Aplinkybė, kad V. Z. palikimÄ galėjo priimti faktiÅ¡kai naudodamas jo tėvo turėtÄ turtÄ , yra tik teoriniai pamÄ stymai.

Manytina, kad tuo atveju, jeigu turtas buvo pradėtas valdyti faktiškai, praėjus beveik 10 metų iki nacionalizacijos, galėtų būti išlikę įrašai archyviniuose dokumentuose. Vilniaus miesto skyrius neturi jokių dokumentų, jog V. Z. iki 1940 m. turėjo turto, kuris buvo nacionalizuotas. Vilniaus miesto skyrius taip pat sutinka su teismo nuomone, kad byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantėms būtų užtrukusi tam tikrų rašytinių įrodymų ar kitų įrodymų paieška. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės nepagrįstai prašo termino papildomiems dokumentams paduoti.

          IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, neperžengdamas skundo ribų.Apeliantės iÅ¡ esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, vertino įrodymų visumÄ ir priėjo pagrįstos iÅ¡vados jog tenkinti pareiÅ¡kimo dėl termino atnaujinimo ir juridinio fakto nustatymo nėra pagrindo. Tokias savo iÅ¡vadas teismas rėmė byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų analize ir ja remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina jog didžioji dalis faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra nustatytos 2011 09 09 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2166-262/2011, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliaciniam teismui, 2013 05 14 nutartimi atmetus apeliančių apeliacinį skundÄ ir palikus galioti minėtÄ sprendimÄ nepakeistÄ .

Minėtu sprendimimu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatyta, kad apeliančių tėvas V. Z. Vilniaus rajono BuivydiÅ¡kių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. Z., mirusio 1931-11-01, valdytÄ 3 ha žemės sklypÄ Vilniaus apskrities Vilniaus rajono V kaime. 1993-12-16 Vilniaus rajono BuivydiÅ¡kių apylinkės darbinė grupė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus-Trakų apskrities, Riešės valsčiaus, žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sÄ raÅ¡Ä , Vilniaus-Trakų apskrities, Riešės valsčiaus žemės sklypų klasifikavimui ir apmokestinimui sÄ raÅ¡Ä , kurio nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nėra, ir vadovaudamasi tik Vilniaus-Trakų apskrities, Riešės valsčiaus, žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sÄ raÅ¡u pasiÅ«lė Vilniaus rajono ekspertų komisijai atstatyti pretendentui nuosavybės teisę į 3,81 ha bendro žemės ploto (c.b.

Nr. 2-2166-262/2011, t.1, b.l. 35). Vilniaus rajono ekspertų komisija taip pat vadovaudamasi tik Vilniaus-Trakų apskrities, Riešės valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sÄ raÅ¡u, 1994-03-18 nutarė, kad Å¡io dokumento pakanka tam, kad bÅ«tų atstatytos V. Z. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Z. turėtÄ 3,81 ha žemės sklypÄ Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje V kaime, ir pasiÅ«lė pretendentui V. Z. iÅ¡duoti pažymÄ apie buvusio savininko turėtÄ 3,81 ha žemės plotÄ (c.b.

Nr. 2-2166-262/2011, b.l. 46-48, t. I). Tokia pažyma jam buvo iÅ¡duota 1998-06-10, o 2000-09-18 Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priėmė sprendimÄ Nr. 41-9675 atkurti nuosavybės teises į V. Z. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,81 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį namų valdos 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį Antežerių kaime, ZujÅ«nų zen., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje (b.l. 22-23). K. V. Z. mirė 1998-03-23 (b.l. 7), 2000-09-27 Vilniaus rajono notarų biuro notarė L.

Å . iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1-11256 (b.l. 8-10), kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimu Nr. 41-9675 atkurtos nuosavybės teisės į V. Z. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį - 3,81 ha žemės, po 1/6 dalį paveldi pareiÅ¡kėjos I. S., L. Z. ir Vanda I. D., taip pat F. Z., J. K. ir A. Z.. Minėtoje byloje 2005-12-07 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , Vilniaus apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl administracinio akto ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, kuriais siekdamas nuginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimÄ Nr. 41-9675, taip pat Vilniaus rajono notarų biuro notarės L.

Å . patvirtintÄ 2000-09-27 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1-11256 (c.b. Nr. 2-2166-262/2011, b.l. 3-9, t. I). Kaip jau minėta Vilniaus apygardos teismas 2011-09-09 Å¡ioje byloje priimtu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, konstatavęs jog BuivydiÅ¡kių apylinkės darbinės grupės 1993-12-16 pasiÅ«lymas-iÅ¡vada buvo iÅ¡duota nesant įrodymų, kad J. Z. iki 1931-11-01 nuosavybės teise valdė 3,81 ha žemės V. kaime, o vėliau iki 1940-07-22 Å¡io žemės sklypo savininku buvo V.

Z., tokiai iÅ¡vadai pritarė ir apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas V. Z. (miręs 1998 03 22) po savo tėvo J. Z. mirties 1931-11-01 iki 1940 07 22, vykusios nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo 3,23 ha ploto žemės sklypÄ , esantį V. kaime, Vilniaus m. sav., priėmęs jį faktiÅ¡kai valdyti. IÅ¡ byloje pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-17 pažymos Nr. R4-1414 (b.l. 34-35) matyti, kad Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sÄ raÅ¡e J.

Z. (taip dokumente) įraÅ¡ytas VilkiliÅ¡ki (taip dokumente) kaime turėjęs 3 ½ žemės (žemės matavimo vienetai nenurodyti, analogiÅ¡kuose kitų valsčių sÄ raÅ¡uose nurodyti matavimo vienetai – deÅ¡imtinės), Vilniaus-Trakų apskrities Riešės ir MaiÅ¡iagalos valsčiaus žemės mokėtojų, turinčių iki 30 ha (27 deÅ¡imtinių) žemės, 1924 m. sÄ raÅ¡e J. Z. įraÅ¡ytas V (taip dokumente) kaime turėjęs 3,5 žemės (matavimo vienetai nenurodyti), Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus piliečių sÄ rašų 1925 m. byloje įraÅ¡ytas J.

Z. (taip dokumente) turintis 3 deÅ¡imtines žemės, paveldėtos po tėvo, V (taip dokumente). Aplinkybę, kad J. Z. mirė 1931-11-01 patvirtina byloje pateikta Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-02-06 pažyma (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis, kaip visumÄ , pagrįstai pripažino tikėtinu faktÄ , kad J. Z. jo mirties dienÄ tikrai valdė ne mažiau nei 3 deÅ¡imtines (1 deÅ¡imtinė lygi 1,0925 ha) žemės buvusiame V kaime, kuris Å¡iuo metu yra Vilniaus miesto teritorijoje.

Remdamasis kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas taip pat nustatė, kad J. Z. mirties dienÄ (1931-11-01) jo žmona A. Z. jau buvo mirusi (b.l. 25). Po jo mirties liko keturi vaikai: P. Z., gim. 1899-02-12, miręs 1984-09-18 (b.l. 25, 27-28), V. Z., gim. 1905-01-21, miręs 1998-03-23 (b.l. 26, 7), J. Z., gim. 1908-04-06, mirusi 1986-02-02 (b.l. 25, 31-32), V. Z., gim. 1911-02-24, miręs 1993-05-19 (b.l. 25, 29-30). Aplinkybių, kad J. Z. po savo mirties bÅ«tų palikęs testamentÄ , byloje nenustatyta. Todėl spręsdamas dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto kam po J.

Z. mirties paveldėjimo keliu atiteko jam priklausiusi žemė teismas pagrįstai rėmėsi J. Z. mirties metu ginčo teritorijoje galiojusiu Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies, 1104-1380 straipsniais numačiusiais paveldėjimo tvarkÄ , 1255 straipsniu numačiusiu, kad palikimas buvo įgyjamas jį priimant, bei palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavusiu 1261 straipsniu, iÅ¡ kuriame buvo numatytas ir palikimo priėmimas bÅ«das kai palikimas priimamas pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti.

TokiÄ praktikÄ formavo ir tuometinis Vyriausias tribunolas, nurodydamas, kad įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktinai valdyti pačiam arba kam kitam pavedus valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2002, 2002-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-984/2002, 2008-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2008). Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1228 straipsnyje buvo nustatyta, kad „vaikai, iÅ¡skyrus įsakytinę dalį likusiam gyvam sutuoktiniui, dalija palikimÄ po lygiÄ dalį kiekvienai galvai“.Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nors pareiÅ¡kėjos teigė, kad jų tėvas V.

Z. iki jo tėvo J. Z. mirties gyveno V kaime kartu su savo tėvu, ir liko gyventi po tėvo mirties, byloje surinktų įrodymų visuma tokioms aplinkybėms kaip tikėtinoms nustatyti nėra pakankama. Nes Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-17 pažymoje Nr. R4-1414 (b.l. 34-35) nurodyta, kad Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus piliečių sÄ rašų 1925 m. byloje, kurioje įraÅ¡yti VilkieliÅ¡ki kaimo gyventojai nurodyta, kad prie tėvo gyveno sÅ«nus P. Z.. Piotro, o ne V. Z. nuolatinį gyvenimÄ V kaime liudija ir 2014-09-25 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1467 (b.l. 37-38), kurioje nurodoma, kad 1939-08-16 protokole dėl P. F. gyvenamosios vietos nustatymo, 1938-08-26 protokole dėl P. A. gyvenamosios vietos nustatymo P. Z. nurodomas kaip liudytojas, nuolat gyvenantis V k. (taip dokumente).

Duomenų, s j adresu 1925-1934 m. gyveno kiti J. Z. vaikai, byloje nėra. Teismas atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjų amžių (gimusios 1934, 1944, 1951 m.) pagrįstai atmetė ir pačių pareiÅ¡kėjų (apeliančių) paaiÅ¡kinimus jog V. Z. J. Z. mirties gyveno kartu su tėvu, konstatavęs, kad tokios informacijos Å¡altiniu jos pačios negali bÅ«ti, jų parodymai nelaikytinini patikimais. kad pareiÅ¡kėjų teikti paaiÅ¡kinimai klausimais, susijusiais su J. Z. turėtos žemės paveldėjimo aplinkybėmis, nebuvo nuoseklÅ«s, nes pvz., pareiÅ¡kimu jos teigė, kad visÄ Å¾emę paveldėjo tik jų tėvas V.

Z., priimdamas jÄ faktiÅ¡kai valdyti, tuo tarpu teikdamos paaiÅ¡kinimus teigė žinančios, kad žemę dirbo visi kartu, I. S. užsiminė buvus tam tikrÄ Å¾odinį susitarimÄ dėl paveldėjimo tarp brolių, tačiau kokį paaiÅ¡kinti negalėjo, visos pareiÅ¡kėjos nurodė, kad V. Z. 1934 m. pirko žemę, kurioje statė sau gyvenamÄ jį namÄ , kas teismui pagrįstai kėlė abejonę apie kokio nors nekilnojamojo turto, paveldėto po jo tėvo J. Z., valdymÄ tuo metu. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjų parodymai nesutampa ir su byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pvz., pareiÅ¡kėjos teigė, kad visi J.

Z. vaikai po jo mirties gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name, tuo priimdami tėvo J. Z. palikimÄ , tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014-09-25 pažymoje Nr. R4-1467 pastatus 1939 m. V k. nurodomas turintis tik P. Z. (b.l. 37-38). Kitose pažymose aiÅ¡kiai nurodoma, kad duomenų, kad tokius pastatus turėtų J. Z., V. Z., V. Z., nėra (b.l. 36, 39, 83).Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas kas V. Z. kažkada valdė žemės sklypÄ V kaime tai 2014-09-16 Vilniaus apskrities archyvo pažyma Nr. (8.12)V5-1612 (b.l. 36), kurioje nurodoma, kad Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės Å«kio skyriaus dokumentų fonde, VerÅ¡uliÅ¡kių apylinkės 1948-1949 m.

žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities R valsčiaus V. apylinkės V k. 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ytas žemės naudotojas Z. V., turėjęs 3,23 (matavimo vienetas dokumente nenurodytas). Tačiau vadovautis Å¡iuo dokumentu teismas neturėjo pagrindo, nes jame yra fiksuojami duomenys po įvykdytos 1940 m. nacionalizacijos praėjus 8-9 metams. Todėl byloje nepateikus jokių objektyvių duomenų apie iki nacionalizacijos V. Z. valdytÄ Å¾emę, teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nepakanka konstatuoti faktui jog V.

Z. paveldėjo savo tėvo palikimÄ (žemės sklypÄ ir pastatus) po jo tėvo J. Z. mirties. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir pačios pareiÅ¡kėjos savo abstrakčiais parodymais teigė, kad tam tikrÄ Å¾emės dalį tėvas ne paveldėjo, o pirko, tuo tarpu Å¡ioje pažymoje kalbama apie 3,23 ha, o ne daugiau žemės. Vertindamas įrodymus teismas laikėsi CPK CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais, Apeliaciniu skundu apeliantės iÅ¡ esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jos subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ .  Pasisakydamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ papildomiems dokumentams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateikti atnaujinimo pirmosios instancijos teismas nurodęs jog pareiÅ¡kėjos šį praÅ¡ymÄ pagrįstai rėmė ta aplinkybe jog bÅ«tinybė nustatyti juridinį faktÄ ir pateikti papildomus dokumentus apeliantėms iÅ¡kilo Vilniaus apygardos teismui 2011-09-09 sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-09-18 sprendimÄ , kuriuo buvo atkurtos V.

Z. teisės į žemę V kaime, konstatatavus, kad Vilniaus rajono BuivydiÅ¡kių apylinkės darbinė komisija 1993-12-16 priėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , dėl duomenų apie jo turėtÄ iki nacionalizacijos nuosavybę patvirtinančių dokumentų pakankamumo, sutiko, kad minėtas sprendimas ir jame konstatuotos aplinkybės, susijusios su siÅ«lymu nustatyti ginčytinas aplinkybes dėl žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos teismine tvarka, yra priežastimi, dėl kurios gali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. nustatytÄ terminÄ .

Tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, kad Å¡is sprendimas įsiteisėjo dar 2013-05-14 ir pareiÅ¡kėjų kasacine tvarka nebuvo skųstas, pareiÅ¡kėjų veiksmus, kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino tokiam sprendimui pateikti Nacionalinei žemės tarnybai atnaujinimo tik 2014-11-24, ne vertino kaip atliktų per protingÄ terminÄ . Teismas pagrįstai konstatavo jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų užtrukusi tam tikrų raÅ¡ytinių įrodymų ar kitų įrodymų paieÅ¡ka.

Jos tokių įrodymų pačios pradėjo ieÅ¡koti tik po metų - 2014 m. rugsėjo mėn. Todėl teigti, kad siekdamos savo galimai pažeistų teisių gynybos jos veikė atidžiai, į teismÄ kreipėsi per protingÄ terminÄ , teismas taip pat neturi pagrindo. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).        Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                              NUTARIA:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

              Teisėja                                                                                Liuda Uckienė                                                                                             Â