Appeal dismissed; mere seizure of assets does not automatically justify security for potential damages.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court dismissed the defendant's appeal against the first-instance ruling to apply security for potential damages. The defendant argued that costs incurred from failing to perform a preliminary contract due to asset seizure should be compensated, claiming the seizure order was effectively nullified by a later appeal. The court rejected this, noting that the seizure order remained valid and that the defendant knew or should have known the risk when signing the contract after learning of the seizure's validity. Consequently, the court held that the mere application of seizure measures does not automatically create a basis for awarding security for potential damages without specific proof of objective risk.
Legislator headnote
AI generatedCPK 334 str. 2 d. 1 p.; CPK 337 str. 1 p. The mere application of provisional security measures does not automatically establish a basis for applying security for potential damages; specific grounds regarding the objective risk of damages must be proven.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
             CivilinÄ byla Nr. 2-1421/2011             Procesinio sprendimo kategorija:             110.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Algirdo GailiÅ«no, DanutÄs MilaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Vyto Miliaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo A.
A. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-221-262/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSRTPâ ieÅ¡kinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. dÄl nuostolių atlyginimo.             TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 730 000 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.
IeÅ¡kovo praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tavo atsakovams priklausantį 730 000 Lt vertÄs kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, o nesant Å¡io turto ar jo esant nepakankamai â lÄÅ¡as, esanÄias pas atsakovus ar treÄiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti. Atsakovas pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovo A.
A. ir treÄiųjų asmenų nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , sumokant 170 000 Lt į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . NurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, atsakovų buvo apskųsta dar 2009 m. gruodžio 29 d. Kadangi atsakovas A. A. per protingÄ terminÄ negavo praneÅ¡imo apie atskirojo skundo iÅ¡siuntimÄ apeliacinÄs instancijos teismui, jis pagrįstai tikÄjosi, kad Vilniaus apygardos teismas pasinaikino minÄtÄ nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo praneÅ¡imas apie civilinÄs bylos medžiagos siuntimÄ apeliacinÄs instancijos teismui pagal atsakovų atskiruosius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties buvo gautas tik 2010 m. spalio 1 d. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties vykdymo veiksmai buvo pradÄti tik 2010 m. gruodžio mÄn., nors nutartis įsigalioja nuo jos priÄmimo momento ir vykdoma skubiai. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, atsakovas pagrįstai tikÄjosi, kad Vilniaus apygardos teismas galimai panaikino nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todÄl 2010 m. spalio 22 d. sudarÄ preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo sudaryti su pirkÄju J.
S. atsakovui A. A. priklausanÄio sodo namo su žemÄs sklypu (duomenys neskelbtini) pagrindinÄ pirkimo â pardavimo sutartį. DÄl nepagrįsto ieÅ¡kovo neveikimo vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį atsakovo A. A. turtas, konkretizuojant atitinkamus turto objektus, buvo areÅ¡tuotas tik 2010 m. gruodžio mÄn. DÄl Å¡ios priežasties atsakovas A. A. neturi galimybÄs įvykdyti prievolÄs â sudaryti pagrindinÄ pirkimo â pardavimo sutartį, kas suponuoja nuostolių atsakovui atsiradimÄ , t. y. atsakovas ne tik praranda galimybÄ parduoti minÄtÄ turtÄ ir gauti 170 000 Lt pajamų, bet ir privalo grÄ Å¾inti pirkÄjo sumokÄtÄ avansÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovo A. A. praÅ¡ymÄ dÄl nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vieÅ¡o registro tvarkytojui buvo iÅ¡siųsta 2009 m. gruodžio 14 d. 10.15 val. Be to, atsakovas A. A. 2010 m. spalio 1 d. sužinojo, kad atskirieji skundai dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties iÅ¡siųsti į apeliacinÄs instancijos teismÄ , t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs liko nepanaikintos.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. A., 2010 m. spalio 22 d. sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, žinojo apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas akcentavo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali bÅ«ti taikomas tik tuomet, kai tokie nuostoliai atsiranda dÄl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas A. A. nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių galimų jo nuostolių atsiradimÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas A.
A. patyrÄ ar ateityje patirs nuostolius dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu atsakovas A. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â patenkinti praÅ¡ymÄ dÄl nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmÄs tais paÄiais argumentais, kurie nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme dÄl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Papildomai nurodo, kad pasak teismo apeliantas nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių galimų jo nuostolių dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimÄ . Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo pozicija, nes teismui buvo pateikti įrodymai, kurie, apelianto manymu, buvo pakankami teismui įsitikinti, kad atitinkami nuostoliai Å¡ioje situacijoje neabejotinai gali atsirasti.
Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas nebÅ«tinai turi turÄti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-136/2005). Teismas visiÅ¡kai netyrÄ ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir argumentų, praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinÄjo formaliai.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
Nurodo, kad apeliantas elgÄsi nesÄ Å¾iningai, nes 2010 m. spalio 22 d. sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį žinojo apie teismo nutartį, kuria jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs. Preliminari sutartis galimai buvo sudaryta dÄl akių, siekiant atlaisvinti turtÄ nuo taikytų apribojimų. Atsakovo atstovas ragino ieÅ¡kovÄ sudaryti susitarimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymo, taÄiau to nepasiekus, manytina, buvo imtasi kitokių bÅ«dų atlaisvinti turtÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatÄ teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavÄs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinÄių atsirasti dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.
CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonÄs paskirtis plaÄiÄ ja prasme â užtikrinti atsakovo galimybÄ ir pirmumo teisÄ reikalauti atlyginti dÄl ieÅ¡kovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turÄtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo įmokÄtos sumos. TaÄiau ta aplinkybÄ, kad teismas pritaikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , teismui nenustaÄius jo taikymui bÅ«tinų pagrindų.
Paprastai teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.             Atsakovas A. A. praÅ¡ymÄ dÄl nuostolių, galimų dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindÄ aplinkybe, kad jis dÄl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalÄdamas įvykdyti preliminariosios sutarties patyrÄ 170 000 Lt nuostolių.
Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo labai svarbiÄ aplinkybÄ, t. y. kad apeliantas preliminariÄ jÄ sutartį sudarÄ po nutarties dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priÄmimo. Tokiu atveju apeliantas negali panaudoti preliminarios sutarties sudarymo fakto, įrodinÄdamas galimus nuostolius, kylanÄius dÄl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Apelianto argumentai, kad jis pagrįstai tikÄjosi, kad laikinosios apsaugos priemonÄs buvo jau panaikintos, vertintini kritiÅ¡kai. AplinkybÄ, kad apskundus teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, apeliantas negavo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo praneÅ¡imo apie atskirųjų skundų iÅ¡siuntimÄ Ä¯ apeliacinÄs instancijos teismÄ , nesudarÄ pagrindo apeliantui manyti, jog pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiraisiais skundais, pasinaikino savo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliantas pripažino, jog tokį praneÅ¡imÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismo vis dÄlto buvo gavÄs 2010 m. spalio 1 d. PažymÄtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2010 m. spalio 22 d., t. y. po to, kai apeliantui tapo žinoma, jog laikinosios apsaugos priemonÄs byloje nÄra panaikintos. Be to, prieÅ¡ sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, apeliantas turÄjo galimybÄ ir privalÄjo pasidomÄti, ar jo turtui dar galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs. Darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, žinojo ar turÄjo žinoti, jog ji gali bÅ«ti neįvykdyta, todÄl galimi nuostoliai dÄl preliminariosios sutarties neįvykdymo nÄra susijÄ su Å¡ioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonÄmis.             Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikÄ proceso teisÄs normas, todÄl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nÄra.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjaiAlgirdas GailiÅ«nas DanutÄ MilaÅ¡ienÄ Vytas Milius