Legislator Case Law & Legislation
d98462c9-aeaf-4fbf-80ce-21d3d74be9ce AI generated

Appeal dismissed; mere seizure of assets does not automatically justify security for potential damages.

Case Number d98462c9-aeaf-4fbf-80ce-21d3d74be9ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the defendant's appeal against the first-instance ruling to apply security for potential damages. The defendant argued that costs incurred from failing to perform a preliminary contract due to asset seizure should be compensated, claiming the seizure order was effectively nullified by a later appeal. The court rejected this, noting that the seizure order remained valid and that the defendant knew or should have known the risk when signing the contract after learning of the seizure's validity. Consequently, the court held that the mere application of seizure measures does not automatically create a basis for awarding security for potential damages without specific proof of objective risk.

Legislator headnote

AI generated

CPK 334 str. 2 d. 1 p.; CPK 337 str. 1 p. The mere application of provisional security measures does not automatically establish a basis for applying security for potential damages; specific grounds regarding the objective risk of damages must be proven.

Keywords

AI generated
provisional security measures security for potential damages preliminary contract performance asset seizure civil procedure code potential damages contractual risk

Cited Legislation

AI generated
CPK 334 str. 2 d. 1 p.
CPK 337 str. 1 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2-1421/2011             Procesinio sprendimo kategorija:             110.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ civilinėje byloje Nr. 2-221-262/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ ieÅ¡kinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 730 000 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams priklausantį 730 000 Lt vertės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, o nesant Å¡io turto ar jo esant nepakankamai – lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti. Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti atsakovo A.

A. ir trečiųjų asmenų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , sumokant 170 000 Lt į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovų buvo apskųsta dar 2009 m. gruodžio 29 d. Kadangi atsakovas A. A. per protingÄ terminÄ negavo praneÅ¡imo apie atskirojo skundo iÅ¡siuntimÄ apeliacinės instancijos teismui, jis pagrįstai tikėjosi, kad Vilniaus apygardos teismas pasinaikino minėtÄ nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo praneÅ¡imas apie civilinės bylos medžiagos siuntimÄ apeliacinės instancijos teismui pagal atsakovų atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties buvo gautas tik 2010 m. spalio 1 d. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties vykdymo veiksmai buvo pradėti tik 2010 m. gruodžio mėn., nors nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad Vilniaus apygardos teismas galimai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl 2010 m. spalio 22 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo sudaryti su pirkėju J.

S. atsakovui A. A. priklausančio sodo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo neveikimo vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį atsakovo A. A. turtas, konkretizuojant atitinkamus turto objektus, buvo areÅ¡tuotas tik 2010 m. gruodžio mėn. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas A. A. neturi galimybės įvykdyti prievolės – sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kas suponuoja nuostolių atsakovui atsiradimÄ , t. y. atsakovas ne tik praranda galimybę parduoti minėtÄ turtÄ ir gauti 170 000 Lt pajamų, bet ir privalo grÄ Å¾inti pirkėjo sumokėtÄ avansÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovo A. A. praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vieÅ¡o registro tvarkytojui buvo iÅ¡siųsta 2009 m. gruodžio 14 d. 10.15 val. Be to, atsakovas A. A. 2010 m. spalio 1 d. sužinojo, kad atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties iÅ¡siųsti į apeliacinės instancijos teismÄ , t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės liko nepanaikintos.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. A., 2010 m. spalio 22 d. sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, žinojo apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas akcentavo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali bÅ«ti taikomas tik tuomet, kai tokie nuostoliai atsiranda dėl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas A. A. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimų jo nuostolių atsiradimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas A.

A. patyrė ar ateityje patirs nuostolius dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu atsakovas A. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame praÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Papildomai nurodo, kad pasak teismo apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimÄ . Apeliantas nesutinka su Å¡ia teismo pozicija, nes teismui buvo pateikti įrodymai, kurie, apelianto manymu, buvo pakankami teismui įsitikinti, kad atitinkami nuostoliai Å¡ioje situacijoje neabejotinai gali atsirasti.

Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas nebÅ«tinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005). Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir argumentų, praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes 2010 m. spalio 22 d. sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį žinojo apie teismo nutartį, kuria jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Preliminari sutartis galimai buvo sudaryta dėl akių, siekiant atlaisvinti turtÄ nuo taikytų apribojimų. Atsakovo atstovas ragino ieÅ¡kovÄ sudaryti susitarimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymo, tačiau to nepasiekus, manytina, buvo imtasi kitokių bÅ«dų atlaisvinti turtÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatÄ teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiÄ ja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieÅ¡kovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo įmokėtos sumos. Tačiau ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , teismui nenustačius jo taikymui bÅ«tinų pagrindų.

Paprastai teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.             Atsakovas A. A. praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė aplinkybe, kad jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties patyrė 170 000 Lt nuostolių.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo labai svarbiÄ aplinkybę, t. y. kad apeliantas preliminariÄ jÄ sutartį sudarė po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Tokiu atveju apeliantas negali panaudoti preliminarios sutarties sudarymo fakto, įrodinėdamas galimus nuostolius, kylančius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Apelianto argumentai, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo jau panaikintos, vertintini kritiÅ¡kai. Aplinkybė, kad apskundus teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas negavo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo praneÅ¡imo apie atskirųjų skundų iÅ¡siuntimÄ Ä¯ apeliacinės instancijos teismÄ , nesudarė pagrindo apeliantui manyti, jog pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiraisiais skundais, pasinaikino savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pripažino, jog tokį praneÅ¡imÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismo vis dėlto buvo gavęs 2010 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2010 m. spalio 22 d., t. y. po to, kai apeliantui tapo žinoma, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje nėra panaikintos. Be to, prieÅ¡ sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, apeliantas turėjo galimybę ir privalėjo pasidomėti, ar jo turtui dar galioja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog ji gali bÅ«ti neįvykdyta, todėl galimi nuostoliai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo nėra susiję su Å¡ioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.             Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimÄ , tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlgirdas GailiÅ«nas Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius