2018-11-06 Nr. AB-19887-3-62-3-01436-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-749-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01436-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. D. 2018 m. liepos 13 d. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų skyriaus vedėjos 2015 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 20SD-5855-(14./20.55) ir 2016 m. sausio 22 d. raštą Nr. 20SS-1-(14.20.45.); 2) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1 ha ploto žemės sklypo dalį, kurią nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pareiškėjos tėvas J. D., per 20 darbo dienų nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; 3) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 0,59 ha ploto žemės sklypo dalį, kurią nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pareiškėjos senelis J. L., per 20 darbo dienų nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; 4) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1 ha ploto žemės sklypo dalį, kurią iki nacionalizacijos valdė pareiškėjos tėvas J. D., ir 0,59 ha ploto žemės sklypo dalį, kurią nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pareiškėjos senelis J. L., greta pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio 2,53 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), per 20 darbo dienų nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Patikslinusi skundą 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama, kad jai yra 75 metai, ji yra pensininkė, neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai yra sunkiau tinkamai suprasti teisės aktus, kurie reglamentuoja pažeistų teisių gynybos būdus bei tvarką. Mažos pajamos jai neleidžia kiekvienu teisiniu klausimu konsultuotis su kvalifikuotu teisininku. Apie pažeidimus ji suprato tik 2017 metų pabaigoje, kai gavo matininkų kvietimus atvykti į gretimų jos turimiems žemės sklypų kadastrinius matavimus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. D. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55.) ir 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. 20SS-1-(14.20.45.) į pareiškėjos prašymus pateikė atsakymus, kurie jos netenkino, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų skyriaus vedėjos 2015 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 20SD-5855-(14./20.55) ir 2016 m. sausio 22 d. raštą Nr. 20SS-1-(14.20.45.), taip pat įpareigoti atsakovą atlikti iš esmės tuos pačius veiksmus, kuriuos prašė atlikti 2015 m. spalio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui pateiktuose prašymuose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakymų į prašymus pareiškėjai pateikimas laikytinas veiksmu, kuris gali būti ginčijamas teisme ir skundo padavimo administraciniam teismui terminas skaičiuotinas nuo atsakymo gavimo, pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo pareiškėjai dienos.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nenurodė, kada jai buvo įteiktas NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 20SD-5855-(14.20.55.), teismas darė išvadą, jog pareiškėja su minėtu raštu buvo susipažinusi 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. jos pakartotinio kreipimosi į atsakovą metu, o apie ginčijamą atsakovo 2016 m. sausio 22 d. raštą Nr. 20SS-1-(14.20.45.) jai buvo žinoma jau 2017 m., tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2018 m. liepos 11 d.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės (senyvas amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas, mažos pajamos) nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad savo teiginių dėl prastos finansinės būklės pareiškėją nepagrindė jokiais įrodymais, o teisinių žinių neturėjimas, nesupratimas pats savaime negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jos valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą.

III. Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir jos skundą priimti.

Pareiškėja pažymi, kad dar iki NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų skyriaus vedėjos 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 20SD-5855-(14./20.55) ir 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 20SS-1-(14.20.45.) surašymo savo pažeistas teises kreipdamasi į teismą bandė ginti pati, tačiau tinkamai parengti skundų nesugebėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėja kreipėsi tik 2018 m. liepos 11 d.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų skyriaus vedėjos 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 20SD-5855-(14./20.55) ir 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 20SS-1-(14.20.45.) surašymo buvo procesiškai aktyvi – teikė teismui pačios surašytą bei patikslintą skundus, o teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, kreipėsi į advokatą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai visus jos reikalavimus sutapatino su Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijų skyriaus vedėjos 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 20SD-5855-(14./20.55) ir 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 20SS-1-(14.20.45.) ginčijimu. Pareiškėja skunde prašė ne tik panaikinti minėtus raštus, bet ir įpareigoti atsakovą atlikti nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę atkūrimo veiksmus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro aplinkybių, patvirtinančių termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, nustatymas ir jų reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Viena esminių tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra skundo pateikimas per įstatymo nustatytus terminus. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos skundo pateikimo teismui terminas skaičiuotinas nuo jos ginčijamų NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 20SD-5855-(14.20.55.) ir 2016 m. sausio 22 d. rašto Nr. 20SS-1-(14.20.45.) gavimo ir / ar sužinojimo apie jų turinį dienos. Ginčijamais raštais, be kita ko, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus dėl papildomų žemės sklypų suformavimo, t. y. buvo atsisakyta atlikti veiksmus, kuriuos savo skundu ji prašo teismą įpareigoti atsakovą atlikti, todėl šie skundo reikalavimai yra neatsiejami nuo prašymų panaikinti minėtus raštus, jiems pareikšti teisme terminai skaičiuotini nuo to paties momento. Pareiškėja neginčija teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, kad apie skundžiamus atsakovo raštus, o tuo pačiu ir atsisakymą atlikti veiksmus, ji žinojo 2015 m. pabaigoje ir 2017 metais. Akivaizdu, kad, pateikdama teismui skundą 2018 m. liepos 13 d., pareiškėja buvo praleidusi įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. <...> Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-152/2011, kt.).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių ji praleido terminą skundui pateikti – yra pensinio amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, jai sunkiau suprasti teisės aktus, gauna mažas pajamas, tai riboja jos galimybes kiekvienu atveju konsultuotis su teisininkais. Papildomai nurodė, kad ji savarankiškai buvo parengusi skundus Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 17 d. (b. l. 65–70), teismui nustačius skundų trūkumus, kreipėsi į advokatą, taigi buvo pakankamai rūpestinga.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytų termino praleidimo aplinkybių (amžius, išsilavinimas, pajamos), pažymi, kad jos yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačios pareiškėjos situacijos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimi pripažįstamos aplinkybės, kurios objektyviai nulemia termino praleidimą, yra reikšmingos individualiai pareiškėjui konkrečiu atveju. Pareiškėja nėra pateikusi į bylą jokių duomenų nei apie savo sunkią turtinę padėtį, nei apie išsilavinimą, nei apie sveikatos būklę, kurie patvirtintų objektyvių priežasčių skundui per įstatymo nustatytą terminą pateikti egzistavimą. Jos papildomai nurodomos aplinkybės, kad ji pati rengė skundus teismui, ir tik vėliau kreipėsi advokato pagalbos, tik patvirtina teismo išvadas, kad termino praleidimą nulėmė ne kokios nors objektyvios priežastys, bet jos pačios subjektyviai pasirinktas elgesio būdas.

Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų atskirajam skundui tenkinti, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė