d980bfc3-1130-431d-9bd9-5c2ea8cc2e12 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-5422-819/2018Proceso Nr. 2-68-3-00467-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir,sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. Å .-A., jos atstovui advokatui Linui Blažulioniui, atsakovams G. R., A. R., jų atstovei advokatei Žanetai Å lyžiÅ«tei,trečiajam asmeniui I. G., jos atstovei advokatei Ievai Kubilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

Š.-A. ieškinį atsakovams G. R. ir A. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje dalyvauja I. G..Teisėja nustatė: ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus šias patalpas perduoti ieškovei per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad 2017 m. spalio 5 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 5375 pagrindu ieÅ¡kovė kartu su seserimi I. G. lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ (toliau – Namas) adresu (duomenys neskelbtini). Name faktiÅ¡kai gyvena ieÅ¡kovė. I. G. gyvena Ignalinoje. Name esančios patalpos nėra atidalintos, taip pat nėra nustatyta naudojimosi Namu tvarka. 2017 m. spalio 15 d. apie 15 val. ieÅ¡kovė per langÄ pastebėjo, kad aptvertame Namo kieme vaikÅ¡to ir rÅ«ko nepažįstamas vyras.

Išėjusi paklausti, kas jis toks ir kÄ Äia daro, pastarasis pareiÅ¡kė, kad jis yra ieÅ¡kovės kaimynas ir kur nori ten vaikÅ¡to. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino vyrui, jog tai privati nuosavybė ir jis vaikščioti Namo kieme negali, į kÄ pastarasis nusiÅ¡aipė ir paÅ¡iepiančiai paklausė, ar ieÅ¡kovė turinti daug pinigų bylinėtis, nes jis yra teisininkas. Tuomet vyras demonstratyviai Namo kieme numetė nuorÅ«kÄ ant žolės, eidamas paėmė lauke stovėjusį dubenį su lietaus vandeniu, apipylė ieÅ¡kovę nuo galvos iki kojų ir nuėjo.

Apie įvykį ieÅ¡kovė pranešė policijai, o iÅ¡ sesers I. G. sužinojo, kad ieÅ¡kovei esant iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, apie 2017 m. rugsėjo vidurį, sesuo į NamÄ be ieÅ¡kovės kaip bendrasavininkės žinios įleido gyventi atsakovus. Atsakovai gyvena name dviese, vaikų neturi, jokia sutartis dėl teisės apsigyventi name su jais sudaryta nebuvo, sutikimo dėl Namo ar jo dalies nuomos ar panaudos ieÅ¡kovė nedavė. Nesutikdama su tokiais veiksmais, ieÅ¡kovė paprašė atsakovų per protingÄ terminÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ Namo su visais jiems priklausančiais daiktais.

Atsakovai šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ignoravo, Namo neatlaisvino. IeÅ¡kovei vėliau pakartotinai kreipusis į atsakovus, pastarieji atsisakė leistis į bet kokias derybas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodo, kad be ieÅ¡kovės sutikimo atsakovai Name apgyvendino katę. Tuo tarpu Name gyvena ieÅ¡kovės neįgali, serganti dukra, kuri katėms yra alergiÅ¡ka. Be to, atsakovai nesirÅ«pina turtu ir jo saugumu: degina atvirÄ ugnį prie pat Namo, kuris yra medinis, deginamÄ ugnį palieka be priežiÅ«ros, į NamÄ kviečia svetimus žmones, sÄ moningai palieka neuždarytus kiemo vartus, sistemingai, sÄ moningai užstatinėja atsakovams priklausančiais automobiliais iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ kiemo. 2017 m. pabaigoje ieÅ¡kovė taip pat pastebėjo, kad be jos žinios iÅ¡ Namo yra iÅ¡neÅ¡ti ir kieme ant sniego sustatyti ieÅ¡kovei priklausantys baldai. 2018 m. sausio 4 d.

į Namo kiemÄ atvyko mikroautobusas su nematytais žmonėmis, kurie įvažiavę į kiemÄ , atsirakinę garaÅ¾Ä , pasikrovė galimai atsakovams priklausančius daiktus. Apie susidariusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovė informavo seserį I. G., tačiau ji spręsti atsakovų iÅ¡keldinimo klausimÄ atsisakė, nurodydama, kad ½ Namo yra jos nuosavybė. Todėl ieÅ¡kovė teikia šį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, 4.78 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, kurioje iÅ¡dėstyta minėtų teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsniu, 6.612 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003).

Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra dvibutis, turi atskirus įvažiavimus į kiemÄ , atskirus įėjimus į NamÄ , atskirus elektros, vandens įvadus. Taigi, pagal faktÄ tai yra du atskiri turto vienetai. Atsakovų žiniomis, Namo bendrasavininkės ieÅ¡kovė ir I. G. yra sudarę žodinį susitarimÄ dėl turto pasidalinimo ir atsakovai naudojasi bÅ«tent ta dalimi, kuri priklauso I.

G.. Aplinkybė, kad nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka, turtas nėra atidalintas yra tik laiko klausimas, nes I. G. pageidauja, kad teisiÅ¡kai bÅ«tų įgyvendintas atidalijimas, dėl kurio ji yra sutarusi su ieÅ¡kove po palikimo priėmimo 2017 m. spalio 10 d. Atsakovai paaiÅ¡kina, kad jie įsikraustė į Namo butÄ Nr. 2 po to, kai I. G. jau buvo įgijusi nuosavybę, apytiksliai nuo 2017 m. spalio mėnesio. Tarp atsakovų ir I. G. yra susiformavę draugiÅ¡ki pasitikėjimo santykiai, jie butÄ prižiÅ«ri ir naudojasi juo, apmoka komunalinius mokesčius, veikdami pagal I.

G. iÅ¡duotÄ 2017 m. lapkričio 14 d. notarinį įgaliojimÄ . Iki paveldėjimo santykių atsiradimo Namo savininke buvo ieÅ¡kovės ir I. G. mama, kuri šį turtÄ po mirties paliko dukterims per pusę. I. G. prieÅ¡ kelis metus iniciavo kreipimÄ si į teismÄ dėl mamos pripažinimo neveiksnia ir pasiÅ«lė paskirti turto administratore ieÅ¡kovę. Teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino. IeÅ¡kovė, veikdama kaip turto administratorė, pati buvo iÅ¡nuomojusi butÄ Nr. 2 Name, o pati gyveno bute Nr.

1. Tai įrodo, kad realiai turtas susideda iš savarankiškų ir atskirų dviejų turto vienetų, kas fiziškai ieškovei netrukdo naudotis butu Nr.

1. I. G. 2017 m. rugsėjo mėnesį pradėjo disponuoti butu Nr. 2, nes bendraturtės sutarė kaip bus naudojamasi Namu (traukė burtus), ko pasėkoje ieškovė naudojasi butu Nr. 1, o I. G. – butu Nr.

2. Atsižvelgiant į tai, I. G. nuomos santykius dėl buto Nr. 2 su buvusiais nuomininkais nutraukė ir tai padarė su ieÅ¡kovės žinia, jai dalyvaujant. IeÅ¡kovė niekada, nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesiÅ«lė ir nereikalavo atsakovų iÅ¡sikraustyti iÅ¡ buto Nr. 2, nes ji puikiai supranta, kad jokių teisių į šį butÄ ji neturi. VisÄ laikÄ , kol atsakovai naudojosi butu Nr. 2, ieÅ¡kovė elgėsi nemandagiai, negerbė atsakovų privatumo, daug kartų mėgino įvelti į konfliktines situacijas, provokavo, su tikslu pasitelkti valstybines institucijas.

IeÅ¡kovė pati nesirÅ«pina bendro naudojimo objektų priežiÅ«ra, neprisideda prie jų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Pavyzdžiui, trÅ«kus vandentiekiui ir nutrÅ«kus vandens tiekimui į NamÄ , atsakovai organizavo avarijos likvidavimÄ , prie ko iÅ¡laidų ieÅ¡kovė neprisidėjo.Atsiliepime atsakovai taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovams buvo netikėtas, jame ieÅ¡kovė iÅ¡dėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes arba jas nuslėpė. IeÅ¡kovė, bÅ«dama iÅ¡silavinusi moteris, turinti magistro laipsnį, vedanti seminarus vaikų žindymo tematika, bÅ«dama vieÅ¡osios įstaigos „Pradžių pradžia“ vadove, dirbanti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, yra daugiau nei vidutiniÅ¡kai rÅ«pestinga ir atidi, todėl teikdama šį ieÅ¡kinį nėra sÄ Å¾iningai suklydusi.

Ji sÄ moningai, žinodama faktines aplinkybes, bando įbauginti atsakovus. Todėl atsakovai praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 1000 Eur baudÄ dėl nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡to nepagrįsto ieÅ¡kinio. Trečiasis asmuo I. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovės pateiktu ieÅ¡kiniu taip pat nesutinka, palaiko atsakovų praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo. Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė yra jos sesuo, o jos abi yra turto, kurį paliko mama, paveldėtojos. PrieÅ¡ kelis metus pradėjo prastėti mamos sveikata, todėl I.

G. iniciavo teisme bylÄ dėl mamos pripažinimo neveiksnia. Teisme I. G. pasiÅ«lė mamos turto administratore paskirti ieÅ¡kovę, nes ji gyveno Vilniuje. I. G. teigimu, tai buvo klaidingas sprendimas, nes jos sesuo ne tik apsigyveno mamos dvibutyje name, bet ir pasijuto jo Å¡eimininke. Sesuo įsikraustė į butÄ Nr. 1, o butas Nr. 2 buvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovės surastam nuomininkui. Pačioje sutartyje, kurį rengė ir derino ieÅ¡kovė, buvo nurodyta, kad iÅ¡nuomojamas butas Nr. 2 su atskiru vonios kambariu, virtuve.

Taip pat nurodyta, kad bute yra atskiri elektros energijos, dujų, vandens skaitikliai, o komunalinius mokesčius pagal faktÄ moka nuomininkai. Pažymi, kad Namas iÅ¡ deÅ¡inės ir kairės turi du atskirus įvažiavimus automobiliams, butų gyventojai naudojasi vidiniame kieme esančiais atskirais įėjimais į butus. Todėl fiziÅ¡kai butų gyventojai gali mėnesių mėnesiais net nematyti vienas kito dėl visiÅ¡kai atskirų erdvių, inžinerinių tinklų. PaaiÅ¡kina, kad mirus mamai, I. G. ir ieÅ¡kovė draugiÅ¡kai aptarė ir pasidalino kilnojamÄ jį turtÄ , o dėl Namo butų nusprendė traukti burtus.

IeÅ¡kovė iÅ¡traukė butÄ Nr. 1, o I. G. – butÄ Nr.

2. Po burtų traukimo ji užsiminė, kad norėjo iÅ¡traukti butÄ Nr.

2. Tada ji iÅ¡ karto pasiÅ«lė I. G. susipažinti su buto Nr. 2 nuomininkais. Buto Nr. 2 nuomininkams ieÅ¡kovė I. G. pristatė kaip naujÄ buto Å¡eimininkę, nurodydama, kad visus reikalus dėl Å¡io buto tvarkytų su ja. IeÅ¡kovė kaip mamos turto administratorė buvo sudariusi nuomos sutartį su Å¡iais nuomininkais nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. rugsėjo. Atsiliepime I. G. paaiÅ¡kina, kad tuo metu I. G. draugai atsakovai ieÅ¡kojo gyvenamojo ploto, todėl ji informavo nuomininkus iÅ¡ anksto, kad nuomos sutarties ji nepratęs, o ieÅ¡kovei pasakė, kad į butÄ ateis gyventi jos draugai.

IeÅ¡kovė pasidomėjo, ar jie turi vaikų, kokio amžiaus, vėliau paklausė, kÄ jie veikia. I. G. nurodė, kad jis yra teisininkas, kad turės katę. Po burtų traukimo ieÅ¡kovė remontavo butÄ Nr. 1 pagal savo poreikius, remonto su atsakove nederino, kas tik liudija, kad ieÅ¡kovė susitaikė su burtų traukimo rezultatais, nusistovėjusia tvarka dėl namo pasidalinimo. Pažymi, kad įteisinant Namo paveldėjimÄ pas notarė I. G. ir ieÅ¡kovė norėjo iÅ¡ karto pasidalinti NamÄ , nustatant naudojimosi juo tvarkÄ , bet notarė paaiÅ¡kino, kad tai galės atlikti tik po nuosavybės įteisinimo.

Tai atlikti trečiasis asmuo nurodo ketinantis artimiausiu metu. Atsiliepime trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė yra sunkiai sugyvenamo charakterio, priekabi, pretenzinga, anksčiau gyvenantys asmenys ilgai negalėdavo Å¡alia gyventi, nes ji viskÄ kontroliavo, kiÅ¡davosi į jų privatumÄ . Ji pati yra neįgali, jai nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis, gyvena Ignalinoje. Todėl žinodama ieÅ¡kovės charakterį ji nusprendė, kad jos turto dalimi rÅ«pinsis bei moraliai gins atsakovai. Ji jais pasitiki, todėl parašė notarinį įgaliojimÄ .

Visus turto naudojimo klausimus ji su atsakovais aptaria žodžiu, o atvykusi į Vilnių apsigyvena buto Nr. 2 mansardoje. Atsakovai į butÄ Nr. 2 įsikraustė I. G. sutikimu, pasibaigus ankstesnių nuomininkų nuomos sutarčiai. Tuo metu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į užsienį. Grįžusi ji ėmė priekaiÅ¡tauti dėl buto Nr. 2 suteikimo naudotis atsakovams, nurodė, kad apie tai I. G. jai nieko nesakė, aiÅ¡kino, jog ji turi pirmumo teisę nuomotis butÄ , siÅ«lė jį iÅ¡pirkti. I. G. nurodo buvusi Å¡okiruota, bandė priminti, kad informavo ieÅ¡kovę, kad žmonės gyvena, bet ieÅ¡kovė nurodė, kad nieko neatsimena ir pareikalavo, kad jie iÅ¡sikraustytų iki 2017 m. gruodžio 31 d.

PrieÅ¡ terminÄ ieÅ¡kovė jos pasiteiravo dėl iÅ¡sikraustymo, į kÄ I. G. jai nurodė, kad jie gyvena jos dalyje. Tuomet ieÅ¡kovė pagrasino besikreipsianti į teismÄ . IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad jos ir I. G. mama mirė (duomenys neskelbtini), jos abi pagal įstatymÄ lygiomis dalimis paveldėjo mamos turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžių jos sesuo I. G. buvo suinteresuota viso Namo pardavimu, todėl kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama iÅ¡reikÅ¡ti jos sutikimÄ dėl viso Namo pardavimo.

IeÅ¡kovės teigimu, I. G. iÅ¡reiÅ¡kė baimę, kad ieÅ¡kovė gali nesutikti dėl viso Namo pardavimo, dėl ko Namo nebÅ«tų galimybės parduoti už maksimaliÄ kainÄ . Kadangi ieÅ¡kovė 2017 m. birželio mėnesį pardavė jai priklausiusį butÄ , kuriame gyveno, ji paprašė sesers sutikimo bent jau peržiemoti Name, kad ieÅ¡kovė galėtų susirasti kitÄ bÅ«stÄ , jį susiremontuoti, o po to galėtų parduoti visÄ NamÄ iÅ¡ karto. Sesuo su tuo sutiko. Kadangi sesuo neplanavo naudotis Namu, jokia naudojimosi Namu tvarka nebuvo nustatyta.

Dar esant gyvai mamai ieÅ¡kovė, bÅ«dama mamos turto administratore, siekdama turėti lėšų Namui iÅ¡laikyti, nutarė suremontuoti dalį patalpų Name ir jas iÅ¡nuomoti, tokiu bÅ«du gauti pajamų Namo iÅ¡laikymui (Namas senas, medinis, reikalaujantis priežiÅ«ros). Todėl buvo sudaryta patalpų Name nuomos sutartis su M. P.. Mamai mirus, ieÅ¡kovė pasakė seseriai, kad jai vienai sunku tvarkyti ir prižiÅ«rėti NamÄ bei paprašė sesers taip pat prisiimti atsakomybę už Namo priežiÅ«rÄ .

Rugsėjo mėnesį turėjo baigtis patalpų Name nuomos sutartis su M. P.. Tuo metu ieÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, o atvykusi Name rado atsakovus. Sesuo nurodė, kad ji buvo sakiusi jai, kad į patalpas Name įsikels nauji nuomininkai, tačiau jokio sutarimo su seserimi tuo klausimu, ieÅ¡kovės teigimu, nebuvo. Jos nebuvo aptarusios kokiomis teisėmis Å¡ie asmenys įsikels į NamÄ , kokios bus jų atsakomybės ribos, tam nebuvo ir poreikio, nes sesuo visÄ laikÄ laikėsi pozicijos parduoti NamÄ , o palikimÄ (pinigus) dalinti po Namo pardavimo lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovė atsakovams iÅ¡ karto aiÅ¡kiai pasakė, kad jie neturi teisės čia bÅ«ti, nes tai bendra nuosavybė. Tai buvo žinoma ir seseriai, nes notarė tai joms buvo iÅ¡aiÅ¡kinusi. Dėl atsakovų ieÅ¡kovė kalbėjosi su seserimi, kuri jai nurodė, kad jai nereikia žinoti kokiu pagrindu jie gyvena Namo patalpose ir kas jie tokie, taip pat ji nurodė, kad jie gerai jai moka, dėl ko jai pasidengia dviejų butų Vilniuje nuomos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė, įvertinusi tai, kad seseriai reikalingi pinigai, kaip alternatyvÄ pasiÅ«lė pati iÅ¡sinuomoti Namo pusę iÅ¡ jos, mokėdama jai atitinkamÄ nuomos mokestį, arba jos Namo dalį iÅ¡pirkti.

Sesuo ieÅ¡kovei sakė, kad ji pagalvos apie pasiÅ«lymÄ , po ko ieÅ¡kovė iÅ¡važiavo keturioms savaitėms į užsienį. Grįžus ieÅ¡kovei, sesuo nurodė, kad savo sprendimo ji nekeis, atsakovai Name gyvens ir gyvens tris metus. Tada ieÅ¡kovė informavo seserį apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iki Å¡iol Namo patalpose, kuriose gyvena atsakovai, yra ieÅ¡kovei priklausantys daiktai, dalis daiktų buvo iÅ¡mesta atsakovų į laukÄ . Atsakovai užima ne 50 proc.

Namo, nes Name nėra simetrijos pagal plotÄ , dalis patalpų neinventorizuota, dalis patalpų neįteisinta, Namo pusių vertė skirtinga, nes vienos patalpos Name suremontuotos, kitos ne. Ä® NamÄ yra trys įėjimai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad namas yra padalintas. IeÅ¡kovė naudojasi patalpomis 1-(2-9), o nepatenka į patalpas 1-1, 2-(2-7). Mansarda virÅ¡ jos naudojamų patalpų yra inventorizuota, virÅ¡ atsakovų naudojamų patalpų – neinventorizuota. Nuomininkas M. P. naudojosi dalimi patalpų Name, kuriomis naudojasi Å¡iandien atsakovai.

Tai patalpos 2-2, 2-3, 2-4, 2-7, 2-6a. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pati supažindino M. P. su trečiuoju asmeniu, pristatydama jÄ kaip dar vienÄ namo Å¡eimininkę bei paaiÅ¡kino, kad nuomos mokestį jis turi mokėti jai. RaÅ¡tu jokių santykių po palikimo priėmimo ieÅ¡kovė su seserimi neįformino, žodžiu pasidalino tik tam tikrus mamos daiktus, pvz., kėdes, be to, žodžiu ieÅ¡kovė paprašė prisidėti seserį prie Namo iÅ¡laikymo. FaktiÅ¡kai prie namo iÅ¡laikymo sesuo neprisidėjo.

IeÅ¡kovė neneigė buvus susiraÅ¡inėjimÄ su seserimi per socialinį tinklÄ facebook, tačiau ji visuomet laukė kol jos galutinai apspręs Namo likimÄ (pardavimÄ ), jokio sutikimo dėl naudojimosi Namu tvarkos ji neiÅ¡reiÅ¡kė. IeÅ¡kovė nurodė turinti raktÄ nuo atsakovų naudojamos Namo dalies, jeigu spynos nėra pakeistos, tačiau patekimas į jas yra ribotas (ji negali nesuderinusi su atsakovais patekti į patalpas). Ar I. G. turi raktus ji nežino, taip pat nežino, ar I. G. bandė kada nors patekti į jos naudojamas patalpas Name.

PaaiÅ¡kino, kad ji niekuomet nedraudė I. G. naudotis Namu ar jo dalimi, I. G. pati niekuomet neprašė naudotis kitomis Namo patalpomis. PaaiÅ¡kino, kad Name yra po du skaitliukus elektros, dujų, vandens, tačiau įvadas į namÄ Â tiek elektros, tiek dujų, tiek vandens yra vienas.Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko su ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad ji su vyru atsikraustė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. IeÅ¡kovės sÅ«nus padėjo atsakovams į patalpas susineÅ¡ti daiktus, iÅ¡ jo veiksmų nesimatė, kad jis nežino, jog atsakovai įsikelti į patalpas Name neturi teisės. Kad ieÅ¡kovė yra nepatenkinta jų buvimu, atsakovei buvo žinoma, tačiau jai nebuvo žinoma, kad jie yra nepageidaujami tose patalpose.

IeÅ¡kovė 2017 m. spalio mėn. pradžioje atėjo pasiteirauti, kÄ atsakovai veikia Namo patalpose, paprašė nuomos sutarties, į kÄ atsakovė nurodė, kad tokios informacijos reikia teirautis jos vyro. Daugiau tuo metu atsakovė su ieÅ¡kove kalbėjosi dėl baldų. Ä® atsakovų naudojamas patalpas Name dėl baldų ieÅ¡kovė buvo atėjusi ne vienÄ kartÄ , o kelis kartus, tam atsakovė sudarę visas sÄ lygas. Tiesa, atsakovė prašė suderinti atvykimo laikÄ , tačiau todėl, kad atsakovai yra dirbantys asmenys.

Atsakovai su trečiuoju asmeniu yra geri draugai, jie rÅ«pinasi Namu, tai daro pagal įgaliojimÄ . TÄ liudija ir tai, kad atsakovai ėmėsi veiksmų dėl avarijos likvidavimo name (duomenys neskelbtini), ko daryti ieÅ¡kovė nesutiko, siekė, jog vandens tiekimas į NamÄ nebÅ«tų atnaujintas. Dėl įsikėlimo į patalpas Name su trečiuoju asmeniu tarėsi atsakovės vyras, ne atsakovė. Toks susitarimas buvo įtvirtintas žodžiu, be to, trečiasis asmuo iÅ¡davė atsakovams įgaliojimus. Su trečiuoju asmeniu atsakovai sutarė, kad naudosis Namo puse, įvardinta kaip butas Nr.

2. Ä®sikeldama į NamÄ atsakovė nesidomėjo, ar yra nustatyta naudojimosi Namu tvarka. Pasakyti, kokio ploto patalpomis naudojasi Name atsakovai, atsakovė negalėjo nurodyti, nurodė, kad naudojasi patalpomis Name, plane pažymėtomis 2-(1-7), taip pat virÅ¡ jų esančia mansarda. Patalpomis atsakovai naudojasi neatlygintinai. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. pabaigoje ieÅ¡kovė yra jai nurodžiusi, kad atsakovai čia tikrai nebegyvens. IeÅ¡kovė jiems nėra davusi nei sutikimo, nei nesutikimo apsigyventi Name. IÅ¡kraustant ieÅ¡kovės baldus iÅ¡ patalpų Name atsakovė nedalyvavo, dėl to informacijÄ gali suteikti atsakovas.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ Â procesinėmis teisėmis. Posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime nurodytas, taip pat atsakovės iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, taip pat nurodė, kad atsakovus ir trečiÄ jį asmenį Å¡iuo metu saisto turto patikėjimo teisiniai santykiai. Jo iÅ¡samÅ«s pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pažeidžia jos teises, nes ji yra taip pat Namo bendrasavininkė ir pageidauja savo dalį suteikti naudotis atsakovams, kurie rÅ«pinasi jos Namo dalimi. PaaiÅ¡kino, kad su seserimi po motinos mirties, kaip ir nurodė ieÅ¡kovė, buvo pokalbis dėl atsakomybės už NamÄ pasidalinimo, dėl ko abi seserys ant lapelių užrašė butus Nr. 1 ir Nr. 2 bei traukė burtus, kuri Namo pusė kuriai atiteks. Ji iÅ¡traukė butÄ Nr. 2, į kÄ sesuo pasakė, kad ji pageidavo iÅ¡traukti butÄ Nr.

2. Tada sesuo supažindino jÄ su nuomininku M. P. ir pristatė jÄ kaip patalpų savininkę. Ji iÅ¡ karto žinojo, kad nuomos sutarties su M. P. ji nepratęsinės, iÅ¡ pradžių ji ketino patalpas suteikti naudotis sÅ«nui, vėliau nusprendė suteikti atsakovams. Burtus jos traukė 2017 m. gegužės-birželio mėn., tuo pat metu ji ir buvo supažindinta su M. P.. Trečiasis asmuo nurodė, kad ji iÅ¡ tikrųjų buvo suinteresuota Namo pardavimu tuo metu, bet sesuo elgėsi prieÅ¡ingai – ji remontavo patalpas Name, kas trečiajam asmeniui kėlė rÅ«pestį.

IÅ¡laidų už šį Namo patalpų remontÄ ji trečiojo asmens neprašė atlyginti, sakė, kad tai jos patogumui. Poreikis pardavinėti NamÄ I. G. dingo tuo metu, kai trečiasis asmuo sužinojo, jog mama paliko ir pinigų. Kada jai paaiÅ¡kėjo Å¡i aplinkybė, trečiasis asmuo nurodyti negalėjo, vėliau pasakė, kad į šį klausimÄ neatsakys. Pažymėjo, kad raÅ¡ant praÅ¡ymus dėl turto paveldėjimo notarė trečiajam asmeniui ir ieÅ¡kovei nurodė, kad nustatyti naudojimosi Namu tvarkÄ Å¡iuo metu netikslinga, tai jos daryti galės po to, kai bus iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, tuo labiau, kad ne visos patalpos Name yra sutvarkytos.

I. G. nurodė, kad Namo pusių iÅ¡planavimas yra tapatus, ji negali nurodyti, ar jų plotas tas pats, ploto ji neskaičiavo. PaaiÅ¡kino, kad apie įsikėlimÄ atsakovų į NamÄ ji ieÅ¡kovę informavo anksčiau žodžiu, dar prieÅ¡ tokiÄ informacijÄ nurodant socialiniame tinkle facebook. Vėliau pati ieÅ¡kovė jos dar kartÄ perklausė, kas tiksliai įsikels į NamÄ , kÄ ji suprato, kaip ieÅ¡kovės žinojimÄ apie patalpų Name iÅ¡nuomojimÄ tretiesiems asmenims. Jos teigimu, susiraÅ¡inėjimas, ketinimas iÅ¡sikraustyti baldus liudija, jog ieÅ¡kovė sutiko dėl Å¡ių asmenų įsikėlimo į patalpas Name.

Tik grįžus iÅ¡ užsienio ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad apie tokiÄ nuomÄ ji nieko nežino. Tuo metu ieÅ¡kovė ir siÅ«lė trečiajam asmeniui pati iÅ¡sinuomoti patalpas Name iÅ¡ trečiojo asmens ar jas iÅ¡pirkti, dėl ko I. G. nesutiko. Nuomos mokestį iÅ¡ M. P. I. G. gavo 2-3 mėnesius, paskutinį mėnesį nuomos mokesčio jis nemokėjo, nes buvo užskaitytas depozitas. Atsakovai yra asmeniniai I. G. draugai, jai labai svarbu dėl santykių su ieÅ¡kove konfliktiÅ¡kumo, kad jie gyventų tame Name.

Dėl įgaliojimų iÅ¡davimo į notarÄ ji kreipėsi pati, antrÄ kartÄ dėl to, kad nebuvo tiksliai įforminta įgaliojimų apimtis. Pretenzijas dėl atsakovų įkeldinimo į patalpas Name ieÅ¡kovė I. G. pareiÅ¡kė maždaug 2 savaičių bėgyje po jų įsikėlimo į patalpas, grįžusi iÅ¡ užsienio. IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį 2017 m. spalio 5 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 6375 pagrindu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (tvora, Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip vieno buto pastatas, kurio bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. Jo kadastriniai matavimai yra fiksuoti 1996 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registre nėra žymų dėl naudojimosi tvarkos Namu nustatymo fakto. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad į Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ Namo plotÄ nėra įskaičiuotos 1996 m. lapkričio 11 d. kadastriniuose matavimuose nurodytos (duomenys neskelbtini) kv. m mansardos patalpos, į kurias nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – Žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaitos Nr. A-17-05-29-VIR150, nustatyta, kad be Å¡ių (duomenys neskelbtini) kv. m ploto mansardos patalpų, Namo mansardoje yra įrengtų ir kitų patalpų, kurių kadastriniai matavimai iki Å¡iol nėra atlikti, jos nei Nekilnojamojo turto kadastre, nei Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad iki ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui tampant minėto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkėms Å¡is turtas buvo valdomas jų motinos E. N. J. nuosavybės teise.

E. N. J. mirus (duomenys neskelbtini), šį jos turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo lygiomis dalimis pagal įstatymÄ (CPK 179 str. 3 d.). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-33373-820/2015, E. N. J. buvo pripažinta neveiksnia, o 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-35837-820/2015, E. N. J. buvo nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta ieÅ¡kovė (CPK 179 str. 3 d.).

IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad E. N. J. iki mirties pati gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. ieÅ¡kovė, veikdama kaip E. N. J. globėja ir turto administratorė, E. N. J. vardu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 32-2-2016 su M. P.. Å ioje sutartyje Å¡alys nurodė, kad ja nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai ribotoje apimtyje naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te dviem kambariais, vonios-tualeto kambariu, virtuve, naudotis bei prižiÅ«rėti dalį kiemo ir garaÅ¾Ä , o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (sutarties 1.1 p.).

IeÅ¡kovė, teikdama paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad M. P. Å¡ia sutartimi buvo iÅ¡nuomotas ne butas, o konkrečios patalpos Name, plane pažymėtos indeksais 2-2 (virtuvė), 2-7 (tualetas-vonia), 2-3 (kambarys), 2-4 (kambarys). Vertindamas Å¡iuos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kurie visiÅ¡kai sutampa su 2016 m. rugsėjo 20 d. gyvenamųjų patalpos nuomos sutarties Nr. 32-2-2016 nuostatomis (sutarties 1.1, 3.3 p.), teismas atmeta kaip nepagrįstus liudytojo M. P. parodymus, kad jam Å¡ia sutartimi buvo suteiktos naudotis didesnės apimties patalpos Name, įskaitant patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-5, 2-6, neinventorizuotÄ mansardÄ .

Tokie parodymai prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai, o vien M. P. teigimas, kad jis faktiÅ¡kai turėjo galimybę iÅ¡ jam iÅ¡nuomotų patalpų patekti į kitas patalpas Name nei nurodytos sutartyje, tuo naudojosi ir sandėliavo jose tam tikrus daiktus, nesudaro pagrindo Sutartį, taip pat ieÅ¡kovės, veikusios E. N. J. vardu, valiÄ aiÅ¡kinti kitaip, nei joje yra nurodyta. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Å¡ia Sutartimi joje nurodytos patalpos Name M. P. buvo suteiktos naudotis nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., paliekant nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus sutarties terminui pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį (sutarties 1.4, 6.4 p.).

IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, Testamento registro duomenų nustatyta, kad mirus E. N. J. ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo notarui pateikė 2017 m. sausio 17 d. (CPK 179 str. 3 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas į E. N. J. palikimÄ , bÅ«tent, turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui buvo iÅ¡duotas tik 2017 m. spalio 5 d. Tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė po mamos E. N. J. mirties, dar iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo 2017 m. spalio 5 d., svarsčiusios pirmiausia galimybę parduoti NamÄ ir kitÄ turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

TokiÄ tiek ieÅ¡kovės, tiek trečiojo asmens valiÄ liudija ir į bylÄ pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atlikta žemės sklypo su pastatais vertinimo ataskaita Nr. A-17-05-29-VIR150 (toliau – Ataskaita). Pagal Ataskaitoje nurodytus duomenis jos užsakovas buvo ieÅ¡kovė, o vertinimo tikslas – turto adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymas turto nuosavybės teisės perleidimo tikslu. Nors pagal Ataskaitoje nurodytus duomenis turtas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai buvo apžiÅ«rėtas 2017 m. gegužės 29 d., o Ataskaita suraÅ¡yta 2015 m. birželio 6 d., iÅ¡ į bylÄ pateikto ieÅ¡kovės, trečiojo asmens susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡i Ataskaita ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai buvo gauta 2017 m. birželio 29 d. 2017 m. birželio 29 d. tiek trečiasis asmuo, tiek ieÅ¡kovė patvirtino savo valiÄ dėl turto (duomenys neskelbtini), pardavimo, tačiau ieÅ¡kovė pažymėjo pageidaujanti peržiemoti Name.

IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, liudytojo M. P. parodymų, į bylÄ pateikto susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad dar iki tol, 2017 m. gegužės-birželio mėn., ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo traukė burtus dėl Namo pusių. Nors ieÅ¡kovė neigė tokių burtų buvimo faktÄ , teismui nekyla abejonių dėl tokio įvykio fakto. Apie burtų traukimÄ yra nurodoma trečiojo asmens į bylÄ pateiktame susiraÅ¡inėjime. Jį buvus patvirtina ir visuma kitų byloje surinktų įrodymų: ieÅ¡kovė pati teigė kalbėjusi su trečiuoju asmeniu dėl atsakomybės už Namo priežiÅ«rÄ paskirstymo po motinos mirties iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, pristačiusi trečiÄ jį asmenį M.

P. kaip jam iÅ¡nuomotų patalpų Name savininkę, su kuria jis turi tartis patalpų nuomos klausimais, mokėti nuomos mokestį; liudytoju byloje apklaustas M. P. nurodė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu 2017 m. gegužės mėn. pristatė trečiÄ jį asmenį jam kaip iÅ¡nuomotų patalpų Name Å¡eimininkę, taip pat nurodė, jog ji yra Å¡eimininkė ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡traukus burtus; apie šį pristatymÄ iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydamas, kad nuomos mokestį už patalpų nuomÄ gavo 2-3 mėnesius, neskaitant paskutiniojo mėnesio.

Tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad faktiÅ¡kai po 2017 m. gegužės mėn. M. P. už jam iÅ¡nuomotų patalpų Name nuomÄ mokėjo trečiajam asmeniui, su trečiuoju asmeniu derino nuomos pabaigos, patalpų atlaisvinimo klausimus, o ieÅ¡kovė 2017 m. liepos mėn., 2017 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavusi iki tol jos gyvenamÄ ja vieta buvusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.), faktiÅ¡kai įsikėlė į kitÄ , prieÅ¡ingÄ Namo pusę, tvarkė joje likusius mamos daiktus, atliko tam tikrus patalpų pastarojoje Namo pusėje remonto darbus, nereikalaudama Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ trečiojo asmens.

IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jokio dokumento burtų dėl Namo pusių traukimo metu jos nepasirašė, Namo pusių plotų neskaičiavo. PrieÅ¡ingai, tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad dar priimdamos motinos E. N. J. palikimÄ pas notarę jos aiÅ¡kinosi galimybę nustatyti naudojimosi Namu tvarka, į kÄ joms buvo atsakyta, kad tai jos galės padaryti tik įregistravus nuosavybės teisę į NamÄ . IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovės, atsakovų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Namas dėl jo iÅ¡planavimo veidrodiniu principu fakiÅ¡kai gali bÅ«ti naudojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas: jame yra du atskiri įėjimai iÅ¡ lauko pusės, taip pat atskiras įėjimas iÅ¡ bendro koridoriaus, plane pažymėto indeksu a-1, atskiros virtuvės, atskiros san. mazgų patalpos, atskiri užlipimai į mansardos patalpas, taip pat yra įrengta atskira elektros energijos, dujų, vandens, vartojamų skirtingose Namo pusėse, apskaita.

Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši galimybė teisiškai yra įteisinta. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Namas yra vienbutis gyvenamasis namas, o vien aplinkybė, kad Namo pusės ir/ar jose esančios visos patalpos ar jų dalis tam tikruose dokumentuose trečiųjų asmenų įvardijamos kaip butai Nr. 1 ir 2, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Name yra faktiškai du vienodi atskiri nekilnojamojo turto vienetai – butai. Priešingai, įvertinus apinkybę, kad iki 2017 m. sausio 5 d.

Namas priklausė asmeninės nuosavybės teise tik vienam asmeniui – E. N. J., kuri faktiÅ¡kai gyveno vienoje Namo pusėje, o kitoje Namo pusėje dalį patalpų tam tikru laikotarpiu nuomojo paÅ¡aliniam asmeniui, Namo pusių įvardijimas dviem butais Nr. 1 ir 2 liudija buvusios Namo savininkės siekį supaprastinti (apibrėžti) atsiskaitymÄ už komunalines paslaugas, teikiamas atskiroms Namo pusėms. Pagal į bylÄ pateiktas Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, kurios vienintelės yra pasiraÅ¡ytos E. N. J. iki jos mirties – 2007 m. birželio 29 d., 2008 m. spalio 21 d., Namo pusėms, kurios įvardintos butais Nr. 1 ir 2, buvo aiÅ¡kiai nustatytos skirtingos dujų tiekimo sÄ lygos:

į Namo pusę, kurioje gyveno Eugenija Nijola Jankutė, buvo tiekiamas didesnis kiekis dujų, o butai Nr. 1 ir 2 buvo nurodyti kaip adresai susiraÅ¡inėjimui, kas paaiÅ¡kina dviejų paÅ¡to dėžučių įrengimÄ prie Namo. IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad po burtų dėl Namo pusių iÅ¡traukimo, I. G. informavo nuomininkÄ M. P., jog ji neketina atnaujinti 2016 m. rugsėjo 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 32-2-2016 naujam terminui. Jam iÅ¡sikėlus iÅ¡ nuomojamų patalpų Name iki 2017 m. rugsėjo 20 d., į Namo pusę, kuriÄ trečiasis asmuo iÅ¡sitraukė burtų keliu, trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo mėnesio paskutinėmis dienomis įleido gyventi atsakovus.

IÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiojo asmens, atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad įsikėlę į NamÄ atsakovai pradėjo faktiÅ¡kai naudotis patalpomis Name, plane pažymėtomis indeksais 2-(1-7), taip pat neinventorizuotomis patalpomis, esančiomis mansardoje; patalpa, plane pažymėta indeksu a-1, atsakovai naudojasi tik tiek, kiek bÅ«tina nuimti elektros energijos parodymus, nes Å¡ioje patalpoje yra įrengti skaitikliai; rÅ«sio patalpomis atsakovai nesinaudoja. IÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovų, trečiojo asmens parodymų, taip pat į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams įsikeliant į patalpas Name ieÅ¡kovės nebuvo, nes nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. ji buvo iÅ¡vykusi į užsienį.

IeÅ¡kovei bÅ«nant užsienyje, trečiasis asmuo per socialinį tinklÄ facebook 2017 m. rugsėjo 20 d. informavo ieÅ¡kovę apie jos ketinimÄ nuomos pagrindu įleisti naujus asmenis į jos burtų keliu iÅ¡trauktÄ Namo pusę, tame tarpe mansardos patalpas, iki jai grįžtant iÅ¡ užsienio. Byloje nėra duomenų, kad apie šį ketinimÄ ieÅ¡kovė trečiojo asmens buvo informuota anksčiau ir buvo su tuo sutikusi. Vien trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų Å¡ioms aplinkybėms patikimai nustatyti nepakanka, o į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas savaime tokių aplinkybių nepatvirtina (jame ieÅ¡kovė neneigia žinojusi apie trečiojo asmens norÄ nuomoti patalpas, tačiau aiÅ¡kiai nurodo nežinojusi M.

P. iÅ¡sikėlimo fakto, momento, naujų nuomininkų įkeldinimo momento, aplinkybės dėl mansardos nuomos; jame yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad trečiojo asmens burtų keliu iÅ¡trauktos patalpos Name yra faktiÅ¡kai apstatytos ieÅ¡kovės daiktais). PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės, atsakovų paaiÅ¡kinimai apie susipažinimo su ieÅ¡kove aplinkybes, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad tik atvykusi iÅ¡ užsienio 2017 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovė atvyko į atsakovų naudojamas patalpas Name ir reikalavo parodyti dokumentÄ , kurio pagrindu jie naudojasi Namu (jo dalimi), kÄ tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo pateikti ieÅ¡kovei vengė.

Iš pradžių tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovai teigė, jog atsakovai naudojasi trečiojo asmens burtų keliu ištraukta Namo puse laikinai neatlygintinai žodiniu trečiojo asmens leidimu ir sutikimu. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu tokiu pagrindu atsakovai, trečiasis asmuo nurodė trečiojo asmens I. G. atsakovams 2017 m. lapkričio 14 d. išduotus įgaliojimus atstovauti jos interesams santykiuose su trečiaisiais asmenimis tvarkant reikalus dėl ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 20 d.

įgaliojimÄ valdyti ir naudotis visais jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais ar jų dalimi, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų – 2017 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui, 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-90711-17, ieÅ¡kovės, atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nesutinkanti, kad atsakovai naudotųsi Namu nesant jos ir trečiojo asmens sutarimo dėl naudojimosi Namu tvarkos: ieÅ¡kovė jau pirmo susipažinimo su atsakove metu iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl naudojimosi patalpomis Name nesant jos sutikimo, reikalavimÄ atlaisvinti patalpas Name ieÅ¡kovė pakartojo atsakovui ir 2017 m. spalio 15 d., į kÄ atsakovas sureagavo nepagarbiu elgesiu ieÅ¡kovės atžvilgiu (apipylimu vandeniu), ko bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, tokias pretenzijas neneigė dviejų savaičių bėgyje po atsakovų įsikėlimo gavusi ir I.

G..Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo buvimo fakto, dėl atsakovų naudojimosi Name esančiomis patalpomis teisėtumo fakto, dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo trečiajam asmeniui suteikiant atsakovams naudotis ir atsakovams naudojantis patalpomis Name fakto. Å iais klausimais teismas sprendime pasisako iÅ¡ esmės. Dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp Å¡alių, kurį vykdydamos Å¡alys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų (CK 1.2 straipsnis, 1.137 straipsnis). Todėl CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas bendraturčių susitarimu ir tik tada, kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarkÄ nustato teismas, suponuoja, kad teisėtas bendraturčių susitarimas turi Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Pagal CK 4.81 straipsnį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis); jeigu Å¡iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariÅ¡kai patvirtintas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).Tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens Å¡ioje byloje kilo esminis ginčas dėl aplinkybės, ar D.

Å .-A. ir I. G. po motinos E. N. J. mirties tarpusavio sutarimu nustatė naudojimosi Namu tvarkÄ . IeÅ¡kovė byloje neigė buvus bet kokio pobÅ«džio susitarimÄ dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo. Atsakovai, trečiasis asmuo prieÅ¡ingai teigė buvus žodinį ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimÄ dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo, kuris buvo pasiektas 2017 m. gegužės-birželio mėn. ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui traukiant burtus dėl Namo pusių. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų spręsti, jog 2017 m. gegužės-birželio mėn. D.

Å .-A. ir I. G. traukė burtus dėl Namo pusių. Tačiau Å¡ių įrodymų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iais burtais D. Å .-A. ir I. G. siekė pasiekti ir pasiekė susitarimÄ dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo. Kaip teisingai nurodė atsakovai, trečiasis asmuo, jų atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu, įstatymas nenumato konkrečios formos, kurios laikantis privalo bÅ«ti įtvirtintas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Tačiau, kaip ir bet kuriam susitarimui, esminę reikÅ¡mę turi bendraturčių valia.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai) formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (tikslÄ ). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės-birželio mėn. ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo traukė burtus dėl Namo pusių, kurių pasėkoje trečiasis asmuo I. G. pradėjo gauti nuomos pajamas iÅ¡ jos Namo pusėje dar motinos E. N. J. M. P. iÅ¡nuomotų dalies patalpų, o ieÅ¡kovė, pardavusi savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nuo 2017 m. liepos mėn. įsikėlė į Namo pusę, kurioje gyveno jos motina, jas tvarkė, prižiÅ«rėjo. Burtų traukimo metu visos Name įrengtos patalpos nebuvo inventorizuotos.

Jų metu trečiasis asmuo, ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, koks konkrečiai plotas pagal jų iÅ¡trauktas Namo puses joms tenka, ar jis atitinka ½ dalį Namo, ar visos patalpos, kurios joms tenka naudotis yra izoliuotos, kt. Tokį sprendimÄ ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu aiÅ¡kino tuo, kad tuo metu ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisė į NamÄ , įgyta paveldėjimo pagrindu, dar nebuvo įforminta, paveldėjimo liudijimas į NamÄ nebuvo iÅ¡duotas, joms notarės buvo paaiÅ¡kinta, kad naudojimosi Namu tvarkos nustatymo klausimai gali bÅ«ti sprendžiami tarpusavio sutarimu tik įforminus nuosavybę į NamÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė bendru sutarimu tuo metu ketino NamÄ parduoti, iki pardavimo trečiasis asmuo neketino naudotis Namu, o ieÅ¡kovė ketino juo naudotis tik laikinai (peržiemoti). Trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė taip pat sutarė, jog nepaisant Å¡ių burtų, bet kuriuo atveju Namo pardavimo metu gautus pinigus jos dalinsis per pusę.Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija, kad traukdamos burtus dėl Namo pusių ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nesiekė (neturėjo valios) nustatyti naudojimosi Namu tvarkos.

Viena vertus, tam nebuvo poreikio, nes iki Namo pardavimo trečiasis asmuo neketino pati naudotis Namu, juo iki pat kilusio konflikto faktiÅ¡kai nesinaudojo, M. P. iÅ¡nuomotos patalpos buvo apibrėžtos dar 2016 m. rugsėjo 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Kita vertus, tam nebuvo ir galimybės, nes ne visos patalpos, esančios Name, burtų dėl Namo pusių traukimo metu buvo inventorizuotos, Namo nuosavybė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens vardu nebuvo įforminta. Teismo vertinimu, visuma byloje surinktų įrodymų liudija tai, kad burtais dėl Namo pusių ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo siekė iÅ¡spręsti atsakomybės už jo priežiÅ«rÄ klausimÄ , taip pat pajamų iÅ¡ Name esančių patalpų nuomos paskirstymo klausimÄ iki Namo pardavimo.

Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad po motinos E. N. J. mirties jai buvo svarbus ne paveldėtas Namas, o galimybė gauti iÅ¡ jo pajamų, Å¡i jos valia pasikeitė tik jai sužinojus, kad motina E. N. J. paliko ne tik nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir pinigų. Burtų traukimo metu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai Namu (jo dalimi) nesinaudojo ir nesiekė naudotis, tokia galimybe ji pasinaudojo tik pardavusi turėtÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuo 2017 m. liepos mėn. Tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad burtai apskritai buvo sÄ lygoti ieÅ¡kovės noro padalinti atsakomybę už Namo priežiÅ«rÄ , kÄ liudija ir tai, kad po jų iÅ¡traukimo ieÅ¡kovė pati kompensavo tas iÅ¡laidas, kurios buvo susijusios su jai tekusios Namo dalies priežiÅ«ra, remontu.

Atsakovai bylos nagrinėjimo teisme prašė įvertinti teismo ir tai, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimÄ dėl naudojimosi Namu tvarkos liudija ir faktiÅ¡kai tarp Å¡alių nusistovėjusi naudojimosi Namu tvarka. Tokį atsakovų argumentÄ teismas atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Byloje nustatyta, kad iki nuosavybės teisės į NamÄ Ä¯forminimo ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens vardu Namas nuosavybės teise priklausė tik vienam savininkui – E. N. J.. Todėl aplinkybės, kokiu bÅ«du šį namÄ valdė ir jį naudojo – kaip vienÄ objektÄ ar kaip du objektus, Å¡i savininkė bylai jokios reikÅ¡mės neturi.

E. N. J. nustatytai naudojimosi Namu tvarkai, kokia ji bebÅ«tų ir kokiu tikslu ji jos bÅ«tų nustatyta, apskritai netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tame tarpe teisės normos reglamentuojančios poreikį tokiÄ naudojimosi tvarkÄ nustatyti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi, įregistruota vieÅ¡ajame registre, siekiant, kad ji galiotų naujai atsiradusiems Namo bendrasavininkams. Atsakovų minima naudojimosi Namu tvarka gali nusistovėti tik tarp pačių Namo bendrasavininkų, kuri, esant ginčui, teismo gali bÅ«ti vertinama kaip liudijanti esant bendrasavininkų susitarimÄ (susiformavusiÄ valiÄ ) dėl naudojimosi Namu tvarkos.

Byloje gi nustatyta, kad trečiasis asmuo faktiškai Namu iki kilusio konflikto 2017 m. rugsėjo 28 d. iš viso nesinaudojo, o ieškovė į jį pradėjo keltis tik 2017 m. liepos mėn., tik 2017 m. rugsėjo 20 d. pasibaigus nuomos sutarčiai su M. P. ieškovė ir trečiasis asmuo ėmė spręsti klausimus dėl naudojimosi Namu (kokius daiktus iš kokių patalpų trečiojo asmens Namo pusėje ieškovė turi pasiimti, kokius daiktus trečiasis asmuo galimai sutiktų saugoti jos burtais ištrauktos Namo pusės mansardos patalpose, kokias patalpas trečiasis asmuo jos burtais ištrauktoje Namo pusėje ketina nuomoti, kt.), kuriuos besprendžiant iš karto pradėjo ryškėti konfliktas dėl naudojimosi Namu tvarkos.

Todėl akivaizdu, kad naudojimosi Namu tvarka tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nusistovėjusi. Atsakovai savo pozicijÄ grindė taip pat CK 5.69 straipsnio nuostata, kuri numato, kad nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies iÅ¡skyrimÄ , palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu. Teismo vertinimu, Å¡ia teisės norma atsakovai remiasi nepagrįstai. Pagal CK 5.70 straipsnio 1 dalį įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre, tačiau tokiu atveju nekilnojamųjų daiktų padalijimas besÄ lygiÅ¡kai forminamas notarine sutartimi, ji turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

Nagrinėjamu atveju toks ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas dėl Namo padalijimo, įtvirtintas notarine sutartimi, į bylÄ nėra pateiktas. Jį sudarę nenurodė nei ieÅ¡kovė, nei trečiasis asmuo, todėl remtis CK 5.69 straipsnio 1 dalimi, 5.70 straipsniu teismas Å¡ioje byloje neturi jokio pagrindo. Dėl atsakovų naudojimosi Namu teisėtumo fakto Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad įvertinus daiktinių teisių sÄ vokÄ , pateiktÄ CK 4.20 straipsnyje, daiktines teises, aptartas CK ketvirtosios knygos II dalyje, taip pat prievolių teisės nuostatas, spręstina, kad atskiros CK 4.78 straipsnyje nurodytos teisės pagal savo prigimtį gali bÅ«ti tiek daiktinio, tiek prievolinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Atsakovai Å¡ioje byloje ginasi tuo, kad jų teisė naudotis Namo puse yra daiktinio pobÅ«džio, t. y. jie yra įgiję patikėjimo teisę į pusę Namo 2017 m. lapkričio 14 d. trečiojo asmens I.

G. iÅ¡duotų įgaliojimų, notarinio registro Nr. 3425, 3426, 2018 m. kovo 20 d. trečiojo asmens I. G. iÅ¡duoto įgaliojimo, notarinio registro Nr. JÅ -2597, pagrindu. Teismas su tokiais atsakovų argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. CK 4.106 str. numato, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti. Å i patikėjimo teisė gali atsirasti sutarties pagrindu (CK 4.108 str.), pagal kuriÄ viena Å¡alis (patikėtojas) perduoda kitai Å¡aliai (patikėtiniui) savo turtÄ patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita Å¡alis įsipareigoja tÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens interesais (CK 6.953 str. 1 d.).

Turto sutarties patikėjimo turinį apibrėžia 6.959 straipsnio nuostatos, o CK 6.960 straipsnio 2 dalis įsakmiai numato, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, prieÅ¡ trečiuosius asmenis ji gali bÅ«ti panaudota tik įregistravus jÄ vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų nurodomi sandoriai, kurių pagrindu, atsakovų nuomone, yra atsiradusi Namo dalies patikėjimo teisė, yra ne dviÅ¡alė turto patikėjimo sutartis, o vienaÅ¡aliai sandoriai – trečiojo asmens I.

G. atsakovams iÅ¡duoti įgaliojimai (CK 1.63 str. 3 d.). Juose yra iÅ¡dėstyta ne trečiojo asmens I. G. valia perduoti NamÄ (jo dalį) valdyti, naudoti ir disponuoti atsakovams konkrečia tvarka ir sÄ lygomis, o yra iÅ¡reikÅ¡tas pavedimas atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Aplinkybė, kad 2018 m. kovo 20 d. įgaliojime yra nurodoma, kad trečiasis asmuo įgalioja atsakovus veikiant tiek kartu, tiek ir atskirai valdyti ir naudotis visais jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (ar jų dalimis), esančiais (duomenys neskelbtini), nesuteikia atsakovams patikėjimo teisės į įgaliojime nurodomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Toks trečiojo asmens I. G. nurodymas suteikia teisę atsakovams tik atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis naudojant ir valdant įgaliojime nurodomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežastis Å¡is įgaliojimas, kaip ir 2017 m. lapkričio 14 d. įgaliojimai, yra sudarytas notarine tvarka (CK 2.138 str. 1 d. 3 p.). TokiÄ iÅ¡vadÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina ir tai, kad Å¡ie įgaliojimai kaip turto patikėjimo sutartys nebuvo ir nėra įregistruoti vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl bet kuriuo atveju jie negali bÅ«ti panaudojami prieÅ¡ ieÅ¡kovę (CK 6.960 str. 2 d.).

Nors atsakovai byloje neigė susiformavusius prievolinius naudojimosi Namo dalimi teisinius santykius tarp jų ir trečiojo asmens, byloje surinktų įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina, kad bÅ«tent tokie santykiai yra susiformavę tarp atsakovų ir trečiojo asmens. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, 2017 m. rugsėjo 20 d. pasibaigus tam tikrų patalpų Name nuomos sutarčiai, sudarytai su M. P., savo valia į jos burtų keliu iÅ¡trauktÄ Namo pusę įleido gyventi savo pažįstamus – atsakovus, kurie Å¡ia Namo puse naudojasi iki Å¡iol.

Tai liudija, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens yra susiformavę prievoliniai naudojimosi Namo dalimi teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ginčui teisingai iÅ¡spręsti neturi reikÅ¡mės naudojimosi Namo dalimi atlygintinumas, todėl dėl Å¡ios aplinkybės teismas sprendime nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktÄ laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui).

Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiÅ¡kia, kad bendraturtis jam tenkančiÄ turto dalį gali iÅ¡nuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tÄ dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais bÅ«dais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali bÅ«ti sudaryta.

PrieÅ¡ingu atveju ne tik bÅ«tų neaiÅ¡ku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, bÅ«tų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui I. G. įleidžiant į burtų keliu iÅ¡trauktÄ Namo pusę atsakovus naudojimosi Namu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta.

Kokį konkretų turtÄ (jo dalį) trečiasis asmuo gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, su ieÅ¡kove nebuvo suderinta ir kitokiu bÅ«du. Vien aplinkybė, kad I. G. per socialinį tinklÄ facebook 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešė ieÅ¡kovei ketinanti nuomoti ne tik patalpas jos burtų kelių iÅ¡trauktoje Namo pusėje, kuriomis naudojosi M. P., bet ir kitas patalpas, tame tarpe neinventorizuotas mansardos patalpas, nepatvirtina tokių veiksmų suderinimo su ieÅ¡kove. CK 1.64 straipsnis numato, kad sandorį sudarančio asmens valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma, asmens valia gali bÅ«ti numatoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (1, 2 d.).

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės sutikimÄ (suderinimÄ ), kokį konkretų turtÄ (jo dalį) trečiasis asmuo gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims. Ä® bylÄ pateiktas 2017 m. rugsėjo 20 d. vykęs ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens susiraÅ¡inėjimas liudija, kad toks susitarimas nebuvo pasiektas tarp bendraturčių žodžiu nei iki 2017 m. rugsėjo 20 d., nei 2017 m. rugsėjo 20 d. PrieÅ¡ingai, Å¡is susiraÅ¡inėjimas liudija, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui tariantis dėl kitų daiktų, esančių Name pasidalijimo, tarp Å¡alių kilo konfliktas dėl patalpų Name panaudojimo tikslo (mansardos patalpų naudojimo mamos paliktiems daiktams sandėliuoti), naudojimosi Namo dalimi sÄ lygų (atliekų iÅ¡vežimo paslaugų teikimo tvarkos), trečiojo asmens burtų keliu iÅ¡trauktoje Namo pusėje iki pat 2017 m. rugsėjo 20 d. likusių ieÅ¡kovės daiktų pasiėmimo (momento, tvarkos).

IeÅ¡kovės Å¡iame susiraÅ¡inėjime neiÅ¡reikÅ¡tas nesutikimas (tylėjimas) dėl trečiojo asmens ketinimo iÅ¡nuomoti jos burtų kelių iÅ¡trauktÄ Namo pusę (jos dalį), o nuolankus aiÅ¡kinimasis, kada trečiasis asmuo tai ketina padaryti, teismo vertinimu, negali bÅ«ti vertinamas, kaip jos sutikimas (valia) dėl burtų keliu trečiojo asmens I. G. iÅ¡trauktos Namo pusės iÅ¡nuomojimo ar suteikimo panaudai tretiesiems asmenims. Tuo labiau, kad tokios valios nepatvirtina ir ieÅ¡kovės elgesys jai grįžus iÅ¡ užsienio.

Dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo trečiajam asmeniui suteikiant atsakovams naudotis ir atsakovams naudojantis patalpomis Name fakto CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Remdamasi Å¡ia įstatymo nuostata, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ Namo su visu jiems priklausančiu turtu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra Namo, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, bendraturtė. Byloje taip pat nustatyta, kad jos teisė naudotis Å¡iuo Namu yra pažeista kitai namo bendraturei trečiajam asmeniui suteiktus Namo dalį naudotis atsakovams nesuderinus su ieÅ¡kove, kokį konkretų turtÄ (jo dalį) vienas iÅ¡ bendraturčių gali iÅ¡nuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims.

Taigi, byloje yra įrodytas negatorinio ieÅ¡kinio pagrindas, todėl ieÅ¡kovės pažeista teisė gintina, atkuriant iki pažeidimo buvusiÄ padėtį – iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ Namo su visais jiems priklausančiais daiktais. Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nurodė ir tai, kad jie neužima viso Namo, o užimÄ tik dalį patalpų Name, todėl jų iÅ¡keldinimas iÅ¡ viso Namo negalimas. Teismas sutinka su atsakovų nurodoma aplinkybe, kas yra nustatyta byloje, kad atsakovai faktiÅ¡kai naudojasi dalimi Namo.

Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nurodant iÅ¡ kokių patalpų Name atsakovai faktiÅ¡kai turėtų iÅ¡sikelti. Byloje nustatyta, kad atsakovai užima ne tik patalpas Name, plane pažymėtas indeksais 2-(1-7), bet ir neinventorizuotas patalpas, esančias mansardoje. Esant nustatytai tokiai aplinkybei, siekiant užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo Å¡io byloje aiÅ¡kumÄ , jo įvykdymo galimumÄ , įvardinti, kokias patalpas atsakovai turėtų atlaisvinti vykdydami teismo sprendimÄ , teismas net neturi galimybės. Tuo labiau, kad teismo nustatytas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra susietas su valios tarp Namo bendraturčių suderinimo nebuvimu, kokios konkrečiai patalpos (ar jų dalis) Name gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos ar suteiktos panaudai tretiesiems asmenims.

Todėl ieÅ¡kovės teisės gintinos iÅ¡keldinant atsakovus iÅ¡ viso Namo, kurį teisę valdyti, naudoti ir disponuoti visÄ bendraturčių sutarimu turi ieÅ¡kovė, iki tarp bendraturčių bus nustatyta naudojimosi Namu tvarka ar tarp bendraturčių bus suderinta valia kitokiu bÅ«du, kokios konkrečiais patalpos (ar jų dalis) Name gali bÅ«ti iÅ¡nuomotos ar suteiktos panaudotai tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas atmeta trečiojo asmens atstovės argumentus, kad ieÅ¡kovė apskritai Å¡ioje byloje neįrodė jos teisių pažeidimo kaip vienos iÅ¡ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos, nes jos teisė naudotis burtų keliu iÅ¡traukta Namo puse iki Å¡iol nėra apribota.

Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, jo atstovė ydingai supranta bendrosios dalinės nuosavybės valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiÅ¡kia jo teisę į visÄ bendrÄ daiktÄ . Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ . Mat pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011).

Tik bendraturčiams CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡sprendus naudojimosi bendru turtu klausimus – nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendraturčio teisės, tarp jų teisės iÅ¡nuomoti, suteikti panaudai savo turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise dalį, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, kas reiÅ¡kia ir tai, jog tik tuo atveju bendraturčiui, ketinančiam iÅ¡nuomoti, suteikti panaudai savo dalį, nereikalingas kitų bendraturčių sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-969/2015).IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti terminÄ teismo sprendimui geruoju įvykdyti.

Å is praÅ¡ymas tenkintinas, nustatytinas 30 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimui geruoju įvykdyti (CPK 271 str. 1 d.).Atsakovų praÅ¡ymas dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus pilnai, atmestinas dėl jo nepagrįstumo. IeÅ¡kovė byloje patyrė 113 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 38 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus 38 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteistinos ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). 38 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidos ieÅ¡kovei neatlygintinos, nes jos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovai patyrė 1000 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidų. Trečiasis asmuo patyrė 750 Eur advokatės pagalbos iÅ¡laidų.

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovams, trečiajam asmeniui neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja nutaria: ieškovės D. Š.-A. ieškinį tenkinti. Iškeldinti atsakovus G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visais jiems priklausančiais daiktais.

Nustatyti 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Priteisti ieÅ¡kovės D. Å .-A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡ atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2075 Eur (du tÅ«kstančius septyniasdeÅ¡imt penkis Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Asta MisiÅ«naitė-Bashir                                                                                                      Â