2024-05-15 Nr. AB-7980-3-61-3-00278-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-520-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00278-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkla Foods Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orkla Foods Lietuva“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) (toliau – ir Departamentas, Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-8010 ir Nr. 1514VI0001-5513-8010; 2) panaikinti Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iki 2018 m. vasario 15 d.; 3) priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo UAB „Orkla Foods Lietuva“ naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir PPATĮ) yra laikoma gamintoju – importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant bei finansuoti pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjui Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą. Ši pareiga gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėjas 2013 m. sausio 21 d. sudarė sutartį su viešąja įstaiga (toliau ir – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau ir – PTO) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą. Nurodė, kad PTO 2014–2015 m. išdavė pareiškėjui metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1414VI0001-5513-8010 už 2014 metus bei Nr. 1514VI0001-5513-8010 už 2015 metus (toliau – ir Patvirtinimai), kurie patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis lengvatą. Pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. gavo atsakovo 2017 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog atlikus PTO patikrinimą Vilniaus RAAD ginčijamu Sprendimu patvirtino PTO patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, panaikino pareiškėjo turimų Patvirtinimų galiojimą bei nurodė iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis, kuris sudaro 177 744 Eur.

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami aktai, sukeliantys neigiamas tiesiogines pasekmes Bendrovei, yra akivaizdžiai nepagrįsti bei neteisėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veikloje, susijusioje su gamintojų–importuotojų pareigų pakuočių atliekų tvarkymo srityje vykdymu, nėra nustatyta jokių pažeidimų. Todėl pareiškėjas nėra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus ar neveikimą. Atsakovas skundžiamais aktais pritaikė poveikio priemones pareiškėjui dėl trečiųjų asmenų, įskaitant valstybės institucijas, neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas ne tik, kad yra negalimas remiantis bendruoju principu nulla poena sine culpa, bet ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjas turi antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad skundžiami aktai yra neteisėti, nes jie nepagrįsti įstatymų normomis, neatitinka kitų administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir prieštarauja konstituciniams principams. Skundžiami aktai buvo priimti pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą ir nesilaikant gero administravimo principų.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skundžia Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“, kuris yra tik informacinio pobūdžio raštas, o ne viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas. Todėl šis informacinio pobūdžio raštas nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, negalėjo būti administracinio teismo nagrinėjimo objektas.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius atliko juridinio asmens – PTO patikrinimą, o ne pareiškėjo. PTO apie patikrinimą buvo informuotas 2017 m. lapkričio 8 d., o patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 pasirašytinai įteiktas PTO atstovui. Vilniaus RAAD taip pat įvykdė visus procedūrinius reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtintame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), tame tarpe, susijusius su informavimo procedūromis apie priimtą sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (toliau – ir Įrodantys dokumentai) panaikinimo, todėl pareiškėjo argumentai, dėl pažeistų teisių dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose nepagrįsti.

7. Atsakovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra UAB „Metrail“ įrašė į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nes UAB „Metrail“ atitiko Aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 9.1 ir (ar) 9.2, ir (ar) 9.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Prieš įrašant UAB „Metrail“ į šį sąrašą, buvo atliktas jos patikrinimas ir nustatyta, kad įmonė turi visas sąlygas vykdyti tokią veiklą, tačiau ar UAB „Metrail“ teisėtai išrašė Įrodančius dokumentus galima buvo nustatyti tik Vilniaus RAAD pareigūnams atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą dėl Įrodančių dokumentų išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus RAAD tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų, išduotų 2013 metais, patikrinimas pradėtas 2014 metais, kaip ir numato Aprašo nuostatos, tačiau UAB „Metrail“ trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neteikė patikrinimui reikalingų dokumentų ir informacijos, dėl ko UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas už 2013 metus buvo baigtas 2015 metais. Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-101 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 metus, 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-413 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2014 metus, kurie Vilniaus RAAD sprendimu buvo patvirtinti. UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai už 2015 metus panaikinti Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, kuriuo patvirtintas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas. Pažymėjo, kad apie minėtus sprendimus buvo informuotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, t. y. dar 2015 m. PTO jau turėjo informaciją, kad UAB „Metrail“ išrašyti Įrodantys dokumentai buvo panaikinti.

9. Atsakovas nurodė, kad atlikus PTO patikrinimą surašytame 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 PTO išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB „Metrail“ išrašytų Įrodančių dokumentų yra pripažinti išrašyti neteisėtai. Todėl panaikinus UAB „Metrail“ PTO išduotus Įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, PTO išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ Įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja. Pažymėjo, jog Vilniaus RAAD neturėjo teisės įtakoti PTO organizuojamo atliekų tvarkytojo pasirinkimo, ar nustatyti civilinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykių turinį. Būtent PTO pasirinko atliekų tvarkytoją UAB „Metrail“, ir būtent PTO UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų pagrindu išrašė UAB „Orkla Foods Lietuva“ patvirtinančius dokumentus Nr. 1414VI0001-5513-8010 bei Nr. 1514VI0001-5513-8010 apie pakuočių atliekų sutvarkymą. PTO, gamintojus ir importuotojus atstovaujanti organizacija, pasirinko kuriems gamintojams ir importuotojams ir kokia apimtimi (tonomis) paskirstyti patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais. Be to, būtent PTO privalėjo vykdyti atliekų tvarkytojų su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Atsakovas nurodė, jog UAB „Metrail“ pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl pažeidimo jis išbrauktas iš atliekų tvarkytojų sąrašo ir šiuo metu bankrutuoja. Atsakovas teigė, kad Vilniaus RAAD pagal kompetenciją vykdė savo funkcijas bei priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad PTO, pareiškėjas ir kiti gamintojai ar importuotojai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl sankcijos taikymas (PTO išduotų patvirtinimų panaikinimas) yra neteisėtas. Pažymėjo, kad ginčo sprendimuose nebuvo nurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė PTO ir (ar) gamintojai ir importuotojai, tame tarpe pareiškėjas. Kaip matyti iš Sprendimo, PTO išduoti patvirtinimai buvo panaikinti remiantis vien tuo, kad buvo panaikinti galimai nusikalstamą veiką padariusio vieno iš atliekų tvarkytojo – UAB „Metrail“ išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Vilniaus RAAD, panaikindamas PTO išduotus patvirtinimus, panaikino gamintojams ir importuotojams, tame tarpe ir pareiškėjui, suteiktą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, todėl vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pareiškėjas privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Dalis gamintojų ir importuotojų po skundžiamo sprendimo priėmimo, privalėjo sumokėti šimtus tūkstančių eurų siekiančius mokesčius už aplinkos teršimą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikomas teisinio poveikio priemone, t. y. sankcija. PTO, pareiškėjas ir kiti gamintojai ar importuotojai nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl sankcija – patvirtinimų taigi ir lengvatų panaikinimas – buvo pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai.

12. PTO pažymėjo, kad jis tinkamai vykdė visas jam teisės aktų numatytas pareigas. Nurodė, kad jis pasirinkdamas UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytoją, neturėjo jokio pagrindo abejoti šio atliekų tvarkytojo galimybėmis tinkamai bei pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti pakuočių atliekas bei teisėtai išduoti galiojančius pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. UAB „Metrail“ buvo įrašytas kaip PET ir metalinės pakuočių atliekų eksportuotojas, PET ir metalinės pakuočių atliekų surinkėjas ne iš komunalinio srauto, stiklinės, plastikinės, PET, metalinės, popierinės ir kartoninės, kombinuotos pakuotės atliekų surinkėjas iš komunalinio srauto bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjas ir pradinis apdorotojas. Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą sudaro ir jame įrašytų atliekų tvarkytojų kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Regionų aplinkos apsaugos departamentai užtikrina atliekų tvarkytojų, išrašančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kontrolę. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra ir atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar UAB „Metrail“ veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų, tačiau šios pareigos nevykdė, o UAB „Metrail“ veiksmų pasekmes perkėlė PTO bei gamintojams ir importuotojams. Pažymėjo, kad Vilniaus RAAD pareigūnai, UAB „Metrail“ patikrinimo metu nustatę šios įmonės veiklos pažeidimų, ir nusprendę panaikinti PTO išrašytus patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, turėjo pareigą sudaryti sąlygas visiems asmenims (tame tarpe ir pareiškėjui), kurių interesus gali paveikti priimami administraciniai aktai būti išklausytiems, t. y. pateikti savo poziciją pagrindžiančius dokumentus, duoti paaiškinimus, atsikirtimus ar kitą reikšmingą informaciją ir pan. Tačiau ir šios pareigos nevykdė. PTO nuomone, jis, pareiškėjas ir kiti gamintojai ar importuotojai nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl Sprendimas pripažinti PTO išrašytus patvirtinimus neteisėtais, yra nepagrįstas ir naikintinas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Orkla Foods Lietuva“ skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2014 metus, o likusioje dalyje pareiškėjo skundo netenkino. Teismas administracinės bylos dalį dėl Vilniaus RAAD Sprendimo dalies, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-8010 ir Nr. 1514VI0001-5513-8010, panaikinimo nutraukė ir išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo Vilniaus RAAD, pareiškėjui UAB „Orkla Foods Lietuva“ 1 171,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas iš bylos medžiagos nustatė:

14.1. UAB „Orkla Foods Lietuva pagal PPATĮ yra laikoma gamintoju–importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant bei finansuoti pakuočių atliekų, kurios susidarė pareiškėjui Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą. Ši pareiga, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėjas UAB „Orkla Foods Lietuva“ su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013 m. sausio 21 d. sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/1 (toliau – ir Sutartis), kuria VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo organizuoti pareiškėjo užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjo naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su sutarties tikslu – siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir / ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis.

14.2. PTO pagal Sutartį organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2014–2015 m. ir išdavė pareiškėjui metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1414VI0001-5513-8010 už 2014 metus bei Nr. 1514VI0001-5513-8010 už 2015 metus, kurie, patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis lengvatą.

14.3. PTO vienu iš pakuočių atliekų surinkėju ir tvarkytoju konkurso būdu pasirinko UAB „Metrail“. Vilniaus RAAD atlikus atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ patikrinimus, buvo priimti sprendimai: 1) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-101. Sprendimu panaikinti UAB „Metrail“ 1 787 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 metus; taip pat UAB „Metrail“ 18,16 t plastikinės PET pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas išrašytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 metus; 2) 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-413. Sprendimu panaikinti UAB „Metrail“ 2 365 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2014 metus; 3) 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus ir Vilniaus miesto agentūros 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120. Sprendimu panaikinti UAB “Metrail” 4 349,942 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” už 2015 metus.

14.4. Vilniaus RAAD, atlikęs VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ patikrinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo nustatė, kad: 1) Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” už 2013 metus, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 1 787 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB „Metrail“ panaikintų įrodančių dokumentų už 1 787 t, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 1 787 t metalinės pakuotės sutvarkymą; 2) Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 panaikinti visi UAB „Metrail” metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2014 metus, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 2 365 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB „Metrail“ panaikintų įrodančių dokumentų už 2 365 t, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 2 365 t metalinės pakuotės sutvarkymą; 3) Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 4 349,942 t. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB “Metrail” panaikintų įrodančių dokumentų už 4 349,942 t, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 3 036,278 t metalinės pakuotės sutvarkymą.

14.5. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 “Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 55 punktu, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš minėto aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, kuriuo įvertinęs 2017 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 išdėstytas aplinkybes bei priimtas išvadas, patikrinimo akte išdėstytas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pastabas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 56, 57 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 14 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ)132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė patvirtinti 2017 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ patvirtinimai, išrašyti gamintojams ir importuotojams už 2013–2015 metus buvo pripažinti išrašytais neteisėtai.

14.6. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nesutikdama su Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti šį Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

14.7. Departamentas atliko neplaninį patikrinimą ir 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5 nurodė, kad pareiškėjui išduotas PTO patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-8010 už 2014 metus (Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 5 eilutėje Nr. 100, dėl 50,709 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) paskirstytas ne UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu.

14.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikinti Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeisti Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t; 4) likusią Vilniaus RAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), PPATĮ ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas).

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas (dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo) jau yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Teismas atsižvelgęs į tai, jog 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 yra įsiteisėjusi ir vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.

17. Pareiškėjas iš esmės teigė, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jam skirta sankcija, nesant pareiškėjo kaltės, pareiškėjui vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo).

18. Teismas rėmėsi MAĮ 66 straipsnio 1 ir 2 dalių, 13 straipsnio 8 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 1 ir 2 dalių, ATĮ 32 straipsnio 1 ir 38 dalių, PPATĮ 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 ir 5 dalių, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bei pažymėjo, kad Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas, ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

19. Teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarytą išvadą dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, bei rėmėsi nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Dokumentų aprašo 2 punktu ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovaudamasis 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, todėl atsakovui priimant ginčijamą sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, 114 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjui PTO išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-8010 dėl 50,709 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) buvo išduotas ne UAB „Metrail“ pagrindu, todėl yra galiojantis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022), o patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-8010 dėl 52,326 t metalinės pakuotės kiekio) panaikintas pagrįstai.

Teismas pažymėjo, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad visos pareiškėjo pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jis perdavė PTO metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, nesudarė pagrindo pripažinti, kad deklaruotos pakuotės atliekos už 2015 m. buvo realiai sutvarkytos.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi pasiūlė proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 5 d.). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas turėjo įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Byloje tokių duomenų nebuvo pateikta. Be to, Sprendimu pareiškėjui nebuvo paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-8010 už 2014 metus yra galiojantis, pareiškėjo skundas teismo tenkintas iš dalies, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“, dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2014 metus panaikinta. Likusioje dalyje pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 ir 2 p.).

21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (patenkinta 25 proc. reikalavimų), todėl jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė 4 684,29 Eur (23 Eur žyminio mokesčio ir 4 661,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (25 proc. reikalavimų) pareiškėjui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento priteisė 1 171,07 Eur (4 684,29 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. 22. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą priteisti advokato atstovavimo išlaidas atmesti.

23. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos nurodo, kad:

23.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad administracinė byla nutrauktina, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 yra iš esmės išspręsta, nevertino to, kad ta pačia nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, detaliai išnagrinėjusi prašomas pareiškėjo priteisti 4 031,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, sumažino jas ir priteisė iš Aplinkos apsaugos departamento 80 Eur (143 nutarties punktas). Šias išlaidas Departamentas yra sumokėjęs. Tačiau teismas sprendime išvis nedetalizavo išlaidų sandaros. Atsakovas pažymi, kad byloje rengtas skundas ir visi kiti prašymai (kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, du prašymai nestabdyti bylos, prašymas stabdyti bylą, prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymas sujungti bylas) buvo atmesti. Byloje nebuvo nei vieno žodinio posėdžio, apskaičiuotos išlaidos už dokumento rengimą dėl bylos nagrinėjimo rašytine tvarka. Dokumentai, pateikti administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, yra identiški, taip pat kaip ir kitose advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ atstovaujamose analogiškose bylose dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 panaikinimo dalyje. Atsakovas mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 yra iš esmės išspręsta ne tik reikalavimo, bet ir bylinėjimosi išlaidų aspektu, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti pakartotinai priteistos, be to, išvis neišnagrinėjus jų pagrįstumo ir būtinumo.

23.2. Taip pat nepagrįstas teismo konstatavimas, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos panaikinus iš dalies Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iki 2018 m. vasario 15 d. už 2014 metus (palikus tik reikalavimą juos deklaruoti ir sumokėti už 2015 metus). Teismui pakoregavus ginčijamą raštą, teisinė pareiškėjo padėtis nepagerėjo, todėl negalima laikyti, kad šioje dalyje teismas sprendė pareiškėjo naudai. Jokios naudos iš rašto korekcijos pareiškėjas neturi ir negalėtų turėti, netgi jei ta korekcija būtų padaryta iki rašte nurodytos datos. Pareiškėjas iki nurodytos datos nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio ir už 2015 metus, todėl buvo atliekamas mokestinis patikrinimas už visą 2014–2015 metų laikotarpį, kurio rezultatą pareiškėjas skundžia kitoje administracinėje byloje (bylos Nr. eI3-111-764/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788¬2018-9).

24. Pareiškėjas UAB „Orkla Foods Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

25.1. Visos 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos bei susijusios su išnagrinėta byla, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, minėtos išlaidos yra tinkamai priteistos patenkinus 25 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismo priteista iš atsakovo pareiškėjui suma nėra neprotingai didelė.

25.2. Byloje pateikti procesiniai dokumentai teismui, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo tenkinti ar ne, buvo skirti pareiškėjo pozicijai byloje paremti. Bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio nustatymas bei priteisimas nepriklauso nuo to, ar atitinkamas procesinis prašymas byloje yra tenkintas ar ne. Svarbiausia – kiek teismo sprendimu buvo patenkinta pareiškėjo reikalavimų – kaip kad nagrinėjamu atveju – 25 proc. Kadangi byloje nenustatytas joks pareiškėjo nesąžiningumas dėl procesinių dokumentų pateikimo (to neneigia ir atsakovas), todėl bylinėjimosi išlaidos teisėtai ir pagrįstai priteistos 25 proc. reikalavimų patenkinimo ribose.

25.3. Tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, detaliai išnagrinėjusi prašomas pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, sumažino jas ir priteisė pareiškėjui iš Departamento sumažintas bylinėjimosi išlaidas, niekaip nėra susiję su išnagrinėta byla ir tai yra visiškai atskira byla. Šioje byloje teismas pripažino patenkintais 25 proc. apimties pareiškėjo skundo reikalavimų ir šios dalies Departamentas neskundžia, ją pripažįsta, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą toje apimtyje.

25.4. PVM mokestis, kurį sumokėjo pareiškėjas, nėra priskirtinas advokatų išlaidoms, todėl negali būti laikomas advokatų atlygiu, kadangi yra mokamas valstybei, taigi, šio pobūdžio faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi bet kuriuo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose yra garantuojama konstitucinė teisė bet kuriam Lietuvos subjektui turėti advokatą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą.

Atitinkamai, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta, kad asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti ir ši fundamentali teisė negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.

Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 28 d. byloje Nr. C-57/15 pabrėžė, kad „<...> draudžiamos nacionalinės teisės normos, numatančios fiksuotus tarifus, kuriais dėl to, kad nurodytos maksimalios sumos yra pernelyg mažos, neužtikrinama, kad bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų išlaidų dalį“.

Todėl nagrinėjant prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, būtina įvertinti ir Europos Sąjungos teismų šiuo klausimu vystomą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų arba sumažinus priteistų bylinėjimosi išlaidų apimtį, tai iš esmės apribotų nurodytas ir Konstitucijoje įtvirtintas pareiškėjo teises į teisminę gynybą bei teisę į advokatą. Atsisakius priteisti bylinėjimosi išlaidas už byloje realiai suteiktą advokato pagalbą (paslaugas), minėta fundamentali ir absoliuti pareiškėjo konstitucinė teisė būtų iš esmės paneigta nesant tam jokio teisinio pagrindo – įstatymai nenumato jokių draudimų ar ribojimų naudotis advokato paslaugomis.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo skundžiama sprendimo dalis nėra grindžiama jokia teisės norma.

25.5. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims naudotis advokato pagalba, o galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Atitinkamai akivaizdu, jog atsisakymas pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje, būtų tiek nesuderinamas su įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, grindžiamomis principu „pralaimėjęs moka“ principu (CPK 98 str. 1 d.), bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, tiek ir nepagrįstai apribotų pareiškėjo teisę į bylinėjimąsi (teisę į gynybą) bei sukurtų nepagrįstą lūkestį ir galimybę piktnaudžiauti teisėmis bei procesu priešingus interesus turintiems subjektams.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas.

27. Trečiasis suinteresuotas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-33-566/2023 nurodė, jog už paslaugas „2018-01-21 skundo teismui bei 2018-02-02 atskirojo skundo dėl RUP parengimas“ sumokėjo 3 051,38 Eur. Taip elgdamasis nesąžiningai, kadangi norint nustatyti ar konkreti suteikta teisinė paslauga neviršija Rekomendacijų dydžio, būtina nurodyti kainą už kiekvieną suteiktą paslaugą atskirai. Kadangi pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo parengti 2018 m. sausio 21 d. (skundas) ir 2018 m. vasario 2 d. (atskirojo skundo dėl RUP parengimas), atitinkamai maksimalus priteistinas dydis už procesinio dokumento parengimą, turėtų būti skaičiuojamas pagal 2017 m.

III ketvirčio vidutinį bruto mėnesinį darbo užmokestį, kuris 2017 m. III ketvirtį sudarė 850,8 Eur. Todėl galimas maksimalus skundo parengimo užmokestis 2 127 Eur (850,8 Eur x 2,5), bei galimas maksimalus atskirojo skundo parengimo užmokestis 340,32 Eur (850,8 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, bendra suma už skundo ir atskirojo skundo parengimą negalėjo viršyti 2 467,32 Eur. Kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl atitinkamos teisinės paslaugos (skundo ir atskirojo skundo parengimas) viršija Rekomendacijose numatytus dydžius, atitinkamai išlaidos už procesinių dokumentų rengimą neturėtų būti priteistinos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 618 Eur (747,78 Eur su PVM) „2018-05-15 prašymai dėl kreipimosi į ETT, 2018-05-15 prašymas kreiptis į LVAT, 2018-05-15 Prašymas dėl bylų sujungimo“, 115,88 Eur (140,21 Eur su PVM) „2018-07-09 nuomonės dėl tolesnio nagrinėjimo rengimas“, 67,05 Eur (81,13 Eur su PVM) „2018-10-10 nuomonės dėl tolesnio nagrinėjimo rengimas, konsultacijos dėl strategijos byloje“. Pažymi, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 2 d. atskirasis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi atmestas.

Kaip nurodė atsakovas, kiti prašymai (kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, du prašymai nestabdyti bylos, prašymas stabdyti bylą, prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymas sujungti bylas) buvo atmesti, taigi, iš esmės visi procesiniai dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia bylinėjimosi išlaidas buvo netenkinti, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistinos iš atsakovo pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo Vilniaus RAAD pareiškėjui UAB „Orkla Foods Lietuva“ 1 171,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas (dėl Vilniaus RAAD Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo) jau yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas taip pat nustatęs, kad pareiškėjui PTO išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-8010 dėl 50,709 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo) buvo išduotas ne UAB „Metrail“ pagrindu, todėl yra galiojantis, o patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-8010 dėl 52,326 t metalinės pakuotės kiekio) panaikintas pagrįstai, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2014 metus panaikino ir likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad patenkinus 25 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento priteistina 1 171,07 Eur (4 684,29 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teikia apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė neišnagrinėjęs jų pagrįstumo ir būtinumo.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkinta 25 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų.

32. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2023 m. kovo 15 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad viso patyrė 4 684,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: už skundo ir atskirojo skundo parengimą ir žyminis mokestis – 3 715,17 Eur, už prašymų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, bei dėl bylų sujungimo parengimą – 747,78 Eur, už nuomonės dėl tolesnio nagrinėjimo rengimą – 140,21 Eur, už nuomonės dėl tolesnio nagrinėjimo rengimą ir konsultacijos dėl strategijos byloje – 81,13 Eur. Taip pat pareiškėjo atstovas su minėtu prašymu pateikė: 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 40858; 2018 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 42112; 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 42703; 2019 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 45141; 2018 m. kovo 14 d. Žyminio mokesčio pažymą Nr. LPZ1441; 2022 m. kovo 15 d. patvirtinimą, jog nurodytos sąskaitos, išrašytos pareiškėjui yra apmokėtos.

34. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

35. Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

36. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

37. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

39. Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3 692,17 Eur atstovavimo išlaidas už skundo ir atskirojo skundo parengimą. Šios išlaidos buvo apmokėtos 2018 m. balandžio 13 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Užpraėjusio ketvirčio (2017 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 850,80 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 2 127 Eur (2,5 x 850,80 Eur). O pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą yra 0,4, todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą – 340,32 Eur (0,4 x 340,32 Eur). Viso už skundo ir atskirojo skundo parengimą maksimali galima priteistina suma sudaro 2 467,32 Eur.

40. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas, kurias patyrė rengdamas prašymus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, bei dėl bylų sujungimo, tačiau, kadangi byloje nebuvo tenkintas nei vienas iš šių prašymų, už jų parengimą patirtos išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteistos iš atsakovo.

41. Pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytos išlaidos dėl nuomonių dėl tolimesnio nagrinėjimo rengimo ir teiktos konsultacijos vertintinos, kaip teisinės konsultacijos, kurių pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytą suteiktų paslaugų laiką, matyti, kad 2018 m. spalio 10 d. nuomonės dėl tolimesnio nagrinėjimo rengimas ir konsultacijos dėl strategijos byloje užtruko 0,4 val., t. y. mažiau nei 30 min. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatą, pareiškėjo prašoma priteisti 81,13 Eur suma atmestina ir negalėjo būti priteista. Dėl 2018 m. liepos 9 d. nuomonės dėl tolimesnio nagrinėjimo rengimo, nustačius, kad 140,21 Eur suma buvo sumokėta 2018 m. rugsėjo 10 d., apskaičiuotina, jog maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už šią teisinę paslaugą – 89,52 Eur (0,1 x 895,20 Eur).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus pirmosios instancijos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nustatė, kad maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo ir atskirojo skundo parengimą, teisines paslaugas ir sumokėtą žyminį mokestį yra 2 579,84 (2 467,32 + 89,52 + 23) Eur.

43. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi UAB „Orkla Foods Lietuva“ naudai patenkintų reikalavimų dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo galėjo būti priteista ne didesnė kaip 644,96 Eur (2 579,84 Eur x 25 proc.) suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, patirta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius galimus priteisti užmokesčio dydžius, ji negalėjo būti, neatlikus jokios analizės ir neįvertinus visų suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjui iš atsakovo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai priteisė pareiškėjui visas jo prašomas bylinėjimosi išlaidas įvertinęs tik tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies.

44. Apibendrindama tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius galimus priteisti užmokesčio dydžius, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir pagrįstumą, bei įvertinus galutinį bylos išsprendimo rezultatą, pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama bei pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 644,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

45. Atitinkamai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, negali būti tenkinamas, nes jo atsiliepimas į apeliacinį skundą netenkintas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 644,96 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 96 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė