d97fe3d7-df31-4cff-a28a-bf3a80ec3848 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-318-318/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39997-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.19.1.2.1.;2.2.4.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Ramūnui Gudašiui, nuteistiesiems M.

K., R. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. K. ir R. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo: M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M.

K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 diena) ir paskirta bausmė 7456,68 Eur bauda. M. K. baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, M. K. atimta teisė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo (duomenys neskelbiami) vyriausiojo patrulio pareigų palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. N. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 diena) ir paskirta bausmė 3690,68Eur bauda. R. N. baudÄ Ä¯pareigotas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, R.

N. atimta teisė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. ir R. N. valstybės naudai išieškota konfiskuotino turto vertė – po 30 Eur iš kiekvieno. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad kyÅ¡ininkavo, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu (statutiniu valstybės tarnautoju) - dirbdamas (duomenys neskelbiami) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties bÅ«rio vyriausiuoju patruliu R. N., patruliuodamas (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties (duomenys neskelbiami) numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. M. IÅ¡ karto po to, pareigÅ«nams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryÅ¡io priemone praneÅ¡ti budėtojui apie tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, M. K. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir priėjęs prie sustabdyto automobilio jo vairuotojui M.

M. nurodė, kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau - KET) - apsisuko kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Po to M. K. susitarė su M. M. dėl kyÅ¡io už savo bei R. N., kaip pareigÅ«nų, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebÅ«tų Instrukcijos 69.1 punkte nustatyta tvarka imtasi priemonių M. M. nuÅ¡alinti nuo vairavimo, patikrinti jo neblaivumo (girtumo) bÅ«senÄ ir kad nebÅ«tų Instrukcijos 47 punkte nustatyta tvarka įforminti M.

M. padaryti aukščiau nurodytus KET pažeidimus atitinkantys LR ATPK pažeidimai, ir iÅ¡ jo, savo ir R. N., kuris stebėjo visÄ Ä¯vykių eigÄ sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprato, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritarė, naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių deÅ¡iniųjų durelių dėtuvę.

2. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad kyÅ¡ininkavo, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu (statutiniu valstybės tarnautoju) - dirbdamas (duomenys neskelbiami) vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties bÅ«rio vyriausiuoju patruliu M. K., patruliuodamas (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties (duomenys neskelbiami) numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. M. IÅ¡ karto po to, pareigÅ«nams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryÅ¡io priemone praneÅ¡ti budėtojui apie tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, R. N., visÄ laikÄ sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M.

K. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, priėjo prie sustabdytojo automobilio ir jo vairuotojui M. M. nurodė, kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles - apsisuko kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Taip pat R. N., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. susitarė su M. M. dėl kyÅ¡io už savo bei R. N., kaip pareigÅ«nų, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebÅ«tų Instrukcijos 69.1. punkte nustatyta tvarka imtasi priemonių M.

M. nuÅ¡alinti nuo vairavimo, patikrinti jo neblaivumo (girtumo) bÅ«senÄ ir kad nebÅ«tų Instrukcijos 47 punkte nustatyta tvarka įforminti M. M. padaryti aukščiau nurodytus KET pažeidimus atitinkantys LR ATPK straipsnių pažeidimai, ir iÅ¡ jo savo ir M. K. naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių deÅ¡iniųjų durelių dėtuvę.

3. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bylÄ perduoti prokurorui. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. 3.1. Apeliantas, skunde aptaręs teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , 3.1.7 – 3.1.8 punktuose, nurodo, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nėra iÅ¡dėstyta jo kaltės įrodymų, dėl to yra pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimai. 3.2.

Apeliantas taip pat teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes neatskleistas bendrininkavimo turinys ir nenurodyta BK 225 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo keitėsi du kartus. Teismas gynybos praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį aktÄ kartu su byla prokurorui nepagrįstai atmetė ir kartu padarė iÅ¡vadas, dėl kurių kaltinimas tapo dar neaiÅ¡kesnis. Kaltinime nenustačius bendrininkavimo turinio, teismas nuosprendyje bendrininkavimÄ preziumavo, o vėliau, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2010, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog pinigai, gauti kaip kyÅ¡is, buvo pasidalinti, turi bÅ«ti paÅ¡alinta. 3.3.

Apeliantas, skunde ginčydamas dėl jo priimto teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip pat nurodo, kad teismas pažeidė baudžiamosios teisės principÄ in dubio pro reo, nes visas prielaidas ir abejones vertino jo nenaudai. Teismas ignoravo Å¡iuo klausimu aktualiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015, 2K-192-942/2016 ir kt.). Å ioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jokios vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos, kuri patvirtintų, kad jis ar kitas nuteistasis paėmė kyšį.

Taip pat nėra jokių įrodymų dėl pinigų paėmimo iš bankomato, automobilių judėjimo. Pagrindiniai jo kaltės įrodymai buvo liudytojų M. M., M. J., R. M. parodymai, kurių leistinumu ir teisingumu apeliantas abejoja. Anot apelianto, teismas pripažindamas, kad minėtų asmenų parodymai yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, neatsižvelgė į tai, kad jie nėra neutralūs asmenys, kurie būtų suinteresuoti duoti teisingus parodymus. Apeliantas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo manipuliuojama minėtų asmenų procesine padėtimi, taikomos jiems privilegijos, siekiant išgauti pareigūnams reikalingus parodymus.

Liudytojas M. M. pats pripažino papirkęs pareigÅ«nus (nors tokių įrodymų nėra), siekdamas neprarasti specialiosios vairavimo teisės, ir, kad jis bandė paveikti kitÄ liudytojÄ M. J., aiÅ¡kindamas, kÄ Å¡is turi sakyti apklausiamas Kauno AVPK Imuniteto skyriuje. Tokie veiksmai yra neteisėti ir už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 233 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ M. M., kadangi jis yra įtariamas daugiau negu vienos nusikalstamos veikos padarymu, negalėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kitam liudytojui M. J. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro taip pat buvo suteiktos privilegijos, nepaisant to, kad jis dalyvavo paperkant pareigÅ«nus, tam panaudojo savo asmeninius pinigus, o ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Å ias skunde nurodytas aplinkybes patvirtina prokuroro A. M. 2016-09-23 praÅ¡yme apklausti įtariamÄ jį M. M. nurodyti duomenys. NežiÅ«rint į tai, teismas dėl visų Å¡ių paminėtų aplinkybių vertindamas liudytojų M. M., M. J. nepasisakė. Be to ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojÄ M.

M. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jam ir kitiems nuteistiesiems dirbtinai (įtariamieji tuo metu jau buvo žinomi ir jiems turėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti įtarimai) net nebuvo suteikta teisė dalyvauti Å¡ioje apklausoje ir užduoti klausimus liudytojui. Be to, pasak apelianto, minėtų liudytojų parodymai, kuriuos apeliantas skunde iÅ¡samiai aptaria, yra nenuoseklÅ«s, juose gausų prieÅ¡taravimų, spėjimų, taip pat juos apklausiant padarytas ne vienas pažeidimas, dėl kurių yra pagrindas parodymus pripažinti niekiniais.

Å tai, pavyzdžiui, liudytojas M. M. 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje prisipažino melavęs ir davęs poveikį liudytojui M. J. Liudytojas M. J., apklaustas teisme, taip pat nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai yra neteisingi. NežiÅ«rint į tai, Å¡ios aplinkybės teismo liko neįvertintos, liudytojams atsakomybė už tai nebuvo taikyta. Be to liudytojas M. J. parodymus davė bÅ«damas faktiÅ¡kai sulaikytas (pareigÅ«nai ji paėmė iÅ¡ namų ir prie parduotuvės), kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ yra pažeidimas.

Teismas, vertindamas liudytojo M. J. parodymus, taip pat nieko nepasisakė dėl to, kad liudytojas M. J. tariamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kaip tai galėjo įtakoti jo parodymus. Apeliantas mano, kad tokiu žmogumi lengva manipuliuoti siekiant paveikti jį norima linkme. Taip pat, liudytojų parodymuose gausu prieštaravimų. Pavyzdžiui dėl M. M. apsvaigimo nuo alkoholio ir suvartoto alkoholio kiekio. Vienų apklausų metu M. M. nurodė, kad išgėrė 0,5 l talpos alaus butelį, kitose apie išgerto alkoholio kiekį neužsiminė, dar kitose nurodė, kad išgėrė 4 butelius alaus.

Liudytojas M. J. dėl M. M. apsvaigimo nuo alkoholio iÅ¡sakė tik savo spėjimus. Be to, anot apelianto, teismas remtis liudytojo M. M. parodymais apie iÅ¡gertus 4 butelius alaus negalėjo ir dėl to, kad tokius parodymus liudytojas davė paveiktas, jam buvo grasinama atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ ir dėl to jie laikytini niekiniais. Å ias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti kaip liudytoja apklausta Kauno AVPK Imuniteto skyriaus vyr. tyrėja R. P., todėl jÄ bÅ«tina apklausti nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka.

Taip pat prieštaringi yra liudytojų parodymai dėl to, kokia konkrečiai pinigų suma buvo panaudota pareigūnų papirkimui. Liudytojas M. M. teisme nurodė, kad jam M. J. davė 10 Eur, o liudytojas M. J. sakė, kad 15 Eur. Taip pat liudytojas M. M. nurodė, kad bankomate nuėmė 60 Eur, vėliau, atsakydamas į prokuroro klausimus, konkrečios sumos neįvardijo. Pagal liudytojo M. M. aiškinimus jis naudojosi SEB banko bankomatu, tačiau byloje yra duomenų, kad M. M. naudojosi Nordea banko bankomatu ir 2016-08-21 21:39:51 išėmė 30 Eur, o ne 60 Eur.

M. M. aiÅ¡kino, kad pinigų į bankomatÄ Ä—jo ne vienÄ kartÄ . Byloje, patikrinus kitų bankomatų duomenis, nenustatyta, kad M. M. apart 30 Eur bÅ«tų ėmęs daugiau pinigų iÅ¡ kitų bankomatų. Teismas Å¡ių liudytojų parodymuose esančių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Be to, apelianto nuomone, yra neįtikėtina, kad už vairavimÄ neblaiviam bÅ«tų reikalaujama tokios sumos, kuri, lyginant jÄ su už padaryta pažeidimÄ gresiančia sankcija, yra neadekvati. Visa tai, anot apelianto, rodo, kad minėtų liudytojų parodymai, o kartu ir kaltinimo pozicija, neatitinka tikrovės. Apelianto nuomone, kiti teismo nuosprendyje nurodyti jo kaltės įrodymai taip pat nepatvirtina jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

Liudytojas R. M. jokių perduodamų pinigų nematė, o liudytojo pasvarstymai BPK 20 straipsnio prasme nėra įrodymai. Be to liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus siekė, kad jam bÅ«tų taikytas anonimiÅ¡kumas mainais už parodymų davimÄ , kas verčia abejoti jo duotų parodymų teisingumu. Kita vertus, anot apelianto, liudytojo R. M. parodymai, kuriuos apeliantas skunde aptaria (t. 5, b. l. 50), patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai manipuliavo M. M. padėtimi (nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo), siekiant iÅ¡gauti kaltinimui naudingus parodymus.

Įmonės ,,VS sistemos“ pateiktuose vaizdo įrašuose taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jam pareikštus kaltinimus. Be to, minėti įrašai kaip įrodymai yra niekiniai, nes juose yra laiko neatitikimų. Liudytojo A. Č. parodymai abejonių dėl laiko nepašalino. Liudytojas negalėjo atsakyti, kur yra laiko serveris. Taip pat, apelianto nuomone, niekinis yra jo atpažinimas pagal nuotraukas, nes protokole nėra jokių įrašų, kuri iš pateiktų nuotraukų atitinka kurį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu padarytas įraÅ¡as ,,taisymu tikėti“ yra ne neesminis taisymas, o prieraÅ¡as, kurio anksčiau nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių kliūčių surengti atpažinimÄ ne pagal nuotraukas.

4. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. 4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jis kaltinimo jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos apeliantas skunde iÅ¡samiai aptaria (t. 5, b. l. 55-56). Tokius jo parodymus patvirtino kitas nuteistasis M.

K. Jų parodymai dėl visų aplinkybių sutampa ir yra nuoseklÅ«s. Teismas tokių jų parodymų objektyviais įrodymais nepaneigė, o juos atmetė konstatavęs, kad jie tokiu bÅ«du bando iÅ¡vengti atsakomybės. Anot apelianto, toks teismo jų parodymų vertinimas pažeidžia jo teisę į gynybÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, ir yra pagrindas nuosprendį panaikinti dėl padaryto esminio BPK pažeidimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagrindiniai jo kaltės įrodymai buvo liudytojų M. M., M. J. parodymai, kurių leistinumu ir teisingumu yra pagrindas abejoti. Teismas, pripažindamas, kad liudytojo M. M. parodymai yra tinkami įrodymai BPK 20 straipsnio prasme, neatsižvelgė į tai, kad jis nėra neutralus asmuo, kuris būtų suinteresuotas duoti teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo manipuliuojama minėto asmens procesine padėtimi, siekiant išgauti pareigūnams reikalingus parodymus. Teismo išvada, kad M. M. neturi pagrindo jo apkalbėti, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Liudytojas M. M. buvo suinteresuotas iÅ¡vengti griežtų administracinių nuobaudų, baudžiamosios atsakomybės už papirkimÄ . Be to skambino liudytojui M. J., atskleidė Å¡iam ikiteisminio tyrimo duomenis apie jo apklausos faktÄ bei duotų parodymų turinį, įkalbinėjo šį duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnyje. NežiÅ«rint į tai, M.

M. buvo nubaustas tik pagal ATPK 1241 straipsnį 14 Eur bauda. Už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam nenubaustas, už poveikį liudytojui bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimÄ net nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , o už pareigÅ«nų papirkimÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pritaikius pačius Å¡velniausius apribojimus. Apelianto nuomone, M. M., padaręs tris nusikalstamas veikas, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ buvo atleistas grubiai pažeidžiant BK 40 straipsnio nuostatas, draudžiančias atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra duomenų, kad jis padarė daugiau nei vienÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vien M. M. tariamo ir nenuoÅ¡irdaus prisipažinimo, neužtenka BK 40 straipsnio taikymui. Tam yra bÅ«tina nustatyti sÄ lygų visumÄ , apie kÄ yra nurodyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Teismas nutartyje dėl to nieko nepasisakė, Å¡ių aplinkybių netyrė ir su bylos medžiaga nesusipažino, rėmėsi tik prokuroro pateikta informacija, net nepaÅ¡alinęs esančių prieÅ¡taravimų tarp M.

M. ir M. K. pareikÅ¡tų įtarimų. Be to M. M., prieÅ¡ingai negu jis, M. K., net nebuvo sulaikytas, nors visi buvo įtariamieji. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad M. M. Å¡ioje byloje buvo taikomos privilegijos. Be to, anot apelianto, liudytojo M. M. parodymai, kuriuos apeliantas skunde iÅ¡samiai aptaria, yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Pirmos apklausos metu M. M. tvirtino, kad bankomate pasitikrino tik sÄ skaitos likutį, pinigų neėmė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos jau tvirtino, kad iÅ¡ bankomato paėmė 30 Eur, o teisme tris kartus pakartojo, kad paėmė 60 Eur.

Visi Å¡ie prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo. Be to nesiaiÅ¡kinta, kodėl liudytojas buvo apklausiamas ne vienos tyrėjos, o kelių, kurios net neturėjo teisės dalyvauti apklausoje. Apelianto nuomone, taip buvo daromas akivaizdus psichologinis spaudimas liudytojui, siekiant iÅ¡gauti kaltinimui naudingus parodymus. Pagal teismų praktikÄ , kuriÄ teismas ignoravo, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas tokio asmens parodymais. Taip pat, anot apelianto, niekiniai yra ir liudytojo M. J. parodymai, nes Å¡is ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esant duomenų apie galimai pastarojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Pagal teismų praktikÄ , tokios liudytojo apklausos metu duotais parodymais jo kaltė negalėjo bÅ«ti grindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011). Be to liudytojui M. J. proceso metu, siekiant iÅ¡gauti kaltinimui naudingus parodymus, buvo daromas itin aktyvus psichologinis spaudimas ir neteisėtas poveikis (itin intensyviai aiÅ¡kina apie baudžiamosios atsakomybės kilimÄ už melagingų parodymų davimÄ , rodo knygeles, į apklausÄ kviečiamas ne teismo Å¡aukimu, pareigÅ«nai paima prie namų, prievarta įsodina į automobilį, nesuraÅ¡ytas protokolas apie sulaikymÄ ).

Tai patvirtina paties liudytojo M. J. parodymai, kuriuos apeliantas pacituoja skunde (t. 5, b. l. 63). Dėl to yra Å¡iurkščiai pažeistos BPK 182 straipsnio nuostatos, konstitucinės liudytojo teisės ir laisvės. Byloje kitų objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. KyÅ¡io dalykas nesurastas ir net nemėginta to padaryti, nors liudytojas M. M. apie M. M. vairuojamo automobilio tikrinimÄ ir galimÄ kyÅ¡io priėmimÄ pranešė nedelsiant telefonu 112. Jokių kliūčių organizuoti M.

K. vadovaujamo patrulių ekipažo sulaikymÄ ir patikrinimÄ , M. M. blaivumo patikrinimÄ , atlikti kitus procesinius veiksmus (policijos automobilio apžiÅ«rÄ , M. K. ir R. N. asmens kratÄ ) nebuvo. Prokuroras, remdamasis vien tik spėjimas, padarė iÅ¡vadÄ , kad jis su M. K. pinigus pasidalino. Teisme Å¡i aplinkybė liko nenustatyta, nes teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo, nors toks buvo bÅ«tinas, ir taip padarė esminį BPK pažeidimÄ . Liudytojų M. M., A. Č. parodymai, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, kiti raÅ¡ytiniai dokumentai, apelianto nuomone, taip pat patvirtina tik neesmines faktines bylos aplinkybes apie įvykio vietÄ , laikÄ ir kt., tačiau juose nėra jokių duomenų nei patį kyÅ¡io dalykÄ , jo perdavimÄ .

Be to, apelianto nuomone, Å¡ie duomenys, lyginant juos tarpusavyje ir su liudytojo M. M. parodymais apie tai, kÄ jis įvykio dienÄ darė, kÄ pirko, kiek turėjo grynųjų pinigų, rodo, kad, jeigu M. M. ir perdavė M. K. kyšį, tai tik 30 Eur, kuriuos nuėmė iÅ¡ (duomenys neskelbiami) bankomato vakare 21:39:51 (visus grynuosius pinigus iÅ¡leido, nes vakare jau atsiskaitė kortele). Visos Å¡ios aplinkybės teismo liko neiÅ¡tirtos ir nuosprendyje neįvertintos, nors turi esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant jo ir nuteistojo M.

K. veikÄ (30 Eur kyÅ¡io paėmimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, kadangi tai yra tik baudžiamasis nusižengimas). 4.2. Apeliantas, remdamasis tuo, kas buvo iÅ¡dėstyta, kartu aptaręs nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, BK normas, reglamentuojančias bendrininkų atsakomybę, tvirtina, kad Å¡ioje byloje neįrodytos teismo nustatytos aplinkybės. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog jis pastebėjo ir sustabdė M. M. vairuojamÄ automobilį.

Jis prie M. M. automobilio privažiavo tik gavęs M. K. nurodymÄ ir, kai jau automobilis buvo sustojęs. Taip pat yra nepagrįstai nustatyta, jog jis, suprasdamas, kad daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas stebėjo, kaip M. K. susitarė su M. M. dėl kyÅ¡io už savo bei R. N., kaip pareigÅ«nų, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. M. K. jam apie kokius nors padarytus KET pažeidimus neminėjo, sakė, kad tik nori patikrinti automobilį. Jis pats matė tik kaip M. K. kalbėjosi su M. M., bet pokalbyje nedalyvavo, jo negirdėjo ir nežino pokalbio turinio.

Byloje nėra jokių duomenų, kad jis suprato ar galėjo įtarti apie kÄ tarpusavyje kalbėjo ir dėl ko susitarė M. K. su M. M.. Vien pasyvus stebėjimas nereiÅ¡kia pritarimo M. K. veiksmams. Liudytojai nepatvirtino, kad jis matė, jog M. M. kažkÄ dėjo į automobilį, nurodė tik savo nuomonę, kad galėjo matyti, o prielaidomis ir samprotavimais jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama. Byloje nesant jokių duomenų apie jo ir M. K. susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , vien jo pasyvus stebėjimas kaip daromas nusikaltimas nėra nusikaltimas.

Apelianto nuomone, darant prielaidÄ , kad jis matė, kaip M. M. padėjo pinigus į automobilio dureles, jis galėjo tik spėti, kad tai buvo kyÅ¡is M. K.. Tokiu atveju jo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip nepraneÅ¡imas apie padarytÄ nusikaltimÄ . 4.3. Apelianto teigimu, teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuodamas jo veikÄ pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Byloje neįrodyta, kokio dydžio vertės kyšį davė M. M. Pagal teismų praktikÄ , vadovaujantis in dubio proreo principu, nenustatytos vertės kyÅ¡io priėmimas kvalifikuojamas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. 4.4.

Apeliantas taip pat skunde teigia, kad teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nepagrįstai iÅ¡ jo ir M. K. konfiskavo po 30 Eur. Toks sprendimas neatitinka turto konfiskavimo instituto esmės, yra nelogiÅ¡kas. Teismo nurodytas teismų praktikos pavyzdys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010) nėra taikytinas Å¡ioje byloje, nes Å¡ių bylų aplinkybės yra neanalogiÅ¡kos ir prieÅ¡tarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuriÄ apeliantas skunde iÅ¡samiai aptaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2013). 4.5.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Å¡ioje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK reikalavimų, todėl turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas prokurorui. Kaltinamajame akte nenurodyta, kad kyÅ¡is buvo priimtas ne iÅ¡ vieno M. M., bet ir M. J., kuris veikė kaip M. M. bendrininkas, tačiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nenurodyta, kad liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu darė nusikalstamÄ poveikį liudytojui M. J., įkalbinėjo šį duoti melagingus parodymus, tai yra, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje, bet nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; kaltinamasis aktas pagrįstas neteisėtu bÅ«du iÅ¡gautais liudytojo M.

J. parodymais (įspėjant šį dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ apie savo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ); kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, jog jis su M. K. gautus kaip kyšį 60 Eur pasidalino, nepatvirtina jokie įrodymai. Visų Å¡ių kaltinamojo akto trÅ«kumų, apelianto nuomone, iÅ¡taisyti teisme nebuvo galima, kadangi teismas negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn kyšį davusio M. J., kaip ir M. M. už nusikalstamÄ poveikį liudytojui M.

J., taip pat atlikti kratÄ ir surasti nusikaltimo dalykÄ . Visa tai lėmė, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji M. K. ir R. N. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

6. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

7. Nuteistųjų M. K. ir R. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmės paskyrimo M. K., R. N.. Be to, tikslintina nuosprendžio nustatomoji dalis dėl kyšio dydžio. Dėl M. K. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

9. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsig. 2011-07-05). Taigi kyÅ¡ininkavimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) priima kyšį;

2) provokuoja jį duoti;

3) pažada jį priimti;

4) susitaria jį priimti;

5) reikalauja jį duoti. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016). 9.1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., susitarė su M. M. dėl kyÅ¡io savo ir R. N. naudai už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus – už M.

M. nepatraukimÄ administracinėn atsakomybėn (administracinio protokolo nesuraÅ¡ymÄ ) ir kyšį iÅ¡ M. M. savo ir R. N. naudai priėmė. 9.2. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. kartu su R. N., patruliuodami (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu ,,Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbiami) prospekte sustabdė automobilį ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ M. M., tačiau neigia, jog tarėsi su juo dėl kyÅ¡io ir jį priėmė.

Nuteistojo M. K. teigimu, jokio administracinio teisės pažeidimo nenustatė ir dėl to neturėjo pagrindo M. M. suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . M. M. ir kiti liudytojai dėl kyÅ¡io jį apkalba, o teismas jo kaltę grindė prielaidomis, neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. 9.3. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013), todėl teisėjų kolegija turi pareigÄ patikrinti, ar apeliantai teisėtai ir pagrįstai nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. 9.4.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas yra tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. 9.5.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nepadarė ir nesutinka su nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o M. K. kaltę grindė tik prielaidomis. 9.6. Pripažindamas, kad M.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų M. M., R. M., M. J. ir kitų liudytojų parodymais, bylos raÅ¡ytiniais įrodymais: daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolais, tarnybiniu praneÅ¡imu, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, UAB ,,F“ raÅ¡tu, AB ,,S“ banko operacijų departamento raÅ¡tu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, (duomenys neskelbiami) apskrities policijos komisariato patrulių rinktinės vado pateikta informacija (grafikai, apžiÅ«ros protokolas), policijos informacinės sistemos duomenimis ir kt. 9.7.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ių objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina M. K. atlikus teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus veiksmus, tai yra, kad jis susitarė priimti kyšį ir jį priėmė už neteisėtÄ neveikimÄ . 9.8. Aptariamos veikos kontekste pažymėtina, kad susitarimas priimti kyšį paprastai yra kyÅ¡io gavėjo ir kyÅ¡io davėjo susitarimas dėl kyÅ¡io priėmimo laiko, bÅ«do, vietos ir kt.

Tuo tarpu, kyÅ¡is laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats arba per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io. Neteisėtas neveikimas yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyÅ¡io davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus. 9.9. M. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. vairavo automobilį ,,BMW 320D“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡gėręs alaus ir kirto dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , dėl ko buvo sustabdytas policijos. IÅ¡ policijos automobilio priekinės keleivio pusės iÅ¡lipo policijos pareigÅ«nas M. K. ir priėjo prie jo. Kitas pareigÅ«nas liko sėdėti automobilyje. Jis M. K. prisipažino, kad gėrė ir kirto iÅ¡tisinę linijÄ , klausė, kokia už tai numatyta atsakomybė, ar galima bÅ«tų susitarti. M. K. atsakė ,,kÄ siÅ«lai“, todėl jis pasiÅ«lė pinigų ir Å¡is sutiko.

Tada jam M. K. liepė pastatyti automobilį. Jis nuvažiavo į kiemÄ . PareigÅ«nai savo automobiliu važiavo jam iÅ¡ paskos. Pastatęs automobilį jis nuėjo prie bankomato, pareigÅ«nui M. K. paaiÅ¡kindamas, jog eina nusiimti pinigų. Po to jis grįžo prie policijos automobilio ir paprašė M. K. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nes nežinojo, kur dėti pinigus. M. K. atidarė policijos automobilio duris ir pasakė, kad pinigus padėti į policijos automobilio keleivio pusės durelių daiktadėžę.

Antras policijos pareigÅ«nas R. N. tikrai turėjo girdėti M. K. nurodymÄ Ä¯dėti pinigus ir matyti kaip jis tai daro, nes viskas vyko prie policijos automobilio. Jis apie tai, kad davė pinigus policijos pareigÅ«nams, pasakė M. J., kuris visÄ laikÄ buvo jo automobilyje (t. 4, b. l. 78-81). Tokias pat aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir teisėjo (t. 2, b. l. 99-101, 115-116). Kaip matyti iÅ¡ jo apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausiamas dalyvaujant advokatui, jokių pastabų dėl protokolo turinio M.

M. ir jo gynėjas nepateikė. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. taip pat patvirtino aplinkybes dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo laiko, vietos, dėl jo ir M. K. bandymo susitarti dėl kyÅ¡io priėmimo ir jo davimo aplinkybių (t. 2, b. l. 91-96). IÅ¡ 2016-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio M. M. M. K. atpažino, nurodydamas, kad tai tas pats pareigÅ«nas, kuris iÅ¡ jo 2016 m. rugpjūčio 16 d. priėmė kyšį (t. 2, b. l. 87-89). 9.10.

Nepagrįstas nuteistojo M. K. apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojo M. M. parodymai yra nepatikimi, nes M. M. neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir galėjo apeliantÄ apkalbėti, nes liudytojui pareigÅ«nai darė psichologinį poveikį. 9.11. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis teismų praktika apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamos abejonės dėl liudytoju apklausto asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas teisėjo. Teismo sprendimas skundžiamas nebuvo. Tuo tarpu duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, byloje nėra. Vien tai, kad, vadovaujantis BK 40 straipsniu liudytojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojo parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Byloje taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡ liudytojÄ bÅ«tų panaudotas psichologinis poveikis ir jis bÅ«tų verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ M. K.. Liudytojas pats teisme patvirtino, kad pareigÅ«nai jo parodymų teisingumui jokios įtakos neturėjo, visas įvykio aplinkybes jis nurodė teisingai. M. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys. 9.12. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių atpažinimo pagal nuotraukas protokolas turėtų bÅ«ti laikomas neturinčiu įrodomosios galios. 9.13.

Pagal BPK 191 straipsnį, apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį materialų objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu atpažįstantis asmuo ne visada gali nurodyti ar apibÅ«dinti visus individualius atpažintino asmens požymius (pvz., veido bruožus), tačiau vien tai nėra pagrindas abejoti atpažinimo patikimumu.

Asmens parodymo atpažinti tvarka reglamentuojama BPK 192 straipsnyje. Jeigu parodymas atpažinti atliekamas gyvai parodant atpažintinÄ asmenį, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ (BPK 192 straipsnio 1 dalis). BPK 192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis.

Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad tai gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai būtina išvengti įtariamojo ar nukentėjusiojo fizinio kontakto iki atpažinimo veiksmo atlikimo ar po jo; kad BPK nenustatyta, jog šiais atvejais turi būti priimamas atskiras procesinis sprendimas; kad kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ar padarytus atpažinimus pripažinti įrodymais – sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2006).

Taigi, tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu procesinis veiksmas – parodymas atpažinti buvo daromas pagal nuotraukas, nėra pagrindas pripažinti, kad duomenys gauti neteisėtu bÅ«du, jog teismas, juos pripažindamas įrodymu, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, kaip tvirtina nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde. Be to, kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiÅ¡kia, kad tokie duomenys jau negali bÅ«ti įrodymais.

Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti:

1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2011, 2K-493/2011, 2K-121/2014 ir kt.). 9.14. Ä®vykį stebėjęs liudytojas R. M. taip pat parodė, jog matė, kaip automobilis ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vakarÄ kirto iÅ¡tisinę linijÄ , ir, kad paskui minėtÄ automobilį iÅ¡ karto atvažiavo policijos automobilis.

IÅ¡ Å¡io policijos automobilio iÅ¡lipo pareigÅ«nas, kuris kabėjosi su automobilio ,,BMW 320D“ vairuotoju. Å is vairuotojas yra jo kaimynas ir atrodė neblaivus. Po Å¡io pokalbio kaimynas nuėjo link parduotuvės ,,(duomenys neskelbiami)“, tačiau neužilgo grįžo ir vėl priėjo prie policijos automobilio. Jis apie tai, kÄ matė, pranešė paskambinęs telefonu 112. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2016-08-23 suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 4-5, t. 4, b. l. 73-76). 9.15.

Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo R. M. parodymai nepatvirtina kyÅ¡io davimo pareigÅ«nui fakto, todėl turėjo bÅ«ti nevertinami kaip įrodymas. Tokie nuteistojo M. K. argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas liudytojo R. M. parodymus vertino kartu su kitų liudytojų parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais. Liudytojas R. M. patvirtino reikÅ¡mingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo R. M. parodymus susiejo su kitais byloje esančiais įrodymais apie įvykio eigÄ bei padarė logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojas matė bÅ«tent M.

M. ir pareigÅ«no bandymÄ susitarti dėl kyÅ¡io ir kyÅ¡io neÅ¡imÄ pareigÅ«nams. Nors Å¡ioje byloje nusikaltimo dalykas – kyÅ¡iui skirti pinigai – nerasti, pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, kyÅ¡io davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti iÅ¡vadų dėl kaltumo padarius BK 225 straipsnyje numatytas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). 9.16. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria nuteistojo M.

K. apeliacinio skundo argumentams, kad R. M. apeliantÄ galimai apkalba, nes norėjo parodymus duoti anonimiÅ¡kai. Liudytojo R. M. siekis duoti parodymus anonimiÅ¡kai nėra ta aplinkybė, kuri leistų abejoti liudytojo parodymų teisingumu ir įrodytų jo sÄ moningÄ norÄ nepagrįstai apkaltinti M. K. ir jo bendrininkÄ R. N.. 9.17. Kitas įvykio vietoje buvęs liudytojas M. J. taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio vakarÄ M. M. vairuojamas automobilis kirto iÅ¡tisinę linijÄ , dėl ko šį sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Po to pastarasis bendravo su policijos pareigÅ«nu, o grįžęs į automobilį paprašė paskolinti pinigų, nes susitarė dėl kyÅ¡io, ir jis davė. M. M., grįžęs į automobilį, pasakė, kad viskas gerai. Ä®vykio vakarÄ jo draugas buvo neblaivus (t. 4, b. l. 163-169). 9.18. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. J. parodymai yra nepatikimi, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo daromas spaudimas. Tai patvirtina byloje esantys M. J. 2016-09-16, 2016-09-20 apklausos protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad M.

J. pirmos apklausos metu nenurodė, jog M. M. nešė pinigus policijos pareigÅ«nams, tačiau apklausiamas 2016-09-20 pradėjo aiÅ¡kinti prieÅ¡ingai. Apelianto nuomone, pareigÅ«nai, primygtinai aiÅ¡kindami, kokios pasekmes liudytojui gresia už melagingų parodymų davimÄ , įvertinus tai, jog liudytojas įvykio dienÄ buvo neblaivus, tuo manipuliavo ir taip paveikė liudytojÄ , dėl ko Å¡is pakeitė parodymus. Tai patvirtina ir policijos pareigÅ«nų elgesys (M. J. apklausai paėmė patys pareigÅ«nai).

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti M. J. parodymus, buvo perskaityti M. J. parodymai, apklausiant jį kaip liudytojÄ 2016-09-16 (t. 2, b. l. 73-74), 2016-09-20 (t. 2, b. l. 75-76). M. J. posėdyje kategoriÅ¡kai ne vienÄ kartÄ patvirtino, jog 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė tikrovę atitinkančias įvykių aplinkybes ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl davė tokius parodymus apklausiamas 2016-09-16.

Teismo posėdyje M. J. turėjo visas galimybes praneÅ¡ti apie jam daromÄ poveikį, jo teisių ribojimÄ , tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. J. pasiliko prie savo 2016-09-20 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Jis nenurodė tokių duomenų, kurie kolegijai leistų abejoti Å¡io liudytojo nurodytų nusikaltimo įvykio aplinkybių teisingumu. IÅ¡ tiesų, liudytojas M. J. 2016-09-16 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprisimena, kad M. M. bÅ«tų nešęs pinigus policijos pareigÅ«nams, tačiau Å¡ioje situacijoje tai negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas apie M.

J. patirtÄ neteisėtÄ poveikį, nes tai paneigia jo paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje. Liudytojas pats teisme patvirtino, kad pareigÅ«nai jo parodymų teisingumui jokios įtakos neturėjo, visas įvykio aplinkybes jis nurodė geranoriÅ¡kai. Byloje faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad liudytojas buvo sulaikytas, taip pat nėra, o skunde nurodyta aplinkybė, jog M. J. pasiėmė apklausai patys policijos pareigÅ«nai, nepatvirtina, kad pastarasis važiavo ar ėjo į apklausÄ ne savo noru. Byloje taip pat nėra tokių duomenų, kad liudytojas M.

J. dėl girtumo negalėjo įsiminti ir tinkamai papasakoti bylai reikšmingų aplinkybių. 9.19. Nepagrįstais taip pat yra nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentas, kad M. J. M. K. kaltinančius parodymus davė paveiktas M. M., todėl M. J. parodymai yra niekiniai. Tai, pasak apelianto, tvirtina M. M. ir M. J. telefoninis pokalbis, kurio metu M. M. prašė M. J. nesakyti, kad davė kyšį ir sakytų, jog mažiau išgėrė (t. 1, b. l. 184-186). Iš tiesų, liudytojas M. J. pirmos 2016-09-16 vykusios apklausos metu nenurodė, kad M.

M. davė kyšį pareigÅ«nams. NežiÅ«rint į tai, kolegijos nuomone, dėl minėtų aplinkybių, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nėra pagrindas kaip nepatikimus vertinti visus liudytojo M. J. parodymus, kurie atitiko kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats M. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pirmos apklausos metu nurodė, kad neprisimena, ar M. M. nešė pinigus policijos pareigÅ«nams, nes nenorėjo duoti draugÄ kaltinančių parodymų.

Todėl M. J. aiškinimas, kad M. M. nedavė kyšio pareigūnams nustatytų aplinkybių kontekste gali būti vertinamas tik kaip siekis padėti M. M. draugui išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus. Juo labiau, tos aplinkybės, kad M. M. prašė M. J. nesakyti, kad davė kyšį ir sakytų, jog mažiau išgėrė, kaip tik patvirtina, kad iš tiesų M. M. davė kyšį, nors prašė M. J. to pradžioje nesakyti. 9.20. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad M.

J. yra suinteresuotas jį apkalbėti asmuo, nes siekia pats iÅ¡vengti atsakomybės už tai, kad bendrininkavo paperkant pareigÅ«nus (paskolino pinigų M. M.). Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. 9.21. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai M. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ (t. 2, b. l. 97-98) matyti, kad M. M. minimas kaip vienintelis asmuo, galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Todėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentas, kad buvo manipuliuojama M. J. procesine padėtimi siekiant iÅ¡gauti kaltinimui naudingus parodymus, yra akivaizdžiai deklaratyvus. Liudytojas M. J. buvo apklaustas nepažeidžiant BPK reikalavimų, M. J. parodymai neprieÅ¡tarauja pirmiau minėtiems liudytojo M. M. parodymams. 9.22. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumas nustatomas palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, t. y., įvertinus kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir visÄ Ä¯rodymų visumÄ .

PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas nuteistasis M. K., grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį, be Å¡ių liudytojų parodymų buvo remtasi ir kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Taigi, liudytojų parodymai buvo įvertinti kitų byloje surinktų bei teisme iÅ¡tirtų duomenų kontekste, atliekant iÅ¡samiÄ jų analizę. 9.23. Pagal (duomenys neskelbiami) vyriausiojo policijos komisariato Parulių rinktinės pateiktus duomenis, 2016-08-21 laikotarpiu nuo 19.00 – 7.00 val. tarnybiniu automobiliu ,,Nissan NV200“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo pareigÅ«nai M. K. ir R. N. (t. 2, b. l. 51-63). Analizuojant 2016-08-23 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo duomenis matyti, kad 2016-08-21 21:29:39 val. buvo užfiksuota, kaip automobilis ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ , apsisuko ir užvažiavo abiem deÅ¡inės pusės ratais ant Å¡aligatvio, po to 21:30:20 automobilis įvažiuoja į aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbiami) namo. Paskui jį važiuoja policijos automobilis ,,Nissan NV200“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 21:30:25 val. iš policijos automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipa policijos pareigūnas ir prieina prie automobilio BMW. Tarp policijos pareigūno ir automobilio BMW vairuotojo vyksta pokalbis. 21:31:48 val. iš BMW automobilio išlipa automobilio vairuotojas, kuris susvirduliuoja. Tarp BMW vairuotojo ir policijos pareigūno vyksta toliau pokalbis. 21:33:25 val. BMW vairuotojas grįžta į BMW automobilį. Policijos pareigūno kalbasi su automobilio BMW vairuotoju. 21:34:50 val. policijos pareigūnas uždaro BMW automobilio vairuotojo dureles, o pats grįžta į policijos automobilį ir sėda į priekinę keleivio sėdynę. 21:35:01 val.

BMW automobilis pajuda link (duomenys neskelbiami) namo, paskui jį važiuoja policijos automobilis. 21:35:01 val. BMW automobilis pasuka link (duomenys neskelbiami) namo, paskui jį važiuoja policijos automobilis. 21:37:53 val. pasirodo policijos automobilis. Policijos automobilis, pravažiavęs prie (duomenys neskelbiami) namo esančiÄ aikÅ¡telę, įvažiuoja į (duomenys neskelbiami) prospektÄ ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbiami) esančios ,,(duomenys neskelbiami)“ parduotuvės. 21:39:25 val. policijos automobilis vėl įsuka į aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbiami) namo.

Policijos automobilis pravažiuoja aikÅ¡telę ir sustoja tarp (duomenys neskelbiami) namų. 21:42:15 val. policijos automobilis pradeda važiuoti ir iÅ¡nyksta iÅ¡ vaizdo kameros stebėjimo zonos, taip pat matosi, kaip tuo pačiu metu prabėga BMW vairuotojas. 21:42:37 val. policijos automobilis pasirodo vaizdo kameros stebėjimo zonoje, kuris iÅ¡važiavęs iÅ¡ (duomenys neskelbiami) namo kiemo įvažiuoja į prie (duomenys neskelbiami) namo esančiÄ aikÅ¡telę. 21:42:58 val. privažiavęs iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ aikÅ¡telės į (duomenys neskelbiami) policijos automobilis sustoja. 21:45:23 val.

įraÅ¡o laikas pasikeičia į laikÄ 21:40:20 val. – įraÅ¡as be trukdžių, nepertraukiamas. 21:40:48 val. policijos automobilis pajuda, tačiau į (duomenys neskelbiami) neįvažiuoja, tik pasuka į kairę ir iÅ¡ aikÅ¡telės esančios prie V. (duomenys neskelbiami) namo įvažiuoja į pailgÄ aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbiami), namo. Taip pat matoma, kad tuo metu vaizdo kameros stebėjimo zonoje pasirodo BMW vairuotojas, kuris ateina nuo namo, esančio (duomenys neskelbiami), pusės. 21:40:58 val. policijos automobilis aikÅ¡telėje sustoja, prie jo prieina BMW vairuotojas.

BMW vairuotojas pradžioje prieina prie policijos automobilio vairuotojo pusės durelių, o tuomet apeina aplink policijos automobilį ir užeina iÅ¡ kitos tarnybinio automobilio pusės. 21:42:10 val. policijos automobilis pradeda važiuoti ir važiuoja link (duomenys neskelbiami) namo, tuo pačiu metu – BMW vairuotojas nueina nuo policijos automobilio, praeina pro Å¡alia (duomenys neskelbiami) namo esančiÄ aikÅ¡telę ir nueina link kiemo, esančio prie (duomenys neskelbiami) namo. Policijos pareigÅ«nų automobilis, pravažiavęs prie (duomenys neskelbiami) namo esančiÄ aikÅ¡telę, įvažiuoja į (duomenys neskelbiami) ir 21:42:28 val. iÅ¡nyksta iÅ¡ vaizdo stebėjimo zonos. 21:42:39 val.

BMW vairuotojas iÅ¡nyksta iÅ¡ vaizdo stebėjimo zonos (t. 2, b. l. 9-20). 2016-08-23 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole fiksuoti duomenys apie įvykių eigÄ sutampa ir su duomenimis, užfiksuotais 2016-12-05 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole (t. 2, b. l. 41-43). UAB „F“ 2016-08-31 raÅ¡te ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento raÅ¡te užfiksuota, kad M. M. vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota 2016-08-21 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM V. (duomenys neskelbiami), ir iÅ¡ jos iÅ¡imta 30 Eur (t. 1, b. l. 111-113, 136-140).

IÅ¡ 2017-02-02 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad po tarnybos pareigÅ«nai M. K. ir R. N. tarnybinio praneÅ¡imo apie tarnybos eigoje stabdytas ir tikrintas transporto priemones nepateikė (t. 2, b. l. 51-63). Policijos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-21 (duomenys neskelbiami) apskrities VPK praneÅ¡imų apie galimai neblaivų vairuotojÄ ar galimai padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ laikotarpiu nuo 21 iki 22 val. nebuvo (t. 2, b. l. 64-65). Taigi matyti, kad vaizdo įraÅ¡uose, banko pateiktuose raÅ¡tuose užfiksuoti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina, jog M.

M. vairuojamas automobilis ne tik pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, bet ir tai, kad dėl padaryto eismo taisyklių pažeidimo tarp M. K. su vairuotoju M. M. vyko pokalbis, po kurio M. M. bankomate iÅ¡grynino pinigus ir sugrįžęs prie policijos automobilio perdavė kyšį. Tuo tarpu apie M. M. padarytÄ pažeidimÄ jokios informacijos policijos informacinėje sistemoje nebuvo. 9.24. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde abejoja techninėmis priemonėmis užfiksuotomis aplinkybėmis grįsdamas tuo, kad tie patys įvykiai yra užfiksuoti skirtingu laiku.

Pažymėtina, kad skirtingose techninėse priemonėse dėl nevienodo sureguliavimo natÅ«raliai gali pasitaikyti tam tikrų tarpusavio laiko fiksavimo neatitikimų, tačiau tai savaime neleidžia vertinti jomis užfiksuotas aplinkybes kaip neturinčios įrodomosios vertės. Teisėjų kolegijai, vertinant Å¡iuos duomenis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nekyla abejonių dėl užfiksuotos įvykių sekos teisingumo. 9.25. Visi Å¡ie įrodymai sudaro nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, leidžiančiÄ teigti, kad nuteistasis M.

K. padarė jam kaltinimo inkriminuotus veiksmus: susitarė už neteisėtÄ neveikimÄ priimti kyšį ir jį savo ir R. N. naudai priėmė. 9.26. Vienok, nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad aplinkybės, jog jis priėmė iÅ¡ M. M. bÅ«tent 60 Eur vertės kyšį nepagrįstos įrodymais. Teismo nuosprendis dėl kyÅ¡io vertės iÅ¡ esmės grindžiamas liudytojo M. M. parodymais, kad kyÅ¡io dydis buvo 60 Eur. Visgi, tokie M. M. parodymai, vertinant juos tiek atskirai, tiek visumos bylos duomenų kontekste, negali bÅ«ti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys M.

K. priėmus 60 Eur dydžio kyšį. Liudytojas M. M. tvirtino, kad jis turėjo savo pinigų, 10-15 Eur pasiskolino iÅ¡ M. J., 60 Eur nusiėmė bankomate. Jis 60 Eur, paimtų iÅ¡ bankomato, atidavė kyÅ¡iui, o jam dar liko 40 Eur. Tuo tarpu, UAB „F“ 2016-08-31 raÅ¡te ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento raÅ¡te užfiksuoti duomenys tvirtina, kad M. M. vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota įvykio vakarÄ vienÄ kartÄ 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM (duomenys neskelbiami), ir iÅ¡ jos iÅ¡imta ne 60 Eur, o tik 30 Eur (t. 1, b. l. 111-113, 136-140).

Taigi, liudytojo M. M. parodymai, kad jis įvykio vakarÄ iÅ¡ bankomato paėmė 60 Eur kyÅ¡iui prieÅ¡tarauja banko pateiktiems duomenims. Å ioje byloje kitų neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kyÅ¡io dydis buvo bÅ«tent 60 Eur, taip pat nėra. Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas M. J. patvirtino tik tai, kad jis, M. M. papraÅ¡ius, ,,patepimui“ paskolino pastarajam 15 Eur, tačiau tiksliai pasakyti, kokio dydžio kyšį M. M. davė pareigÅ«nams, negalėjo. Pagal liudytojÄ , M.

M. jam sakė, kad davė apie 50-70 Eur. KyÅ¡iui skirti pinigai nerasti. 9.27. Kolegija konstatuoja, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, pilnai pasitvirtino, jog M. K. savo ir R. N. naudai priėmė ne daugiau kaip 45 Eur dydžio kyšį. Todėl inkriminuotÄ kyÅ¡io dydį mažina iki Å¡io dydžio. 9.28. Å i aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo kaip nepatikimus vertinti visus liudytojo M. M. parodymus, kaip tvirtina nuteistasis M. K. Kaip minėta, liudytojas M. M. aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodė visÄ nusikaltimo eigÄ ir tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai atitikimo kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, todėl jais nesivadovauti toje dalyje, kuri atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, pagrindo nebuvo. 9.29.

Pažymėtina, kad veikos, numatytos BK 225 straipsnyje, mastas yra nustatomas pagal kyÅ¡io vertę, atitinkamai kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už mažesnį, nei 1 MGL dydžio kyšį, pagal BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalis – kai didesnis nei 1 MGL ir pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – kai didesnis nei 250 MGL vertės kyÅ¡is. Tuo tarpu, kyÅ¡is – tai, bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma iÅ¡reikÅ¡tas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). 9.30.

Nagrinėjamoje byloje sumažėjus kyšio dydžiui iki 45 Eur, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nesikeičia, nes kyšio dydis yra didesnis nei 1 MGL. Dėl R. N. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

10. Nagrinėjamoje byloje R. N. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad kartu su M. K., patruliuodami (duomenys neskelbiami) mieste tarnybiniu automobiliu „Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbiami) prospekte ties 53 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ apsisukusį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M. M. IÅ¡ karto po to, pareigÅ«nams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryÅ¡io priemone praneÅ¡ti budėtojui apie tikrinimo vietÄ , transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, R.

N., visÄ laikÄ sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M. K. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, priėjo prie sustabdytojo automobilio ir jo vairuotojui M. M. nurodė, kad Å¡is pažeidė Kelių eismo taisykles - apsisuko kirsdamas dvigubÄ iÅ¡tisinę linijÄ (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Taip pat R. N., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika, bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. susitarė su M.

M. dėl kyÅ¡io už savo bei R. N., kaip pareigÅ«nų, neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus ir iÅ¡ jo savo ir M. K. naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių deÅ¡iniųjų durelių dėtuvę. 10.1. Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog įvykio vakarÄ kartu su M. K. patruliavo, tačiau tvirtina, jog apie M. K. veiksmus, tariantis su M. M. dėl kyÅ¡io, nieko nežinojo, jokių nusikalstamų veiksmų nevykdė ir nematė, kaip M.

K. priėmė kyšį, M. K. jam apie savo nusikalstamus veiksmus nepasakojo. 10.2. Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.).

Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2013). 10.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant M.

K. ir R. N. Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuteistųjų M. K. ir R. N. iÅ¡ankstinį susitarimÄ bendrai reikalauti kyÅ¡io iÅ¡ M. M. už neteisėtÄ neveikimÄ , tačiau Å¡ios bylos pirmiau aptartais įrodymais nustatytos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės rodo, kad R. N. su kitu nuteistuoju M. K. veikė kartu, bendrÄ sutarimÄ iÅ¡reikÅ¡dami konkliudentiniais tarpusavyje suderintais veiksmais. 10.4. Kaip tvirtina pirmiau aptarti liudytojo M. M. parodymai, tuo metu, kai buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, iÅ¡ karto prie jo vairuojamo automobilio privažiavo policijos automobilis Nissan NV200“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo du pareigūnai. Vienas iš jų, M. K., išlipęs iš automobilio, tarėsi su juo dėl kyšio. Kitas pareigūnas R. N. tuo metu buvo policijos automobilyje. Pagal M. M. parodymus, po jo ir M. K. pokalbio M. K. grįžo į automobilį, o jis, kadangi neturėjo reikiamos sumos pinigų kyšiui, nuėjo iki bankomato prie ,, (duomenys neskelbiami)“ parduotuvės. UAB „F“ 2016-08-31 rašte ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2016-08-30 AB ,,S“ banko operacijų departamento rašte užfiksuota, kad M.

M. vardu išduota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota 2016-08-21 21:39:51 val. bankomate, esančiame Tinklo ATM (duomenys neskelbiami), ir iš jos išimta 30 Eur. Tuo tarpu iš 2016-08-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad policijos automobilis Nissan NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nustatyta vairavo R. N., iš įvykio vietos po M. K. ir M. M. pokalbio neišvažiavo, o lėtai sekė paskui M. M. automobilį ,,BMW“, kai M. M. šį statė aikštelėje.

Po to R. N. vairuojamas policijos automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbiami) prospektÄ ir nuvažiavo link V. (duomenys neskelbiami) esančios ,,(duomenys neskelbiami)“ parduotuvės, kur nuėjo M. M., ir trumpam sustojo. Laikas, kai M. M. išėmė pinigus iÅ¡ bankomato ir stovėjo R. N. bei D. K. tarnybinis automobilis prie tos pačios parduotuvės, esančios V. K. pr., iÅ¡ esmės sutampa. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į anksčiau aptartus M. M. parodymus, neįtikėtina, kad jo ir nuteistųjų buvimo vieta sutapo atsitiktinai.

Vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad remiantis VPV sistemos duomenimis tarnybinio automobilio galinės keleivio deÅ¡inės pusės durelės buvo atidarytos tada, kai nuteistojo R. N. vairuojamas tarnybinis automobilis vėl sugrįžo į automobilio ,,BMW“ sustabdymo vietÄ ir prie sustojusio policijos automobilio priėjo ,,BMW“ automobilio vairuotojas M. M. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kuriam nors iÅ¡ nuteistųjų reikėjo atidarinėti minėtas tarnybinio automobilio dureles.

Tokių duomenų, kad R. N. ar D. K. sėdėjo ant galinės transporto priemonės sėdynės, nėra. BÅ«tent tuo metu, kaip nurodė liudytojas M. M., jis padėjo pinigus į keleivio pusės durelių daiktadėžę. Pagal liudytojo M. M. parodymus, nuteistasis R. N. tuo metu tikrai buvo automobilyje ir turėjo girdėti M. K. nurodymÄ Ä¯dėti pinigus bei matyti kaip jis tai daro. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo R. N. vairuojamas tarnybinis automobilis sÄ moningai grįžo į įvykio vietÄ , jog M.

M. pagal jo ir M. K. susitarimÄ galėtų pareigÅ«nams paduoti kyšį, o M. K. šį savo ir R. N. naudai priimti. Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir 2016-12-09 vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota aplinkybė, kad remiantis VS sistemos duomenimis, 21:32:26 val., tai yra pagal bylos duomenis po M. K. pokalbio su M. M. dėl kyÅ¡io, policijos automobilio veiklos statusas iki Å¡iol buvęs – vyksta į įvykio vietÄ , pakeičiamas į – laisvÄ . Nuteistojo R. N. skundo argumentas, jog jis nežinojo, kad yra daromas nusikaltimas, važiavo, nes to prašė M.

K., M. M. ir M. K. pokalbio negirdėjo ir nematė, kaip M. M. perdavė kyšį, vertinant visus iÅ¡dėstytus faktinius duomenis ir nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, amžių ir jo gyvenimiÅ¡kÄ bei profesinę patirtį, kolegijos manymu, yra neįtikinantis. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, R. N. atlikti veiksmai įvykio metu, jo elgesys (R. N., žinodamas, kad yra padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, apie šį nepranešė; M. K. sugrįžus po pokalbio su pažeidėju, M.

K. administracinio pažeidimo protokolo nesurašė ir nepranešė apie padarytÄ pažeidimÄ , o kartu su R. N., kuris vairavo tarnybinį automobilį, nuvažiavo ta pačia linkme, kur nuėjo M. M.; po to sustojo prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbiami)“, kur pagal bylos duomenis, M. M. iÅ¡ bankomato nuėmė kyÅ¡iui reikalingus pinigus. Jie, pastovėję keletÄ minučių, vėl sugrįžo į įvykio vietÄ ; tuo metu prie tarnybinio automobilio priėjo M. M.; M. K. atidaro tarnybinio automobilio duris, tačiau M.

M. į automobilį nesėda, o pabuvęs keletÄ minučių prie automobilio, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina; pareigÅ«nai po to iÅ¡važiuoja iÅ¡ įvykio vietos) neleidžia abejoti, kad R. N. puikiai suprato, jog su M. K. dalyvauja kyÅ¡ininkavime bei norėjo taip veikti, siekiant bendro nusikalstamo rezultato – kyÅ¡io priėmimo už neteisėtÄ neveikimÄ . Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. N., nuteistajam M. K. nuėjus su M. M. tartis dėl kyÅ¡io, vykdė apsaugos funkcijÄ , siekiant užtikrinti minėto bendrininko nusikalstamų veiksmų sėkmę, o po to kartu su M.

K. savo ir M. K. naudai priėmė kyšį. 10.5. Aukščiau aptarti įrodymai apibÅ«dina nuteistojo R. N. bendrininkavimÄ su M. K. ir bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ : patvirtina abiejų nuteistųjų dalyvavimÄ darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , jų veikos bendrumÄ , sutarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu, o taip pat tyčios bendrumÄ . R. N., kaip M. K., suvokė, kad daro nusikalstamÄ veikÄ bendrai. 10.6. Pažymėtina ir tai, kad apelianto R. N. nurodyta aplinkybė, jog tokioje situacijoje jis vykdė M.

K. nurodymus (važiavo ten, kur sakė R. N.), niekaip nevaržė jo (R. N.) laisvės pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ , taip, kaip ir priklauso elgtis policijos pareigÅ«nui (BK 33 straipsnis); jis turėjo visas galimybes savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ , daromÄ kartu su M. K., ar imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ jo akivaizdoje daromai nusikalstamai veikai, ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, jo kolegos (bendradarbio) vykdomus nusikalstamus veiksmus.

Tačiau prieÅ¡ingai – abu nuteistieji, atliekantys Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, nevykdė savo pareigų ir jiems suteiktų teisių, nurodytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 25 ir kt. straipsniuose, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28, 47 ir kitų punktų nuostatose. Kolegijai nekyla abejonių, kad tiek Å¡ias teisės aktų normas, tiek BK 33 straipsnio nuostatas pagal savo dalykines savybes, darbo pobÅ«dį ir profesinį pasirengimÄ nuteistasis R.

N. žinojo, tačiau savo veiksmais siekė to paties nusikalstamo rezultato, kaip ir M. K.. 10.7. Pagal nustatytas faktines aplinkybes R. N. padaryta veika atitinka kyšininkavimo požymius. Dėl to nėra pagrindo nuteistojo R. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 238 straipsnį. 10.8. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad M. K. savo ir R. N. naudai priėmė 60 Eur dydžio kyšį, ši nuosprendžio dalis, nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikacijos, R.

N. atžvilgiu taip pat tikslintina, nurodant, kad M. K. ir R. N. savo naudai priėmė 45 Eur dydžio kyšį. 10.9. Nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie padarytus BPK pažeidimus vertinant liudytojų M. M., M. J., R. M. parodymus yra iš esmės identiški nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytiems. Teisėjų kolegija dėl visų šių nurodytų pažeidimų pasisakė atsakydama į nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentus, todėl pakartotinai dėl to nepasisakys.

Dėl praÅ¡ymo perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui ir BPK 305 straipsnio pažeidimų.

11. Nepagrįstas nuteistųjų M. K. ir R. N. skundų argumentas, kad kaltinamasis aktas neatitinka kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų (BPK 219 straipsnis), nes neatskleistas bendrininkavimo turinys, nenurodyti kiti asmenys dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, dėl ko baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti perduota prokurorui. 11.1. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendis gali bÅ«ti panaikintas ir byla perduota prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Vadovaujantis BPK 219 straipsniu, kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas (1 punktas), įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ (2 punktas), nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (3 punktas), duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (4 punktas), BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ (5 punktas), įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ (6 punktas), įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu (7 punktas), prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti Å¡io Kodekso 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (8 punktas).

Å ioje baudžiamojoje byloje M. K. ir R. N. suraÅ¡ytame kaltinamajame akte visi Å¡ie duomenys nurodyti, jiems inkriminuojama BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta veika aiÅ¡kiai apraÅ¡yta, kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai yra konkretizuoti, atskleidžiant jų kiekvieno vaidmenį nusikaltimų padaryme. Tai, kad kaltinimai dėl Å¡ios veikos padarymo nebuvo pareikÅ¡ti kitiems asmenims, Å¡iuo atveju nelaikytina aplinkybe, trukdančia teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡narinėti bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ M.

K. ir R. N. atžvilgiu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra iÅ¡imtinai prokuroro kompetencija, tik jis gali nuspręsti, kam suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ (BPK 170 straipsnio 4 dalis). 11.2. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis irgi suraÅ¡yta nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų.

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patikslino nuteistųjų veiksmus, paÅ¡alindamas iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad jie pasidalino gautus pinigus, nekeičia kaltinimo esmės ir nedaro jo nesuprantamu. 11.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendyje apraÅ¡ant R. N. ir M. K. nusikalstamÄ veikÄ nėra nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. NežiÅ«rint į tai, kolegijos nuomone, dėl Å¡ios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti, jog nuosprendis yra prieÅ¡taringas ir nesuprantamas.

Teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo apraÅ¡omÄ jÄ dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje ir nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad R. N. ir M. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaudami, konkretizavo kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmus, atskleidžiant jų kiekvieno vaidmenį nusikaltimų padaryme, tik nedetalizavo kokia bendrininkavimo forma jie veikė.

Dėl nuteistųjų M. K. ir R. N. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nenurodant šio straipsnio redakcijos.

12. Kaip jau minėta, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsig. 2011-07-05). 12.1. Å io įstatymo sankcija numatė baudÄ arba areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki septynerių metų. 12.2. 2016-11-17 įsigaliojus naujai Å¡io straipsnio Lietuvos Respublikos 2016-11-10 įstatymu Nr. XII-2780 patvirtintai redakcijai, sankcija nepasikeitė, tačiau buvo nurodyta, kad atsako tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. 12.3.

Taigi 2016 m. lapkričio 17 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu BK 225, 227 ir 226 straipsniai buvo pakeisti, dispozicijÄ papildant nauja sÄ voka – „pats ar per tarpininkus“. Vertinant tokius pakeitimus, pažymėtina, kad iki Å¡ių pakeitimų įsigaliojimo minėtuose BK straipsniuose buvo numatyta, kad objektyviai veikos gali bÅ«ti padaromos „tiesiogiai arba netiesiogiai“. Å is požymis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje buvo suprantamas taip, kad kaltininkas veikas gali padaryti pats (tiesiogiai) ar per trečiuosius asmenis (netiesiogiai).

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos 4 punkte, apraÅ¡ant objektyviuosius kyÅ¡ininkavimo požymius, nurodoma, kad „tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per trečiuosius asmenis), savo ar kitų (pvz., giminaičių) naudai kaltininkas gauna ar siekia gauti neteisėtÄ atlygį, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.“ Taigi, netiesiogiai reiÅ¡kė, kad veikos galėjo bÅ«ti padaromos ir pasitelkiant trečiuosius asmenis – tarpininkus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2014 nurodoma, kad „kyÅ¡is laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visÄ ar bent dalį kyÅ¡io (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2008).“ Kitoje kasacinės instancijos teismo byloje taip pat nurodoma, kad „kyÅ¡io reikalavimo formos gali bÅ«ti įvairios, jo gali bÅ«ti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-566/2014).

Apibendrinant, iki minėtų pakeitimų kyÅ¡ininkavimo, papirkimo sudėčių objektyviosios pusės požymiai galėjo bÅ«ti realizuojami tiek paties kaltininko, tiek per tarpininkÄ , nes „tiesiogiai ar netiesiogiai“ buvo aiÅ¡kinami kaip apimantys ir tarpininkų (trečiųjų asmenų) dalyvavimÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo tik patikslintos dispozicijos veikos požymiai, tačiau neiÅ¡plėstos ir nepakeistos baudžiamosios atsakomybės už Å¡ias veikas taikymo ribos. 12.4.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nauja įstatymo redakcija kaltininkų teisinės padėties nepalengvino ir nepasunkino, neiÅ¡plėtė subjektų rato, o tik detalizavo kyÅ¡io priėmimo bÅ«dus: tiesiogiai, netiesiogiai, pats ar per tarpininkÄ , praplėsdamas jų ratÄ . Veikai kvalifikuoti pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ neturi reikÅ¡mės kyÅ¡io priėmimo bÅ«das. BK 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Todėl teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nenurodydamas Å¡io straipsnio redakcijos, nuteistųjų teisės į gynybÄ tuo nesuvaržė, esminės įstatymo taikymo klaidos, dėl kurios bÅ«tų pagrindas nuosprendį keisti ar naikinti, nepadarė. 12.5. Kadangi teismas parinko baudžiamojo įstatymo sankcijoje esančiÄ bausmę – baudÄ , tikslinga nurodyti, kad, nustatant baudos dydį, taip pat vadovaujamasi BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikoma BK 47 straipsnio Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2016-04-01, ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277, įsigaliojusio 2016-03-30 redakcija, nes ji yra Å¡velnesnė už Å¡iuo metu galiojančiÄ .

Dėl bausmės 13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. K. ir R. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad padarytas vienas sunkus baigtas nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. KyÅ¡io suma yra nedidelė. Ä®vertino jų vaidmenį bendrininkų grupėje. Buvo atsižvelgta į M. K. ir R. N. asmenybę – tai, kad jie iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteisti, charakterizuojami teigiamai, M.

K. nebuvo baustas administracine tvarka. Teisingai konstatuota, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje. Vienok, nors teismas teisingai pasisakė, jog M. K. ir R. N. skirtina Å¡velniausia BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kolegijos manymu, nepakankamai įvertino duoto kyÅ¡io dydį. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad priimto kyÅ¡io suma buvo ne 60 Eur, o 45 Eur.

Ji tik nežymiai virÅ¡ija 1 MGL dydžio sumÄ ir atitinkamai nežymiai virÅ¡ija ribÄ baudžiamojo nusižengimo, už kurį numatyta bauda iki 150 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2016-04-01, ir 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277, įsigaliojusio 2016-03-30 redakcija). Taigi teismo paskirta M. K. 200 MGL, o R. N. - 100 MGL dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per griežta. Tokios bausmės paskyrimas M. K. ir R. N. prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Å¡ioje dalyje dėl paskirtos aiÅ¡kiai per griežtos bausmės. 13.1. M. K. ir R. N. į paskirtÄ baudÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, 1 sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ M. K. ir R. N. valstybės naudai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - po 30 Eur iÅ¡ kiekvieno. 14.1.

Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nes, nutardamas lygiomis dalimis konfiskuoti nuteistųjų M. K. ir R. N. turtÄ , iÅ¡kreipė turto konfiskavimo paskirtį ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 14.2. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , jei turtÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau Å¡io turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iÅ¡ bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ bendrininkų gali iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. N. veikė kartu su M. K., tariantis M. K. su M. M. dėl kyšio, ir kartu su M. K. savo ir M. K. naudai priėmė kyšį. Pinigai, skirti kyšiui, nerasti. Iš šiame sprendime aptarto nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo matyti, kad kyšiui skirti pinigai buvo perduoti M. K. ir R. N. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys tvirtina, kad teismas ėmėsi įstatymo numatytų priemonių nustatyti, kokiomis proporcijomis M. K. ir R. N. pasidalijo iš M. M. gautus pinigus, tačiau to padaryti nepavyko.

Apeliantas nuteistasis R. N. paduotame skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių įstatymo numatytų bÅ«dų, kaip Å¡ios proporcijos galėtų bÅ«ti nustatytos, o tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas konfiskuoti kaltininkų turtÄ lygiomis dalimis, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo teismų praktikos. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nustatė, jog kyÅ¡io dydis buvo ne didesnis kaip 60 Eur, Å¡iÄ pinigų sumÄ padalijo lygiomis dalimis tarp M.

K. ir R. N. ir, remdamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡koti valstybei. Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė kyÅ¡io dydį, vienok, kitoje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti kaltininkų nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ lygiomis dalimis, tinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡naudojo įstatymo numatytas galimybes nustatyti, kokiomis proporcijomis kaltininkai pasidalijo kyÅ¡iui skirtus pinigus, todėl Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos nei apelianto nurodomoje kasacinėje byloje Nr. 2K-358/2013 ir Å¡i byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti. Patikslinti nuosprendžio nustatomÄ jÄ dalį priimto kyÅ¡io dydžio dalyje. Nustatyti, kad M. K. ir R. N., veikdami bendrininkų grupėje, savo naudai priėmė ne 60 Eur, o 45 Eur dydžio kyšį. M. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 200 MGL dydžio (7532 Eur) baudÄ sumažinti iki 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (1 diena) ir paskirti bausmę – 1807,68 Eur baudÄ . M. K. baudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. R. N. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 100 MGL dydžio (3766 Eur) baudÄ sumažinti iki 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,,a“ papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R.

N. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (1 diena) ir paskirti bausmę – 1054,48 Eur baudÄ . R. N. baudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumažinti konfiskuotinÄ M. K. ir R. N. priklausančio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iki 45 Eur ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai priteisti iÅ¡ M. K. ir R. N. po 22,50 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė