d97f5a53-efea-40d2-ad54-0a8d4f0b0cf7 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1049-273/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00635-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovių M.

D., L. N., R. J., J. K., J. K. ir A. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-292/2019 pagal ieÅ¡kovo V. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms M. D., L. N., J. K., A. P., R. J., J. K. dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybė, R. V., R. N.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. P. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakoves per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naudojamus Å«kinius pastatus, esančius ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose 0,0600 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), t. y., M.

D. - naudojamÄ vienÄ Å«kinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtÄ 18G1/m, L. N. – naudojamÄ vienÄ Å«kinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtÄ 31J1/m, J. K. – naudojamÄ vienÄ Å«kinį statinį, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtÄ 291/m, A. P. – naudojamus du Å«kinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 24G1/m ir 20J1/m, R. J. – naudojamus keturis Å«kinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m, J. K. – naudojamus keturis Å«kinius statinius, 1990 m. spalio 5 d. plane pažymėtus 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rÅ«siu, 30J1/m, o atsakovėms per nustatytÄ terminÄ nenusigriovus Å«kinių statinių, pripažinti ieÅ¡kovui teisę nugriauti atsakovių naudojamus Å«kinius statinius atsakovių lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovių statinių nugriovimo iÅ¡laidas; prašė priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovui priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos jam padovanojo tėvas J. P.. Ieškovui padovanoti žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir juose įregistruotų statinių nėra, taip pat nėra įregistruota jokių disponavimo žemės sklypais teisės suvaržymų. Ieškovas, apžiūrėjęs padovanotus žemės sklypus, pamatė, jog abiejuose sklypuose stovi laikini statiniai (daugumoje - lentiniai, ūkinės paskirties), užimantys didesnę žemės sklypų dalį, dėl kurių jis negali tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančia žeme.

Ä® ieÅ¡kovo parengtÄ skelbimÄ , nusigriauti statinius, nei vienas statinių valdytojas neatsiliepė, o Alytaus miesto savivaldybė informavo, kad statiniai yra laikini lentiniai Å«kinės paskirties, kurie nepriklauso nei vienai statinio kategorijai, nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punkte, todėl savivaldybė negali įtraukti Å¡ių statinių, į statinių neturinčių savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitÄ .

Savivaldybė taip pat informavo ieÅ¡kovÄ , kad statiniais, esančiais jo žemės sklypuose, naudojasi greta esančių dviejų medinių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, ir kad Å¡ie statiniai pastatyti savavaliÅ¡kai, t. y. neteisėtai, ir Alytaus miesto detaliajame plane, patvirtintame Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-153, pagalbiniai pastatai pažymėti kaip demontuojami statiniai.

3. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovės M. D., L. N., R. J., J. K., J. K. ir A. P. prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės yra namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojos. Anksčiau Å¡ie pastatai buvo tuomečio Alytaus politechnikumo bendrabučiai ir juose centralizuoto Å¡ildymo nebuvo, patalpos buvo Å¡ildomos tik krosnimis, kÅ«renamos malkomis, angliais ir durpėmis, todėl kiekvienai Å¡eimai su paskirtu gyvenamuoju plotu buvo priskirtas ir sandėliukas malkoms ir kitam inventoriui laikyti.

Prasidėjus butų privatizacijai, su butais kartu buvo inventorizuoti ir sandėliukai, tačiau jie nebuvo privatizuoti, nes sandėliukai prie parduodamų butų kaip priklausiniai nebuvo priskirti, nors sandėliukais nuo apsigyvenimo butuose atsakovės naudojosi, prižiÅ«rėjo, remontavo ir naudojosi kaip savais. Å i problema iÅ¡aiÅ¡kėjo formuojant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai 2012 metais buvo atliekami jų kadastriniai matavimai ir atsakovių sandėliukai buvo įtraukti į kitam asmeniui grÄ Å¾intinÄ Å¾emę, todėl Å¡iandien jie yra privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Nurodė, kad atsakovės nėra sandėliukų statytojos, o tik naudotojos. Nėra jokių duomenų, kad sandėliukai yra laikini statiniai. Sandėliukai yra gyvenamųjų namų priklausiniai, kurie nebuvo įteisinti. Atsakovės mano, kad jos byloje nėra tinkami atsakovai, nes Alytaus miesto savivaldybė rengdama detalųjį planÄ , žinojo, kad Å¡ioje vietoje yra statiniai. Tokiu bÅ«du, nuosavybės atkÅ«rimas į žemę, kurioje yra statiniai yra nepagrįstas. Prievolę atlaisvinti sklypÄ turi savivaldybė, o ne atsakovės, nes statinių savininkė yra valstybė ir ji turėjo pasirÅ«pinti, kad Å¡ių statinių nebÅ«tų, nes savivaldybė negalėjo suformuoti žemės sklypus kaip laisvų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakoves per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jų naudojamus ūkinius statinius, esančius ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtus Namų valdos techninės apskaitos bylos (duomenys neskelbtini) , 1990 m. spalio 5 d.

žemės plane, t. y. M. D. - statinį pažymėtÄ 18 G1/m, L. N. – statinį pažymėtÄ 31J1/m, J. K. – statinį, pažymėtÄ 29J1/m, A. P. – statinius, pažymėtus 24G1/m ir 20J1/m, R. J. – statinius, pažymėtus 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m ir 32J1/m, J. K. – statinius, pažymėtus 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m su rÅ«siu, 30J1/m; atsakovėms nenusigriovus naudojamų Å«kinių pastatų per 2 mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas pripažino ieÅ¡kovui teisę nugriauti naudojamus Å«kinius statinius atsakovių lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jų nugriovimo iÅ¡laidas; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvienos atsakovės po 6,97 Eur žyminį mokestį, po 250 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, po 24,14 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo iÅ¡laidoms, iÅ¡ viso po 281,11 Eur.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas yra dviejų žemės sklypų po 0,0600 ha, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas ir reiškia negatorinį ieškinį, įrodinėdamas, kad atsakovės trukdo jam naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, nes atsakovės naudojasi žemės sklypuose esančiais statiniais – sandėliukais, kurie nėra atsakovių nuosavybė. Atsakovės neneigia ir nėra ginčo dėl to, kad jos naudojasi sandėliukais, kaip pagalbinėmis patalpomis, tačiau neįrodė, kad jos sandėliukais naudojasi kokiu nors kitu teisiniu pagrindu.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip sklypų savininkas turi teisę reikalauti iš atsakovių pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad jos nėra sandėliukų statytojos, tačiau nesutiko su jų argumentais, jog jei jos nėra sandėliukų statytojos, tai ir neturi prievolės juos nugriauti. Nurodė, kad atsakovės neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu jos naudojasi sandėliukais, ir kad jų elgesys svetimame žemės sklype naudojantis atsakovėms nepriklausančiais statiniais, juos remontuojant, pritaikant savo reikmėms, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kad statiniai bÅ«tų pripažinti savavaliÅ¡ka statyba ar beÅ¡eimininkiu turtu. Teismas atsakovių argumentus dėl netinkamo miesto detalaus plano suformavimo, nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagrįstumo, kad atsakovės nėra tinkamos atsakovės byloje, pripažino nereikÅ¡mingais ieÅ¡kovo pareikÅ¡to negatorinio ieÅ¡kinio atveju ir juos atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas pasirinkdamas negatorinį ieÅ¡kinį, kaip savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nukreipė savo reikalavimÄ Ä¯ atsakoves – faktinius sandėliukų naudotojus.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovių lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovių reikiamas iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies norma. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde atsakovės prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovių sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir atsakovių nemokėtÄ Å¾yminį mokestį valstybei.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus: 1.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas; 1.2. Atsakovės kaip ginčo sandėliukų naudotojos neturi pareigos nugriauti ginčo sandėliukus. Prievolę nugriauti ginčo sandėliukus turėjo Alytaus miesto savivaldybė, vėliau, dovanotojai, padovanoję sklypus su sandėliukais ieÅ¡kovui ir pats ieÅ¡kovas, priėmęs žemės sklypus su jame esančiais pastatais kaip dovanÄ ; 1.3.

Sandėliukų statytojai atsakovėms nėra žinomi, tačiau ginčo statiniai negalėjo būti savavališkai pastatyti valstybinėje žemėje ir apie 49 metus valstybinėje žemėje stovėti, todėl sandėliukų statyba buvo legali, tačiau statytojai dokumentų kitiems naudotojams neperdavė, statybos dokumentai archyvuose nerasti; 1.4. Detaliojo plano, nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypų neatlygintinai perdavimo ir dovanojimo sutarčių duomenys yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes juose yra bylai svarbių duomenų.

Kai buvo rengiamas Žemės sklypo, esančio tarp Piliakalnio gatvės, valstybinio miško, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir studentų skvero, ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, inžinerinei infrastruktūrai (dviračių ir pėsčiųjų takui), naujų žemės sklypų ribų formavimo ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas AK-10-01-SDP ir kai jis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-153 buvo patvirtintas, ginčo statiniai jau buvo, tačiau dėl jų likimo nebuvo sprendžiama.

Detaliojo plano AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad į sklypÄ (duomenys neskelbtini), patenka statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl juos numatoma nugriauti; 1.5. IeÅ¡kovas sklypus su ginčo pastatais juose gavo kaip dovanÄ . Pagal dovanojimo sutartis dovanotojas prisiėmė prievolę atlyginti visus nuostolius, susijusius su netinkamu sklypų perdavimu; 1.6. Ginčo sandėliukai buvo pastatyti tuo metu, kai žemė, ant kurios buvo jie pastatyti, kartu su Å¡iais statiniais priklausė valstybei.

Sklypų formavimo metu, ir suformuotų sklypų 2010 m. birželio 30 d. detaliuoju planu patvirtinimo metu, žemė kurioje jie buvo, buvo valstybinė žemė ir ji jau buvo statiniais užimta, o statiniai CK 4.40 str. 1 d. pagrindu buvo žemės savininko - valstybės. Visuotinai yra žinoma, kad formuojant sklypus perdavimui, jie turi bÅ«ti laisvi. Žemės sklypai pardavimui arba nuosavybės teisių žemės atkÅ«rimui turi bÅ«ti formuojami laisvoje valstybinėje žemėje. Jei sklype yra statiniai, bet ne savininko, kuriam bus parduodama žemė, tai jam turi bÅ«ti nustatytas statinio servitutas, o jei statiniai neturi savininko ir yra griautini, tai turi padaryti perduodantis sklypÄ asmuo, bylos atveju - Alytaus m. savivaldybė.

Galimas atvejis, kai gaunantis sklypÄ asmuo sutinka sklypÄ priimti su griautinais statiniais. Tačiau Alytaus miesto savivaldybė veikdama valstybės vardu suformavo statiniais užimtus sklypus, neiÅ¡sprendusi jų atlaisvinimo; 1.7. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandėliukai iÅ¡liko dėl atsakovių veiksmų, t. y. dėl atsakovių padarytų ginčo sandėliukų pagerinimų. Teismas nenustatė sandėliukų laikomųjų konstrukcijų, kurios padėjo sandėliukams iki Å¡iol iÅ¡likti, jų pagerinimų ar atstatymų.

Šiuo pagrindu teismas negali atsakovių įpareigoti sandėliukus nugriauti, nes tokios pareigos nenumato įstatymas; 1.8. Atsakovės ieškovo subjektinę teisę pažeidžiančių veiksmų neatliko ir jų negali nutraukti, atsakovių kaltės dėl pastatytų sandėliukų nėra, nes jos sandėliukų nestatė. Atsakovės yra tik atsitiktiniai šių statinių naudotojai, todėl nėra ieškovo subjektinių teisių pažeidėjai ir joms negali būti taikomi nei vienas įpareigojimas iš ieškovo nurodyto subjektinių teisių gynimo būdo; 1.9.

Ieškovo ieškinys nėra negatorinis, kadangi neatitinka negatorinio ieškinio reikalavimų. Atsakovės yra netinkami atsakovai. Atsakovės neatliko jokių ieškovo subjektines teises pažeidžiančių veiksmų, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti jų atžvilgiu reikalavimo nutraukti ieškovo subjektyvinę teisę pažeidžiančius veiksmus įpareigojant atsakoves sandėliukus nugriauti. Nėra ir kito teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovėms būtų uždėta prievolė tai padaryti savo lėšomis.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovių 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus: 2.1. Apeliacinio skundo motyvai paremti prielaidomis, bet ne įrodymais; 2.2. IÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 matyti, kad atsakovės siekė tapti ginčo sandėliukų savininkėmis, pateikdamos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Atsakovės pačios save laikė sandėliukų valdytojais ir naudotojais. Å ios aplinkybės atsakovės neneigė ir Å¡ioje byloje; 2.3. Teismas, remdamasis pačių atsakovių paaiÅ¡kinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis, nustatė, kad sandėliukai blogos bÅ«klės (lentiniai, apgriuvę), ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės palaikė jų bÅ«klę juos remontuodamos savo medžiagomis ir pritaikydamos savo poreikiams, nes prieÅ¡ingu atveju, sandėliukai kaip statiniai, iki Å¡io laiko nebÅ«tų iÅ¡likę; 2.4.

Sprendimai dėl detalaus plano, nuosavybės teisių atkūrimo nenuginčyti, todėl atsakovių keliami klausimai dėl netinkamo miesto detalaus plano suformavimo, nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo, nagrinėjant negatorinį ieškinį yra teisiškai nereikšmingi; 2.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovėms buvo suteikta galimybė kreiptis į įvairias institucijas dėl joms aktualių klausimų, susijusių su ginčo sandėliukais išsprendimo, tačiau atsakovių skundai įvairioms institucijoms nebuvo patenkinti; 2.6.

Apie piniginių lėšų stygių teismo sprendimui įvykdyti atsakovės turėjo pagalvoti pradėdamos bylinėtis ir tris metus sÄ moningai vilkindamos Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Iš bylos ir iš prijungtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 medžiagos nustatyta, kad ieškovui V. P. nuosavybės teise priklausančiuose dviejuose žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypai), yra atsakovių naudojami ūkiniai statiniai. Pagal 1990 m. spalio 5 d. einamosios inventorizacijos plano duomenis ūkiniais pastatais naudojasi atsakovė M. D. statiniu plane pažymėtu 18G1/m, L. N. naudojasi statiniu plane pažymėtu 31J1/m, J. K. naudojasi statiniu plane pažymėtu 291/m, A. P. naudojasi dvejais statiniais plane pažymėtais 24G1/m ir 20J1/m, R. J. naudojasi keturiais statiniais plane pažymėtais 15J1/m, 17G1/m, 23J1/m, 32J1/m ir J. K. naudojami keturiais statiniais plane pažymėtais 8G1/m, 19J1/m, 26J1/m ir 30J1/m (toliau – ginčo statiniai).

11. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo iÅ¡ savo tėvo J. P. 2012 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 3967 pagrindu. J. P. ir jo broliui V. P. nuosavybės teisės į ginčo sklypus atkurtos 2012 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimais Nr. 2S-227 ir Nr. 2S-226. V. P. vienÄ iÅ¡ ginčo sklypų ((duomenys neskelbtini)) 2012 m. liepos 26 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 3776 perleido savo broliui J. P..

12. IeÅ¡kovas, motyvuodamas tuo, kad dėl ginčo statinių negali naudotis ginčo sklypais, pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį atsakovėms (CK 4.98 str.), kuriame reikalauja įpareigoti atsakoves nugriauti ginčo statinius, o atsakovėms per nustatytÄ terminÄ nenusigriovus ginčo statinių, pripažinti ieÅ¡kovui teisę nugriauti ginčo statinius ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovių statinių nugriovimo iÅ¡laidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino motyvuodamas tuo, kad nors atsakovės nėra ginčo statinių savininkės, tačiau dėl to, kad pagerino jų bÅ«klę ir tokiu bÅ«du statinius iÅ¡saugojo, todėl turi prievolę juos nugriauti.

Apeliaciniame skunde atsakovių nesutikimas su sprendimu yra grindžiamas tuo, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neatitinka negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi atsakovės yra netinkami atsakovai byloje, nėra ginčo statinių statytojai, todėl neatliko jokių ieÅ¡kovo teises pažeidžiančių veiksmų. Apeliančių nuomone, ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

13. Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 ).

14. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. IÅ¡vadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

15. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).

16. IÅ¡ prijungtos Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-1126-292/2017 nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos M. D., L. N., J. K. ir R. J. pareiÅ¡kimu prašė nustatyti faktÄ , jog jos įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius. Alytaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė, konstatavęs, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi (c. b. Nr. 2A-304-945/2018), iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , Alytaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

17. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

18. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktÄ .).

19. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 (1 t., b. l. 76–96; 2 t., b. l. 3–7) nustatyta, kad Namų valdos techninės apskaitos byloje 1976 m yra užfiksuoti duomenys apie ginčo statinius ir pažymėtas faktas apie savavalinę statybÄ . Å ioje byloje (1 t., b. l. 97, 2 t., b. l.

30) nustatyta, kad po 1990 m. spalio 5 d. atliktos inventorizacijos ginčo statiniai ne tik nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti, bet ir nebuvo panaikintas įraÅ¡as apie savavalinę statybÄ , nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų, kaip gyvenamųjų patalpų priklausinių, privatizavimo ir neatlikta jų teisinė registracija. Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2A-304-945/2018 pareiÅ¡kėjų statusu dalyvavo dalis Å¡ios bylos atsakovių, suinteresuotu asmeniu – ieÅ¡kovas, o įrodinėjimo dalykÄ taip pat sudarė faktinės aplinkybės dėl ginčo statinių statuso.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sÄ lygos nagrinėjamoje byloje remtis Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1126-292/2017 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2A-304-945/2018 nustatytais faktais kaip prejudiciniais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu įrodytomis laikytinos Å¡ios aplinkybės: ginčo statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba, ginčo statiniai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai arba kitų nekilnojamojo turto objektų priklausiniai, ginčo statiniai nėra beÅ¡eimininkinis turtas.

20. Byloje nėra ginčo dėl ginčo sklypų nuosavybės, dėl to, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki nuosavybės teisių į ginčo sklypus atkÅ«rimo ir kad atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, o yra faktinės ginčo statinių naudotojos bei kad atsakovės Å¡iais ginčo statiniais naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės kaip faktinės ginčo statinių naudotojos yra tie subjektai, kurie turi pareigÄ nugriauti ginčo statinius, esančius ieÅ¡kovo žemės sklypuose.

21. IeÅ¡kovo nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų paÅ¡alinimas yra siejamas su ginčo statinių nugriovimu. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teises pažeidžia bÅ«tent ginčo statinių pastatymas ieÅ¡kovo sklypuose. IeÅ¡kovo reikalavimas nėra grindžiamas CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ . IeÅ¡kovas nereikalauja paÅ¡alinti ginčo statinių kaip savavaliÅ¡kos statybos.

Byloje yra įrodyta, kad atsakovės nėra ginčo statinių statytojos, nėra ginčo statinių savininkės, o faktiškai naudojasi ginčo statiniais bei laiko juose savo daiktus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės savo medžiagomis remontuodavo ginčo statinius, palaikydamos statinių būklę, kad jais būtų galima naudotis bei pritaikydamos savo poreikiams, nelaikytina ginčo statinių atstatymu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas atsakovėms priklausančių daiktų laikymo ginčo statiniuose, esančiuose ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, nevertina kaip jo nuosavybės teisių pažeidimo ir nereikalauja atsakovių savo daiktus pašalinti iš jo sklypų.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, kurie apribojo ieÅ¡kovo galimybes naudotis ginčo sklypais pagal paskirtį. IeÅ¡kovas dovanojimo sandorio pagrindu įsigijęs ginčo žemės sklypus su jame esančiais teisiÅ¡kai neregistruotinais statiniais, inventorizavimo metu pripažintais savavaliÅ¡ka statyba, demontuojamais ir menkaverčiais statiniais, kartu įgijo atsakomybę dėl ginčo statinių kaip savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės neatliko jokių ieÅ¡kovo teises pažeidžiančių veiksmų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakoves nugriauti ginčo statinius yra nepagrįstas.

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkami taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės normas reglamentuojančias savininko nuosavybės teisių gynimÄ nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

24. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina valstybei 104,59 Eur iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti (CK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Atsakovės atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie valstybės patirtas 28,95 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ atsakovei J. K. (t. 3, b. l. 17). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 28,95 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti. Kitos atsakovės nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

25. Apeliacinį skundÄ patenkinus, ieÅ¡kovas privalo atlyginti atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde atsakovės prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 100 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 4 d.). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės J. K. ir A. P. už apeliacinį skundÄ sumokėjo po 16,67 Eur žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 54,55), o atsakovės M.

D., L. N., R. J., J. K. nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo yra atleistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu (t. 5, b. l. 56-63). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovėms J. K. ir A. P. po 16,67 Eur kiekvienai, o valstybei priteistina 66,66 Eur (100-(16,67x2)) iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 28,95 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 95 centus) advokato pagalbos iÅ¡laidoms ir 104,59 Eur (Å¡imtas keturi eurai 59 centai) iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme atlyginti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,67 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 67 centus) iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 centus) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Priteisti iš ieškovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 66,66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 66 centus) išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Gintautas Koriaginas Izolda Nėnienė