2018-05-10 Nr. AB-9363-3-62-3-00546-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-283-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00546-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. V. ir K. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (ir kuris atitinkama dalimi buvo priimtas), prašydami: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. VS-680 ir įpareigoti atsakovą spręsti dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų K. V. ir M. V. įstatymuose nustatytų teisių užtikrinimo vaikų gyvenamo būsto pardavimo varžytinėse atveju, suteikiant vaikams kitą neblogesnį negu esamas gyvenamąjį būstą, vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais, pareiškėjais, iš naujo išaiškinant ir nustatant esamas pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas.

Pareiškėjai paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą 2016 m. rugpjūčio 8 d. su prašymu dėl savo nepilnamečių vaikų teisių į sveiką ir saugią aplinką užtikrinimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis antstolio R. S. vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/008 ir Nr. 0070/14/00880, nes vykdomas pareiškėjų nekilnojamojo turto – 0,1016 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 327,28 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kanalizacijos šulinio, šulinio, tvoros), kartu ir nepilnamečių vaikų gyvenamojo būsto nurodytame gyvenamajame name, pardavimas varžytynėse.

Pareiškėjai taip pat kreipėsi su papildomais ir pakartotinais prašymais 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 27 d., atkreipę atsakovo dėmesį į aplinkybes dėl įstatymų nustatytų vaiko teisių užtikrinimo, pagal pareiškėjų vaikų esamas gyvenimo sąlygas į gyvenimą kitame neblogesniame negu turėtas būste ir gyvenant kartu su abiem vaikų tėvais. Atsakovas, 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakyme Nr. VS-2121 konstatavo tėvų pareigą užtikrinti vaiko teises, Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre galint suteikti laikiną nakvynę su užtikrintomis minimaliomis buitinėmis ir asmens higienos paslaugomis (virtuvėlė, dušas, skalbimo paslaugos ir kt.) moterims su vaikais, o 2017 m. vasario 9 d. atsakyme Nr. VS-421 bei 2017 m. kovo 13 d. atsakyme Nr. VS-680 pakartotinai konstatavo tėvų pareigą užtikrinti vaiko teises, ribotomis galimybėmis, jog negalint vaiko tėvams šių teisių užtikrinti, atsakovas gali suteikti vaikams laikiną nakvynę tam tikram laikotarpiui, užtikrindamas Kauno rajono Krizių centre tik minimalias buitines ir asmens higienos paslaugas moterims su vaikais, konstatavo besąlyginę tėvų pareigą užtikrinti vaikų teises į vaikų aprūpinimą gyvenamuoju būstu, tačiau nesprendė klausimo dėl įstatymo ginamų vaiko teisių į gyvenimą įstatymo nustatytomis sąlygomis, vaikui gyvenant kitame neblogesniame negu turėtas būste ir gyvenant kartu su abiem tėvais.

Visiškai neaiškino šių teisių užtikrinimo tinkamam išsprendimui būtinų aplinkybių, nenustatė pareiškėjų vaikų esamų gyvenimo sąlygų, vaikų gyvenimo su abiem tėvais ar tik su vienu iš jų faktų ir neaiškino vaikų valios, noro ar nenoro, gyventi ar ne esamomis sąlygomis ir su abiem tėvais ar tik su vienu iš jų, vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurios negali būti diskriminuojamos esant bet kokioms aplinkybėms, pavyzdžiui, lytis, amžius, tautybė, rasė, kalba, tikėjimas, pažiūros, socialinė, turtinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė.

Tinkamam vaiko teisių užtikrinimui pagal įstatymo reikalavimus atsakovas įpareigotinas išsiaiškinti ir nustatyti esamas vaikų gyvenimo sąlygas, vaikų valią dėl gyvenimo sąlygų ir gyvenimo su abiem ar su vienu iš tėvų.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavo raštą Nr. 19-2-2550, kuriuo persiųstas pareiškėjų 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimas dėl antstolio R. S. vykdymo veiksmų ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad antstolis R. S. organizuoja pareiškėjų turto pardavimo varžytynes, tačiau nėra išsprendęs nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimo. Pareiškėjai prašo kreiptis į reikiamas valstybines institucijas dėl namo pardavimo iš varžytynių sustabdymo iki bus nustatyta tvarka išspręsti vaikų teisių į sveiką ir saugią aplinką, gyvenamosios vietos nustatymo po varžytinių klausimai.

Atsižvelgdama į skundo aplinkybes, Savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. VS-21214 informavo pareiškėjus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 punktais, visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus ir nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, šios teisės įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Paaiškinta, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių centras teikia apgyvendinimo paslaugas mamoms su vaikais.

Tokiu būdu valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į būstą, kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai. 2017 m. vasario 8 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. 19-2-350, kuriuo persiųstas pareiškėjų pareiškimas dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Pareiškime nurodytos tos pačios aplinkybės dėl šeimos turto pardavimo iš varžytinių ir prašoma imtis visų įmanomų būdų ir priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką po gyvenamojo būsto pardavimo varžytynėse.

Savivaldybės administracija 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. VS-421 pakartotinai pareiškėjams atsakė, kad jiems į analogišką prašymą jau buvo atsakyta ir pakartotinai nurodė, kad Kauno rajono socialinių paslaugų skyriaus Krizių centras teikia apgyvendinimo paslaugas mamoms su vaikais. Taigi valstybė per savo institucijas siekia užtikrinti vaiko teisę į būstą, kai to negali padaryti nepilnamečių teisėti atstovai. Tačiau 2017 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiškėjų 2017 m. vasario 27 d. prašymas įvertinti nepilnamečių aplinką ir užtikrinti ne blogesnį (negu turėtas) būstą vaikui gyvenant kartu su tėvais.

Tuo pagrindu specialistas vyko į pareiškėjų gyvenamąją vietą ir nustatė, kad nepilnametėms M. ir K. V. sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Pareiškėjui G. V. buvo suteikta išsami informacija apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijas, galimą pagalbą Kauno rajone šeimai esant krizėje, nemokamos teisinės pagalbos gavimo galimybes, teisę kreiptis dėl socialinio būsto.

Pažymėjo, kad Vaiko teisių pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatomis valstybė įsipareigoja teikti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, kartu su tėvais ir kitais teisėtais atstovais per valstybės ir vietos savivaldos institucijas užtikrinant vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko vystymuisi. Visgi nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia užtikrina tėvai. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Savivaldybės administracija gali pasiūlyti moterims ir vaikams nuo 6 mėnesių iki 1 metų apsigyventi Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių skyriuje. Atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, atsižvelgdamas į šeimos situaciją, suteikė pareiškėjams reikiamą informaciją ir pasiūlė galimą pagalbą, kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, kol tėvai sugebės sudaryti tinkamas sąlygas savo vaikams. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesprendžia būsto skyrimo klausimų. Pastebėjo, kad pareiškėjai netinkamai taiko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normas, kurios kalba apie našlaičius ir vaikus, netekusius tėvų globos (rūpybos), kadangi pareiškėjai į šią kategoriją nepatenka. Nėra duomenų, kad jie nėra įgalūs tinkamai rūpintis vaikais, nes jeigu taip būtų, tai Savivaldybės administracija turėtų spręsti nepilnamečių globos (rūpybos) nustatymo klausimą. Šeimos ar asmenys, neturintys gyvenamojo būsto ar neturintys tinkamo gyvenamojo būsto, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, turi teisę kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl įrašymo į eilę būstui gauti. Atsakovo manymu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą iš naujo išaiškinant ir nustatant pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, nes jos jau buvo nustatytos tikrinimo metu ir jos nuolat gali keistis. Skundžiamas raštas nepažeidžia ir nepažeidė pareiškėjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 22 d. nutartimi bylą dėl reikalavimo panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. raštą Nr. VS-680 ir įpareigoti atsakovą spręsti dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų K. V. ir M. V. įstatymuose nustatytų teisių užtikrinimo vaikų gyvenamojo būsto pardavimo varžytynėse atveju, suteikiant vaikams kitą ne blogesnį negu esamas gyvenamąjį būstą, vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais, pareiškėjais, iš naujo išaiškinant ir nustatant esamas pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, nutraukė.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamu Savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. VS-680 pareiškėjai buvo informuoti apie Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijas, galimą pagalbą Kauno rajone šeimai esant krizėje, nemokamos teisinės pagalbos gavimo galimybes, teisę kreiptis dėl socialinio būsto. Rašte pažymėta, kad Vaiko teisių pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatomis valstybė įsipareigoja teikti pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, kartu su tėvais ir kitais teisėtais atstovais per valstybės ir vietos savivaldos institucijas užtikrinant vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko vystymuisi, visgi nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia užtikrina tėvai.

Teismo teigimu, byloje esanti medžiaga ir pareiškėjo G. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog pareiškėjų kreipimąsi į Savivaldybės administraciją lėmė tai, kad antstolis nuo 2016 m. vykdo pareiškėjų nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių (kanalizacijos šulinio, šulinio, tvoros), kartu ir nepilnamečių vaikų gyvenamojo būsto nurodytame gyvenamajame name, pardavimą varžytynėse. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai siekia užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises ateityje, jeigu jų gyvenamasis būstas būtų parduotas varžytynėse.

Teismas nurodė, kad iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog juo, išnagrinėjus pareiškėjų 2017 m. vasario 27 d. prašymą, pareiškėjams suteikta informacija apie tai, kaip būtų išspręstas pareiškėjų nepilnamečių vaikų įstatymuose nustatytų teisių užtikrinimas vaikų gyvenamojo būsto pardavimo varžytynėse atveju. Šiame rašte pareiškėjams nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių teisių bei pareigų, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju skundžiamas raštas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio reguliavimo sritį, nes nėra individualus teisės aktas, taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Šių faktinių aplinkybių kontekste, teismo nuomone, iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo yra teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukels teisinių padarinių nei patiems pareiškėjams, nei atsakovui (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str. 1 d., 23 str. 1 d.). Todėl byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str., 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjai G. V. ir K. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui ir naujos sudėties teisėjų kolegijai nagrinėti iš naujo ir iš esmės.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, ginančias žmogaus teisę į nuosavybę ir būsto neliečiamumą, o nagrinėjamos bylos atveju – išskirtinai ginančias nepilnamečių vaikų teises, jų teisėtus interesus, t. y. Konstitucijos 23, 24 ir 39 straipsnių nuostatas ir jas detalizuojančias vaikų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų nuostatas. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino to, kad pareiškėjai skundą (patikslintą skundą) pareiškė atstovaudami savo nepilnamečiams vaikams, vadovaudamiesi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, tuo jas (3 str., 4 str. 1 p., 5 str. 1 d., 11 str.) pažeisdamas.

Pareiškėjai pažymi, kad nutraukdamas bylą teismas pažeidė imperatyvias administracinių bylų teiseną reglamentuojančio teisės akto (ABTĮ) nuostatas, nustatančias įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumą visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir vykdymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, pakartotinai vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis ir pažeidė apeliacinės instancijos – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, neskundžiamą 2017 m. birželio 2 d. nutartį, kuria išspręstas klausimas dėl pareiškėjų skundo dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo nagrinėjimo administraciniame teisme, t. y. dėl ginčo nagrinėjimo šioje byloje, neteisėtai ir iš naujo spręsdamas apeliacinės instancijos teismo byloje jau išspręstą klausimą dėl pareiškėjų skundo (patikslinto skundo) nagrinėjimo administraciniame teisme.

Pareiškėjų nuomone, teismas pažeidė ABTĮ nuostatą, reikalaujančią nagrinėjant administracines bylas įstatymus taikyti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 7 d.), kadangi neteisėtai ir visiškai neprotingai sprendė, kad pareiškėjų siekis užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises jų vienintelio gyvenamo būsto pardavimo varžytynėse atveju ateityje nesuformuluoja pareiškėjams jokių privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų. Vaiko teises ginančios teisės aktų nuostatos įsakmiai nedetalizuoja, kokiu metu turi būti užtikrinamos vaiko teisės, tačiau akivaizdu, kad nėra protinga vaiko teisių apsaugos klausimą dėl vaiko aprūpinimo tinkamu gyvenamu būstu skundo (patikslinto skundo) aplinkybėmis atsakingiems už vaiko teises asmenims ir institucijoms – pareiškėjams, atsakovui, teismui – pradėti spręsti jau po įvykdyto vaikų teisių pažeidimo, vaikams faktiškai praradus turėtą gyvenamą būstą po antstolio įvykdyto pareiškėjų turto, pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamojo namo, pardavimo.

Pareiškėjų teigimu, teismas vienasmeniškai, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, dar iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės, t. y. iš anksto, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nusprendė nelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis antstolio R. S. ir AB „Swedbank“, kadangi, teismo nuomone, vienoks ar kitoks teismo sprendimas nesukels šiems tretiesiems asmenims jokių teisių ir pareigų. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, nustatančias administracinio proceso dalyvius (ABTĮ VIII skyrius) ir įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.), visiškai nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjai pareiškė skundą teisme, veikdami vaikų interesais, vykdydami teisės aktų nustatytas pareigas vaikų tėvams užtikrinti vaikų teises ir interesus į tinkamas vaikui sąlygas gyventi ir augti šeimoje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p., 11 str.), ir kad šiuo atveju vaikų teisės yra tiesiogiai susijusios ir priklausomos nuo įtrauktinų į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis antstolio R. S. ir AB „Swedbank“, juo labiau antstoliui R. S. 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-18-70-514 atnaujinus pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų vienintelio gyvenamo būsto pardavimą varžytynėse (pareiškėjų 2018 m. vasario 1 d. prašymo priedas Nr. 2).

Pareiškėjai nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir sprendimų priėmimo taisykles, kadangi neteisėtai iš anksto pasisakė ir sprendė dėl bylos baigties, 2018 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, neišnagrinėjus bylos iš esmės, vienasmeniškai ir vienašališkai nusprendęs nelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis minėtų antstolio R. S. ir AB „Swedbank“, ir 2017 m. spalio 19 d. bei 2018 m. vasario 1 d. nutarimais nepagrįstai taip pat iš anksto, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nusprendus neįtraukti į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Pareiškėjai teigia, kad teismas akivaizdžiai grubiai pažeidė ABTĮ nuostatas dėl atskirųjų skundų gavimo teisme ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 153 str. 1 d.), kadangi 2018 m. vasario 20 d. nutartimi, gavęs pareiškėjų 2018 m. vasario 14 d. atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 2 d. nutarties, vienasmeniškai ir neteisėtai nutarė nusiųsti atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tik po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba kartu su apeliaciniu skundu, t. y. nesutikdamas su atskiruoju skundu, neperdavė jo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui per tris darbo dienas.

Taip pat, pareiškėjų nuomone, teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, garantuojančias proceso dalyviui teisę susipažinti su byla ir tinkamai pateikti procesinį dokumentą, šiuo atveju – atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 49 str. l d.). Teismui nesuteikus pareiškėjui G. V. jokių galimybių susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga dėl teismo priimtos 2018 m. vasario 2 d. nutarties, pareiškėjas kreipėsi į teismą 2018 m. vasario 14 d. rašytiniu prašymu dėl leidimo susipažinti su nagrinėjama byla, tačiau faktiškai byla susipažinti pareiškėjui buvo pateikta tik 2018 m. vasario 19 d., t. y. akivaizdžiai pavėluotai, skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties pateikimo pareiškėjams 2018 m. vasario 7 d., teismui uždelsus ir praleidus įstatymo nustatytą pareiškėjams skirtą septynių dienų galimo skundo pateikimo terminą ir tuo ženkliai bei faktiškai apsunkinus pareiškėjams galimybę tinkamai suformuluoti ir pateikti atskirąjį skundą.

Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo teigimu, skundžiamas raštas ir teikti papildomi aiškinimai dėl nepilnamečių vaikų teisių ateityje, jei būtų gyvenamas būstas parduotas varžytynėse, yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjai nepagrįstai interpretuoja teismo sprendimą teigdami, kad teismas neteisėtai ir visiškai neprotingai sprendė vaiko teisių užtikrinimo klausimą nepilnamečius vaikus aprūpinant tinkamu būstu. Pareiškėjai akivaizdžiai siekia užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises ateityje, jei tėvų būstas būtų parduotas iš varžytinių, ir kad būtų suteiktas ne blogesnis nei jų turėtas gyvenamasis būstas. Skundžiamame rašte pareiškėjams nėra suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių teisių bei pareigų, todėl skundžiamas raštas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio reguliavimo sritį (nėra individualus teisės aktas) ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Su tokia pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

Atsakovo manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė administracinę teiseną reglamentuojančių įrodymų vertinimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (ABTĮ 10 str. 2, 3 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, nustatė, kad raštais pareiškėjai buvo informuoti apie savivaldybės galimybę pasiūlyti moterims ir vaikams nuo 6 mėnesių iki 1 metų apsigyventi Kauno rajono socialinių paslaugų centro Krizių skyriuje. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vykdydamas valstybės deleguotas (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 22 p.) funkcijas, atsižvelgdamas į šeimos situaciją, suteikė pareiškėjams reikiamą informaciją ir pasiūlė galimą pagalbą, kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, kol tėvai sugebės sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas savo vaikams. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatais (13 p.), patvirtintais Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ĮS-53, numatyta tik likusio be tėvų globos vaiko apgyvendinimo pareiga, o ne būsto suteikimo klausimas. Šios aplinkybės atsakovo atstovų buvo akcentuotos ir teismo posėdžio metu, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad neužtikrintos mažamečių vaikų teisės į sveiką ir saugią aplinką, gyvenamosios vietos nustatymo po varžytynių klausimu.

Atsakovas pažymi, kas skundžiamu raštu nepažeidė Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies, kuri įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės tėvai negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 str., 4 str. 7 p.), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas (3.3 str.) – pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Šiuo atveju teismas, vertindamas įrodymus, nenustatė, kad tėvai negalėtų tinkamai rūpintis vaikais, priešingu atveju – Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų spręsti nepilnamečių globos (rūpybos) nustatymo klausimą. Be to, šeimos ar asmenys, neturintys gyvenamojo būsto ar neturintys tinkamo gyvenamojo būsto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, turėtų teisę kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl įrašymo į eilę būstui gauti. Spręsdamas pareiškėjų klausimą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas vyko į pareiškėjų gyvenamąją vietą ir nustatė, kad nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 13 d. rašto Nr. VS-680 teisėtumo ir pagrįstumo.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjų keliamo ginčo.

Dėl ginčijamo rašto pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad juo pareiškėjams suteikta informacija apie tai, kaip būtų išspręstas pareiškėjų nepilnamečių vaikų K. V. ir M. V. įstatymuose nustatytų teisių užtikrinimas vaikų gyvenamojo būsto pardavimo varžytinėse atveju, šiame rašte pareiškėjams nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių teisių bei pareigų, todėl, akivaizdu, kad, šiuo atveju, skundžiamas raštas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio reguliavimo sritį, nes nėra individualus teisės aktas, taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku bei jo panaikinimas nei pareiškėjams, nei atsakovui nesukeltų jokių teisinių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, jog šiuo raštu pareiškėjams buvo pateiktas atsakymas į jų 2017 m. vasario 27 d. prašymą, kuriame pareiškėjai prašė ne pateikti informaciją, tačiau įvertinti pateiktas pastabas ir spręsti pareiškėjų nepilnamečių vaikų K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), teisių ir teisėtų interesų į sveiką ir saugią gyvenamą aplinką užtikrinimą naujai ir tinkamai, pagal galiojančių teisės norminių aktų ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo reikalavimus. Būtent atsakydama į minėtą pareiškėjų 2017 m. vasario 27 d. prašymą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, aprašydamas situaciją ir atliktus tyrimo veiksmus, galiausiai nurodė, kad <... nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia užtikrina tėvai, todėl pagal Jūsų 2017 m. vasario 27 d. prašymą užtikrinti Jūsų nepilnamečių vaikų <...> teises ir teisėtus interesus į sveiką ir saugią gyvenamą aplinką turite pareigą Jūs, vaikų tėvai >. Tai reiškia, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą pirmiausia užtikrinti vaikų teises pareigą turi tėvai, o po to tik valstybės ar savivaldybių institucijos. Taigi, atsakovas, įvertinęs situaciją, pateikė neigiamą atsakymą (atsisakė atlikti prašomus veiksmus, t. y. užtikrinti nepilnamečių vaikų teises į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką) pareiškėjų atžvilgiu, su kuriuo pareiškėjai ir nesutinka bei kurį skundžia teismui. Tokiu būdu, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimto sprendimo (2017 m. kovo 13 d. raštas Nr. VS-680) teisėtumas ir pagrįstumas gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, jis nelaikytinas tik informacinio pobūdžio, todėl gali būti skundžiamas administraciniam teismui, t. y. priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 2 d. šioje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimus ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pareiškėjai kreipėsi dėl vaikų gyvenamosios vietos po antstolio įvykdytų turto varžytinių užtikrinimo. Iš pareiškėjų pareiškimų matyti, jog iš esmės keliamas klausimas dėl socialinio būsto suteikimo. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakė į pareiškimus priimdamas skundžiamus sprendimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 19 d. vykusio posėdžio metu, nedalyvaujant pareiškėjams ir jų atstovui, nutarė sutikslinti bylos šalis, t. y. nelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis antstolio R. S. ir AB „Swedbank“, nes vienoks ar kitoks teismo sprendimas nesukels jiems jokių pasekmių (teisių ir pareigų). Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. vasario 1 d., metu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl antstolio R. S. ir AB „Swedbank“ įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Šiuo aspektu pastebėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Esant šiam teisiniam reguliavimui yra reikšminga tai, kokia yra pareiškėjo valia dėl šalių procesinės padėties pakeitimo ar tam tikrų šalių pašalinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šį klausimą spręsti dalyvaujant pareiškėjams ar jų atstovui. Nagrinėjant bylą iš naujo šis procesinis pažeidimas šalintinas.

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, kad teismas akivaizdžiai grubiai pažeidė ABTĮ nuostatas dėl atskirųjų skundų gavimo teisme ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (pavėluotai išsiuntė apeliacinei instancijai). Atsižvelgiant į situaciją, taip pat vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį ABTĮ nuostatų pažeidimą.

Be to, papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr., pvz., 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str., 103 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė