d97d8a17-9275-4775-911e-ffa1e2ac77a0 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-132-206/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00740-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; (S) 3.2.6.1.; PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. S., atsakovui A. S., atsakovo atstovui Romanui Lupeikai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Piekienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl terminuoto tėvystės teisių apribojimo, institucija byloje teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė, atstovaujama advokato padėjėjo M. Cechanavičiaus, teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-09-26 ji pagimdė sÅ«nų A. S., kurio tėvas yra Å¡ios bylos atsakovas A. S., su kuriuo susituokę nebuvo, tačiau kurį laikÄ gyveno kartu.

Su atsakovu kartu iÅ¡gyveno tik keletÄ mėnesių, nes A. S. vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, stipriai veikiančius raminamuosius vaistus. Ji ir pati atsakovÄ ne kartÄ yra vežusi į gydymo įstaigas tikslu laÅ¡elinių pagalba iÅ¡valyti jo organizmÄ nuo alkoholio ar narkotikų. Ji su sÅ«numi iÅ¡sikraustė gyventi pas motinÄ , gyvenančiÄ Kretingos mieste. A. S. užsiimdavo įvairiomis neteisėtomis baudžiamojo įstatymo uždraustomis veikomis, tokiomis kaip plėšimai, vagystės, turto prievartavimas.

Dėl tokio atsakovo elgesio ji su sÅ«numi bei savo motina patirdavo nuolatinį stresÄ , psichologinę įtampÄ , baimę, nes mamos namuose buvo daromos kratos, jos ne kartÄ buvo kviečiamos apklausai į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Atsakovas yra teistas net keletÄ kartų ir atlikęs bausmes įvairiose įkalinimo įstaigose. Su savo sÅ«numi atsakovas paskutinį kartÄ matėsi 2013 metais, prieÅ¡ atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Per pastaruosius 3 metus atsakovui yra nusiuntusi kelias vaiko nuotraukas, bet atsakovas vaikui neraÅ¡o, neteikia jam iÅ¡laikymo ir tik iÅ¡kėlus Å¡iÄ bylÄ teisme, atsiuntė Å¡imtų eurų.

Ji su atsakovu visiÅ¡kai nebendrauja, su sÅ«numi nuo 2015 metų gyvena užsienyje, bet kiekvienÄ vasarÄ su sÅ«numi grįžta į LietuvÄ pas mano mamÄ Ä¯ KretingÄ . Ji užsienyje turi du verslus, jai sekasi, gauna pastovias pajamas. Tarp nepilnamečio sÅ«naus ir tėvo (atsakovo) jokio bendravimo ir emocinio ryÅ¡io nėra, niekuomet nebuvo ir dėl nurodytų aplinkybių negalėjo susiformuoti. Siekdama apsaugoti sÅ«nų A. S. nuo žalingos socialinės aplinkos ir neprognozuojamo atsakovo A. S. elgesio, galimai žalingos įtakos nepilnamečiui darymo, praÅ¡o terminuotai apriboti atsakovo tėvo teisęs bendrauti ir matytis su nepilnamečiu sÅ«numi.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovės nurodytomis jų bendro gyvenimo aplinkybėmis sutinka iÅ¡ dalies, nes jiedu susipažino anksčiau nei 2007 metais ir kartu gyveno beveik 10 metų. Jiedu rÅ«pinosi vienas kitu, vaikas buvo laukiamas. Taip susiklostė atsakovo gyvenimas praeityje, kad buvo ne kartÄ teistas, atliko bausmes laisvės atėmimo vietose. Nusikalstamų veikų padarymas niekaip neįtakojo sÅ«naus vystymuisi, jo moralinio ir dorovinio auklėjimo.

Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmes atsakovas turėjo teisę siekti bendravimo su vaiku, tačiau jis nedarė jokių teisinių veiksmų, nes siekė apsaugoti tiek sÅ«nų, tiek pačiÄ ieÅ¡kovę, kad Å¡ie nepatirtų nepatogumų, dvasinio diskomforto. Jis tikėjosi, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, gyvenimas kartu su ieÅ¡kove ir sÅ«numi klostysis gerÄ ja prasme ir linkme, gyvens kartu, tačiau jo viltys nepasiteisino. Jis vertina, kad ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga aiÅ¡kindama vien tik apie neigiamÄ atsakovo pusę, susijusiÄ su nusikalstamų veikų darymu, teistumais, bausmių atlikimu laisvės atėmimo vietose, nes ir ji pati ne kartÄ buvo įtariama nusikalstamų veikų darymu, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nesurinkus pakankamai pagrindžiančių duomenų.

IeÅ¡kovė Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015-08-29 sudarė santuokÄ su Suomijos piliečiu P. C. S., o į SuomijÄ iÅ¡vyko dar ankščiau, nes savo ir sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ Suomijoje deklaravo 2015-03-31. Atsakovas nežinojo, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi pasirinko gyvenimui kitÄ valstybę, o gyvenimas skirtingose valstybėse galėjo ir turėjo įtakos atsakovo ir sÅ«naus bendravimui, bendravimas tapo ir iÅ¡ dalies dėl Å¡ios priežasties apsunkintas.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-10 sprendimu teismas nustatė sÅ«naus Ado gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo mama, jos gyvenamojoje vietoje, nors sprendimo priėmimo momentu ieÅ¡kovė jau faktiÅ¡kai gyveno Suomijoje. Tuo pačiu teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo nuo 2015-03-16 buvo priteistas sÅ«naus iÅ¡laikymas po 100,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, o taip pat 3600,00 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas nuo 2012-03-12. Atsakovas turėjo teisę prieÅ¡tarauti, kad sÅ«nus nebÅ«tų iÅ¡vežtas kitÄ valstybę, tačiau jis ieÅ¡kovės ir sÅ«naus gerovei netrukdė ir neprieÅ¡taravo teismo sprendimui, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietose, atsakovas per kitus asmenis siuntė ieÅ¡kovei pinigines lėšas iÅ¡laikyti sÅ«nų. Jis mano, jeigu jis bÅ«tų buvęs skolingas, ieÅ¡kovė turėjo teisę praÅ¡yti vykdomojo raÅ¡to, kad pagal jį vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau ji to nedarė, kas rodo, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo priteistas tik formaliai. NežiÅ«rint į Å¡ias aplinkybes, atsakovas džiaugiasi, kad iÅ¡kėlus bylÄ teisme, paaiÅ¡kėjo tiksli ieÅ¡kovės ir sÅ«naus gyvenamoji vieta ir jis galės ne tik kad bendrauti su sÅ«numi Adu ir juo rÅ«pintis, tačiau ir vykdyti vienÄ iÅ¡ pareigų - teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ .

Atsakovas po grįžimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos siekdamas susirasti darbÄ trumpam buvo iÅ¡vykęs į IspanijÄ , dirbo pavienius darbus, o 2019 m. sausio mėnesį įsidarbino. 2011-09-26 gimus sÅ«nui A. S., atsakovas mažiausiai iki trejų metų su juo gyveno vienoje ir toje pačioje gyvenamojoje vietoje (Klaipėdoje, Å ventojoje, Palangoje, Kretingoje). Atsakovas supranta, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo paskutinio momento, kai jie matėsi ir bendravo su sÅ«numi. IeÅ¡kovė kaip pagrindÄ terminuotai apriboti atsakovo teises prieÅ¡ sÅ«nų nurodo atsakovo žalingus įpročius - besaikį alkoholio ir narkotikų, labai stiprių raminamųjų vaistų vartojimÄ .

Jis niekada neturėjo jokio polinkio į narkotines medžiagas, alkoholį vartojo saikingai, kaip ir pati ieÅ¡kovė. Jis jokių žalingų įpročių neturi, todėl negalima kelti prielaidų, jog nepatvirtinti neigiami jo polinkiai ateityje gali bÅ«ti žalingi sÅ«naus vystymuisi. Jis vertina, kad vaikas turi žinoti, kas jo tėvas, bendrauti su juo, o tam atsakovas dės visas pastangas vykdyti savo pareigas. IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad atsakovas bent kada nors sÄ moningai ir tyčia vengė atlikti savo pareigÄ auklėti vaikÄ , ar kokiu nors bÅ«du piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, darė ar daro žalingÄ Ä¯takÄ sÅ«nui savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pino juo.

Atsakovas niekada nėra ieÅ¡kovės įžeidęs, jos bauginęs ar jai grasinęs kokia nors susidorojimo forma, nenaudojo smurto. PrieÅ¡ingai, anksčiau juos abu mylėjo ir tiek, kiek turėjo galimybių, jais visokeriopai rÅ«pinosi. Ankstesni teistumai, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose nėra tas teisinis pagrindas riboti tėvo teises ir pareigas prieÅ¡ sÅ«nų. Atsakovas turi visas galimybes mokėti sÅ«naus iÅ¡laikymui lėšas, jeigu ieÅ¡kovė reikalaus, tai sumokėti ir įsiskolinimÄ , kurio faktiÅ¡kai nėra.

Jis vertina, kad susiklostė toks jo gyvenimo laikotarpis, kai jis negalėjo atlikti savo teisių ir pareigų prieÅ¡ sÅ«nų. Tačiau tai negali bÅ«ti teisinis pagrindas kaip nors riboti jo teisę matytis ir bendrauti su savo vaiku, jį iÅ¡laikyti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas A. S. negyvena Tarnybos veikimo zonoje, todėl vaiko nuomonės iÅ¡klausyti nebuvo galimybės. Vertinant Å¡alių parodymus ir byloje esančiÄ medžiagÄ , mano, kad bÅ«tinas laikinas tėvo valdžios ribojimas A.

S. jo sÅ«naus A. S., gim. 2011-09-26 atžvilgiu. IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Jos taikymo padarinys - tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas. Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos. Civilinio kodekso CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų - galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad bylos Å¡alims - ieÅ¡kovei D. B. ir atsakovui A. S. 2011-09-26 gimė sÅ«nus A. S. (b. l. 1 t. 12). IeÅ¡kovė ir atsakovas nėra buvę susituokę. D. B. 2015-08-29 Palangos miesto Savivaldybės administracijos CMS įregistravo santuokÄ su P. C. S. (b. l. 1 t.

35) ir jos pavardė pasikeitė į S. IeÅ¡kovė nuo 2015-03-31 gyvena Suomijoje, tačiau, kaip ji nurodė, jos motina gyvena Kretingos mieste, ji čia nuolat lankosi, atvyksta atostogauti ir pan., todėl laiko Lietuvos Respublikos jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus ir yra teisminga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mams (b. l. 1 t. 29-30). Atsakovas reikalavimui bylÄ nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«muose neprieÅ¡taravo. Bylos Å¡alių sÅ«nui A. S. gimus, tėvai dar gyveno kartu, bet vėliau jie ėmė gyventi atskirai ir kiekvienas iÅ¡ bylos Å¡alių šį terminÄ nurodo skirtingai, tačiau, teismo vertinimu, tiksli data nėra itin svarbi reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo sprendimui.

FaktÄ , kad Å¡alys po vaiko gimimo daugiau gyveno atskirai nei kartu patvirtina ne tik ieÅ¡kovės parodymai, bet ir byloje nustatytos objektyvios aplinkybės apie atsakovo gyvenimo/buvimo vietÄ . Bylos duomenimis atsakovas A. S. iki sÅ«naus gimimo buvo teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus vienuolika kartų, o gimus sÅ«nui dar teistas keturis kartus, tarpe ir už nusikalstamas veikas, padarytas jau gimus sÅ«nui. Bylos duomenimis, kardomoji priemonė suėmimas jam yra buvusi taikyta tiek ieÅ¡kovės nėštumo metu, tiek praėjus keletui mėnesių po sÅ«naus gimimo.

Netrukus, praėjus keletui dienų po sūnaus gimimo (sūnui esant gimusiam 2011-09-26), ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo A. S. vėl pradėtas 2011-10-11, sekantis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-03-05, A. S. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 2013-10-18 terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2013-10-21 teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vėl teistas 2014-02-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, teistas 2015-03-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Paskutinę bausmę atlikus, atsakovas A. S. iš pataisos namų paleistas 2017-10-20 (b. l. 1 t. 43-60). 2015-06-10 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 1 t. 61-63) bylos šalių sūnaus Ado gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje ir priteistas sūnaus išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo A. S.. Byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ieškovė jau buvo nurodžiusi, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir niekada vaikui neteikė jokio išlaikymo.

Atsakovas nėra ginčijęs Å¡io sprendimo, nėra kreipęsis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir kt. Tačiau, net bÅ«damas paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, per metus laiko neteikė sÅ«naus iÅ¡laikymo ir pirmÄ 100 Eur sumokėjo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, kai buvo iÅ¡kelta ir pradėta nagrinėti Å¡i byla. Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad esÄ jo sÅ«nus yra iÅ¡vežtas į užsienį be jo sutikimo, jis nežinojęs kur mokėti lėšas, nes jis nei atlikdamas bausmę, nei net metus laiko po to bÅ«damas laisvėje, nesikreipė į sÅ«naus artimuosius (bylos duomenimis Kretingos mieste gyvena vaiko močiutė), į Vaiko teisių apsaugos institucijÄ , ar kitas įstaigas, kad nustatyti, kur jo bausmės atlikimo metu gyveno jo sÅ«nus su savo motina, kaip jis gyvena ir pan.

Atsakovas ne tik neteikė vaiko išlaikymo, bet ir nedėjo pastangų, kad jo ir vaiko ryšys būtų atkurtas. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad jo gyvenimas skyrium nuo vaiko ir nesirūpinimas juo yra dėl objektyvių priežasčių, nes teismas vertina, kad nusikaltimų darymas laikotarpiu po vaiko gimimo ir iš to sekanti bausmė yra A. S. pasirinktas gyvenimo būdas ir tai yra subjektyvi priežastis. Be to, ir per vienerius metus po paskutinės bausmės atlikimo A. S. nevykdė tėvystės pareigų, nes pavienis išlaikymo sumokėjimas po bylos iškėlimo iš esmės nekeičia situacijos.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. vengia atlikti savo pareigas sÅ«naus atžvilgiu ir tai neabejotinai atitinka tėvų valdžios apribojimo sÄ lygas, numatytas CK 3.180 str., nes atsakovas vengia pareigos auklėti vaikÄ , jį iÅ¡laikyti, daro žalingÄ Ä¯takÄ , nes daugiau sÅ«naus gyvenimo septynerių metų laiko jis atlikinėjo bausmes laisvės atėmimo vietose. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

Byloje nenustatyta, kad nėra duomenų, kad padėtis negali pasikeisti, todėl nesvarstytinas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo klausimas. Remiantis CK 3.180 str. 1, 3 d., terminuotai A. S. apribotinos jo tėvystės teisės į sÅ«nų A. S.. Nustačius laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ , Å¡is apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai iÅ¡nyksta. Nors Å¡iems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad Å¡ių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų.

Kad iÅ¡nyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgÄ apribojimo terminÄ , teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidÄ iÅ¡vadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali bÅ«ti nustatomas, Å¡is apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai iÅ¡nyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. CPK 93 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CPK 98 straipsnis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1275,00 Eur (b.l. 1 t. 13, 159), todėl, ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės D. S. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Byloje nėra teismo paÅ¡to iÅ¡laidų tokio dydžio, kad jos bÅ«tų priteistinos. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268 str. teismas nusprendė: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Laikinai apriboti atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžiÄ sÅ«naus A. S., gim. 2011-09-26, atžvilgiu. Priteisti iÅ¡ A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas 1275 Eur D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Raimonda Kulberkienė