2013-06-26 Nr. AB-3324-3-62-3-00594-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-320/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00594-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. vasario 15 d. (pagal gavimo datą) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo pakeitimo.

Skunde pareiškėja nurodė, kad yra praleidusi 14 dienų sprendimo apskundimo terminą ir prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastis ji įvardijo savo vyro slaugymą po 2012 m. gruodžio 19 d. pasikėsinimo į jo gyvybę bei tai, kad šiuo metu neteikiamos kopijavimo ir spausdinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) bibliotekoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjai termino apeliaciniam skundui paduoti bei jos apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsniu bei pažymėjo, jog pareiškėja skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą, tačiau apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2013 m. vasario 14 d. (ant voko nurodyta žyma), nors paskutinė minėto sprendimo apskundimo diena buvo 2013 m. vasario 12 d. Konstatavo, jog pareiškėja apeliacinį skundą išsiuntė praleidusi sprendimo apskundimo terminą.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Tuo tarpu tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).

Nurodė, jog pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis įvardino sutuoktinio slaugymą po 2012 m. gruodžio 19 d. pasikėsinimo į jo gyvybę bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bibliotekoje šiuo metu neteikiamos kopijavimo ir spausdinimo paslaugos. Pažymėjo, jog prie apeliacinio skundo prijungtas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas slaugė savo vyrą nėra tinkamai pagal įstatymus notariškai patvirtintas, be to, šio dokumento turinys nurodo, jog pareiškėja gali rūpintis savo vyru A. Ž. jau nuo 2012 m. lapkričio 29 d. ir nenurodyta dėl kokių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė aplinkybę, kad pareiškėja sutuoktinį slaugo būtent po pasikėsinimo į jo gyvybę. Teismas taip pat nelaikė pagrįstomis ir svarbiomis pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl kopijavimo ir spausdinimo paslaugų neteikimo Jiezno bibliotekoje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja apie sprendimo paskelbimo datą žinojo, nes pati dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo išnagrinėta administracinė byla, todėl būdama sąžininga ir rūpestinga, savo pažeistomis teisėmis turėjo pasirūpinti kuo greičiau, t. y. nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Apibendrino, jog pareiškėjai neįrodžius objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku pateikti apeliacinį skundą, nėra pagrindo praleistąjį terminą jai atnaujinti.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 197 – 198), kuriuo prašo ginčijamą teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei priimti jos apeliacinį skundą.

Atskirajame skunde nurodo, jog prie apeliacinio skundo pridėti medicininiai dokumentai bei duomenys, gauti iš prokuratūros, įrodo, kad jos vyras A. Ž. yra prižiūrimas ir slaugomas namuose po pasikėsinimo į jo gyvybę. Taip pat pažymi, jog viena diena, kuria ji praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti, yra trumpas laiko tarpas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2013 m. sausio 29 d., taigi apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas iki 2013 m. vasario 12 d., tačiau pareiškėja apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2013 m. vasario 14 d. (pagal ant voko nurodytą žymą), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Ginčo byloje dėl to, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, nėra. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjos pateikti argumentai dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo yra pagrįsti ir sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjos teigimu, apeliacinio skundo laiku pateikti ji negalėjo, nes namie slaugė savo sutuoktinį, be to, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, bibliotekoje nebuvo teikiamos kopijavimo ir spausdinimo paslaugos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtuosius pareiškėjos motyvus vertina kritiškai. Pirmiausia pažymėtina, jog kito asmens priežiūra administracinių teismų praktikoje dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-81/2011). Konkrečiu atveju, nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo sužeistas bei jam reikalinga slauga, šie duomenys nėra preciziški, leidžiantys teisėjų kolegijai daryti neabejotiną išvadą, kad būtent būtinybė slaugyti sutuoktinį namuose apribojo pareiškėjos galimybę laiku paduoti apeliacinį skundą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, medicininiai pareiškėjos sutuoktinio dokumentai yra datuojami 2012 m. lapkričio 29 d., todėl nėra aišku, kiek laiko truko poreikis slaugyti sutuoktinį ir ar jis nebuvo pasibaigęs tuo metu, kai turėjo būti rengiamas apeliacinis skundas. Galiausiai, pareiškėja visiškai neargumentavo, kodėl, net ir darant prielaidą apie būtinybę slaugyti sutuoktinį, negalėjo susirasti atstovo, galinčio padėti jai parengti apeliacinį skundą bei laiku jį pateikti teismui.

Pridurtina, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis taip pat nelaikytina pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Jiezno bibliotekoje nebuvo teikiamos kopijavimo ir spausdinimo paslaugos. Teisėjų kolegija nemano, kad tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes pareiškėjos galimybė pateikti apeliacinį skundą laiku konkrečiu atveju neturėtų siejama su šia technine kliūtimi. Priešingai – būdama sąžininga ir rūpestinga, kaip visiškai pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja galėjo ieškoti kitų galimybių skundui parengti, tačiau dėjusi tokias pastangas teismui neįrodė.

Atkreiptinas dėmesys, jog kritiškai vertintinas ir pareiškėjos teiginys dėl termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo tik viena diena. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teiginiai dėl nežymaus termino praleidimo ar bylos svarbos reikšmės neturi, nes įstatymas numato aiškią termino sąlygą apeliacinio skundo padavimui, kurios proceso dalyviai privalo tiksliai laikytis (žr. pvz., 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-73/2011).

Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėja apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl savo pačios nepakankamo rūpestingumo, o ne dėl svarbių priežasčių. Todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti jai neatnaujintinas, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį paliekant galioti, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius