2016-03-24 Nr. AB-6552-3-61-3-01304-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1326-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01304-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–18), prašydamas panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas; LAVL) direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 7-1258 ir 2014 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 7-1264, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. sausio 27 d. raštą Nr. 2S-425 ir 2015 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2S-609.

Pareiškėjas skunde nesutiko su ginčijamais raštais, teigė, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų, išsamų, nešališką visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. LAVL raštuose pateikti neišsamūs atsakymai į pareiškėjo skundus, nesilaikant pagrindinių pareigūnų veiklos etikos principų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Akcentavo, kad LAVL neįvykdė pozityviosios pareigos užtikrinti ir spręsti nuteistųjų problemas bei apsaugoti pareiškėją nuo neigiamos aplinkos. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas irgi netinkamai tyrė pareiškėjo skundus, atsakymai yra šališki, juose pateisinama LAVL direktoriaus pozicija.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 52–53).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikti raštai yra išsamūs, atsakymai juose pagrįsti teisiniu reglamentavimu, atsakyta į kiekvieną pareiškėjo prašymą ar skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kiekvieną kartą pateikia panašaus turinio skundus ir prašymus, kai būna gydomas LAVL. LAVL teigimu, ginčijami raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 92–98) R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 61-35 iš nuteistojo R. K. buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „ASUS K50C“ Nr. 15G10N3893D0 6 mėn. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į LAVL su prašymu leisti iš jo asmeninio kompiuterio „ASUS X50C“ išsikelti filmą, nes kompiuteriu neduoda naudotis. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 18 d. su skundu kreipėsi į LAVL direktorių, kuriame nurodė, kad atvykus į LAVL 2014 m. lapkričio 7 d. iš jo buvo paimti elektriniai prietaisai apžiūrai televizorius „SAMSUNG“, MP-3 grotuvas, „Ipod“ ir kita buitinė technika, kuri buvo grąžinta tik 2014 m. lapkričio 12 d. apie 16 val., o 2014 m. lapkričio 7 d.

į LAVL atvykusiam nuteistajam M. G. elektros prietaisai buvo atiduoti tą pačią dieną iš karto. Teigė, kad dėl šių aplinkybių yra diskriminuojamas. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 19 d. su skundu kreipėsi į LAVL direktorių, kuriame nurodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d. apie 12.30 val. jį konvojavo iš LAVL į Vilniaus apygardos administracinį teismą į administracinę bylą Nr. I-7910-580/2014. Pareiškėjui paprašius pasiimti asmeninį kompiuterį į teismą, jam pareigūnas neleido jo pasiimti, argumentuodamas tuo, kad rastas kompiuteryje pornografinio turinio failas.

Pareiškėjas nurodė, kad jam kompiuteris buvo reikalingas teismo posėdyje, kuriame buvo papildoma medžiaga. Pareiškėjas teigė, kad jam išvykstant iš LAVL, turėjo būti grąžintas asmeninis kompiuteris. Be to, pareigūnas nepagrįstai jam apribojo nuosavybės teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu. LAVL 2014 m. gruodžio 3 d. atsakyme į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 14 d. prašymą, 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. skundus, informavo, kad pareiškėjui priklausantis kompiuteris „Asus K50C“ 2014 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“ Nr. 61-35 iš pareiškėjo 6-iems mėnesiams buvo paimtas ir padėtas į sandėlį. Vykdant minėtą nutarimą, 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui atvykus į LAVL, iš pastarojo buvo paimtas kompiuteris ir padėtas į sandėlį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjui neleista naudotis asmeniniu kompiuteriu.

Kompiuteris jam buvo grąžintas 2014 m. lapkričio 21 d. išvykstant į Vilniaus pataisos namus. Be to pažymėjo, kad visi aparatūros patikrinimo metu atliekami veiksmai numatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įsakymo Nr. V-124 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraše“ ir jais LAVL vadovaujasi imperatyviai. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui.

Kalėjimų departamentas 2015 m. vasario 6 d. rašte Nr. S2-609, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. gruodžio 29 d. skundą (Kalėjimų departamente gautas 2015 m. sausio 6 d.), konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 7-1258 buvo pateiktas išsamus ir pagrįstas atsakymas į pareiškėjo prašymą ir skundus, nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali įpareigoti LAVL direktorių pakartotinai išnagrinėti skundus ir prašymą. Dėl prašymo pateikti 2014 m. gruodžio 29 d. skundo kopiją, informavo, kad Kalėjimų departamentas neturi pareigos teikti gautų skundų kopijų pareiškėjams išaiškino galimybę pareiškėjui apmokėjus už dokumentų kopijas, juos gauti.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas išduoti dokumentą, kokius elektrinius prietaisus iš jo 2014 m. lapkričio 7 d. paėmė ir nurodyti, kad jie bus grąžinti. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas paaiškinti, kaip pareigūnai privalo atlikti pareigas, pacientai nemiega, nesilaiko dienotvarkės, rūko, todėl jis naktį negalėjo miegoti. Nesupranta kodėl niekas nekontroliuoja pacientų dienotvarkės ir pareiškėjui nesudaro tinkamų gydymo sąlygų.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas paaiškinti, kur LAVL nuteistieji pacientai gali rūkyti, kadangi kai kuries asmenys rūko įvairiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose, lauko kiemelyje. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas, ar pacientai gali vaikščioti ir lankytis kitose palatose. R. K. 2014 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl LAVL dirbantys pareigūnai nesudrausmina rūkančių asmenų ir kaip jie turi atlikti pareigas.

Prašė imtis priemonių, kad rūkantiems asmenims būtų skirtos patalpos su ventiliacija. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi su prašymu į LAVL direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl atvykęs į LAVL negauna pietų. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į LAVL su prašymu paaiškinti, kodėl atvykus į LAVL jam nesuteikia galimybės išsimaudyti duše sanitariniam švarinimui. Paskutinį kartą Vilniaus pataisos namuose maudėsi 2014 m. lapkričio 1 d., o priklauso maudytis duše kartą per savaitę. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. su prašymu kreipėsi į LAVL direktorių, nurodydamas, kad 2014 m. lapkričio 7 d. atvykęs į LAVL buvo nuodijamas dūmais ir neužtikrinama nerūkančiųjų sveikata į saugią gydymo aplinką.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į LAVL su prašymu paaiškinti, kada LAVL žada pakeisti pacientų lovas bei spinteles. Lovose negali išsimiegoti dėl jų prastos būklės ir taip pažeidžiamos jo, kaip paciento, gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į LAVL su prašymu paaiškinti, kodėl neorganizuojama ir nekontroliuojama laikomų asmenų dienotvarkės, nes pacientai vaikšto naktimis po kitas palatas, triukšmauja, žaidžia „Domino“, o pareigūnai nereaguoja tik liepia eiti į savo palatas ir nebaudžia tų asmenų.

Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali naktimis miegoti. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į LAVL su skundu, kuriame nurodė, kad 2014 m. lapkričio 8 d. 18.30 val. pasijuto labai blogai dėl nuodijimo dūmais, norėjo paskambinti į psichologinę tarnybą nemokamu numeriu, tačiau pareigūnė jį atsisakė nuvesti ir tai jam sukėlė pyktį, stresą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į LAVL su skundu, prašydamas atiduoti televizorių, kurį jam atsisakė grąžinti. Elektros prietaisai buvo paimti 2014 m. lapkričio 7 d.

Televizorius yra techniškai tvarkingas. Pareigūnai piktnaudžiauja savo teisėmis. LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 7-1264, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 11 d. 3 skundus, 2014 m. lapkričio 10 d. skundą, 2014 m. lapkričio 10 d. 5 prašymus, 2014 m. lapkričio 13 d. prašymą, 2014 m. lapkričio 17 d. 2 prašymus ir 2014 m. lapkričio 18 d. 2 prašymus, informavo, kokia tvarka telefoniniai pokalbiai suteikiami LAVL suimtiesiems ir nuteistiesiems, t. y. vadovaujantis Ligoninės Telefoninių pokalbių suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo 3 punktu, nuteistiesiems telefoninių pokalbių skaičius nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73–75, 79, 80, 85, 86 straipsniuose.

Vieno pokalbio metu leidžiama paskambinti vienam prašyme nurodytam abonementui. Pažymėjo, kad skambučiui Kalėjimų departamento pasitikėjimo numeriu, Psichologinei tarnybai, teismams, prokuratūrai, advokatams ir pan. galioja ta pati telefoninių pokalbių suteikimo tvarka. Pabrėžė, kad LAVL įžūlus, nemandagus, grubus elgesys nėra toleruojamas ir identifikavus taip besielgiančius asmenis, būtų imamasi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią tokiam elgesiui. Informavo, kad visi dirbantys pareigūnai ant viršutinių drabužių nešioja prisegtas korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė bei pareigos, todėl, jei pareiškėjas nurodytų konkrečius asmenis besielgiančius LAVL įžūliai, nemandagiai, grubiai, administracija imtųsi veiksmų, tokį elgesį užkardyti.

Taip pat nurodė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui atvykus iš Vilniaus pataisos namų, kratos metu patikrinimui buvo paimta pareiškėjui priklausanti aparatūra t. y. kompiuteris „ASUS“, TV „SAMSUNG“ su pultu, kaitinimo spiralė, MP3 „APPLE“ su ausinėmis, laikrodis „TUNEX“, ausinės „SVEN“, laidai, trišakis, USB „APACER“, USB „SP“ 4 GB, virdulys „ZELMEN“ ir CD 1 vnt., kuri tikrinama vadovaujantis „Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Kalėjimo departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-124. Pareiškėjui aparatūra buvo grąžinta 2014 m. lapkričio 11 d., o kompiuteris „ASUS“ – išvykstant ir tai pareiškėjas patvirtino pasirašytinai. Pažymėjo, kad įstaigos administracija išnagrinėjo skunde pateiktą medžiagą, dėl pareigūno neteisėtų veiksmų, ir nustatė, kad minėti faktai neatitinka tikrovės. Informavo, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 257 punkto nuostatomis, naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

Pareiškėjas į LAVL atvyko 2014 m. lapkričio 7 d. ir išvyko 2014 m. lapkričio 21 d., šiuo laikotarpiu jam buvo suteikta galimybė nusiprausti duše. Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 73 punkto nuostatomis, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia (73.11 p.). Pažymėjo, kad pareigūnai griežtai vykdo savo pareigas ir pastebėję suimtuosius, nuteistuosius, kurie pažeidžia dienotvarkę ar daro kitus drausmės pažeidimus, t. y. rūko, būna ne savo palatoje, surašo tarnybinį pranešimą.

Gavusi tarnybinį pranešimą apie teisės aktų pažeidimus padariusius asmenis, įstaigos administracija jų atžvilgiu taiko atitinkamas poveikio priemones. Jei paryškėjas būtų nurodęs administracijai duomenis asmenų, (vardas, pavardė) kurie rūkė arba darė kitus drausmės pažeidimus, jų atžvilgiu būtų taikytos drausminio poveikio priemonės. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nedraudžia įsigyti tabako gaminių, į LAVL atvykę suimtieji ir nuteistieji po gydytojo priėmimo, asmens kratos ir su savimi turimų daiktų patikrinimo, bei paskirstymo į gydomuosius skyrius, pamaitinami pirmu dienotvarkėje numatytu maitinimu.

Jeigu įstaiga suimtojo, nuteistojo atvykimo dieną negali užtikrinti karšto maisto, tai jo prašymu gali būti išduotas sausas maisto davinys. Pareiškėjas atvyko į LAVL 2014 m. lapkričio 7 d., buvo nuvestas į gydytojo paskirtą skyrių ir pamaitintas pirmu dienotvarkėje nurodytu laiku. Pažymėjo, kad prašymo dėl papildomo maitinimo pareiškėjas nepateikė. Pabrėžė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas ir (arba) inventoriaus pirkimas (įsigijimas) atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010.

Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL pilnai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos bei atnaujinamas inventorius. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2015 m. sausio 27 d. raštu Nr. 2S-425, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. gruodžio 18 d, skundą, įvertinęs jame nurodytas aplinkybes bei išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą dėl skunde nurodytų faktų, nustatė, kad LAVL 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. ir 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 7-1264 išsamiai ir objektyviai atsakė į pareiškėjo skundus ir prašymus.

Kalėjimų departamentas sutiko su LAVL pateiktais atsakymais, kadangi juose pateikta išsami informacija dėl skunduose ir prašymuose išdėstytų problemų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiami atsakymai priimti pažeidus 2014 m. kovo 29 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir atsakomybės principus, yra neobjektyvūs ir šališki. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeisti šie principai: pagarbos žmogui ir valstybės (3.1.4 p.), tarnauti visuomenei dorai ir atsakingai, atsižvelgdamas į jos interesus (3.1.5 p.) ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos (3.1.6 p.); teisingumo (3.2.3 p.); nešališkumo (3.5.1 p.); atsakomybės (3.6.1 p.). Pareiškėjo skundžiami atsakymai į jo pateiktus skundus ir prašymas turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. prašymu, 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. skunduose kreipėsi į LAVL direktorių dėl galimybės naudotis kompiuteriu „Asus“. Nagrinėjamu atveju LAVL pareiškėjui nurodė faktinį ir teisinį pagrindą, kodėl jam neleista naudotis asmeniniu kompiuteriu. Pareiškėjas neginčijo, kad asmeninis kompiuteris jam buvo grąžintas 2014 m. lapkričio 21 d. išvykstant į Vilniaus pataisos namus. LAVL pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 61-35, kuriuo, vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktu, iš nuteistojo R. K. paimtas nešiojamasis kompiuteris „ASUS K50C“ 6 mėn. ir atiduotas saugoti į pataisos įstaigos sandėlį. Byloje nevertinamas šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Akivaizdu, kad minėto nutarimo pagrindu pareiškėjui pagrįstai buvo ribojama teisė naudotis kompiuteriu.

Nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais ir kitais daiktais nustatyta BVK 96 straipsnyje. Teismas vadovavosi šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuteistojo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti (2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460–564). Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai (toliau – daiktai; 1 punktas). Teismas vadovavosi Aprašo 3 ir 12 punktų nuostatomis.

Pareiškėjui daiktai buvo grąžinti 2014 m. lapkričio 11 d., šių aplinkybių jis neginčijo, išskyrus kompiuterį, t. y. nepažeidus Apraše nustatytos tikrinimo tvarkos. Teismas darė išvadą, kad LAVL vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka atliko daiktų patikrinimą. Šios aplinkybės tinkamai įvertintos LAVL rašte ir Kalėjimų departamento sprendime. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas. Tai, kad kitam asmeniui po patikros, pareiškėjo teigimu, daiktai buvo iš karto atiduoti, negali būti vertinama pareiškėjo teisių pažeidimu. Teismo vertinimu skundžiamas LAVL 2014 m. gruodžio 3 d. atsakymas Nr. 7-1258 ir Kalėjimų departamento 2015 m. vasario 6 d. raštas 2S-609 yra argumentuoti ir pagrįsti, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam aktui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas ginčijo 2014 m. gruodžio 5 d. atsakymą Nr. 7-1264, kuriuo buvo atsakyta į 4 skundus ir 10 prašymų, kurie iš esmės susiję su netinkamu LAVL pareigūnų elgesiu, užtikrinant pareiškėjui sveiką aplinką, t. y. kad jo sveikatai kenkia rūkančiųjų LAVL laikančių asmenų elgesys, triukšmas, pareigūnai neužtikrina dienotvarkės ir kad jis negalėjo skambinti psichologinei tarnybai. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjo skunduose ir prašymuose nurodyti teiginiai, kad LAVL asmenys pažeidė dienotvarkę, rūkė, naktį triukšmavo yra abstraktūs, t. y. juose nebuvo nurodyta konkrečių asmenų vardų, pavardžių, kada įvyko pareiškėjo nurodyti pažeidimai. Taip pat ir dėl LAVL pareigūnų, kurie, pareiškėjo manymu, neužtikrino dienotvarkės, nepagarbiai elgėsi yra nekonkretūs. Neindividualizuota, kokie pareigūnai ir kada netinkamai atliko jiems priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. iš esmės atsakė į esminius pareiškėjo skunduose ir prašymuose išdėstytus reikalavimus ir juos įvertino (dėl skambinimo, dėl pareigūnų elgesio, dėl daiktų paėmimo ir grąžinimo, dėl rūkymo, dėl teisės naudotis dušu, dėl dienotvarkės, dėl remonto ir maitinimo).

Nors pareiškėjas teigia, kad LAVL formaliai atsakė į skundą, nurodė tik teisės aktus, tačiau teismas nesutiko su tokiais pareiškėjo teiginiais ir konstatavo, kad LAVL į skundus atsakė pakankamai aiškiai ir išsamiai, įvertino pareiškėjo prašymus ir skundus. Kadangi pareiškėjas pakankamai abstrakčiai nurodė aplinkybes, tai LAVL jas vertino pagal skundų ir prašymų turinį. Kalėjimų departamentas, sutikdamas su LAVL 2014 m. gruodžio 3 d. rašte pateikta informacija, pripažino, kad LAVL išsamiai ir objektyviai atsakė į pareiškėjo skundus.

Iš esmės teismas sutiko su Kalėjimų departamento vertinimu, kadangi pareiškėjo esminis skundo argumentas dėl LAVL direktoriaus šališkumo ir neobjektyvumo bei skundžiamo atsakymo neobjektyvumo buvo įvertintas. Teismas neturi pagrindo skundžiamų LAVL ir Kalėjimo departamento atsakymų vertinti kaip neobjektyvių ir neišsamių, juose iš esmės atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas teikia prašymus ir skundus (net po kelis per dieną) neįpareigoja LAVL į kiekvieną iš jų atsakyti atskiru raštu.

Teismas darė išvadą, kad skundžiami atsakymai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam aktui ir nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjas iš pateiktų atsakymų turėjo žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas. Teismas nenustatė, kad sprendimai būtų šališki. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti pareiškėjo skunde etikos principai, įtvirtinti Taisyklėse.

III. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b. l. 106–107) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo, nesiaiškino ir nevertino byloje surinktų ir nesurinktų aplinkybių bei duomenų. Teismas nesiaiškino ir neanalizavo priežasčių ir kitų aplinkybių, kurios galėjo būti svarbios priimant nešališką ir teisėtą sprendimą. Teismas nesivadovavo visais konstituciniais principais (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.). Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė Konstituciją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, suvaržydamas pareiškėjo gynybos teises, teismas pasielgė šališkai. Mano, kad įrodymų vertinimas neatitiko suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teigia, kad LAVL ir Kalėjimų departamentas nemotyvuotai atsakė į pareiškėjo raštus ir prašymus, keliamus klausimus ir problemas.

Atsakovas LAVL atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118–119) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktiką, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų argumentų ar motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 7-1258 ir 2014 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. 7-1264 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 27 d. rašto Nr. 2S-425 ir 2015 m. vasario 6 d. rašto Nr. 2S-609 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymus ir skundus, skundžiamus LAVL ir Kalėjimo departamento raštus, parengtus išnagrinėjus minėtus pareiškėjo prašymus ir skundus, padarė išvadą, kad skundžiami atsakymai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam aktui, taip pat nenustatė, kad sprendimai būtų šališki, priimti pažeidžiant etikos principus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Viešojo administravimo įstatymas nustato, kad asmenų prašymus, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d., 14 str. 1 d.). Tuo tarpu asmenų skundus (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti), ir pranešimus (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15–16 d., 14 str. 3 d.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis.

Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2015 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015).

Įvertinus pareiškėjo prašymus ir skundus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas ginčijamuose raštuose atsakė į pareiškėjo prašymus pateikti informaciją, o jo dėl pareiškėjo skundų priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti: iš pareiškėjo 2014 m. lapkričio 14 d. prašymo reg. Nr. 24-1507 (b. l. 55) ir 2014 m. lapkričio 18 d. reg. Nr. 24-1533 (b. l. 47) bei 2014 m. lapkričio 19 d. reg. Nr. 24-1542 (b. l. 56) skundų matyti, kad jais pareiškėjas skundėsi dėl atvykus į LAVL paimtų elektros prietaisų, tarp jų ir kompiuterio, kuriuo nebuvo leidžiama naudotis.

LAVL, atsakydama į šiuos pareiškėjo skundus ir prašymą, 2014 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 7-1258 (b. l. 35) nurodė apie Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. priimtą nutarimą Nr. 61-35 (b. l. 57), vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktu, buvo nutarta paimti iš R. K. nešiojamąjį kompiuterį „ASUS K50C“ 6 mėnesiams ir jį atiduoti saugoti į pataisos įstaigos sandėlį. Minėtas nutarimas galiojantis, nenuginčytas, todėl jame nurodytu laikotarpiu LAVL nebuvo pagrindo leisti pareiškėjui naudotis šiuo kompiuteriu, tame tarpe ir leisti iš jo įsirašyti filmą ar pasiimti jį vykstant į teismo posėdį. LAVL skundžiamame rašte informavo, kad kompiuteris pareiškėjui bus grąžintas 2014 m. lapkričio 21 d., išvykstant į Vilniaus pataisos namus.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių apie iš jo paimtus kitus elektros prietaisus, LAVL skundžiamame rašte įvardijo Aprašą, kurio nuostatomis vadovaujamasi atliekant aparatūros patikrinimo veiksmus. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo; šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų, Kadangi, kaip nurodė atsakovas 2014 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 7-1264, pareiškėjui daiktai, išskyrus kompiuterį, buvo grąžinti 2014 m. lapkričio 11 d., LAVL nebuvo pagrindo vertinti, kad daiktai iš pareiškėjo buvo paimti ir tikrinami nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos.

Kadangi LAVL 2014 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 7-1258 yra pasisakyta dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, priimtas sprendimas pagrįstas tiek faktais, tiek teisės aktų normomis, Kalėjimų departamento skundžiamu 2015 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2S-609 (b. l. 39–40) nurodytas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra netenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs už prašomą išduoti jo skundo kopiją, Kalėjimų departamentas pagrįstai šios kopijos nedarė. Pažymėtina, jog vien subjektyvus ir su kokiais nors konkrečiais įvykiais nesusijęs pareiškėjo noras nemokamai gauti dokumentų (teisės aktų) kopijas per se nepatvirtina galimo jo teisių pažeidimo (žr., pvz., 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).

Skundžiamu LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 7-1264 (b. l. 59–60) buvo atsakoma į pareiškėjo skundus ir prašymus: dėl iš jo paimtų ir negrąžinamų elektros prietaisų (2014 m. lapkričio 11 d. skundas reg. Nr. 24-1481 (b. l. 72–73) ir 2014 m. lapkričio 18 d. prašymas reg. Nr. 24-1530 (b. l. 61)); dėl pacientų dienotvarkės nesilaikymo, rūkymo patalpose (2014 m. lapkričio 10 d. reg. Nr. 24-1452 ir 24-1450 (b. l. 68, 70), 2014 m. lapkričio 13 d. reg. Nr. 24-1497 (b. l. 65), 2014 m. lapkričio 17 d. reg. Nr. 24-1522 ir 24-1523 (b. l. 63, 64), 2014 m. lapkričio 18 d. reg. Nr. 24-1532 (b. l. 62) prašymai); dėl negauto maisto atvykus į LAVL (2014 m. lapkričio 10 d. prašymas reg. Nr. 24-1451 (b. l. 66)); dėl nesuteiktos galimybės išsimaudyti po dušu (2014 m. lapkričio 10 d. prašymas reg. Nr. 24-1454 (b. l. 67)); dėl lovų, spintelių pakeitimo LAVL (2014 m. lapkričio 10 d. prašymas reg. Nr. 24-1453 (b. l. 69)); dėl nenuvedimo paskambinti į psichologinę tarnybą (2014 m. lapkričio 10 d. skundas reg. Nr. 24-1455 (b. l. 71)).

Iš LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. rašto matyti, kad buvo pasisakyta dėl visų šiuose pareiškėjo skunduose ir prašymuose išdėstytų aplinkybių: atsakovas nurodė kokia ir kokiu pagrindu iš pareiškėjo buvo paimta aparatūra, kada ji buvo grąžinta; nuteistųjų elgesio taisykles; informavo apie rūkymo patalpose tvarką; maitinimo ir sanitarinio švarinimo LAVL tvarką; remonto atlikimą LAVL; nurodė telefoninių pokalbių suteikimo LAVL tvarką; nurodė aplinkybes, sudariusias pagrindą nekonstatuoti pareiškėjo nurodytų pažeidimų; nurodė, kokių veiksmų imtųsi administracija, jei pareiškėjas nurodytų konkrečius pareigūnus, kurie, jo teigimu, elgiasi įžūliai, nemandagiai, grubiai, ar suimtuosius, nuteistuosius, kurie, jo teigimu, rūko ar daro kitus drausmės pažeidimus. Pažymėtina, šiuo atveju LAVL pagrindo imtis kokių nors priemonių nebuvo, kadangi pareiškėjas, tik abstrakčiai nurodęs, jog pacientai rūko, nesilaiko dienotvarkės, o pareigūnai į tai nereaguoja, savo teiginių nekonkretizavo nei atsakovui, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu pareiškėjo konkrečiau apibūdintas aplinkybes (pvz., jog pareigūnai skatino pareiškėją atsiimti jo raštus) LAVL išnagrinėjo, pagrindė savo išvadą dėl šio pareiškėjo teiginio.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. raštą vertinti nemotyvuotu ar neišsamiu, todėl Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. sausio 27 d. rašte Nr. 2S-425 (b. l. 33) padarė pagrįstą išvadą, kad LAVL 2014 m. gruodžio 5 d. raštu yra objektyviai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundus ir prašymus.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio: pavyzdžiui, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų svarbių aplinkybių ir nesurinko visų reikšmingų įrodymų, pareiškėjas nenurodo, kokios tiksliai aplinkybės ar įrodymai, reikšmingi šioje byloje, nebuvo įvertinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ginčui reikšmingas faktines, tinkamai aiškinęs ir taikės materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan