d978dd61-c5e1-42c7-8317-045e11757a90 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-378/2013Proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo K. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam K.

M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė : Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 00 min., vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie naktinio baro pastato (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su T.

A., panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams menkavertę dingstį – kerÅ¡taudamas V. D. už pastarojo suduotÄ smÅ«gį M. A., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje ir sutrikdęs jų rimtį, tyčia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam V. D. į galvÄ , nukentėjusiajam nubėgus ant važiuojamosios kelio dalies prieÅ¡ais gyvenamÄ jį namÄ Nr. 24, esantį Vilniaus gatvėje, Alytuje, jį pasivijęs vėl tyčia sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį kumščiu į veidÄ , o nukentėjusiam nuo smÅ«gio pargriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, gulinčiam bendrais veiksmais su T.

A., tyčia įspyrė mažiausiai tris smÅ«gius į galvÄ ir du smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ . Nukentėjusiam atsistojus ir bėgant, K. M. kartu su T. A. pasivijo, ir sudavė smÅ«gį kumščiu į galvÄ , taip bendrais veiksmais su T. A. padarė nukentėjusiajam V. D. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuose audiniuose deÅ¡inio smilkinio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡iniajame smilkininiame raumenyje, deÅ¡inio smilkinkaulio žvyno skeveldrinį lūžimÄ , odos nubrozdinimus kaktos, nosies nugarėlės srityje, kraujosruvÄ apatinės lÅ«pos gleivinėje, vidurinėje dalyje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės plaÅ¡takos III-IV pirÅ¡tų vidurinių-pamatinių falangų nugariniuose pavirÅ¡iuose, pavirÅ¡inį linijinį vertikalios krypties odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dėl kurių nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 15 d. mirė.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi K.

M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugsėjo 8 d.Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šį nusikaltimÄ baudžiamasis įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri nors ir nėra absoliuti sÄ lygÄ taikyti suėmimÄ , tačiau jos pakanka manyti, jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Kaltinamojo K. M. gynėjas skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį. Gynėjas skunde nurodo, kad pagal teismų praktikÄ , gresianti griežta laisvės bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , todėl turėtų bÅ«ti įvertintos kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis K.

M. iki suėmimo gyveno su tėvais nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, mokėsi. Be to, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad kaltinamasis turi pakankamai lėšų ir ryÅ¡ių užsienyje, jog galėtų slėptis nuo teismo.Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«tų pasiekti ir kitomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Prokurorė praÅ¡o kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti.Kaltinamojo K. M. gynėjo skundas atmestinas.Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Tokios sÄ lygos pratęsti K. M. suėmimÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Å iuo atveju svarbu, kad byloje bÅ«tų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų L. P., V. L. ir kitų parodymai, specialistų iÅ¡vada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K.

M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pagrįstai nustatęs tam pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. K. M. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimÄ sankcija numato itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimÄ tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau Å¡i aplinkybė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad nors ir gyvena kaltinamasis su tėvais bei turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra saistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. M. praeityje buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Nors ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.Todėl nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje K.

M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltinamajam K. M. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Be Å¡ios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kita vertus, K. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas Å¡iuo metu yra pateisinamas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : Kaltinamojo K. M. gynėjo Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                      Kęstutis Jucys