2024-09-24 Nr. AB-13785-3-65-3-00226-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-495-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J.) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Zarasų rajono [savivaldybės] tarybos narys, mero pavaduotojas R. J. vadovauja, be kita ko, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sudarytam Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija“ įgyvendinimo priežiūros komitetui (toliau – ir Komitetas). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku (toliau – ir el. laiškas) kreipėsi į R. J. su prašymu pateikti el. paštu tais metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus. Per daugiau nei vieną mėnesį negavęs jokio atsakymo, pareiškėjas priminė apie tai R. J. 2021 m. birželio 25 d. el. laišku. Pareiškėjas 2021 m. birželio 29 d. gavo atsakymą. Nors el. laiškuose buvo aiškiai nurodęs savo vardą, pavardę ir adresą, R. J. savo el. laišką pradėjo nuo asmeniškumų ir paprašė suformuluoti pareiškėją dominančius klausimus, tuomet persiųs protokolų išrašus. Toks R. J. elgesys yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo ir nešališkumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. skundu kreipėsi į Komisiją. Išnagrinėjusi kreipimąsi, Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė išvadą Nr. E-(1.15)-10, kurioje konstatavo, kad R. J. nepažeidė Kodekso (toliau – ir 2021 m. gruodžio 3 d. išvada). Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. apskundė 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). Išnagrinėjusi skundą, VTEK 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. IGN-2 panaikino Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą ir įpareigojo pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą dėl R. J. elgesio nagrinėti iš naujo. Komisija Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė pareiškėjo prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų.

2.3. Pareiškėjas vertino Išvadą kaip nepagrįstą, nes jis, priešingai nei R. J., nebuvo pakviestas į posėdį. Iki Komisijos posėdžio jam nebuvo pateiktas R. J. paaiškinimas, todėl net jeigu ir būtų dalyvavęs Komisijos posėdyje, su tuo paaiškinimu iki posėdžio nebūtų turėjęs galimybės susipažinti. Komisija, vadovaujantis Komisijos posėdžio protokolu, skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų nenagrinėjo, jokio tyrimo neatliko, Komisijos nariai, be jokio svarstymo, pritarė Komisijos pirmininko siūlymui, kuris irgi buvo nepagrįstas. Neaišku, kaip Komisija Išvadoje galėjo surašyti tai, ko, remiantis Komisijos posėdžio protokolu, netyrė, nesvarstė ir nenagrinėjo. Komisija rėmėsi vien R. J. raštiškame paaiškinime nurodytu motyvu – asmens duomenų apsauga, neatsižvelgdama į bendrą teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, nors dokumentai prireikus gali būti nuasmeninami, taip pasiekiant asmens duomenų apsaugos tikslų. Komiteto posėdžių protokolai turėjo būti paskelbti viešai. R. J. prašymas sukonkretinti kreipimąsi yra pasityčiojimas iš visuomenės narių, norinčių gauti informacijos apie jo vadovaujamo Komiteto veiklą, nes taip jiems siūloma spėlioti, kokius klausimus Komitetas nagrinėjo. Komisija aiškiai nepasisakė, kodėl R. J. el. laiško turinys atitiko Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus principus, Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas ir kitus teisės aktus. Išvados turinys yra nesuprantamas, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. R. J. atsakydamas į pareiškėjo paklausimą nurodė, kad visi protokolai negali būti pateikiami, nes tokiuose protokoluose buvo užfiksuoti trečiųjų asmenų (kitų namo gyventojų) asmens duomenys. Dėl to R. J. pagrįstai ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis apie tai, kokią konkrečią informaciją norima gauti. Pagal tai atitinkamai pareiškėjui būtų pateikti ir konkretūs protokolų išrašai.

3.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi akivaizdu, kad atsakovas ir R. J. neprivalėjo viešai skelbti nuasmenintos informacijos, kuri buvo reikalinga pareiškėjui. Atsakovas vertino R. J. išsiųsto el. laiško pareiškėjui turinį. El. laiškas ir jo turinys yra cituojamas Išvadoje, tačiau papildomai atsakovas pridėjo visą pareiškėjo ir R. J. susirašinėjimą, atkreipė dėmesį, kad el. laiške nebuvo panaudoti jokie įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimai pareiškėjo atžvilgiu, taip pat pastebėjo, kad savo esme el. laiškas yra informatyvus ir faktiškai atsakantis į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y. pareiškėjui nurodoma, kokių veiksmų reikia imtis, kad jo prašymas dėl informacijos pateikimo būtų patenkintas.

3.3. Kodekso 4 straipsnis nebuvo pažeistas dėl neformalaus el. laiško įvado. Atsakovo veiklą reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatai su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai), kurie nenumato Komisijos pareigos privalomai šaukti į posėdį ir jame išklausyti skundo autorių, šiuo atveju pareiškėją. Nuostatai nenumato, kad skundo autorius turi teisę dalyvauti posėdžiuose. Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. B. skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. el. laišku kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoją R. J. su prašymu pateikti el. paštu tais metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 25 d. el. laišku informavo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoją R. J., kad negavo atsakymo į savo ankstesnį el. laišką.

6.3. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laišku atsakydamas pareiškėjui nurodė: „Labas rytas, Ž., o gal V., nes tikrai nežinau kas tikrasis laiškų autorius. Gerbdamas ir pažinodamas Jūsų tėvelius daug, daug metų, manau, kad laiškus rašo p. V., su kuria, man atrodo, teko bendrauti priimant į (duomenys neskelbtini) narius. Kadangi savivaldybės teisininkai nerekomenduoja siųsti visų protokolų, prašau suformuluoti Jus dominančius klausimus ir mes persiusime protokolų išrašus. Pagarbiai R. J. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas.“.

6.4. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. skundu kreipėsi į Komisiją. Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė išvadą Nr. E-(1.15)-10, kurioje konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. nepažeidė Kodekso. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. apskundė Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. VTEK 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. IGN-2 panaikino Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą ir įpareigojo pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą nagrinėti iš naujo. Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą, Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada, ją apskundė.

7. Teismas vadovavosi Kodekse, Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeistos jo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros, nes nei Kodekse, nei Nuostatuose nenumatyta Komisijos pareiga kviesti skundo autorių (pareiškėją) į Komisijos posėdžius bei supažindinti jį su galimo pažeidėjo atsiliepimo turiniu. Teismas pažymėjo, jog Komisijai tik yra numatyta teisė apklausti skundo autorių (pareiškėją) (Kodekso 7 str. 3 d. 2 p., Nuostatų 30.2 p.). Teismas iš Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. E-(1.15)-12 (toliau – ir Protokolas) nustatė, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundas buvo svarstomas pakartotinai, Komisijos nariai su jo turiniu ir pridėta medžiaga akivaizdžiai jau yra susipažinę, naujų duomenų nagrinėjamu klausimu Komisijai nebuvo pateikta. Teismas priėjo prie išvados, kad dar iki Komisijos posėdžio visa Komisijos turima medžiaga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. elgesio jau buvo žinoma Komisijos nariams, todėl Komisijos nariams buvo netikslinga pakartotinai su ja susipažinti. Kadangi iš Komisijos Protokolo matyti, jog Komisijos nariai balsuoja siūlomais klausimais ir išreiškia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, teismas sprendė, jog pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytos aplinkybės Komisijos narių buvo ištirtos ir apsvarstytos, o, priimant Išvadą, Komisija nepažeidė pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros.

8. Įvertinęs Įstatymo nuostatas, teismas priėjo prie išvados, jog teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi pareiga viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus. Teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laišku pareiškėjui nėra atsisakoma pateikti Komiteto posėdžių protokolus, tik prašoma suformuluoti pareiškėją dominančius klausimus ir bus persiusti protokolų išrašai, t. y. iš Komiteto posėdžių protokolų būtų pašalinti kitų asmenų asmens duomenys ir pateikti pareiškėjui, kas reiškia, jog asmens duomenų anonimiškumas būtų užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė nebegalėtų būti nustatyta (Įstatymo 3 str. 13 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad nebuvo atsižvelgiama į galimybę nuasmeninti Komiteto posėdžių protokolus.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. prašė pareiškėjo sukonkretinti jo kreipimąsi, savaime neužtraukia Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojui R. J. atsakomybės pagal Kodeksą, nes sprendžiant dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. elgesio būtina atsižvelgti ir į jo elgesio kontekstą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde nurodė, jog norėjo susipažinti su Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija“ įgyvendinimo priežiūros komiteto protokolais, o vien tik tai savaime parodo Komiteto posėdžių protokolų galimą turinį, o iš viešai prieinamos informacijos – interneto tinklalapio http://www.zarasai.lt/informacija-zarasu-miesto-energinio-efektyvumo-didinimo-daugiabuciuose-namuose-programos-zarasu-enervizija-igyvendinimo-prieziuros-komitetas_5229, – apie kurios egzistavimą pareiškėjas akivaizdžiai žinojo, nes pats ją nurodė savo skunde, teismas nustatė, kad Komitetas vykdo bendrąją programos priežiūrą; kontroliuoja kaip įgyvendinami kiekybiniai ir kokybiniai programai iškelti tikslai, kaip programos įgyvendinimo administratorius atrenka rangovą ir statybos techninį prižiūrėtoją, kaip programos įgyvendinimo administratorius administruoja rangos darbų ir techninės priežiūros sutarčių vykdymą, kaip programos įgyvendinimo administratorius naudoja energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos lėšas, nagrinėja gyventojų skundus; teikia kas ketvirtį (iki kito ketvirčio 15 dienos) Zarasų rajono savivaldybės tarybai ataskaitas bei informaciją apie programos įgyvendinimo eigą; vykdo kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas bei atlieka kitus veiksmus, reikalingus tinkamam programos įgyvendinimui užtikrinti. Teismas vertino, jog būtent tai Komitetas, tikėtina, nagrinėjo savo posėdžiuose ir tai, tikėtina, buvo užfiksuota Komiteto posėdžių protokoluose. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino pareiškėjo teiginį dėl jam nežinomų Komiteto posėdžių protokolų turinių neatitinkančiu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas sprendė, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. prašymas pareiškėjui sukonkretinti jo kreipimąsi akivaizdžiai nebuvo pasityčiojimas iš visuomenės narių.

10. Pripažinęs atsakovą viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, teismas nustatė, kad Išvadoje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. el. laiško turinio, taip pat nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas yra netenkinamas. Teismas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suprantamas Išvados turinys, o tai, jog pareiškėjo netenkina Išvadoje nurodytos aplinkybės, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog Išvada yra neteisėta, nemotyvuota, priimta pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas.

11. Teismas, nusprendęs, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos Išvada yra teisėta ir pagrįsta, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo ją panaikinti, o taip pat ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, neanalizavo kitų proceso šalių argumentų, pripažinęs juos pertekliniais bei neturinčiais reikšmės ginčui išspręsti.

III. 12. Pareiškėjas Ž. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir Komisijos Išvadą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su bylos faktinėmis aplinkybėmis, Išvados dalimi, susijusia su R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laiško turinio atitiktimi teisės aktams, R. J., kaip politiko, elgesio atitiktimi Kodekse įtvirtintiems principams, Komisijos neatliktu tyrimu, jo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros pažeidimu (nepakviestas į posėdį), cituoja VTEK 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IGN-2 turinį, akcentuodamas, jog VTEK ankstesnę Komisijos išvadą panaikino dėl nepagrįstumo ir nemotyvuotumo, bei nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginį, jog Komisija priėmė Išvadą be jokio svarstymo, nes tokia išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių, o teismo vertinimas, kad Komisijos nariai balsuoja siūlomais klausimais ir išreiškia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu visiškai nereiškia, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytos aplinkybės Komisijos narių buvo ištirtos ir apsvarstytos. Jeigu teismo sprendimas nebus panaikintas, tai reikš atsisakymą pagrindinių principų, kurie taikomi priimant administracinius sprendimus.

13.2. Nuostatai yra tik viena iš teisės šaltinių, kuriais reikia vadovautis šiuo atveju, tačiau politiko elgesio vertinimas Komisijoje turėtų būti atliekamas atsižvelgiant ir į kitus teisės aktus, taip pat bendruosius teisės principus, kuriais grindžiama teisinė valstybė. Būdamas viena iš Komisijoje vykstančios procedūros šalių, pareiškėjas turi teisę būti pakviestas į Komisijos posėdį, teisę būti išklausytas, teisę pateikti Komisijai papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan., nors tai ir nėra aiškiai reglamentuota. Teismas formaliai nusprendė, jog priimant Išvadą, Komisija nepažeidė pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros.

13.3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Komisijos Išvados turinys neatitinka Komisijos posėdžio Protokolo. Komisija Išvadoje surašė tai, ko, remiantis Protokolu, netyrė, nesvarstė ir nenagrinėjo.

13.4. Atsisakęs pateikti Komiteto posėdžių protokolus, R. J. neminėjo el. laiškuose asmens duomenų apsaugos. Toks motyvas atsirado Komisijai teiktame paaiškinime, atsakovo atsiliepime, tačiau jis yra netinkamas dėl to, kad pateiktas pavėluotai. Teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu pateikė vieną sakinį, plačiau jo neišnagrinėjo, taigi neatsakė į pagrindinį klausimą byloje, sprendžiant dėl atsisakymo pateikti prašomus dokumentus teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis prašė pateikti el. paštu R. J. vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolus, kad galėtų susipažinti su to Komiteto svarstytais klausimais bei priimtais sprendimais. Teisinis pagrindas teikti tokius duomenis yra Įstatymas. R. J. turėjo pareigą teikti dokumentus, tačiau to nepadarė, o teismas šio esminio argumento neišnagrinėjo.

13.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvios pareigos viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus, nes toks vertinimas prieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 16.9 punkto nuostatoms. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjo prašyta informacija apie Komiteto veiklą turėjo būti skelbiama Zarasų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi Komitetas ne tik viešai neskelbia jokios informacijos apie savo veiklą, bet netgi ir raštu oficialiai paprašytas atsisako ją pateikti, nenurodydamas jokių pagrįstų motyvų. Komisija teismui nurodė bendrą asmens duomenų apsaugos motyvą, nors visuotinai žinoma, kad dokumentai gali būti nuasmeninti. Teismas turėjo pateikti tinkamą teisinį tokių veiksmų vertinimą.

13.6. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo teise susipažinti su viešais valdžios institucijų dokumentais, su R. J. prašymu sukonkretinti kreipimąsi, kuris vertintinas kaip pasityčiojimas iš visuomenės narių, juos verčiant spėlioti, kokius klausimus Komitetas nagrinėjo. Šiuo aspektu teismas išvardino Komiteto funkcijas ir nurodė, ką, tikėtina, Komitetas nagrinėjo savo posėdžiuose. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis norėjo žinoti, kokius konkrečius klausimus Komitetas nagrinėjo ir kas konkrečiai, o ne tikėtinai užfiksuota Komiteto posėdžių protokoluose, todėl neaišku kokių nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo žinomas Komiteto posėdžių protokolų turinys.

13.7. Teismas Komisijos Išvadai pritarė tinkamai neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs reikšmingus teisės aktus, o tai neatitinka nei VAĮ nuostatų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos dėl tinkamo teisingumo vykdymo. Pareiškėjas teigia suprantantis, kas parašyta Išvadoje, tačiau tai nereiškia, kad jis sutinka su joje pateiktų faktinių aplinkybių analize ir jų teisiniu vertinimu bei tuo padaryta išvada.

14. Atsakovas Komisija nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

15. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo prašo prie bylos prijungti Komiteto 2021–2022 m. posėdžių protokolus, kurių nepateikimas buvo pagrindas ginčui šioje byloje kilti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. išvados Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad Komisija, priimdama Išvadą, nepažeidė pareiškėjo skundo tyrimo procedūros, teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi pareiga viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. prašymas pareiškėjui sukonkretinti jo kreipimąsi nebuvo pasityčiojimas iš visuomenės narių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Išvada yra teisėta bei pagrįsta, atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, laikosi pozicijos, jog teismas Komisijos Išvadai pritarė tinkamai neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs teisės aktus, o tai neatitinka nei VAĮ nuostatų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos dėl tinkamo teisingumo vykdymo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos Išvadai pritarė tinkamai neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs teisės aktus. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl Komisijos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstą byloje esančiais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytų argumentų nebekartoja, o tik juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

22. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualios Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) normos bei Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatai, patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-65 (su vėlesniais pakeitimais).

23. Kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (Kodekso 1 str. 2 d.). Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija): savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.

24. Pagal Kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą Komisija gali tirti tokį elgesį, kuris pažeidžia Kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Tačiau iš Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto galima daryti išvadą, kad Komisijos veiklos kompetencija yra platesnė: „Valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą“. Taigi iš pacituotos Kodekso nuostatos matyti, kad Komisija tiria ir tokius inter alia (be kita ko) fizinių asmenų skundus, kuriuose nurodomi ir kitokio pobūdžio valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimai, kurie yra nustatyti ne tik Etikos kodekse, bet ir kituose politikų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2191-1062/2019).

25. Kodekso 10 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2276 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

26. VTEKĮ 241 straipsnio (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3188 redakcija) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, <...> gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VTEK, nagrinėdama pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Pareiškėjas, asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje buvo priimtas sprendimas, ir skundžiamą sprendimą priėmusi institucija ar įstaiga VTEK nagrinėjant skundą laikomi ginčo šalimis.

27. VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalies 9 punkte (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2275 redakcija) nurodyta, jog asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, turi teisę statymų nustatyta tvarka apskųsti VTEK priimtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareiškėjo teisės: 1) pateikti papildomą informaciją, dokumentus; 2) turėti atstovą; 3) turėti vertėją; 4) gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą; 5) gauti informaciją apie VTEK posėdžio vietą ir laiką bei dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veiką.

28. VTEKĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog VTEK, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

29. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių etikos komisijų sprendimai skundžiami VTEK (Kodekso 10 str. 1 d.), o ne teismui. VTEKĮ nustatyta analogiška tvarka – pareiškėjai, gavę savivaldybės komisijos sprendimą, jį gali skųsti VTEK, kuri yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. Vadovaujantis VTEKĮ 27 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjams (pranešusiems apie konkretaus asmens galbūt neteisėtą veiklą) tiesiogiai nėra įtvirtinta teisė apskųsti VTEK sprendimą teismui, priešingai, nei asmeniui, dėl kurio yra priimtas savivaldybės komisijos sprendimas. Kita vertus, nors VTEKĮ 27 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra įtvirtinta pareiškėjo teisė apskųsti VTEK sprendimą, kaip kad yra asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, atveju (VTEKĮ 27 str. 1 d. 9 p.), pažymėtina, jog VTEKĮ 27 straipsnio nuostatos savaime neturėtų būti suprantamos, kaip nustatančios ribojimą atitinkamiems asmenims skųsti VTEK priimamus sprendimus. Kadangi pagal VTEKĮ 241 straipsnio 2 dalį tiek pareiškėjas, tiek asmuo, kurio veiksmai tiriami, yra laikomi ginčo šalimis, o VTEKĮ 32 straipsnio 2 dalis expressis verbis nustato, kad VTEK išankstine ne teismo tvarka priimti sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, ši galimybė nėra susieta su sąlyga, kad kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. asmuo, kurio elgesį tyrė VTEK. Akcentuotina ir tai, kad VTEKĮ aiškiai numačius, kad pareiškėjai naudojasi privaloma ikiteismine tvarka, tokiomis aplinkybėmis leistina tapačios apimties teisę įgyvendinti ir teismuose.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjo ir asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, skundai teisme nagrinėtini skirtinga apimtimi. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pripažintina tik reikalavimo teisė į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą ir tokios bylos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) nagrinėtinos vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016), išskyrus tuos atvejus, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo, t. y. kai keliamas klausimas yra ypatingos svarbos visai visuomenei ar reikšmingai jos daliai, tokiu atveju suinteresuotumą pagrindžiant atskirai.

31. Kadangi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nei skundo Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui negrindė argumentais, susijusiais su viešuoju interesu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo formuojamos administracinės jurisprudencijos skundą šioje konkrečioje byloje nagrinėti pagal bendruosius gero administravimo principus.

32. Byloje nustatyta, jog tyrimas dėl valstybės politiko (savivaldybės mero pavaduotojo) R. J. elgesio buvo pradėtas Komisijoje pagal fizinio asmens pareiškėjo Ž. B. 2021 m. spalio 4 d. skundą. Pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde Komisijai buvo nurodyta, kad Zarasų rajono [savivaldybės] tarybos narys, vicemeras, Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija: įgyvendinimo priežiūros komiteto pirmininkas 2021 m. birželio 29 d. el. laišku, atsakydamas į pareiškėjo prašymą pateikti el. paštu šiais [2021 m.] metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus, pareiškėjui nurodė: „Labas rytas, Ž., o gal V., nes tikrai nežinau kas tikrasis laiškų autorius. Gerbdamas ir pažinodamas Jūsų tėvelius daug, daug metų, manau, kad laiškus rašo p. V., su kuria, man atrodo, teko bendrauti priimant į (duomenys neskelbtini) narius. Kadangi savivaldybės teisininkai nerekomenduoja siųsti visų protokolų, prašau suformuluoti Jus dominančius klausimus ir mes persiusime protokolų išrašus. Pagarbiai R. J. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas.“ Pareiškėjas, be kita ko, remdamasis savo teise susipažinti su viešojo administravimo institucijos dokumentais, pakartotinai paprašė R. J. pateikti prašomus dokumentus, o jų negavęs, kreipėsi į Komisiją teigdamas, kad politiko elgesys yra nesuderinamas su Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo ir nešališkumo principais, o taip pat Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 str. 3 pastraipa). Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą, Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų. Komisija informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pagal pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde nurodytas aplinkybes.

33. Kadangi pareiškėjo tiek skundas pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinis skundas yra grindžiamas procedūriniais pažeidimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatais, kurie nustato Komisijos tikslus, uždavinius, funkcijas darbo organizavimą, posėdžių šaukimo, sprendimų priėmimo tvarką (Nuostatų 1 p.).

34. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, jog Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo, skaidrumo ir viešumo principais, asmenine Komisijos narių atsakomybe. Pagrindinė Komisijos darbo forma yra posėdis (Nuostatų 8 p.). Komisijos nariai sprendimą svarstomu klausimu priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma (Nuostatų 20 p.). Nuostatų 30 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę: apklausti Tarybos narį, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su Tarybos nario tinkamu elgesiu ar politine veikla (Nuostatų 30.1. p.); apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti jo žinomą informaciją apie Tarybos nario galimai padarytą Elgesio kodekso ir kitų teisės aktų normų reikalavimų pažeidimą (Nuostatų 30.2. p.).

35. Taigi, įvertinusi Nuostatuose išdėstytą Komisijos darbo organizavimo tvarką, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos neatliktu tyrimu, pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytų klausimų nesvarstymu, jo procedūrinių teisių (teisės būti pakviestam į Komisijos posėdį, teisės būti išklausytam, teisės pateikti Komisijai papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan.) pažeidimu. Nagrinėjamu atveju Komisijai priimant Išvadą, nebuvo nepažeista pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūra.

36. Komisija R. J. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo elgesio atitiktį Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintiems vertino dviem aspektais: 1) ar pagrįstai ir teisėtai 2021 m. birželio 29 d. el. laišku buvo atsisakyta pateikti 2021 m. gegužės 21 d. Ž. B. el. laiške nurodytus komiteto protokolus; 2) ar 2021 m. birželio 29 d. el. laiško Ž. B. turinys nepažeidžia Kodekso 4 straipsnyje nurodytų principų, Konstitucijos 5 straipsnio nuostatų, kitų teisės aktų. Kaip jau buvo minėta, Komisija Išvadoje nusprendė, kad R. J. savo 2021 m. birželio 29 d. el. laišku nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, Konstitucijos 5 straipsnio nuostatų.

37. Nors teisinis reguliavimas yra pasikeitęs, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad savivaldybės komisijos sprendimas pripažinti (ar nepripažinti) politiką pažeidusiu etiką iš principo negali apginti trečiųjų asmenų teisių ir laisvių (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1006-552/2023) nėra praradęs savo aktualumo. Kaip minėta, pareiškėjas gavo informaciją apie jo 2021 m. spalio 4 d. skundo nagrinėjimo rezultatus, o vien tai, kad ginčo baigtis pareiškėjo netenkina, nėra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja pagrįstas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl jo pažeistos subjektinės teisės ar teisėto intereso gynimo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pavėluotai pateiktu asmens duomenų apsaugos motyvu, Įstatymo bei Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo nuostatomis, tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – savivaldybės politiko elgesio (ne)atitiktimi Kodekso nuostatoms, nepagrindžia pareiškėjo teisių pažeidimo.

38. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo prie bylos prijungti Komiteto 2021–2022 m. posėdžių protokolus, argumentuodamas tuo, kad jų nepateikimas buvo pagrindas ginčui šioje byloje kilti. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neprijungia šių įrodymų prie bylos.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį bei vadovaudamasi ankščiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Komisijos Išvados atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, joje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laiško turinio bei pateikti pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentai. Tai, kad pareiškėjo netenkina Išvados turinys, jis subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nesutinka su teisės aktų nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, nedaro skundžiamos Išvados nepagrįsta ar neteisėta.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė