d975e7cd-2f6a-4caf-a760-6928dbb41a9c · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-01173-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos Å¡velnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė M.

S. paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. gegužės 19 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta viena para laikinojo sulaikymo nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 2 d. ir atlikta bausmė pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ : M. S. 2020 m. sausio 6 d., apie 20 val., turėdamas tikslÄ pagrobti jam svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai A. M. M. priklausantį 500 Eur vertės traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį sodybos Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), –, jis atidarė buvusias neužrakintas sodybos Å«kinio pastato duris, ir parodęs traktoriaus pirkėjui, kaip užvesti traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant užvedimo laidus, esančius traktoriaus kabinoje, jį pagrobė.

Tokiais veiksmais M. S. pagrobė nukentėjusiajai A. M. M. priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė nukentėjusiajai A. M. M. 500 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir M. S. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, papildomai paskiriant apribojimus (pavyzdžiui, areÅ¡to vykdymo atidėjimo atveju paskiriant stebėjimÄ elektroninėmis priemonėmis ir pan.). 2.1.

Nuteistasis M. S. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, mano, kad bausmė nėra tinkamai individualizuota, yra įsitikinęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pirmosios instancijos teismas pagal BK 75 straipsnio nuostatas turėjo atidėti arba skirti kitas alternatyvias bausmes. Neatsižvelgta į padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo santykius su nukentėjusiÄ ja ir ryšį su nusikaltimo dalyku, teismas paskyrė neadekvačiai griežtÄ bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos dalykas grÄ Å¾intas nukentėjusiajai, civilinių ieÅ¡kinių pareikÅ¡ta nėra, nukentėjusioji neturi pretenzijų ir siekė proceso nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar apskritai Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tinas baudžiamasis persekiojimas. Teismas, bÅ«damas aktyvus ir siekdamas teisingumo, turėjo apsvarstyti Å¡iÄ specifinę situacijÄ ir įvertinti, ar iÅ¡ tiesų M. S. yra tiek svetimas veikos dalykui, kad jam turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Byloje yra fiksuoti nukentėjusiosios pateikti duomenys, jog ji savo turtÄ testamentu yra palikusi dukrai, nuteistojo motinai O. S., o traktorių jau atidavusi anÅ«kui M. S., ir jis gali su juo daryti kÄ nori. 2.2.

Nuteistasis baudžiamojo proceso metu ėmė gydytis priklausomybę nuo alkoholio, savanoriškai gulėjo ligoninėse, vartojo vaistus. Liko neįvertinti duomenys, kad nuteistasis M. S. turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, o jo draugė laukiasi, be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta darbo sutartis. M. S. nedaro jokių pažeidimų, įsidarbino už pataisos įstaigos ribų, visas darbo dienas yra pats atsakingas už savikontrolę, dirba, nedaro jokių darbinių pažeidimų, nevartoja svaigalų.

Savaitgaliais turi galimybę grįžti į savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , naujų nusikalstamų veikų nedaro. Å iuo metu M. S. praneÅ¡ta, kad pataisos įstaigos administracija teiks teikimÄ dėl jo lygtinio paleidimo už gerÄ elgesį. Resocializacijos procesas bÅ«tų žymiai naudingesnis, M. S. toliau dirbant, sėkmingai gydantis priklausomybę nuo alkoholio, stiprinant ryšį su vaikais ir užtikrinant galimybę juos iÅ¡laikyti. 2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji aiÅ¡kiai nurodė, jog M.

S. neturi jokių pretenzijų. Jei bÅ«tų žinojusi, kad dėl traktoriaus laikino dingimo kaltas anÅ«kas, nebÅ«tų net praneÅ¡usi policijai. Be to, traktorius nėra jos anÅ«kui M. S. svetimas. VisÄ savo turtÄ nukentėjusioji yra testamentu palikusi M. S. motinai. Traktorių atiduoda savo anÅ«kui ir jis gali su juo daryti kÄ nori. Traktorius labai senas, nudėvėtas, apgadintas, be langų, be dalies žibintų, suskilusiomis padangomis, jo neina įprastai užvesti, surÅ«dijęs, nėra draustas ir be galiojančios techninės apžiÅ«ros.

Nukentėjusioji traktorių vertina tik kaip metalo lauÅ¾Ä . A. M. M. papildomai nurodė, kad visos M. S. teisinės problemos kyla dėl alkoholio vartojimo. Dabar jis nustojo gerti, pasižadėjo taisytis, atsiprašė visų Å¡eimos narių. M. S. turi du (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos dažnai parsiveža pas nukentėjusiÄ jÄ . Kai negeria, anÅ«kas yra puikus žmogus, rÅ«pestingas, padeda buityje. Å iuo metu ieÅ¡kosi darbo, kreipėsi medicininės pagalbos dėl alkoholio vartojimo. Taip pat nukentėjusioji A.

M. M. pirmosios instancijos teismo prašė atleisti jį nuo atsakomybės arba neskirti laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji nereiÅ¡kė jokio skundo dėl M. S. veiksmų, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. 2.4. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo paÅ¡alino jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ ir gailestį.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta nuosprendyje, nuteistasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, prašė taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuosekliai laikėsi savo pozicijos viso proceso metu. NatÅ«ralu, kad, praėjus daug laiko po įvykio, nuteistasis galėjo tiksliai neprisiminti kai kurių detalių. Teismas taip pat be pagrindo nurodė, kad M. S. nesiekia atlyginti žalÄ traktorių nupirkusiam asmeniui. Viena vertus, byloje nebuvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kita vertus, traktorių nupirkęs asmuo nenorėjo su M.

S. turėti jokių reikalų, Å¡iÄ aplinkybę jis pats aiÅ¡kiai nurodė, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Svarbu, kad transporto priemonės perleidžiamos raÅ¡ytiniais sandoriais, todėl traktoriaus įgijėjas turėjo suvokti, jog rizikuoja. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, nuteistasis M. S. teisme nurodė, kad nors ir neturi traktorių įgijusio asmens telefono numerio, bet sieks jį susirasti ir atsiskaityti. 2.5. Nors M. S. nusikalto nebe pirmÄ kartÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies nesunkų nusikaltimÄ nuteistasis padarė pirmÄ kartÄ .

Už turtines nusikalstamas veikas M. S. nėra trauktas atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo alternatyvų realiam laisvės atėmimui, nepakankamai gilinosi į skirtinos bausmės individualizavimÄ , apskritai net neužsiminė, jog proceso metu M. S. pradėjo gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jis padarė iÅ¡vadas, gali su savimi susitvarkyti, tik reikia aplinkinių ir teismo palaikymo, jog turėtų galimybę toliau gydytis, tęsti darbÄ ir paleidus jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos (M.

S. yra pažadėta padėti įsidarbinti (duomenys neskelbtini)). Reali areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmė gali neproporcingai palaužti nuteistojo pasiryžimÄ dorai gyventi, be to, nepasitarnaus vaikų interesams, jų iÅ¡laikymo galimybei. Teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡sakyta ir tai, kad M. S. yra pasiryžęs mokėti baudÄ , jei tik ji bÅ«tų paskirta, atsižvelgiant į jo sunkiÄ turtinę padėtį, taip pat sutinka su vieÅ¡aisiais darbais. 2.6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo svarstyti galimybę M.

S. paskirti areÅ¡to bausmę ir jos vykdymÄ atidėti, užtikrinant jo stebėjimÄ elektroninėmis priemonėmis bei paskiriant įpareigojimus. Be to, BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas turėjo taip pat bÅ«ti detaliai apsvarstytas. BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismÄ , skiriant areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmę ir neatidedant jos vykdymo, privalomai motyvuoti savo sprendimÄ . Nors nuteistasis pasielgė neatsakingai, tačiau yra pagrindas manyti, kad jis gali taisytis laisvėje. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog iÅ¡ procesinio nuteistojo elgesio akivaizdu, kad jis yra žemesnio intelekto ir socialinės brandos asmuo, gyvenimiÅ¡kai neiÅ¡siugdęs pakankamo suvokimo.

Apgailestautina, kad nuteistasis nebuvo tinkamai suprastas teismo proceso metu ir netaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip prarandant įstatymo numatytas ženklias lengvatas, įtvirtintas BK 641 straipsnyje. 2.7. Nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu šių savo nuostatų neišsižada, tačiau pasigedo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje savo gynėjo išsakytų samprotavimų dėl traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo. Nors gynėjas visokeriopai palaikė M.

S. pozicijÄ ir siekė jo proporcingesnio nuteisimo, tačiau gynėjas taip pat iÅ¡kėlė papildomÄ klausimÄ , ar apskritai Å¡ioje byloje M. S. veiksmai, parodant, kaip užvesti traktorių, yra pakankami jo traukimui baudžiamojon atsakomybėn. Kitas klausimas, ar iÅ¡ tiesų traktorius buvo svetimas M. S., be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė, ar negalėjo pažeistos vertybės nagrinėjamu atveju bÅ«tų ginamos civilinio proceso tvarka. 3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) L.

G. atsiliepimu praÅ¡o nuteistojo M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, juos įvertino tinkamai ir pagrįstai M. S. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei, tinkamai įvertinęs nuteistojo asmenybę, paskyrė jam bausmę, susijusiÄ su laisvės atėmimu. Skirdamas bausmę M. S., pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl teismo iÅ¡vadoms, susijusioms su bausmės paskyrimu, atsiliepime visiÅ¡kai pritariama.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl M. S. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog praÅ¡oma paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesne, t. y. nesusijusia su realiu laisvės atėmimu arba bausmės vykdymÄ atidėti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje nagrinėja bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , taip pat aptaria skundo argumentus dėl galimybės nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ , nes, apelianto nuomone, jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už juos bÅ«tų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn.

7. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo M. S. pagrįstumo 7.1. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo M. S. apeliacinis skundas yra orientuotas į bausmės paskyrimo pagrįstumÄ , t. y. tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai jÄ individualizavo, tačiau taip pat yra iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ M. S., nes neva jo nusikalstama veika nesiekia reikalingo pavojingumo laipsnio, todėl, vadovaujantis ultima ratio principu, jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisinę atsakomybę, ne kartÄ pabrėžta, jog ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-873/2012, 2K-100/2014). 7.2.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veikÄ pripažinti nusikalstama. Papildomai pažymėtina, jog kiekvienÄ kartÄ , kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Baudžiamojo proceso paskirtis yra iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamosios teisės normos yra paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidžiami. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Baudžiamasis procesas yra išimtinio pobūdžio priemonė, taikoma, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl turi būti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-677/2012).

Vis dėlto nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog aptartos nuostatos nėra aktualios ir negali bÅ«ti taikomos, kadangi nekyla baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimas. 7.3. Skirtingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje yra 2020 m. sausio 7 d. protokolas-pareiÅ¡kimas (t. 1, b. l. 1), kuriuo nukentėjusioji A. M. M. nurodė, jog nežino, kas pavogė 1 500 Eur vertės traktorių, ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Sutiktina, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ar prokuroro reikalavimo, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, toks A.

M. M. pareiÅ¡kimas yra, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas visiÅ¡kai pagrįstai, t. y. jis neturėjo bÅ«ti nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Savaime suprantama, kad nukentėjusioji negalėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti konkretaus praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tent M. S., kadangi pareiÅ¡kimo padavimo metu ji nežinojo už traktoriaus vagystę atsakingo asmens. Kitas aspektas, kurį svarbu aptarti, jog vėliau nukentėjusioji A. M. M., sužinojusi, kad traktorių pavogė jos anÅ«kas M.

S., prašė jam ikiteisminį tyrimÄ nutraukti ir įtariamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas negalėjo bÅ«ti nutrauktas tuo pagrindu, kad pasikeitė nukentėjusiosios situacijos vertinimas, o ne padaryto nusikaltimo aplinkybės, nes pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jau buvo pateiktas. Vien tai, kad po laiko nukentėjusioji siekė iÅ¡vengti anÅ«kui gresiančio baudžiamojo persekiojimo, nepaneigia fakto, jog nusikalstama veika buvo padaryta, o artimi ryÅ¡iai tarp nukentėjusiojo ir kaltininko savaime nusikaltimo pavojingumo laipsnio nemažina.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 38 straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai susitaiko su nukentėjusiuoju, tačiau nagrinėjamu atveju minimas institutas negali bÅ«ti taikomas, kadangi nesama visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų. 7.4. Savaime suprantama, jog Å¡iuo metu, siekdama pagerinti anÅ«ko teisinę padėtį ar padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji A. M. M. teikia praÅ¡ymus dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, t. y. nurodo, kad su kaltininku susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (t. 2, b. l. 52).

Tačiau pasikeitęs asmeninis nukentėjusiojo situacijos vertinimas savaime nepakeičia teisinio nuteistojo M. S. atliktų veiksmų vertinimo. Vien ta aplinkybė, jog A. M. M. turtÄ pavogė jos anÅ«kas, nereiÅ¡kia, kad Å¡is turtas M. S. nebuvo svetimas, t. y. artimi nukentėjusiojo ir nuteistojo (giminystės) ryÅ¡iai savaime nesukuria asmenims (nuosavybės) teisių į vienas kito turtÄ , tam reikalingos atitinkamos įstatyme numatytos sÄ lygos. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę, kad traktorius M. S. buvo svetimas, patvirtina nukentėjusiosios A.

M. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji pažymėjo, jog niekam iš savo artimųjų giminaičių ar šeimos narių nėra pažadėjusi ar sakiusi, kad jos paveldėtu traktoriumi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136), jie gali dabar ar ateityje naudotis, jį parduoti ar pan., t. y. minimo traktoriaus nei raštu, nei žodžiu nebuvo pažadėjusi. Taip pat ir savo anūkui M. S. A. M. M. niekada nebuvo leidusi traktoriumi naudotis kaip savu, nebuvo leidusi jo parduoti.

M. S. nukentėjusiosios niekada neklausė ir neprašė leidimo parduoti minimÄ traktorių (t. 1, b. l. 31–33). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstamų veiksmų atlikimo metu M. S. vagystės objektas – traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – buvo svetimas. Vien tai, kad nukentėjusioji A. M. M. testamentu planavo minimÄ traktorių palikti nuteistojo M. S. mamai, nesukuria teisės nei galimai bÅ«simai paveldėtojai, nei tuo labiau jos sÅ«nui su dar nepaveldėtu turtu elgtis kaip su savu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas reglamentavimas, kuris numato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kuriÄ Ä¯siteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėjÄ mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi testamento suraÅ¡ymas iki jame apraÅ¡yto turto paveldėjimo bÅ«simiems įpėdiniams nesukuria nuosavybės teisės, tuo labiau, kad testamentÄ suraÅ¡antis asmuo savo valiÄ iki mirties dar gali pakeisti. 7.5.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, nepareiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio, savaime neÅ¡alina kaltininko atsakomybės ir neleidžia jo veiksmų vertinti kaip nenusikalstamų ar mažiau pavojingų. Civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra patyrusio žalÄ asmens apsisprendimo teisė, tuo tarpu nusikalstamų veiksmų teisingas kvalifikavimas ir asmens traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra teisėsaugos institucijų pareiga. Papildomai pažymėtina, jog vien tai, kad dėl sėkmingai atlikto tyrimo ir jį atlikusių pareigÅ«nų kvalifikacijos bei kompetencijos nukentėjusiajai buvo grÄ Å¾intas nusikaltimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo nusikalstamos veikos vertinti kaip mažareikÅ¡mės, o kaltininko veiksmų kaip nepavojingų, nes tokiu atveju turtinės žalos nukentėjusysis nepatiria dėl sėkmingos tyrimo eigos, o ne dėl kaltininko savanoriÅ¡ko atsisakymo nuo nusikaltimo.

Nors dabar nurodoma, kad nukentėjusioji A. M. M. itin menkai vertina savo turtÄ â€“ traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apeliaciniame skunde nurodoma, jog traktorius labai senas, nudėvėtas, apgadintas, be langų, be dalies žibintų, suskilusiomis padangomis, jo neina įprastai užvesti, surÅ«dijęs, nėra draustas ir be galiojančios techninės apžiÅ«ros, tačiau Å¡ios aplinkybės turi reikÅ¡mės, sprendžiant žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo klausimÄ , bet ne kaltininko veiksmų kvalifikavimo ir bausmės jam paskyrimo klausimÄ .

Tuo labiau, kad 2021 m. sausio 7 d. protokole-pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nurodyta, jog nukentėjusioji A. M. M. savo traktorių įvertino 1 500 Eur, t. y. nelaikė jo nevertingu ir / ar nevertino jo kaip metalo laužo (t. 1, b. l. 1). 7.6. Pastebėtina, jog, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pažeistos vertybės negalėjo bÅ«ti, vadovaujantis ultima ratio principu, ginamos civilinio proceso tvarka, kadangi, norint reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo, visų pirma, turi bÅ«ti žinomas žalÄ sukėlęs subjektas ir tikslÅ«s jo duomenys, tuo tarpu, pateikdama protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nukentėjusioji A.

M. M. nežinojo, dėl kokio asmens veiksmų ji patyrė žalÄ , t. y. nežinojo, kas pavogė jai nuosavybės teise priklausantį traktorių. Visos aptartos aplinkybės aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikė traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. atžvilgiu svetimu turtu, todėl teisingai ir pagrįstai iÅ¡sprendė jo kaltės klausimÄ bei kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju nesama jokio pagrindo ir sÄ lygų nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ ar netraukti M.

S. baudžiamojon atsakomybėn.

8. Dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės pagrįstumo 8.1. Nors nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). 8.2.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. tvirtina, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų ir M.

S. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad nuteistasis kaltę pripažįsta tik formaliai, jÄ pripažino tik po jo kaltę patvirtinančių įrodymų surinkimo ikiteisminio tyrimo metu ir niekaip nepadėjo nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinti. Teisiamojo posėdžio metu stengėsi visais bÅ«dais savo kaltę sumenkinti ir jÄ perkelti L. B., neva tai L. B. įbaugintas jis močiutės traktorių pardavė, pinigų už parduotÄ traktorių negavo. Tokių nuteistojo parodymų jokie bylos duomenys nepatvirtina.

L. B. be M. S. suteiktų duomenų ir pastangų parduoti traktorių apie traktorių bÅ«tų nieko nežinojęs, nes jis nukentėjusiosios nepažinojo ir pas jÄ nebuvo lankęsis. Kaip parodė liudytojas A. G., jis derėjosi su M. S. dėl galutinės kainos už traktorių, avansÄ ir galutinį atsiskaitymÄ už traktorių sumokėjo nuteistajam, jis parodė traktoriaus buvimo vietÄ ir užvedimo bÅ«dÄ , liudytojas ir iÅ¡ paties nuteistojo, ir iÅ¡ L. B. veiksmų suprato, kad traktorius yra M. S., o apie L.

B. grasinimus ar kažkokį kitÄ poveikį nuteistajam byloje jokių duomenų nėra. Aptartos aplinkybės rodo, jog apeliacine tvarka nagrinėjanti bylÄ teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad M. S. nuoÅ¡irdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. 8.3. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant Å¡iÄ aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka. 8.4.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Akivaizdu, jog apeliaciniame skunde pakeistÄ pozicijÄ , lyginant su parodymais pirmosios instancijos teisme, M. S. dėsto, siekdamas pagerinti savo padėtį ir iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, o jo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ nulėmė surinkti įrodymai, bet ne siekis padėti teisėsaugos institucijoms iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar kritiÅ¡kas savo neteisėto elgesio vertinimas.

Pastebėtina ir tai, kad, nors apeliaciniame skunde M. S. tvirtina, jog visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, tačiau vis tiek dar kelia klausimÄ dėl proceso nutraukimo, o tai rodo, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalÅ«s. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatliko BPK 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nevertino M. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kaip kaltės pripažinimo, nes, duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, M.

S. bandė klaidinti teismÄ , menkino savo rolę nusikaltimo padaryme, nusikaltimo padarymu kaltino kitÄ asmenį, neigė gavęs turtinės naudos ir pan. Be to, nuteistasis ir apeliaciniame skunde sumenkina savo rolę nusikaltimo padaryme, t. y. nurodo, kad jis tik padėjo užvesti traktorių, tačiau, pirmosios instancijos teisme iÅ¡tyrus įrodymus, jau buvo nustatyta, kad bÅ«tent nuteistojo praÅ¡ymu buvo patalpintas skelbimas internetinėje erdvėje dėl traktoriaus pardavimo, nuteistasis nuo pat pradžių bendravo su traktoriumi susidomėjusiais pirkėjais, nuteistajam buvo perduotas tiek avansas už traktorių, tiek galutinis atsiskaitymas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nepripažinta M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir pagrįstai netaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi buvo kilęs ginčas tiek dėl M. S. kaltės ir traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo, tiek dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. 8.5. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde kelia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimÄ , tačiau pastebėtina, jog, praÅ¡ydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymÄ , nuteistasis nenurodo jokių iÅ¡skirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų bÅ«tent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). 8.6.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Skirdamas bausmę M. S., pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog M. S. yra ne kartÄ teistas (t. 1, b. l. 183–188), jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu.

Pažymėtina, kad M. S. naujÄ nesunkų nusikaltimÄ padarė tik atlikęs Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę. Å i aplinkybė rodo, jog M. S. yra recidyvistas, nes, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinį anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėlto, kadangi apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistojo M.

S. padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas už skundo nagrinėjimo ribų, negali savarankiÅ¡kai konstatuoti Å¡ios aplinkybės ir tokiu bÅ«du pasunkinti nuteistojo padėtį, nes tai galimai sÄ lygotų griežtesnės bausmės paskyrimÄ . Pažymėtina, jog po nagrinėjamu atveju aptariamos nusikalstamos veikos padarymo M. S. buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o tai rodo, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 176–182). PrieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad pagrobtas nedidelės vertės turtas, traktorius nukentėjusiajai grÄ Å¾intas, nukentėjusioji nuteistajam atleido, taip pat į tai, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, vienas rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo savo (duomenys neskelbtini) vaikus.

Vis dėlto, kaip nurodė pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jo tėvų valdžia buvo apribota ir jis jau neaugino savo vaikų, o tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nevykdė ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų laisvės apribojimo bausmių, dėl to jas teko keisti į areÅ¡to bausmę, nevykdė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, pagal kurį jis nuteistas už nusikaltimo padarymÄ , kurį padarė tuo metu, kai jam jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl traktoriaus vagystės. Taigi visos aptartos aplinkybės iÅ¡ tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad M.

S. pataisos procesas nebÅ«tų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mÄ stymÄ , elgesį ir gyvenimo stilių. 8.7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., neatsižvelgė į keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Visų pirma, nebuvo įvertinta, kad M. S. traktorių įsigijusiam asmeniui negalėjo atlyginti padarytos žalos, nes bÅ«tent pastarasis nenorėjo turėti su M. S. jokio ryÅ¡io.

Vis tik pirmosios instancijos teismas siekė pažymėti, kad nuteistasis nedėjo jokių asmeninių pastangų, jog žala bÅ«tų atlyginta, net ir apeliaciniame skunde M. S. siekia atsakomybę perkelti sÄ Å¾iningam traktoriaus įgijėjui, neva pastarasis pats prisiėmė rizikÄ , nesudarydamas raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis pradėjo gydytis priklausomybę nuo alkoholio, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog abejotina, ar jis tai darė savanoriÅ¡kai, nes Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu M.

S. buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi vien ta aplinkybė, kad M. S. susirado darbÄ (t. 2, b. l. 171–174), nesant kitų jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, neleidžia jo situacijos vertinti kaip iÅ¡skirtinės ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad asmuo gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. 8.8. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principÄ ir individualizuodamas nuteistajam M.

S. skirtinÄ bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes. Taigi nagrinėjamoje byloje visos apelianto skunde nurodytos, bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės buvo įvertintos ir, remdamasis jų visuma bei vadovaudamasis BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. parinko ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje taip pat nenustatė. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir motyvuotai nuteistajam parinko bausmės dydį. Pripažinti paskirtÄ bausmę aiÅ¡kiai per giežta nėra teisinio pagrindo. 8.9.

Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma svarstyti galimybę nuteistajam M. S. paskirti areÅ¡to bausmę ir jos vykdymÄ atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas.

Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio, paskirta areÅ¡to bausmė gali bÅ«ti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rÅ«Å¡ies bausme nuteisiamas pirmÄ kartÄ , t. y. asmuo turi atitikti vienÄ iÅ¡ dviejų galimų sÄ lygų – nebÅ«ti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rÅ«Å¡ies, ne areÅ¡to, bausmė.

Nagrinėjamu atveju M. S. minėtų sÄ lygų neatitinka. Sutiktina, kad nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Vis dėlto, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areÅ¡to bausme, taip pat Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M.

S. paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 59 paras areÅ¡to, o galiausiai Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog nesama bÅ«tinų sÄ lygų ir pagrindo nuteistajam M. S. skirti areÅ¡to bausmę jos vykdymÄ atidedant. 8.10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo M.

S. elgesio teigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas, t. y. laisvės atėmimo bausmės Å¡velninimas ir / ar bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams prieÅ¡ingas nuostatas ir prisidėti prie M. S. nusikalstamo elgesio užkardymo. Greičiau atvirkščiai, manytina, kad, suÅ¡velninus paskirtÄ bausmę ir / ar pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistasis M. S. nepajaus baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiÅ«rį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbÅ«t bus suÅ¡velninta baudžiamoji atsakomybė.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, neizoliavus M. S. nuo visuomenės. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. S. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė