2018-10-24 Nr. AB-19045-3-63-3-00378-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2555-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir atsakovas, KRATC) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2017 metų laikotarpį skaičiuoti pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. pateiktoje komunalinių atliekų deklaracijoje nurodytus duomenis.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Deklaravimo tvarkos aprašas) komunalines atliekas turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia. Nuosavybes teise jam priklauso gyvenamasis namas Medelyno g. 14, Klaipėdoje, ir 17 arų namų valdos žemės sklypas, todėl turi galimybę deklaruoti buitinių atliekų kiekį ir atitinka Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatų reikalavimus, keliamus subjektui, kuris gali teikti deklaraciją ir pagal jos duomenis apskaičiuojama vietinė rinkliava.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. spalio 31 d. KRATC pateikė komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 metus ir joje esančios informacijos teisingumą patvirtino savo parašu, tačiau atsakovas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (8.5)-5R-319 „Dėl vietinės rinkliavos“ nurodė, jog deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų, atsisakė ją priimti ir nurodė, jog vietinė rinkliava bus skaičiuojama kaip vienai namų valdai.

4. Pareiškėjas vertino, kad tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui (toliau ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), todėl yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad jis rūšiuoja, kompostuoja atliekas, todėl jos buityje nesusidaro. Jis nekaupia mišrių atliekų, kurios turėtų būti šalinamos per mišrių atliekų surinkimo sistemą, todėl nepagrįstai užkertama galimybė pateikti deklaraciją pagal faktiškai ir realiai susidarančių atliekų kiekį, kokį jis buvo nurodęs atsakovui pateiktoje deklaracijoje, dėl ko jis nepagrįstai apmokestinamas vietine rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

5. Atsakovas KRATC atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtini Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Deklaravimo tvarkos aprašu, kuris numato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai, turintys teisę deklaruoti komunalines atliekas, užpildo komunalinių atliekų deklaraciją pagal patvirtiną formą ir ją pateikia KRATC, kuris patikrina deklaraciją ir teikia ją derinti atliekų surinkėjui. Komunalinių atliekų deklaracijoje privalo būti nurodytas nekilnojamojo turto adresas, konteinerių kiekis ir jų tūris, konteinerių tuštinimo dažnumas kartais per savaitę. Deklaravimo tvarkos aprašo 17 – 18 punktai numato, kad mažiausias mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0,24 m3, o jų tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas užpildęs komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 m. laikotarpį nurodė nulius, faktiškai deklaruodamas, kad jo gyvenamojoje valdoje nesusidaro komunalinės atliekos. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pateikta deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų bei nurodyta, kad jei nesusidaro komunalines atliekos minimame nekilnojamojo turto objekte, jis teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Deklaravimo tvarkos aprašas ir Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės yra galiojantys teisės aktai, jų teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. atsakovui pateikė komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 metų laikotarpį. Deklaracijoje pareiškėjas nurodė duomenis, jog nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu Medelyno g. 14, Klaipėdoje, nėra konteinerių (konteinerių kiekis – 0) ir nebus metinio mišrių komunalinių atliekų susikaupimo (0 skaičiuojant kubiniais metrais, 0 skaičiuojant tonomis), jie nėra išvežami (konteinerių tuštinimo periodiškumas – 0). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pateiktoje komunalinių atliekų deklaracijoje nurodė, kad jo gyvenamojoje vietoje nesusidaro mišrios komunalinės atliekos ir jis siekia, kad vietinė rinkliava faktiškai jam nebūtų skaičiuojama. KRATC 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (8.5)-5R-519 „Dėl vietinės rinkliavos“ nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. komunalinių atliekų deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vietinė rinkliava už 2017 metus turto objektui, esančiam Medelyno g. 14, Klaipėdoje, bus skaičiuojama kaip vienai namų valdai.

10. Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms, o savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Nuostatai. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu nurodytai bendrovei suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

11. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų aktualios redakcijos 3, 17 punktais, pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą ir vietinės rinkliavos mokėtojas gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį tik Deklaravimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

12. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo tarp proceso šalių, jog pareiškėjo gyvenamoji valda atitinka Deklaravimo tvarkos aprašo 5 punkte nurodytus reikalavimus ir jis turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų kiekį. Be to, įvertinęs Deklaravimo tvarkos aprašo 17 punkte, Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (toliau – ir Taisyklės), 68.3.3 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad fizinis asmuo siekiantis mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, pildydamas komunalinių atliekų deklaraciją privalo nurodyti, kad jo turimas komunalinių atliekų konteineris yra 0.24 kub. m. tūrio arba didesnis, taip pat deklaracijoje nurodytas konteinerio išvežimo (tuštinimo) dažnumas negali būti retesnis nei vienas kartas į dvi savaites (laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., ne rečiau nei vienas kartas į savaitę). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas negalima tokia situacija, kad teikiamoje deklaracijoje būtų nurodoma, jog nebus šalinamos atliekos, kaip šiuo atveju 2017 m. deklaracijoje nurodė pareiškėjas, jog konteinerių kiekis – 0, konteinerių tuštinimo dažnumas kartais per savaitę – 0, metinių mišrių komunalinių atliekų kiekis – 0 m3, metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis – 0 t, todėl vertino, kad pateikta deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktų reikalavimų ir atsakovas pagrįstai 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (8.5)-5R-519 nurodė, kad vietinė rinkliava už 2017 m. turto objektui Medelyno g. 14, Klaipėdoje, bus skaičiuojama ne pagal pateiktos deklaracijos duomenis, o kaip vienai namų valdai.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, pažymėjo, kad pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui neteikia duomenų, patvirtinančių, kad jo buityje nesusidaro jokios (komunalinės) atliekos ir savo argumentus grindžia hipotetinio pobūdžio teiginiais, kad pavyksta atliekas išrūšiuoti taip, jog jis jokių atliekų per komunalinių atliekų šalinimo sistemą nešalina. Akcentavo, kad dalis buityje susikaupiančių atliekų negali būti pašalinamos (išrūšiuojamos) kitokiu būdu, išskyrus kaip per atliekų (komunalinių) šalinimo sistemą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tokios atliekos yra pašalinamos susitarus su kaimynu, išmetant jas į jam skirtą konteinerį, tik patvirtina tai, kad pateiktos deklaracijos duomenys nėra objektyvūs, neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatų ir šia deklaracija negali būti grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas.

14. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš namų valdos, esančios Medelyno g. 14, Klaipėdoje, skaičiuoti pagal 2016 m. spalio 31 d. pateiktos komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 metus duomenis.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimą priėmė išsamiai neišsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes.

17. Pareiškėjo teigimu, name, esančiame adresu Medelyno g. 14, Klaipėdoje, gyvenama dviese. Didžioji šio namo valdoje susidaranti atliekų dalis yra biodegraduojančios atliekos, kurios supūdomos ir sunaudojamos valdoje, kita nežymi atliekų dalis rūšiuojama ir šalinama iš valdos kaip žaliava perdirbimui. Toks atliekų tvarkymo būdas vyrauja keturiasdešimt metų. Nuo 2008 metų, įsteigus KRATC, perdirbimui skirtos išrūšiuotos atliekos pristatomos į KRATC atliekų tvarkymo sistemą ir už išrūšiuotų atliekų pristatymą pagal nustatytą tvarką mokestis neimamas. Konkrečiu atveju reikalaujama sumokėti vietinę rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų dešimt tonų išvežimą ir tvarkymą, nors mišrios atliekos niekada nebuvo ir nėra vežamos iš valdos ir tvarkomos KRATC sistemoje. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl 2016 m. spalio 31 d. deklaracijoje esantis duomenis turi būti vertinami kaip atitinkantis tikrąją situaciją ir teisingi. Deklaracijoje nurodytas tik mišrių atliekų kiekis, kuris skirtas tvarkymui KRATC atliekų tvarkymo sistemoje, o ne visos valdoje susidarančios atliekos.

18. Pareiškėjas vertina, kad teismas nepagrįstai atliekų surinkėjo pareigas, numatytas Taisyklių 68.3.3 punkte, priskyrė atliekų turėtojui. Pasak pareiškėjo, Taisyklės nenustato atliekų turėtojui pareigos tuštinti konteinerį. Atliekų turėtojui yra suteikta teisė pasirinkti konteinerio tuštinimo dažnumą bei nustatyta pareiga, talpinant atliekas į konteinerį, laikytis sanitarinių reikalavimų. Nesuteikiant teisės atliekų turėtojui deklaruoti konteinerio tuštinimo dažnumo, pažeidžiama teisė deklaruoti mažesnį atliekų kiekį, užkertama galimybė deklaruoti faktiškai į atliekų tvarkymo sistemą pristatomą mišrių atliekų kiekį.

19. Pareiškėjas pažymi, kad rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, taikant kitą būdą, yra 980,1 kg atliekų (77,76 Eur) per metus, t. y. 1,91 kartų mažesnė nei deklaruojant. Nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma valdai, kurioje negyvenama. Konkrečiu atveju taikytina Nuostatų 19 punkto nuostata, pagal kurią vietinė rinkliava neskaičiuojama, jeigu mokėtina vietinės rinkliavos suma neviršija 1,45 Eur.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimo motyvai, kad atliekos yra pašalinamos susitarus su kaimynu, išmetant jas į jam skirtą konteinerį, neatitinka tikrovės. Tokių aplinkybių teismo posėdžio metu nenurodė.

21. Pareiškėjas nurodo, kad nei teismas, nei atsakovas nepasisakė dėl duomenų, esančių 2013-2017 metų deklaracijose atitikimo faktinėms aplinkybėms, apie tai, kad mišrios atliekos buvo vežamos iš valdos ir tvarkomos atliekų tvarkymo sistemoje, ar per nurodytus metus buvo nustatyti Taisyklių pažeidimai.

22. Pareiškėjo vertinimu, konkrečiu atveju jam yra padaryta žala, o atsakovui yra sudaromos sąlygos neteisėtai praturtėti, slopinama iniciatyva mažinti į sąvartynus patenkantį atliekų kiekį, mažinti sąvartynų plėtimą ir pan.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad jo pildytoje deklaracijoje yra nurodomas atliekų kiekis, skirtas išvežimui iš valdos, o ne valdoje susidarantis atliekų kiekis. Teisės aktai numato galimybę deklaruoti faktiškai priduodamų atliekų kiekį į atliekų tvarkymo sistemą ir šia teise jis naudojasi. Pareiškėjo teigimu, jis buvo ir yra pasirengęs mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pasirinktą rinkliavos mokėjimo tvarką, apskaičiuojant rinkliavos dydį pagal pateiktas deklaracijas, kurios atitinka faktinę situaciją bei teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka mokėti už jam priklausančioje valdoje susidarančių atliekų tvarkymą, nes atsakovas šių atliekų iš valdos nevežė ir jų netvarko komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjo atleidimas nuo rinkliavos mokėjimo nereikalingas. Konkrečiu atveju aktualus rinkliavos teisingas paskaičiavimas pagal deklaracijoje pateiktus duomenis, dėl kurių teisingumo atsakovas dešimties metų laikotarpyje nepateikė nė vieno deklaruoto atliekų kiekio neatitikimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti KRATC priimti jo komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 metus pagrįstumo. Pažymėtina, kad būtent tik tokiu aspektu pareiškėjas reikalavimas gali būti ginčo, nagrinėjamo administraciniame teisme, dalyku, yra nurodyta šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, teigdamas, kad atliekos niekada nebuvo ir nėra vežamos iš valdos ir tvarkomos KRATC sistemoje, jos yra rūšiuojamos ir šalinamos iš valdos kaip žaliava perdirbimui, todėl konkrečiu atveju skaičiuojant vietinę rinkliavą už 2017 metus, turi būti vadovaujamasi jo 2016 m. spalio 31 d. atsakovui pateiktoje deklaracijoje nurodytomis duomenimis, pagal kuriuos jo gyvenamojoje vietoje nesusidaro mišrios komunalinės atliekos, iš esmės siekia, kad vietinė rinkliava jam nebūtu skaičiuojama. Dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

30. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

31. Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. galiojusios redakcijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje, taip pat asmenys, įregistravę savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka ir prekiaujantys ar teikiantys paslaugas miesto viešosiose vietose.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, adresu Medelyno g. 14, Klaipėda, turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Taigi, pagal Nuostatus pareiškėjas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas.

33. Pareiškėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nesutinka su KRATC vertinimu, kad jo 2016 m. spalio 31 d. komunalinių atliekų deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vietinė rinkliava už 2017 metus turto objektui adresu Medelyno g. 14, Klaipėda, bus skaičiuojama kaip vienai namų valdai.

34. Nuostatų 17 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis.

35. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir – Deklaravimo tvarkos aprašas) 17 punktas nustatė, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0.24 kub. m., 18 punktas – kad konteinerių išvežimo (tuštinimo) dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Minėtų Taisyklių 68.3. papunktis nustato, kad konteineriai tuštinami pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su administratoriumi suderintą grafiką, be kita ko, 68.3.3 papunktyje nustatytu dažnumu: individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos – vieną kartą per savaitę, kitu laikotarpiu – kas dvi savaites. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje apibrėžti minimalus reikalavimai, keliami konteinerių tuštinimo dažnumui, todėl tiek atliekų tvarkytojas, vykdydamas konteinerių tuštinimą, tiek fizinis asmuo, pasirinkdamas konteinerio tuštinimo dažnumą, privalo paisyti šioje normoje nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad Taisyklių 68.3.3 papunktyje nustatyti tik atliekų surinkėjui keliami reikalavimai, atmestini kaip nepagrįsti.

36. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fizinis asmuo, siekiantis mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, pildydamas komunalinių atliekų deklaraciją, privalo nurodyti, kad jo turimas komunalinių atliekų konteineris yra 0.24 kub. m. tūrio arba didesnis, taip pat deklaracijoje nurodytas konteinerio išvežimo (tuštinimo) dažnumas negali būti retesnis nei vienas kartas į dvi savaites (laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., ne rečiau nei vienas kartas į savaitę). Pagal Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas negalima tokia situacija, kad teikiamoje deklaracijoje būtų nurodomi nuliniai konteinerių kiekio, konteinerių tuštinimo dažnumo, metinių mišrių komunalinių atliekų kiekio duomenis.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma valdai, kurioje negyvenama, o šiuo atveju pareiškėjui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Medelyno g. 14, Klaipėdoje, ką patvirtino apeliaciniame skunde pareiškėjas, gyvena du asmenys. Apeliacinio skundo nesutikimo argumentai dėl atliekų pašalinimo būdo (atliekų išmetimo į kaimyno konteinerį) nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo bei nepaneigia pareiškėjo, atliekų turėtojo, pareigos deklaruoti duomenis pagal nurodytą teisinį reguliavimą. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dalis buityje susikaupiančių atliekų negali būti pašalinamos (išrūšiuojamos) kitokiu būdu, išskyrus kaip per atliekų (komunalinių) šalinimo sistemą, kas taip pat leidžia abejoti pareiškėjo deklaruotų duomenų už 2017 metus pagrįstumu.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nepasisakė dėl duomenų, esančių 2013–2017 metų deklaracijose atitikimo faktinėms aplinkybėms, pažymėtina, kad 2013–2016 metų deklaracijų duomenų atitikimas faktinei situacijai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl 2017 metų pareiškėjo deklaruotų duomenų pirmosios instancijos teismas pasisakė ir nustatė duomenų neatitikimą teisiniame reglamentavime įtvirtintiems reikalavimams.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog pareiškėjo pateikta deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktų reikalavimų, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė