d96b80d2-0782-4d55-8e0a-e41d49d1b723 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A-1676-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02441-2011-2)             Procesinio sprendimo kategorija: 30.6.,121.14.,121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4397-833/201 pagal ieÅ¡kovės L.

R. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , pripažinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: IeÅ¡kovė L. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos Å¡eima gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Tačiau ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 1980 iki 1999 metų gyveno netinkamame gyventi ir privatizuoti bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bendrabutyje esančios patalpos buvo pripažintos avarinėmis ir netinkamomis gyventi, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į valdžios institucijas, praÅ¡ydama suteikti tinkamas gyventi ir privatizuoti patalpas. 1998-11-26, t. y. nustojus galioti Butų privatizacijos įstatymui, Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2274V ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas ginčo butas. 2001-03-23 ieÅ¡kovė su Vilniaus miesto savivaldybės butų fondu sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2002-01-24 ir 2003-01-02 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydama leisti jai įgyti nuosavybę į nuomojamÄ bÅ«stÄ , tačiau gaudavo atsakymÄ , kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės privatizuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų.

Atsakovas vilkino laikÄ , o vėliau klaidino ieÅ¡kovę, tokiu bÅ«du iÅ¡saugodamas savo nuosavybę ir patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) ir patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, ieÅ¡kovė, laukdama tinkamo gyventi ir privatizuoti bÅ«sto, viena augindama tris nepilnamečius vaikus, dėl atsakovo veiksmų, jokios nuosavybės neįgijo. Dėl galimybės turėti normalias gyvenimo sÄ lygas nuosavame bÅ«ste ieÅ¡kovės Å¡eima, kartu su Å¡eimomis, kurioms teismas suteikė teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti bÅ«stus, ir su kuriomis kartu gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, kreipėsi į kompetentingas institucijas.

IeÅ¡kovė reikalavo iÅ¡spręsti antisanitarinių sÄ lygų, avarinio pastato bÅ«klės klausimÄ , tačiau atsakingos institucijos tik patvirtindavo minėtas aplinkybes ir bÅ«tinybę vykdyti įsipareigojimus, t. y. suteikti gyventojams kitas gyvenamas patalpas. Tinkamos gyventi sÄ lygos atsakovei buvo suteiktos tik po beveik aÅ¡tuonerių metų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai yra pažeidinėjami nuo 1991 m. iki Å¡ios dienos.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti.

Nurodė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovė buto privatizavimo procedÅ«ros nebuvo pradėjusi. IeÅ¡kovei buvo ketinta suteikti gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-04-30 sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta perkelti Å¡eimas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei buvo suteiktas bendra tvarka pagal tuo metu galiojusį Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , įraÅ¡ius ieÅ¡kovę į eilę valstybės paramai gauti apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis.

Taigi, minėtas butas ieÅ¡kovei buvo suteiktas bendra tvarka, o ne dėl to, kad ji buvo keldinama iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nuomos teisę į ginčo patalpas įgijo po 1997-12-31, Vilniaus m. valdybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 2274V „Dėl butų Tolminkiemio g. 19, Tolminkiemio g. 17 iÅ¡nuomojimo“ pagrindu. Pripažinti ieÅ¡kovę įgijus teisę į Å¡ių gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ nėra pagrindo jau vien todėl, kad ji apskritai nebuvo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , kadangi privatizavimo objekto nuomininke ieÅ¡kovė tapo Å¡io įstatymo galiojimo laikui jau pasibaigus.

IeÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad iki 1998-07-01, t. y. kol Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. 1998-11-26 Vilniaus miesto valdybos sprendime Nr. 2274V aiÅ¡kiai nurodyta, jog ginčo butÄ ieÅ¡kovės Å¡eimai nuspręsta iÅ¡nuomoti. IeÅ¡kovė žinojo, kad bÅ«stas jai nuosavybės teise nepriklauso, o suteikiamas nuomos pagrindu.

Teigė, kad nuo minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo priėmimo dienos ieÅ¡kovei atsirado teisė į ieÅ¡kinį dėl Å¡ių patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. Todėl, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1998-11-26 ir jis yra praleistas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, pripažino ieÅ¡kovei teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisė ieÅ¡kovei 1 135 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nebuvo pradėjusi privatizavimo procedÅ«ros, nes gyveno netinkamose gyventi gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių buvo iÅ¡keldinta dėl pastato avaringumo ir kapitalinio remonto bÅ«tinumo. Naujai suteiktų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė privatizuoti negalėjo, nes tuo metu, kai Å¡ios patalpos jai buvo suteiktos, Butų privatizavimo įstatymas nebegaliojo. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, kokias iÅ¡ esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai jas privatizuoja nuomininkai, kurie iÅ¡keldinti iÅ¡ patalpų, įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io įstatymo pagrindu ieÅ¡kovė turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti Å¡iuo metu nuomojamÄ ginčo patalpÄ , nes ji faktiÅ¡kai buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ dėl to, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl savo bÅ«klės. IeÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo nepakeliamos – Å¡is faktas yra pripažintas ne tik įvairių institucijų raÅ¡tais bet ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15103-833/2009.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti taikomi tokie patys socialiniai standartai, kaip ir kitiems iÅ¡ minėto bendrabučio iÅ¡keldintiems gyventojams, kuriems pripažinta teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamus bÅ«stus. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia teise negalėjo pasinaudoti dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui gyveno avariniame, netinkamame gyventi name, o suteikus jai kitas, tinkamas gyvenimo patalpas, minėtas įstatymas jau nebegaliojo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu yra taikytina Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, leidžiant jai lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1998-11-26. Vilniaus miesto valdybos 1998-11-26 sprendime Nr. 2274V aiÅ¡kiai nurodyta, jog ginčo butÄ ieÅ¡kovės Å¡eimai nuspręsta iÅ¡nuomoti. Todėl, nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė žinojo, kad bÅ«stas jai nuosavybės teise nepriklauso, o suteikiamas nuomos pagrindu. BÅ«tent nuo Å¡ios datos atsakovei atsirado teisė į ieÅ¡kinį dėl Å¡ių patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2011 m. kovo mėn., t. y. praėjus daugiau nei 12 metų nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, todėl laiko, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Taip pat, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«ros, todėl subjektinės teisės į ginčo buto privatizavimÄ lengvatine tvarka neįgijo. Kadangi minėta subjektinė teisė ieÅ¡kovės nebuvo įgyta, todėl negalėjo bÅ«ti ir pažeista. Pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatymas, apibrėždamas asmenis, turinčius teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, nurodė ne tik tai, kad pageidaujantys pasinaudoti Å¡ia teise turi pateikti pareiÅ¡kimus savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir tai, kad tokius pareiÅ¡kimus jie gali pateikti tik iki 1997-12-31.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovė nuomos teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo po minėtos datos. Pabrėžė, kad dėl fakto, jog ieÅ¡kovė nebuvo ginčo patalpų nuomininkė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, ginčo nekilo. Byloje pateikti įvairių institucijų bei pareigÅ«nų susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kove dokumentai, kuriuose nagrinėjama anksčiau ieÅ¡kovės nuomoto buto bÅ«klė, siÅ«lomos priemonės kaip pagerinti ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygas ir pan. negali bÅ«ti laikomi oficialiais teisės aktais, įpareigojančiais atsakovę iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ar tuo labiau iÅ¡nuomoti jÄ iki konkrečios datos.

Taip pat, pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dėl tariamo atsakovo neveikimo pretenzijų neteikė. Taip pat, ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, todėl turėjo visas galimybes privatizuoti šį butÄ , tačiau ji Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Atkreipė dėmesį į tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1998 m., t. y. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. IeÅ¡kovei Å¡is butas buvo suteiktas bendra tvarka pagal tuo metu galiojusį Gyventojų aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymÄ , kadangi ieÅ¡kovė buvo įraÅ¡yta į eilę valstybės paramai gauti apsirÅ«pinant gyvenamosiomis patalpomis.

Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, apibrėžiantis atvejus kai nuomininkams suteikiama teisė privatizuoti butus lengvatine tvarka, nenumato atvejo, kad Å¡i teisė nuomininkams gali bÅ«ti suteikta dėl patalpų netinkamumo gyventi, o apibrėžia tik tuos atvejus, jei jų nuomoti butai buvo pripažinti avariniais. Akcentavo, jog sÄ voka „patalpų netinkamumas gyventi“ negali bÅ«ti prilyginama sÄ vokai „patalpų avarinė bÅ«klė“, nes patalpų pripažinimas avarinėmis yra tik vienas iÅ¡ galimų patalpų netinkamumo gyventi nustatymo pagrindų, t. y. patalpos netinkamos gyventi gali bÅ«ti ne tik dėl jų avarinės bÅ«klės, bet ir dėl sanitarinių, higieninių reikalavimų neatitikimo ir pan.

Å iuo atveju, vadovaujantis minėto įstatymo nuostata, pagrindu privatizuoti butus lengvatine tvarka pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui yra tik Å¡io įstatymo galiojimo metu nuomotų patalpų avarinė bÅ«klė, o ne jų netinkamumas gyventi kitais pagrindais. Remiantis tuo, ieÅ¡kovės teisė privatizuoti jos Å¡iuo metu nuomojamÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis galėtų bÅ«ti pripažinta tik tuo atveju, jei jos anksčiau nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu bÅ«tų pripažintas avariniu ir bÅ«tų įrodyta, jog tik dėl jo avarinės bÅ«klės ieÅ¡kovė buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ nuomotų patalpų.

Tam, kad ieškovės nuomotas butas būtų pripažintas avariniu, jis tokiu turėjo būti pripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastato, kuriame buvo ieškovės nuomotas butas, avarinė būklė galėjo būti konstatuota tik specialiai sudarytos komisijos priimtame statinio avarinės būklės akte. Pažymėjo, jog byloje nėra pateiktas toks dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nuomotas butas buvo pripažintas avariniu. Pabrėžė, kad jokie kiti subjektai nėra įgalioti konstatuoti avarinės statinio būklės, todėl byloje pateikti raštai, kuriuose teisės aktais neįgalioti subjektai (Vilkpėdės seniūnija, Valstybinis institutas „Vilniaus komprojektas“ ir kt.) konstatuoja atskirų statinio elementų avarinę būklę, negali būti teisiniu pagrindu statinį pripažinti avariniu.

Taip pat, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15103-833/2009, kadangi minėtoje byloje dalyvavo visai kiti asmenys, tuo tarpu Å¡is sprendimas ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jame nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, todėl teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15103-833/2009 negali turėti įtakos vertinant įrodymus ir sprendžiant ginÄÄ tarp Å¡alių Å¡ioje civilinėje byloje.

IeÅ¡kovė L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Vilniaus miesto savivaldybės 2003-01-16 raÅ¡to įteikimo atsakovei, kadangi iki minėto raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovė subjektyviai nesuvokė ir negalėjo suvokti apie jos teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovės suvokimÄ , kad bÅ«stas nuomojamas tik laikinai, t. y. iki privatizacijos, suformavo pats atsakovas, nuomos sutartyje nurodęs, kad „nuomos sutartis nutraukiama, įtraukus nuomojamÄ patalpÄ Ä¯ privatizacijos programÄ â€œ.

Tuo tarpu, pati ieÅ¡kovė visada siekė įgyti nuosavÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Tačiau ieÅ¡kovė buvo nuolat klaidinama atsakovo, Å¡iam raÅ¡tuose nurodant, jog privatizavimo norminiai aktai nenumato galimybės privatizuoti savivaldybių gyvenamųjų patalpų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgijo teisę privatizuoti tinkamas gyventi patalpas, nes Vilniaus miesto valdybos 1998-04-30 sprendimu Nr. 830V buvo nuspręsta iÅ¡keldinti gyventojus, tame tarpe ir ieÅ¡kovę iÅ¡ netinkamų gyventi ir privatizuoti patalpų ((duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovė tuo metu atitiko ir dabar atitinka Butų privatizavimo įstatymo nustatytas sÄ lygas. Atsakovui pareikalavus, ieÅ¡kovė bendru sutarimu iÅ¡sikeldino ir atsisakė atsakovui priklausančių avarinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat visÄ laikÄ aktyviai reikalavo nevilkinti ginčo patalpų suteikimo. 1998-04-30 atsakovo sprendimu Nr. 830V buvo nuspręsta suteikti ieÅ¡kovei tinkamÄ gyventi ir privatizuoti gyvenamÄ bÅ«stÄ , tačiau ieÅ¡kovė kreiptis dėl privatizavimo negalėjo, nes formaliai nebuvo ginčo buto nuomininkė.

Atsakovas ilgÄ laikÄ vilkino priimti atitinkamus sprendimus. Sprendimas dėl nuomos sutarties sudarymo buvo priimtas tik 1998-11-26, t. y. jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui. Nors ginčo patalpų nuomos sutartis sudaryta tik 1998-12-02, tačiau tinkama gyventi ir privatizuoti gyvenamoji patalpa ieÅ¡kovei buvo suteikta dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė niekada neprašė, kad jai gyvenamos patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos. Atvirkščiai, ji visuose praÅ¡ymuose nurodė, kad nori įsigyti gyvenamas patalpas, o stodama į eilę pasirinko paramos formÄ â€ž1“, t. y. kredito gavimas lengvatinėmis sÄ lygomis butui pasistatyti arba nusipirkti.

Taigi, ieÅ¡kovė visÄ laikÄ siekė butÄ Ä¯sigyti. Å iuo atveju ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgijo teisę į bÅ«sto privatizacijÄ , bet negalėjo jos realizuoti nes atsakovas nesilaikė valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir ilgÄ laikÄ vilkino tinkamų gyventi ir privatizuoti patalpų suteikimÄ , nors buvo įpareigotas tai padaryti. Pažymėjo, kad atsakovui laiku neįvykdžius pareigos suteikti iÅ¡keldinamam gyventojui kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir dėl atsakovo kaltės neįtraukus ieÅ¡kovės į socialiai remtinų asmenų eilę, ieÅ¡kovė negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamÄ butÄ .

Pabrėžė, kad Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. paskirtis yra ne pratęsti Butų privatizavimo įstatymo galiojimÄ , bet apginti asmens subjektines teises, kurios buvo pažeistos galiojant Å¡iam įstatymui. BÅ«tent tai ieÅ¡kovė ir siekia padaryti teismine tvarka. Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalis ir 185 straipsnis įtvirtina pirmosios instancijos teismo pareigÄ visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyviÄ tiesÄ , priimti teisėtÄ Â ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse tokios kategorijos bylose aiÅ¡kinama, kad teisė privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis gali bÅ«ti pripažįstama nuomininkams, kurie Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ir tinkama forma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ privatizuoti nuomojamas patalpas, t. y. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma suteikia galimybę apginti Butų privatizavimo įstatymo metu įgytas asmenų subjektines teises į nuomojamos patalpos privatizavimÄ , kurios buvo pažeistos, atsakovui atsisakius užbaigti pradėtÄ privatizavimo procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2004 V. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., ir pan.).    Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butÄ nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam kad ji bÅ«tų realizuota, asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, butas turėtų bÅ«ti privatizuojamas ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1997-12-31.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1966 metais. Pagal projektÄ ir tuometinę paskirtį tai buvo viengungių lovų tipo bendrabutis su bendromis virtuvėmis, san. mazgais, prausyklomis bei iki 1991 metų priklausė tuometiniam trestui „Vilniaus statyba“, kuris nepakankamai rÅ«pinosi bendrabučio eksploatacija, gyventojų gyvenimo sÄ lygomis bei inžinierinių komunikacijų ir konstrukcijų bÅ«kle (b. l. 21 – 22, t. 1). 1991 metais bendrabutis Valstybės nutarimu buvo perduotas atsakovui (b. l. 40 – 41, t. 1).

IeÅ¡kovė bei kiti minėto bendrabučio gyventojai daugelį kartų kreipėsi į įvairias institucijas, nurodydami, jog gyvenimo sÄ lygos bendrabutyje (duomenys neskelbtini), yra itin blogos – gyvenamasis plotas, skirtas vienam asmeniui, neatitinka įstatymų reikalavimų, patalpos yra avarinės bÅ«klės, sÄ lygos gyventi jame yra antisanitarinės ir nehigieniÅ¡kos, nesutvarkyti inžinieriniai tinklai ir pan. (b. l. 18, 25 – 27, 29 – 37, 43, 60 – 61, 64 – 65, 66, 67, 68, 72, 74, 75 – 76, 77 – 78, 82 – 83, t. 1).

AiÅ¡kinantis ieÅ¡kovės bei kitų bendrabučio gyventojų raÅ¡tuose nurodytas aplinkybes bei patalpų bÅ«klę buvo atlikta daugybė įvairių patikrinimų (b. l. 28, 44 – 49, 50 – 51, 56 – 57, 58 – 59, 69 – 71, t. 1).     Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-29 nutarimas Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“, nustatė draudimÄ Ä¯keldinti į kambarių ir lovų tipo bendrabučius naujus gyventojus, jeigu kiekvienam bendrabučio gyventojui tenka mažau kaip 6 kv. m. gyvenamo ploto.

Tuo tarpu, ieÅ¡kovų Radzevičių 5 asmenų Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), kurių plotas sudarė 25 kv.m. (b. l. 87, t. 1). Be to, pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 7 punktas numatė, kad nuomininkams, kurie iÅ¡keldinami iÅ¡ savivaldybėms, įmonėms ar organizacijoms priklausančio butų fondo gyvenamųjų patalpų tuo atveju, jeigu Å¡ios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, taip pat pripažintos netinkamos gyventi, įstatymų nustatyta tvarka turi bÅ«ti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos gyvenamosios vietovės sÄ lygas, sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad daugelio institucijų minėtos patalpos buvo pripažintos netinkamos gyventi dėl jų esamos būklės (bloga šalto vandens tiekimo, vamzdynų, kanalizacijų, elektros tinklų būklė, statinio perdengimo būklė tik patenkinama, pastato langų rėmai supuvę, bendro naudojimo patalpų būklė nepatenkinama, inžinierinės komunikacijos yra avariniame stovyje, bendrabučio būklė yra antihigieniška, pastatui reikalingas kapitalinis remontas, pastato konstrukcijos yra avarinės būklės) (b. 44 – 49, 56 – 57).

Atsižvelgiant į tai, ir buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kovę su Å¡eima perkelti į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovė į Å¡ias patalpas perkelta nebuvo, o tik vėliau Vilniaus miesto valdybos 1998-11-26 sprendimu Nr. 2274V ieÅ¡kovei buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 93). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jÄ su Å¡eima apgyvendinus minėtose patalpose, ji Å¡ias patalpas galės iÅ¡sipirkti.

Tačiau iki 1998-07-01 ieÅ¡kovė dėl atsakovo veiksmų (ieÅ¡kovės neperkėlė į tinkamas gyventi patalpas, nors į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovę nuspręsta perkelti 1998 metais, tačiau ji apskritai nebuvo perkelta į Å¡ias patalpas, o nuomos sutartis su ieÅ¡kove dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudaryta tik 1998-12-02, t. y. jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui) negalėjo įgyvendinti Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės privatizuoti valstybei (savivaldybei) priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė su Å¡eima iÅ¡keldinta iÅ¡ bendrabučio patalpų, kaip iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, ir jai suteikta kita gyvenamoji patalpa bÅ«tent dėl netinkamumo gyventi, o ne kitais pagrindais. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡keldinta iÅ¡ bendrabučio patalpų ir jiems suteikta gyvenamoji patalpa Vyriausybės 1994-04-25 nutarimo Nr.308 nustatytu terminu (iki 1998-01-01), tai ji bÅ«tų galėjusi realizuoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktÄ jai teisę – lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn suteiktas gyvenamÄ sias patalpas.

Taigi, dėl ne nuo ieÅ¡kovės valios priklausančių priežasčių ieÅ¡kovė su Å¡eima buvo iÅ¡keldinta ir jai kitos gyvenamosios patalpos buvo suteiktos tik pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, kokias iÅ¡ esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie iÅ¡keldinti iÅ¡ patalpų, įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡io įstatymo pagrindu ieÅ¡kovė turi teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti dabar nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes ji yra iÅ¡keldinta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ dėl to, kad pastatas, kuriame yra tos patalpos, buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl savo bÅ«klės. Apelianto nurodomi argumentai, kad minėta įstatymo nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai bus nustatyta, jog pastatas buvo avarinės bÅ«klės, o Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas nenumato atvejo, kad Å¡i teisė nuomininkams gali bÅ«ti suteikta dėl patalpų netinkamumo gyventi, atmestini, nes aiÅ¡kinant ir taikant Å¡ioje byloje Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1. 5 str.).

Minėta įstatymo norma numato patalpų privatizavimÄ , kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iÅ¡keldintas iÅ¡ anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Esant įvairių institucijų raÅ¡tams, atsakymams bei iÅ¡vadoms, iÅ¡ kurių matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl savo itin blogos bÅ«klės, negalėjo bÅ«ti privatizacijos objektu, o į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė su Å¡eima nebuvo įkeldinta ir nuomos sutartis su ieÅ¡kove dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, t. y. tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei buvo užkirstas kelias privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Atsakovui iki 1998-01-01 nesuteikus ieÅ¡kovei kitų gyvenamųjų patalpų, kurias ji bÅ«tų galėjusi privatizuoti lengvatine tvarka, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju yra sÄ lygos, kurios leidžia taikyti minėtÄ Ä¯statymo normÄ Å¡ioje byloje. Atsisakymas ginti ieÅ¡kovės teisę dėl to, kad ieÅ¡kovės nuomotas butas bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažintas avariniu pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 156 patvirtintÄ organizacinį tvarkomÄ jį reglamentÄ STR 1.12.01:1996, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad patalpos (duomenys neskelbtini) buvo avarinės bÅ«klės. Be to, apelianto minimas organizacinis tvarkomasis statybos  techninis reglamentas „Statinių avarinės bÅ«klės pripažinimo tvarka“, STR1.12.01:1996, nustato statinio, jo dalies, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos, be kurios negalimas pastato naudojimas, avarinės  bÅ«klės atsiradimo priežasčių tyrimo, jų vertinimo kriterijus ir tvarkÄ , tačiau ne gyvenamųjų patalpų avarinės bÅ«klės pripažinimÄ .Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovei skaičiuotinas nuo 1998 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus miesto valdybos 1998-11-26 sprendime Nr. 2274V aiÅ¡kiai nurodyta, jog ginčo butÄ ieÅ¡kovės Å¡eimai nuspręsta iÅ¡nuomoti. Todėl, nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė žinojo, kad bÅ«stas jai nuosavybės teise nepriklauso, o suteikiamas nuomos pagrindu. BÅ«tent nuo Å¡ios datos atsakovei atsirado teisė į ieÅ¡kinį dėl Å¡ių patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas tik 2011 m. kovo mėn., t. y. praėjus daugiau nei 12 metų nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, todėl laiko, jog ji yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiÅ¡kai. IeÅ¡kinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , sudaryti asmeniui realiÄ galimybę apginti savo pažeistÄ teisę, užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę, palengvinti įrodinėjimo procesÄ . Å is terminas yra nustatytas abiejų Å¡alių interesais. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas klaidingai ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ sieja su Vilniaus miesto valdybos 1998-11-26 sprendimu Nr. 2274V, kuriame nurodyta, jog butÄ ieÅ¡kovės Å¡eimai nuspręsta iÅ¡nuomoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 1998-12-02 sudarytoje nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog nuomos sutartis nutraukiama, įtraukus nuomojamÄ patalpÄ Ä¯ privatizacijos programÄ (b. l. 181).

IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡ia nuostata atsakovas jÄ suklaidino ir ji manė, jog butas nuomojamas tik laikinai, t. y. iki jo privatizacijos. Su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Teismas pabrėžia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog net po Vilniaus miesto valdybos 1998-11-26 sprendimo priėmimo bei 1998-12-02 nuomos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė nuolat teikė atsakovui praÅ¡ymus dėl buto privatizavimo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nesuvokė ir negalėjo suvokti apie daromÄ jos teisių pažeidimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė apie jos teisių pažeidimÄ sužinojo tik gavusi Vilniaus miesto savivaldybės mero 2003-01-16 raÅ¡tÄ dėl neprivatizuotų gyvenamųjų namų (butų) nuomos mokesčio ir jų privatizavimo, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å¡iuo metu teisės aktai nenumato galimybės privatizuoti savivaldybių gyvenamÄ sias patalpas, be to, nurodyta, jog tiek privatizuotų, tiek nuomojamų patalpų mokesčiai yra skaičiuojami vienodomis sÄ lygomis, tačiau nuomininkai dar moka ir nuomos mokestį.

BÅ«tent nuo Å¡io raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovė ir suprato apie daroma jos teisių pažeidimÄ , todėl nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei ir skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį dėl teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ pripažinimo pateikė 2011-03-22 (b. l. 2, t. 1), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ji termino ieÅ¡kiniui paduoti nepraleido.   Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamas privatizavimo subjektas, tačiau Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negalėjo privatizuoti bendrabučio kambario, esančio (duomenys neskelbtini), nes bendrabučio pastatas buvo avarinės bÅ«klės, gyvenimo sÄ lygos jame buvo antisanitarinės ir nehigieniÅ¡kos, o valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iÅ¡keldinamiems gyventojams kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ji ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du Å¡i ieÅ¡kovės įgyta teisė gali bÅ«ti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieÅ¡kovei teisę privatizuoti jos nuomojamas patalpas, remiantis Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.  IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei pateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinantį įrodymÄ â€“ 2012-01-10 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 646252. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Rekomendacijų 8.11. p. numatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, arba 1 200 Lt (800 Lt x 1,5). Tuo tarpu, ieÅ¡kovė prašė priteisti 2 000 Lt sumÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , t. y. netgi didesnę negu maksimalus rekomendacijose nustatytas priteistinas dydis. Sprendžiant tokių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , bÅ«tina kompleksiÅ¡kai įvertinti visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios civilinės bylos apimtis nėra itin didelė, ta pati ieÅ¡kovės atstovė – advokatė G.

G. nuo pat teisminio proceso pradžios dalyvavo rengiant procesinius dokumentus, taip pat dalyvavo bylÄ nagrinėjant teisme, todėl jai nereikėjo vėl iÅ¡ naujo susipažinti su bylos medžiaga, be to, atsakovo teikiamame apeliaciniame skunde nebuvo keliamos itin sudėtingos naujos teisinės problemos, dėl kurių ieÅ¡kovės atstovės sÄ naudos galėjo žymiai iÅ¡augti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė butų privatizavimo klausimÄ reglamentuojančias teisės normas, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233), - 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                    Virginijus Kairevičius                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                  Vilija Mikuckienė