d96b1bc4-d888-4d4e-a600-bf3f6d0317a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-2066/2010

                                                                Procesinio

sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Danguolei Kurčikovienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

 PareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ (reorganizuota iÅ¡ VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos, b. l. 28) (toliau – ir Institucija) priteisti 1 690,55 Lt jo darbo

užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 30 d. PaaiÅ¡kino, kad VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos virÅ¡ininko 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 120-TE-226 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, tačiau atsakovas

tinkamai su juo neatsiskaitė, t. y. už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. neišmokėjo darbo užmokesčio dalies viršijančios 70

procentų bazinės algos. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuodamas priedus bei priemokas atsakovas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjo manymu, nors įstatymai nustato procentinius apribojimus maksimaliems valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų dydžiams, tačiau pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – ir KonstitucijÄ ) negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsiliepime (b. l. 10-12) paaiÅ¡kino, kad jis, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui, pagrįstai

taikė VTÄ® 23 straipsnio 2 dalį. Atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , kuriame konstatuota, jog valstybės tarnautojo atžvilgiu darbdavio

vaidmenį atlieka valstybė. Atkreipė dėmesį, kad Institucijai skirtų asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), kurio pareigos yra susijusios su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 41-43) pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino, t. y. priteisė pareiÅ¡kėjo

naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ 1 690,55 Lt. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas iki 2009 m. gegužės 7 . dirbo VieÅ¡osios policijos apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio vyresniuoju patruliu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir

priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio

1 dalies nuostatai. Teismas įvertino, kad Å¡is nutarimas reiÅ¡kia, jog teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo suformuotÄ pozicijÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui R. K. darbo užmokesčio dalis buvo neiÅ¡mokama nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., t. y. per laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų (DK 298 str.), todėl patenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti

1 690,55 Lt iš Institucijos.

III.

Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 50-52), kuriuo praÅ¡o panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl Institucijos

pareiškėjui taikomų apribojimų išmokant darbo užmokestį teisėtumo. Institucija, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsniu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Paaiškina, kad įstatymas laikomas teisėtu ir turi būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo

prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ , kuriame nurodyta, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto

pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Prieina prie iÅ¡vados, kad Å¡ioje byloje vienintelis tinkamas atsakovas turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris turi įstatymų nustatytas pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu. Todėl teismas turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ ir dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus, kad Institucija turėtų finansinę galimybę sumokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemokÄ . Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, pagal kurį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

PareiÅ¡kėjas R. K. atsiliepimu (b. l. 56-57) praÅ¡o Institucijos apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Nesutinka su apelianto praÅ¡ymu įpareigoti Lietuvos valstybę skirti reikalingus asignavimus, nes negali bÅ«ti sukuriama tokia teisinė situacija, kuri prieÅ¡tarautų jau priimtiems bei galiojantiems teisės aktams, nustatantiems darbuotojams bendrÄ darbo laiko normÄ apskaitiniu laikotarpiu, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principui. Pažymi, kad atsakovas, kaip buvęs pareiÅ¡kėjo darbdavys, privalėjo taip organizuoti darbÄ , kad iÅ¡vengtų neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo interesams. Nurodo, kad Policijos departamentas gali koreguoti savo biudžetÄ atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ . Pažymi, kad policijos padalinių darbÄ organizuoja padalinių valdovai, o ne valstybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl

už 2008-2009 metus pareiškėjui R. K. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl

minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio

2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Atsakovas Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“, iÅ¡ kurios pirmosios instancijos teismas priteisė pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, su minėtu sprendimu nesutinka nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas yra ne Institucija, o Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai yra tapatÅ«s aplinkybėms, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimÄ ),

taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose,

yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi jau suformuota praktika panaÅ¡iose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų bÅ«ti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos kurti naujÄ precedentÄ ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 išplėstinė

teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Kadangi nagrinėto ginčo laikotarpiu asmens darbdavio funkcijas visa apimtimi įgyvendino vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas, Å¡i įstaiga pripažinta tinkamu atsakovu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005,

„Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismine praktika bei argumentais, darytina išvada, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, o ne Lietuvos valstybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas

vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Pagal

nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi Darbo Kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais. Kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekse nustatyto 3 metų termino, o iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemokos dalis buvo apskaičiuota remiantis Institucijos pateikta pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 6), darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui priteistina suma apskaičiuota teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su Å¡ioje byloje nagrinėjamu ginču.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ nėra.

            Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Â

                                                                                                        Roma Sabina Alimienė

                                        Â

                                                            Ričardas

Piličiauskas

                                                                                                    Â

Virgilijus Valančius