d96b0980-7ae6-45bb-99b6-e98f1b602475 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas D. Jocys Teisėja E. ŽakevičiÅ«tėBaudž. byla Nr. 1A-59-361/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00066-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.; 2.4.6.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos respublikos vardu 2016 m. gegužės 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,teisėjų Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,gynėjams advokatams Raimundui Kivyliui ir Regimantui Å pelveriui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

G. (V. G.) gynėjo advokato Regimanto Å pelverio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (564,75 Eur) bauda, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, V. G. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 15 MGL (564,75 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. G. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ ir, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 71 straipsniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,50 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nuosprendžiu nuteisti ir A. Å ., R.

L., V. Ž., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. G. nuteistas už tai, kad iki 2014 m. spalio 14 d., turėdamas tikslÄ platinti parduodant, prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno polietileninį maiÅ¡elį su ne mažiau kaip 84,308 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias už 2000 litų pardavė V. Ž.. Be to, V. G. nuteistas ir už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 1 (vienÄ ) folijos lankstinukÄ su 0,406 g narkotinės medžiagos – kanapių.

NusikalstamÄ veikÄ vykdė iki 2015-01-09, kai 10.20 val. 0,406 g narkotinės medžiagos – kanapių – rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas R. Å pelveris apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos V. G. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismas remiasi V. Ž., liudytojo G. S. parodymais, užfiksuotais pokalbiais. Tyrimo metu V. Ž. ir V. G. buvo vykdoma elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė.

V. Ž. 2014 m. spalio 15 d. parodė, kad jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ prieÅ¡ 5 dienas paskambino V. G., jie sutarė susitikti prie garažų masyvo, tačiau toks pokalbis tarp Å¡ių asmenų neužfiksuotas. Vienintelis artimas Å¡iai datai yra 2014 m. rugsėjo 25 d. pokalbis, nors V. Ž. nurodo, kad narkotinių medžiagų įsigijo prieÅ¡ pusantro mėnesio iki kratos, vykusios 2014 m. spalio 14 d. Anot V. Ž. parodymų, jis 2014 m. spalio 14 d. iÅ¡ V. įsigijo polietileninį maiÅ¡elį su kanapėmis, kurias parsivežė namo, o vakare A.

Å . pardavė 3 maiÅ¡elius. 3 gramus pardavė už 90 Lt, likusias kanapes padėjo atgal į stalčių, jas vakare rado pareigÅ«nai. Tačiau specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad pas V. Ž. per kratÄ rastos kanapės yra skirtingų koncentracijų, o tai paneigia aplinkybę, kad jos gali bÅ«ti iÅ¡ vienos partijos, kaip teigia V. Ž.. PrieÅ¡ingai, pas A. Å . rastų kanapių koncentracija didesnė negu pas V. Ž. rastose kanapėse, iÅ¡ kurių neva buvo paimta A. Å . kanapių dalis. Be to, V.

Ž. parodymų neiÅ¡samumÄ ir prieÅ¡taringumÄ rodo pas jį namuose bei automobilyje rastų pinigų suma. Jis teigia, kad iÅ¡ V. G. įsigijo 100 g žolės, o pasvėręs pamatė, kad yra 93 g, spėjo parduoti keliems asmenims, tarp jų ir A. Å ., 1 g pardavinėjo po 30 Lt. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad V. Ž. (kaip pats nurodo) iki kratos atlikimo buvo spėjęs parduoti 12 g (93–81=12). Skaičiuojant gautÄ piniginę naudÄ iÅ¡ parduotų kanapių (imant pastarojo nurodytÄ vieno gramo kainÄ â€“ 30 Lt), iÅ¡eina, kad V.

Ž. nuo 2014 m. spalio 10 d. (įsigyta kanapių partija iÅ¡ V. G.) iki 2014 m. spalio 14 d. (atlikta krata pas V. Ž.) galėjo turėti 360 (12*30=360) Lt. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo niekur tuo metu nedirbo (t. 3, b. l. 155–160), iÅ¡ viso rastos piniginės lėšos – 875,44 Lt – kelia pagrįstų abejonių dėl kitų esamų Å¡altinių bei daro abejotinÄ V. Ž. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis su V. G. sutarė, kad 2014 spalio 10 d. įsigydamas kanapes jis negalėjo atsiskaityti, o sutarė dėl vėlesnio laikotarpio.

V. Ž. parodymų nenuoseklumÄ dėl V. G. patvirtina ir kaltinamojo V. Ž. draugės parodymai ikiteisminio tyrimo metu. PirmÄ kartÄ apklausta kaltinamojo V. Ž. draugė A. P. nurodė, kad nežino, iÅ¡ kur V. Ž. įsigyja, kam parduoda narkotines medžiagas. Tačiau po V. Ž. paleidimo iÅ¡ sulaikymo vietos A. P. papildomoje apklausoje duoda parodymus apie V. G.. Å ios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, kad pastaroji liudytoja buvo paveikta kaltinamojo V. Ž., dėl to ir davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Nors A. P. parodymų teismas nevertino, nes pastarasis asmuo neatvyko į teismo posėdžius (iÅ¡vykęs į užsienį), tačiau tai netiesiogiai patvirtina tendencingÄ neigiamos pozicijos formavimÄ prieÅ¡ V. G., siekiant patvirtinti kaltinamojo V. Ž. versijÄ , taip Å¡velninant teisinę atsakomybę pastarajam – skundžiamame nuosprendyje teismas V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad pastarasis prisipažino ir gailėjosi, davė iÅ¡samius parodymus.Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad V.

Ž. prekiavo įvairaus profilio narkotinėmis medžiagomis, tai iÅ¡ dalies patvirtina pareigÅ«no prielaidÄ apie kaltinamÄ jį V. Ž., t. y. „kratos metu pas V. Ž. buvo rastos tabletės, kad jis prekiavo tabletėmis neturėjo domenų, buvo surinkta, kad prekiauja kokainu ir kanapėmis“ (iÅ¡ apklausos teisminio nagrinėjimo metu). Taip pat Å¡ios aplinkybės sÄ lygoja, kad kaltinamasis V. Ž. galbÅ«t nenori atskleisti tikrųjų tiekėjų, iÅ¡ kurių įsigijo ne tik pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir kokainÄ .Apibendrinant, bÅ«tina iÅ¡skirti įtariamojo/kaltinamojo procesinės padėties specifiÅ¡kumÄ , t. y.

Å¡is specialusis subjektas neatsako už aiÅ¡kiai melagingų parodymų davimÄ , yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, siekia suÅ¡velninti savo atsakomybę. Å ios aplinkybės įpareigoja teismÄ vertinti papildomai tokio subjekto parodymų savarankiÅ¡kumÄ bei objektyvumÄ . Å ioje byloje kaltinamasis V. Ž. galbÅ«t nenorėdamas įvardyti tikrų asmenų ar asmens, iÅ¡ kurių pirko/įsigijo narkotines medžiagas, dėl nesuprantamų priežasčių nurodė V. G.. Kita vertus, vien tik aplinkybė, kad santykiai tarp kaltinamųjų nebuvo prieÅ¡iÅ¡ki, neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis V.

Ž. negali apkalbėti V. G..Apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl liudytojo G. S., atkreipiamas dėmesys, kad G. S. nurodo, kad jis nuo 2003 metų tiria bylas, susijusias su narkotikais, tačiau prieÅ¡ingai negu teismas nurodo, ilgametė policijos pareigÅ«no patirtis Å¡ioje situacijoje yra ne jo, kaip liudytojo, privalumas, o atvirkščiai – didžiulis trÅ«kumas, nes dėl darbo konkrečioje socialinėje aplinkoje susiformavusių stereotipų jis bet kokį pokalbį vertina siauru aspektu – susitikimų siekis įsigyti ir platinti narkotikus, t. y. iÅ¡ savo darbinės patirties sprendžia, kad jei nekalba apie konkretų daiktÄ , tai kalba apie narkotikus.

Taip pat liudytojas G. S. apklausos metu nurodė, kad „(...) bÅ«davo, kad žmonės vakarais skambindavo, klausdavo (kalba apie V. Ž.), ar gali užeiti, jiems atsakydavo, kad nieko nėra. Paskui vykdavo susisiekimas su V. G., paskui jau pas V. Ž. buvo galima atvažiuoti.“ Tačiau vėlgi byloje nėra pateikta jokia analitinė medžiaga, kuri patvirtintų pareigÅ«no iÅ¡sakytÄ nuomonę/versijÄ . Kartu nėra pateiktų lyginamųjų pokalbių, kurie patvirtintų G. S. iÅ¡sakytÄ vertinimÄ , kad „(...) Jeigu buvo kalbama apie maisto papildus, tai jie ir buvo (vardijami pokalbiuose, o kai kalbėdavo apie narkotines medžiagas, kalbėdavo abstrakčiai.“ Nors BPK normos nedraudžia apklausti kaip liudytojÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ir remtis, grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį, tokio liudytojo parodymais, tačiau tokie specialiojo subjekto parodymai turėtų bÅ«ti vertinami itin atsargiai, juos vertinant visų iÅ¡tirtų bylos duomenų kontekste, kada egzistuoja kiti neginčijami objektyviai egzistuojantys įrodymai.

Tokios praktikos laikomasi ir Europos žmogaus teisų teisme. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šio liudytojo parodymus, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šio pareigūno parodymais ir subjektyviu interpretavimu bei vertinimu.Nuteistojo V. G. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde kritikuoja ir teismo išvadas dėl V. G. pokalbių vertinimų, kurios, kaip teigia, neatitinka bylos duomenų, išsamiai išdėsto visus užfiksuotus V. G. ir V.

Ž. pokalbius ir jų esmę. Kaip matyti, Å¡i baudžiamoji byla yra pradėta dar 2014 m. vasario 26 d., tačiau pokalbiai tarp V. G. ir V. Ž. fiksuoti tik nuo 2014 m. gegužės 23 d. Per šį visÄ laikotarpį (t. y. nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki spalio 12 d.) yra užfiksuojama tik 16 pokalbių, kurių turinys ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui G. S. pasirodo įtartinas. Kita vertus, G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad „(...) jau 2012 m. turėjo žvalgybinės informacijos, kad V. Ž. platina, o V.

G. tiekia narkotines medžiagas.“ Tokie duomenys ir esantys byloje duomenys prieÅ¡taringi, o konkrečiau – tiek 2014 m. birželio 2 d. (t. 2, 39–40), 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. 1, 184–185) tarnybiniams praneÅ¡imams, tiek ir 2014 m. birželio 2 d. (t. 2, 41), 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. 1, 186) praÅ¡ymams priimti nutartis klausytis pokalbių, kuriuose nėra jokių duomenų apie V. G., o nurodoma, kad „(...) V. Ž. tolimesniam platinimui narkotines (psichotropines) medžiagas įsigyja iÅ¡ asmens, kuris naudojasi MRT (duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) savininkÄ ir/ar valdytojÄ .

Įdomu tai, kad tik 2014 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime yra nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu išaiškėjo (po V. Ž. sulaikymo ir jo apklausos), kad V. G. gali būti susijęs su tiriama nusikalstama veika, dėl to atsiranda prašymas priimti nutartį klausytis pokalbių, po to priimama ir teismo nutartis leisti klausytis V. G. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. sausio 21 d. (t. 2,116–122). Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. Ž. iš V. G. buvo įsigijęs automobilio ratlankius, atsiskaitė dalimis (tai patvirtino ne tik V.

G., bet ir pats V. Ž.). Taip pat nustatyta, kad V. Ž. platino sporto papildus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant telefoninius pokalbius Nr. 2328, 4423, 2180, akivaizdu, kad kalba eina apie pinigų grÄ Å¾inimÄ ar sporto papildų įsigijimÄ , o ne apie narkotines medžiagas, kas bÅ«tų visai nelogiÅ¡ka – nes iÅ¡eitų taip, kad V. G. praÅ¡o įsigyti iÅ¡ V. Ž. narkotines medžiagas ar pan., o visi kiti esantys pokalbiai – apie susitikimus bei jų vietÄ ir laikÄ . Pastebėtina, kad visų esamų pokalbių turiniuose nėra naudojami jokie konspiraciniai terminai ar sÄ vokos, tai leidžia pokalbius interpretuoti įvairiai.

Svarbia aplinkybe, vertinant užfiksuotus pokalbius V. Ž. parodymų teisingumo ir objektyvumo prasme, tampa pačių pokalbių chronologija. V. Ž. savo parodymuose yra nurodęs, kad „(...) narkotinę medžiagÄ jis įsigijo bÅ«tent iÅ¡ V. G., iÅ¡ kurio narkotines medžiagas įsigijo du kartus, antrÄ jį kartÄ narkotines medžiagas – polietileninį maiÅ¡elį su 100 g kanapių – įsigijo prie garažų, sutarė sumokėti apie 2000 Lt, kai narkotines medžiagas realizuos. (...) PirmÄ kartÄ Ä¯sigijęs kanapes realizavo per 1,5 mėn.“ Kaip matyti, didžioji dauguma pokalbių tarp V.

G. ir V. Ž. yra fiksuoti nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. liepos 26, tačiau pagal V. Ž. parodymus jis iÅ¡ V. G. įsigijo narkotines medžiagas tik du kartus, pirmÄ jį kartÄ â€“ prieÅ¡ 1,5 mėnesio iki kratos, tai bÅ«tų 2014 m. rugsėjo pradžia, antrÄ jį kartÄ â€“ 2014 m. spalio 10. Taigi vertinant esamus pokalbius iki 2014 m. liepos 26 d. bei teismo padarytÄ vertinimÄ , kad „V. G. kaltę (...), visų pirma patvirtina nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi kaltinamojo V.

Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su klatinamuoju V. G. metu, tiek duoti teisminio nagrinėjimo metu (...)“, akivaizdu, kad pokalbiai negalėjo būti vertinami kaip pokalbiai apie narkotines medžiagas. Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pokalbiai Nr. 937, 2180, 2215, 3419 neturi jokio ryšio su V. Ž. parodymais, kadangi nėra užfiksuota 2014 m. spalio 10 d. pokalbių, kuriuose būtų susitarta susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ garažų masyvo. Nėra jokio pokalbio ir dėl 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje įvykusio susitikimo prie V.

G. namų, jo metu neva V. Ž. pirmÄ kartÄ Ä¯sigijo narkotinių medžiagų. Byloje esantys pokalbiai Nr. 2188, 2502, 2512 vyko su nenustatytais asmenimis ir negali bÅ«ti vertinami, nes pokalbiuose esantis paÅ¡nekovas/paÅ¡nekovai nėra nustatyti, nėra apklausti, todėl vienpusiÅ¡kai vertinti pokalbius, juos interpretuojant kaltinamojo nenaudai, yra teisiÅ¡kai ydinga praktika, nes tokiu bÅ«du pažeidžiamas pagrindinis baudžiamosios justicijos principas, kad bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad skundžiamame nuosprendyje teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.

G. nuteistas už narkotinės medžiagos – kanapių – laikymÄ savo gyvenamojoje vietoje bei už tai, kad, turėdamas tikslÄ platinti, iki 2014 m. spalio 14 d. prie garažų masyvo atgabeno polietileninį maiÅ¡elį su narkotine medžiaga – kanapėmis, kurias pardavė V. Ž.. Nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde neginčija teismo iÅ¡vadų dėl narkotinės medžiagos laikymo, tačiau nesutinkama, jog V. G. pardavė narkotinių medžiagų V. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ , papildomai apklausdamas nuteistÄ jį V.

Ž., mano, jog gynėjo apeliacinis skundas pagrįstas.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011).

Apygardos teismas pripažįsta, kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių šiuo atveju nebuvo laikytasi.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog V. G. kaltę dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. Ž. teismas grindė V. Ž. parodymais, kuriuos laikė išsamiais ir nuosekliais, liudytojo G. S. parodymais apie užfiksuotų abiejų kaltininkų pokalbių turinį. V. Ž. parodymai faktiškai yra pagrindinis įrodymas dėl V. G. kaltės, tačiau vieno iš nuteistųjų parodymai nėra pakankami kito nuteistojo kaltei pagrįsti, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

PrieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, kolegija negali V. Ž. parodymų vertinti kaip nuoseklių ir patikimų. Apklausiamas kaip įtariamasis pirmÄ jį kartÄ (b. l. 146–148, t.

3) V. Ž. paaiÅ¡kino, kad su V. (G.) susitiko 2014 m. spalio 10 d., pats V. jam paskambino į mobilųjį telefonÄ , paklausė, ar gali susitikti, jiedu susitiko prie garažų (duomenys neskelbtini), V. pasiÅ«lė 100 g žolės ir jis, V. Ž., sutiko, V. liko skolingas 2000 Lt (po 20 Lt už gramÄ ); parsinešęs narkotines medžiagas pasvėrė, ir jų buvo 93 g. Kitoje apklausoje, vykusioje 2015 m. gegužės 13 d. (b. l. 152–153, t. 3), V. Ž. dėl susitikimo su V. G. datos nebebuvo konkretus, užsiminė, jog tai įvyko iki 2014 m. spalio 14 d. 2015 m. balandžio 29 d. buvo atlikta V.

Ž. ir V. G. akistata, kurioje V. Ž. nurodė kiek kitokias aplinkybes nei pirmojoje apklausoje, teigdamas, jog jis pirmas skambino V. G. dėl susitikimo, o už narkotines medžiagas V. G. turėjo sumokėti 2300 Lt, taigi įtariamasis kitaip nei anksčiau mini, jog iniciatorius dėl narkotinių medžiagų sandorio buvo jau nebe V. G., o pats V. Ž., be to, žymiai skiriasi ir V. Ž. nurodoma skola už narkotines medžiagas. Teisiamajame posėdyje V. Ž. nurodo dar kitokiÄ susitikimo su V. G. datÄ â€“ 2014 m. spalio 14 d., o tai reiÅ¡kia, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai ir buvo sulaikytas.

Atliekant įrodymų tyrimÄ apygardos teisme, apklausiant V. Ž., pastarasis teigė susitikimo datų nebeprisimenÄ s, bet tai buvo kuris laikas iki pardavimo Å . (2014 m. spalio 14 d.). Taigi V. Ž. nėra nuoseklus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių – neaiÅ¡ki susitikimo su V. G. data, kintanti skolos V. G. už kanapes suma, be to, skirtingai nurodomas ir susitikimo iniciatorius (iÅ¡ pradžių V. G., po to lyg ir pats V. Ž. pirmas skambino). Tai tik parodo, jog V. Ž. parodymai nėra tokie patikimi, kad jais bÅ«tų galima besÄ lygiÅ¡kai tikėti grindžiant V.

G. kaltę. Kolegija įžvelgia ir daugiau neatitikimų tarp byloje surinktų įrodymų. Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje teigė, jog buvo žvalgybinės informacijos, kad V. G. V. Ž. tolimesniam platinimui tiekia narkotines medžiagas, tarp V. G. ir V. Ž. buvo užmaskuoti pokalbiai, po V. Ž. sulaikymo jų bendravimas nustojo, būdavo, jog žmonės vakarais skambina V. Ž., šis sako, kad nieko nėra, susisiekia su V. G., o tada jau žmonės gali pas V. Ž. atvažiuoti. Vis dėlto šio liudytojo parodymų bylos duomenys nepatvirtina.

Nors kalbama apie žvalgybinę informacijÄ dėl V. G. ir V. Ž. ryÅ¡ių, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, tačiau tiek V. G., tiek V. Ž. inkriminuotas vienintelis tarpusavio narkotinių medžiagų perdavimo atvejis, kaip nurodyta kaltinime, vykęs iki 2014 m. spalio 14 d. Negana to, jokių kitų narkotinių medžiagų platinimo epizodų V. G. neinkriminuota, nors tiek V. Ž., tiek V. G. slapta buvo stebimi, kontroliuojant jų telefoninius pokalbius, atliekant sekimus. Tokios faktinės aplinkybės leidžia abejoti G.

S. minimos žvalgybinės informacijos pagrįstumu. Sprendžiant iš G. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 39–40, t. 2), V. Ž. narkotinių (psichotropinių) medžiagų tolimesniam platinimui įsigyja iš asmens, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad tokiu telefono numeriu naudotųsi V. G., priešingai, buvo nustatyta, kad V. G. naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) ir būtent pokalbių šiuo V. G. telefono numeriu ir buvo leista klausytis (b. l. 120–122, t. 2).

Be kita ko, prokuroras apygardos teisme patvirtino, jog V. G. byloje iÅ¡vis atsirado tik po to, kai V. Ž. jį identifikavo. V. Ž. telefoninių pokalbių leista klausytis nuo 2014 m. gegužės 14 d. (b. l. 4–5, t. 2). Tiesa, kontroliuojant V. Ž. telefoninius pokalbius, buvo nustatyti keli jo ir V. G. kontaktai, tačiau užfiksuoti pokalbiai itin neinformatyvÅ«s, minimos frazės – „pažiÅ«rėtum kÄ nors“ (2014 m. gegužės 23 d. pokalbis), „gal turi pinigėlės“ (2014 m. birželio 10 d. pokalbis), „taip jau kaip ir normaliai“ (2014 m. rugsėjo 25 d. pokalbis), akivaizdu, kad tokie teiginiai dviprasmiÅ¡ki, neaiÅ¡kÅ«s, juolab, jog abu nuteistieji minėjo, kad tarp jų bÅ«ta pokalbių ir dėl maisto papildų, ir tokios versijos užfiksuoti pokalbiai nepaneigia.

Be kita ko, byloje nėra fiksuotų nuteistųjų pokalbių kritinėmis dienomis, kurie patvirtintų su narkotinių medžiagų pardavimu susijusias kaltinime nurodomas aplinkybes. Kaip apygardos teisme atkreipė prokuroras, yra vienas V. Ž. ir V. G. pokalbis, vykęs 2014 m. spalio 12 d. (b. l. 59, t. 2), tačiau, kaip matyti, jo metu V. Ž. kviečia V. G. iÅ¡eiti į laukÄ , V. G. atsako, jog žiÅ«ri „Formulę“, tačiau V. Ž. atsako, jog tuoj bus, V. G. sutinka tuoj susitikti. Å is nuteistųjų pokalbis vėlgi neinformatyvus, patvirtina tik tai, kad jie ketina susitikti, tačiau neaiÅ¡ku, kur, dėl ko.

Kaip teisiamajame posėdyje nurodė V. G., jis ir V. Ž. buvo pažįstami, kartais susitikdavo, to neneigė ir V. Ž., todėl minėtas spalio 12 d. pokalbis dėl susitikimo iÅ¡ esmės neleidžia vienareikÅ¡miai teigti, jog susitikimo tikslas buvo sandėris dėl narkotinių medžiagų. Tiek V. Ž., tiek V. G. nurodė, kad jie bendraudavo ir per programėlę „Viber“ telefone, kaip teigia V. Ž., per jÄ dažniausiai ir tardavosi, kad nebÅ«tų susekti, taigi pats V. Ž. leidžia suprasti, kad byloje užfiksuoti jo ir V.

G. telefoniniai pokalbiai neinformatyvūs, nes jei ir buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tai daryta kitu būdu, naudojantis specialia programa telefone, o ne pokalbių metu.Abejonių kelia ir V. Ž. parodymai dėl įsigytų narkotinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog grįžęs pasvėrė kanapes, buvo 93 g. Pasak V. Ž., jis A. Š. iš šios partijos, gautos iš V. G., pardavė 3 g. Iš karto po narkotinių medžiagų įsigijimo A. Š. buvo sulaikytas ir pas jį rasta 3 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, kuriuose bendrai buvo 3,692 g narkotinės medžiagos – kanapių – koncentracija 19,49 proc. (b. l. 49–50, t. 3).

V. Ž. viso proceso metu aiškino, jog, gavęs kanapių iš V. G., dalį jų pardavė tik A. Š.. 2014 m. spalio 14 d. V. Ž. namuose buvo atlikta krata, rastas paketas, kuriame buvo 80,616 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurių koncentracija – 14,7 proc. (b. l. 118–121, t. 3). Šios objektyvios faktinės aplinkybės neatitinka V. Ž. parodymų. Visų pirma neatitinka medžiagų kiekiai, kadangi pagal nuteistojo parodymus jo namuose turėjo likti 89,308 g kanapių, tačiau kažkodėl rasta beveik 9 g mažiau, o tai nemažas skirtumas, turint omeny, jog narkotinės medžiagos paprastai vartojimui parduodamos po 1 g.

Nenustatyta, jog V. Ž. pats bÅ«tų vartojęs narkotines medžiagas. Be to, žymiai skiriasi pas V. Ž. ir pas A. Å . rastų kanapių koncentracija (beveik 5 proc.), tai kelia rimtų abejonių, ar kanapės iÅ¡ tikrųjų yra iÅ¡ tos pačios partijos. Apygardos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ buvo apklaustas V. Ž., kuris nieko negalėjo pasakyti, kodėl skiriasi narkotinių medžiagų koncentracija, be to, nuteistasis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ Gusevo pirko 100 g ir dalį pardavė A.

Å .. V. Ž. teigė, kad įsigytos kanapės buvo supakuotos į polietileninį maiÅ¡elį vienoje pakuotėje, žalios ir rudos spalvos, vientisoje masėje, iÅ¡ jos ir davė A. Å ., kuris pats įsidėjo į polietileninį maiÅ¡iukÄ . Taigi nuteistasis gana tiksliai apibÅ«dino, kaip atrodė pakuotė su narkotinėmis medžiagomis, tačiau taip ir liko neaiÅ¡ku, kodėl yra kanapių masės skirtumas, taip pat ir koncentracijos skirtumas. Prokuroras apygardos teisme svarstė, jog koncentracijos skirtumai gali bÅ«ti todėl, kad pačiame augale ji skiriasi (žieduose, lapuose, stiebeliuose), tačiau tai iÅ¡ esmės prielaidos, net jei objektyviai taip ir yra, tai nepaaiÅ¡kina nustatytų neatitikimų Å¡ioje konkrečioje byloje.

Be kita ko, apygardos teisme V. Ž. nurodė ir kitokias kanapių pardavimo A. Å . aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, jog pagal A. Å . praÅ¡ymÄ pardavė jam 3 g, kuriuos supakavo į 3 atskirus maiÅ¡elius, apygardos teisme V. Ž. jau teigė, kad A. Å . atėjęs pas jį pats į maiÅ¡iukÄ Ä¯sidėjo kanapių. Taigi vis kitoks detalių pasakojimas neleidžia V. Ž. parodymų vertinti kaip nuoseklių, kadangi akivaizdu, jog Å¡ie tokie nėra. Byloje buvo atliekamas ir V. Ž. sekimas 2014 m. rugsėjo 29 d., rugsėjo 30 d. bei 2014 m. spalio 14 d., tačiau jokių susitikimų su V.

G. užfiksuota nebuvo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių.

Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.Šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. G. kaltu, iš esmės rėmėsi V. Ž. parodymais, kurie, atsižvelgiant į aptartus argumentus, apygardos teismo pripažįstami kaip nenuoseklūs ir negalintys patikimai patvirtinti V. G. kaltės dėl jam inkriminuoto narkotinių medžiagų pardavimo. Kiti byloje esantys įrodymai (liudytojo G. S. parodymai, telefoninių pokalbių kontrolės bei slaptų sekimų duomenys, kratų protokolai, specialistų išvados) tarpusavyje nesutampa, neatitinka vieni kitų.

V. G. kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta prielaidomis, jog V. Ž. jo neturi pagrindo apkalbėti, taip pat liudytojo G. S. parodymais, jog užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose kalbama ne apie kÄ kita, o narkotines medžiagas. Tačiau, kaip jau aptarta, V. Ž. parodymuose yra nenuoseklumo, keičiasi minimos įvairios detalės, užfiksuotos objektyvios aplinkybės parodymų neatitinka, todėl tokie parodymai nepatikimi, G. S. parodymai abstraktÅ«s, pagrįsti subjektyviu vertinimu apie neinformatyvių pokalbių turinį.

Narkotinių medžiagų pardavimas užfiksuotas nebuvo, nors V. Ž. tuo metu jau buvo stebimas pareigūnų sekant bei kontroliuojant jo pokalbius telefonu. Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad V. G. iki 2014 m. spalio 14 d. prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 84,308 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias už 2000 litų pardavė V.

Ž.. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo V. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, V. G. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį – V. G. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                               Dalius Jocys              Teisėjai                                                                                                        Savinijus Katauskas                                                                                                                                   Dalia Kursevičienė                                                                                                                 Â