2025-08-01 Nr. BB-3670-1-86-1-01287-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2586/2025

Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai naikintini dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos išaiškinimais, o tai lėmė ne tik esminį BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimą, bet ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio – taikymą, pažeistą R. Š. teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes neatsakė į R. Š. ir kitų apeliantų apeliacinių skundų esminius argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, ir 5 dalis, selektyviai vertindamas faktinius duomenis, o tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas išvadas byloje grindė neleistinais įrodymais (L. V. parodymais), pažeidė teisę į gynybą, nes nepagrįstai atsisakė priimti svarbius byloje įrodymus, atsisakydamas paskirti teismo ekspertizę, nevykdė pareigos daryti išvadas tik visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Šis teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įskaitant ir procesines teisės normas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymo, dėl ko buvo neteisingai išnagrinėta byla ir dėl ko R. Š. buvo neteisingai nuteistas, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, netinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo momentą ir nepagrįstai jį susiejo su veiksmais, peržengiančiais BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį (apgaulės būdu įgytos turtinės teisės antriniu perleidimu nesant apgaulės).

Šis teismas pablogino R. Š. teisinę padėtį, nes prokuratūra apeliaciniu skundu neprašė apeliacinės instancijos teismo nustatyti vėlesnio nusikalstamos veikos baigtumo momento nei tai buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Prokuratūrai pripažinus, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. birželį, nuosprendžiu negalėjo būti konstatuotas vėlesnis nusikalstamos veikos padarymo laikas – ne vėliau nei 2010 m. rugpjūčio 17 d., taip pabloginant nuteistojo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau darė neteisingas išvadas apie nusikalstamos veikos padarymo laiką. Kasatorius nesutinka, kad BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos baigtumas sietinas ne su 2009 m. spalio 2 d. sprendimu, o su teisės į nuosavybę pardavimu šios teisės pirkėjui. Vadovaujantis liudytojų D. V., D. V., K. Ž. parodymais konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, esą liudytojų parodymai patvirtina, kad 2009 m. spalio 2 d. protokole nurodyta data neatitinka tikrovės, prieštarauja liudytojų parodymų turiniui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009 m. spalio 2 d. priimto sprendimo atkurti V. V. nuosavybės teisės, o ne nuo vėlesnio termino.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 182 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. rugsėjo 2 d., pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, nes apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko teikė tik nuteistieji, todėl šis teismas negalėjo nustatyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta vėliau, nei tai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pasisakant dėl BK 300 straipsnio taikymo, pažymėtina, kad krikšto sakramento pažyma pagal Lietuvos įstatymus nesukuria jokių teisinių pasekmių, be to, yra surašyta organizacijos, kuri veikia pagal eksteritorinį principą ir atskiriems jos veiklos aspektams Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nenušalino prokuroro nuo bylos nagrinėjimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis, kuriuo konstatuotas suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, įsiteisėjo nuosprendžio priėmimo dieną. Taigi nuo 2022 m. sausio 28 d. pradėtinas skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m balandžio 9 d. priimtu nuosprendžiu, t. y. praėjus ilgesniam nei trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo terminui, paskirta bausmė. Bet BK 96 straipsnio nuostatos reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio nevykdyti, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu bausmė paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamą BK 95 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2010 m. birželio 29 d., nes nusikalstamos veikos buvo padarytos dar galiojant 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcijai. Taigi apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 17 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 3081 straipsniu, savo iniciatyva ištaisė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą, nurodant, kad R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoja į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Tačiau BPK 3081 straipsnis negali būti taikomas įsiteisėjusiam nuosprendžiui. Šia nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija ne tik pažeidė nuteistųjų, kuriems vykdomas nuosprendis, teises ir teisėtus interesus, bet ir priėmė neteisėtą nutartį. Be to, šia nutartimi nebuvo išspręstas jos apskundimo klausimas.

Kasatoriaus vertinimu, jo kaltumas dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo konstatuotas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas negalėjo būti taikomas. Be to, abiejų instancijų teismų nuosprendžiais paskirtas turto konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su didelės apimties kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad jie būtų grindžiami teisiniais argumentais. Kartu pažymėtina, kad kasatoriaus prašymas, panaikinus abiejų instancijų teismų nuosprendžius, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui neatitinka BPK 382 straipsnio 3 punkte išdėstytų atvejų, t. y., kasatorius nenurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ar kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. liepos 4 d. nutartimi (kasacinio skundo Nr. DOK-2383/2025) atsisakė priimti nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio kasacinį skundą. Atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimais, tačiau naujai teikiamame kasaciniame skunde turėtų būti ištaisyti teisėjų atrankos kolegijos nurodyti skundo trūkumai, o ne kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą. Naujai pateiktas kasacinis skundas yra iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių buvo pasisakyta 2025 m. liepos 4 d. nutartyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo R. Š. kasacinis skundas yra iš esmės identiškas kito nuteistojo R. J. kasaciniam skundui, be to, dalis skundo argumentų yra identiški nurodytiems nuteistosios J. A. kasaciniame skunde, kuriuos teisėjų atrankos kolegija, nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, taip pat atsisakė priimti (2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartys, atitinkamai kasacinių skundų Nr. DOK-2547, DOK-2552).

Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad kasatorius iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas su pakeitimais paliko galioti. Kasaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimui, teigiant, kad šis terminas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo suėjęs. Kasatorius nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis grindžia savu susiklosčiusios situacijos vertinimu, deklaratyviais teiginiais, kad šis teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Tačiau teisėjų kolegija iš kasacinio skundo turinio taip ir nenustatė, į kokius apeliacinio skundo argumentus atsakyta nebuvo. Matyti, kad kasatorius didelį dėmesį skiria susiklosčiusios situacijos aplinkybių ir liudytojų parodymų analizei, jų pagrindu pateikia savas išvadas. Be to, kasaciniame skunde daug kartų deklaratyviai nurodyti BPK nuostatų pažeidimai, jų nesusiejant nei su byla, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai pasireiškė pažeidimai, nei grindžiant juos teisiniais argumentais, sudarančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasatoriaus argumentai dėl prokurorės šališkumo yra deklaratyvūs ir niekaip nepagrįsti, kad šį klausimą apeliacinės instancijos teismas išsprendė netinkamai. Deklaratyviais pripažintini ir teiginiai dėl turto konfiskavimo taikymo. Kasatoriaus samprotavimai apie tai, kas sudaro BK 182 ir 300 straipsniuose nurodytų nusikaltimų sudėtis, yra grįsti akivaizdžiai neteisingu nusikalstamų veikų sudėčių vertinimu, o akivaizdžiai neteisingas teisės aktų vertinimas nėra teisinis argumentas. Kasatorius nenurodo, kad teismas neišsprendė jo prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo ir liudytojos L. V. papildomos apklausos, priešingai, jis nurodo, kad teismas nepagrįstai šių prašymų netenkino. Tik bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis ir išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonių, sprendžia, kokius veiksmus byloje atlikti. Kasatoriaus teiginiai apie apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties skaičiavimo pradžią ir terminus yra grįsti akivaizdžiai neteisingu BK 96 straipsnio suvokimu, o akivaizdžiai neteisingas teisės aktų vertinimas nėra teisinis argumentas.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad kasatoriaus nurodoma Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis kito nuteistojo (R. J.) buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-186-626/2025 pasisakė visais kasatoriaus kasaciniame skunde dėl šios nutarties keliamais klausimais ir 2025 m. birželio 17 d. nutartį paliko galioti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad BPK 367 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kasacine tvarka skundžiamos tik BPK 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1, 5 dalyse išvardytos nutartys. Tai reiškia, kad dėl nuosprendžio vykdymo stadijoje kylančių klausimų priimamos nutartys kasacine tvarka nėra skundžiamos.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byla buvo nagrinėta du kartus kasacine tvarka, keturis kartus apeliacine tvarka: tris kartus nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, paskutinį kartą – Šiaulių apygardos teismas, du kartus pirmosios instancijos teisme. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas R. Š., padarytos daugiau nei prieš dešimt metų, baudžiamasis procesas šioje byloje taip pat trunka daugiau nei dešimt metų, o baudžiamasis procesas, nesant tam teisėto pagrindo, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Taigi, kasatoriui nepateikus svarių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą bylą trečią kartą nagrinėti kasacine tvarka, kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. Š. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Arūnas Budrys

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė