d9685318-dddb-4c7b-9685-33d2ac2e580e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2160-1015/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13315-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1; 1.2.5.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam V. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajai N. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius (paskyrus namų areÅ¡tÄ â€“ (duomenys neskelbtini), Vilnius) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. M. smurtaudamas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent:jis 2016 m. kovo 20 d. apie 23.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia metė puodelį į nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M. ir juo pataikė nukentėjusiajai N. M.

į kairės kojos Å¡launį ir taip, smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmÄ . Be to V. M. grasino nužudyti N. M., o bÅ«tent:jis 2016 m. gegužės 23 d. apie 04.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis), vazonu iÅ¡daužęs buto lango stiklus, iÅ¡laužęs buto duris ir patekęs į buto vidų, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ji negyvens, kad jÄ nužudys, taip pavojingai psichiÅ¡kai veikdamas nukentėjusiÄ jÄ N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas; taip pat jis 2016 m. birželio 30 d. apie 15.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis), daužydamas ir vartydamas namų apyvokos daiktus bei su medine lazda ir metaliniu strypu rankoje vaikydamasis nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M. po namus, ketindamas jais jai suduoti, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M., sakydamas, kad jÄ nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvÄ , ar sunkiai sužalos jos sveikatÄ , taip pavojingai psichiÅ¡kai veikdamas nukentėjusiÄ jÄ N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

V. M., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad visų įvykių metu buvo neblaivus. Dėl įvykio 2016 m. kovo 20 d. paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡gėręs namuose, gal ir metė puodukÄ , paprastai taip nesielgia. Dėl įvykio 2016 m. gegužės 23 d. nurodė, kad sÅ«nus stovėjo už lango, neatidarė durų, o jis atėjo pinigų pasiimti. Tuo metu turėjo plaktukÄ ir stuktelėjo juo į langÄ , langas trÅ«ko. Nurodo, kad gal nukentėjusiajai ir galėjo kÄ pasakyti, nusikeikti, gal ir grasino nužudyti jÄ .

Dėl 2016 m. birželio 30 d. įvykio parodė, kad ieÅ¡kojo namuose banko kortelės, atėjo į namus ir ten viskas iÅ¡versta, galėjo ir supykti ir pasakyti kÄ Å¾monai, buvo neblaivus. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai galėjo grasinti, bet Å¡iuo metu jie susitaikė, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2016 m. kovo 20 d. Nukentėjusioji N. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 21 d., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su vyru V. M. ir dviem sÅ«numis A. M. ir G. M.. 2016 m. kovo 20 d. vyras nuo pat ryto pradėjo gerti degtinę. Apie 13 val. ji grįžo namo iÅ¡ darbo. Vyras pradėjo jÄ užgaulioti, pasakė, „kur ji buvo, kurva?“. Ji pasakė, kad darbe. Jis pasakė, kur ji gali dirbti sekmadienį. Tada vyras užėjo į virtuvę.

Ji stovėjo prie stalo. Vyras pasiėmė kambaryje stiklainį trijų litrų talpos ir šį stiklainį metė į jÄ . Ji spėjo pasislėpti į kambarį, todėl stiklainis nepataikė į jÄ . Tada vyras trumpam apsiramino. Po to jis paėmė puodelį virtuvėje. Kai ji užėjo į virtuvę, vyras metė puodelį į jÄ . Puodelis pataikė jai į kairę kojÄ â€“ Å¡launį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tada nuėjo į kambarį. Ji buvo kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių.

Apie 23 val. į kambarį užėjo vyras. Kambaryje taip pat buvo du sÅ«nÅ«s, ArÅ«nas ir G. M.. Kai vyras užėjo į kambarį, jis iÅ¡kart puolė jÄ . Ji sėdėjo ant lovos. Vyras agresyviai priėjo prie jos ir pasakė, kur yra jo pinigai. Ji galvojo, kad vyras jai smogs, nes buvo nusiteikęs agresyviai. Tada sÅ«nus A. M. užstojo jÄ . Vyras griebė sÅ«nų ArÅ«nÄ už pečių ir nustÅ«mė jį į kampÄ . SÅ«nus gindamasis pastÅ«mė vyrÄ atgal. Tada vyras vėl pradėjo pulti sÅ«nų.

Tada sÅ«nus gindamasis smogė jam į veidÄ . Tada virtuvėje vyras pasiėmė vazonÄ ir metė vazonÄ Ä¯ kambarį. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir sulaikė sÅ«nų. Vyras yra agresyvus, ji bijo, kad jis jÄ sužalos, pradeda konfliktus. PraÅ¡o sulaikyti vyrÄ , nes jis jai visÄ laikÄ grasina (t. 1, b.l. 17, 18).Liudytoju apklaustas A. M. 2016 m. kovo 23 d. parodė, kad V. M., gim. 1969 m., yra jo tėtis, jie gyvena kartu su mama N. M., nepilnamečiu broliu G. M. ir nuomininku A. S. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tėtis, kai iÅ¡geria, dažniausiai rėkauja, prie mamos pastoviai kabinėjasi, klausia, kodėl ji miega ne su juo, o kitame kambaryje, bet kai jis bÅ«na blaivas, bÅ«na ramus. Fizinį smurtÄ maždaug prieÅ¡ pusantrų metų tėtis prieÅ¡ mamÄ naudojo labai dažnai, mušėsi, bet paskutiniu metu tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai. 2016 m. kovo 20 d. vakare namuose tėtis gėrė alkoholinius gėrimus, pas jį buvo atėjęs draugas Laimis, jie sėdėjo ir gėrė virtuvėje, kurį laikÄ su jais virtuvėje buvo ir mama, ji alkoholinių gėrimų nevartojo, ji virtuvėje rÅ«kė, ji ten buvo apie 10 minučių, kai ji sėdėjo ir rÅ«kė, tėtis mamÄ apipylė alumi, Å¡liÅ«kÅ¡telėjo į mamÄ alaus, apipildamas jos veidÄ ir rÅ«bus, jie tuo metu ginčijosi.

Mama nieko nedarė, bet pagrasino, kad tėčiui iÅ¡kvies policijÄ , jie dar truputį pakalbėjo, galimai apie skyrybas, ir tėtis susinervinęs į mamÄ metė molinį puodelį, pataikė jai į kojÄ , bet neatsimena, į kuriÄ tiksliai. Šį konfliktÄ matė jis ir tėčio draugas Laimis, brolis Gytis ir nuomininkas Aleksandras tuo metu buvo kitame kambaryje. Po to mama atėjo į jo ir brolio kambarį, kad jai bÅ«tų saugiau, ji tėčio bijojo. Jie žiÅ«rėjo televizorių, po poros minučių, apie 21.50 val., tėtis užėjo į jų kambarį, atsisėdo ant lovos ir pradėjo kalbėti su mama, jis buvo mamai davęs 20 eurų, už kuriuos mama jam keletÄ kartų pirkdavo alaus.

Tačiau atėjęs į kambarį jis pradėjo iÅ¡ mamos reikalauti tų 20 eurų, nors jis buvo mamai juos skolingas, mama tų 20 eurų neprivalėjo atiduoti. Mama pasakė, kad jam pinigų neduos, nes tėtis jai yra skoloje, jis mamai taip pat pasakė, kad tėvui neduotų pinigų, tėtis atsistojo nuo lovos ir jam pasakė: „kodėl tu mamai sakai, kad man neduotų pinigų“, po Å¡ių žodžių tėtis jį pastÅ«mė, jis tėtį pastÅ«mė atgal nuo savęs, tėvas tada bandė jam keletÄ kartų su kumščiu trenkti, bet nepataikė, jis tėvÄ vėl nustÅ«mė nuo savęs, tėvas bandė jį pulti vėl, tada jis užsimojo ir jam su deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į veidÄ arčiau antakio, trenkė jam vienÄ kartÄ , tėtis išėjo atgal į virtuvę, prašė Laimio iÅ¡kviesti policijÄ , Å¡is nesutiko, jis tuo metu stovėjo tarpduryje, tarp virtuvės ir koridoriaus, jį pamatęs tėtis metė į jį vazonÄ , bet nepataikė.

Vėliau Laimis iÅ¡kvietė GMP, jiems atvažiavus, po kelių minučių atvažiavo policija. Policija jį suėmė, atvežė į komisariatÄ , kartu važiavo ir mama, kadangi jie paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ , mama iÅ¡važiavo namo, jį komisariate dar palaikė apie dvi valandas, tada paleido ir suėmė tėtį. Jei tėtis pirmas nebÅ«tų jo pastÅ«męs, jis jam tikrai nebÅ«tų trenkęs. KonfliktÄ , kuris vyko jų kambaryje, matė jų nuomininkas Aleksandras ir brolis Gytis. Kiek jam žinoma, mama ruoÅ¡ia dokumentus skyryboms (t. 1, b.l. 23).Liudytojas L.

S. 2016 m. kovo 24 d. parodė, kad V. M. pažinojo tik vienÄ dienÄ , žadėjo iÅ¡ jo nuomotis vienÄ kambarį namuose, kur jis gyvena, jo ir jo Å¡eimos narių nepažįsta. 2016 m. kovo 20 d. su V. M. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gėrė alkoholinius gėrimus, pirmojo konflikto, kuris vyko virtuvėje tarp jo ir jo žmonos N. M., nematė. Jis su Vytautu kambaryje, kuriame tÄ naktį nakvojo, iÅ¡gėrė ir jis nuėjo miegoti apie 19.00-20.00 val. Maždaug po 2 valandų iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , girdėjo, kad grįžo žmona ir pradėjo ant Vytauto rėkti, vėliau grįžo sÅ«nÅ«s, negirdėjo, kad kažkas bÅ«tų sudužę.

Vytautas pas jį užėjo į kambarį, paprašė iÅ¡kviesti jam GMP, jam buvo prakirstas antakis ir labai bėgo kraujas, jam Vytauto sÅ«nus Gytis ir nuomininkas Aleksandras pasakojo, kad Vytautas puolė žmonÄ ir jo sÅ«nus ArÅ«nas jam trenkė. Gyvai jokio konflikto jis nematė. Jis iÅ¡kvietė GMP, kartu atvažiavo policija, jie iÅ¡vežė ArÅ«nÄ , iÅ¡važiavus policijai, Nerija atėjo į virtuvę, ten Vytautas jÄ puolė, stvėrė ar už rankos ar už peties, tiksliai neatsimena, keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, jis jį sustabdė, juos iÅ¡skyrė, Nerija padarė jam kavos ir išėjo į kitÄ kambarį.

Po pusvalandžio atvažiavo policija ir tada suėmė VytautÄ . Nerija liko namuose. Ar Vytautas į NerijÄ metė puodelį, jis to nematė ir negirdėjo. Matė, kai Vytautas puolė žmonÄ tik po to, kai policija iÅ¡vežė ArÅ«nÄ , daugiau jokių muÅ¡tynių nematė. Virtuvėje prie pečiaus matė suÅ¡luotas Å¡ukes (t. 1, b.l. 25).Liudytojas A. S. 2016 m. liepos 7 d. parodė, kad jis nuomojasi vienÄ kambarį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten gyvena nuo 2016 metų sausio mėnesio pabaigos.

Nežino, kam priklauso namas, tačiau nuomÄ jis moka N. M.. 2016 m. kovo 20 d. vakare grįžo namo, jam G. M. pasakė, kad jo tėvas V. M. metė stiklinį puodukÄ , o atskilusi Å¡ukė jam pataikė į kojÄ , tačiau į kÄ Vytautas metė puodukÄ , nežino. Vėliau apie 23.30 jis, ArÅ«nas ir Gytis sėdėjo jų kambaryje, Nerija buvo tuo metu virtuvėje su Vytautu ir jo draugu Laimučiu. ArÅ«nui labai nepatinka, kai tėtis geria ir dar vedasi draugus namo, nes tada bÅ«na namuose betvarkė, Vytautas tada triukÅ¡mauja, viskÄ daužo.

Jiems sėdint, ArÅ«nas su tėčiu pradėjo bartis, ArÅ«nas Å¡aukė jam iÅ¡ kambario, kad Å¡is nutiltų, nes jau vakaras, kaimynai miega, tuo metu Vytautas virtuvėje mėtė daiktus, triukÅ¡mavo. Tuo metu virtuvėje kartu su Vytautu buvo jo draugas Laimutis ir Nerija. Vytautas po poros minučių atėjo į kambarį, kuriame jie sėdėjo, tuo metu su jais jau buvo Nerija. Vytautas pradėjo žodžiais kabinėtis prie ArÅ«no, tada į ginÄÄ Ä¯sivėlė Nerija, V. N. puolė, jÄ prispaudė prie spintos, tada A.

V. nustÅ«mė ir jis neatsimena, ar jis „nuskrido“ iki durų, ar atsisėdo ant lovos. Vytautas puolė ArÅ«nÄ , su savo kÅ«nu prispaudė tarp spintos ir kampo, mosikavo kumščiais, tačiau ArÅ«nas jį nustÅ«mė, Vytautas nukrito ant lovos ir tada ArÅ«nas jam kumščiu sudavė į antakį. Vytautas pabėgo į virtuvę, ten viskÄ pradėjo mėtyti, daužyti, tuo metu virtuvėje buvo tik Laimutis, Nerija pasiliko su jais kambaryje ir kvietė policijÄ . Pats nematė, kad Vytautas į NerijÄ bÅ«tų metęs puodukÄ , bet tiki, kad taip jis galėjo padaryti, kadangi kai ji buvo virtuvėje su Vytautu, jis girdėjo dūžtančių indų garsus ir yra ne kartÄ matęs, kaip Vytautas į žmones mėtydavo indus.

Vytautas, kai bÅ«na girtas, visada prie visų kabinėjasi, vėliau, iÅ¡siblaivęs, atsipraÅ¡inėja ir vagia pinigus. Tokį stiprų konfliktÄ matė pirmÄ kartÄ (t. 1, b.l. 27).Bendrojo pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad 2016 m. kovo 20 d., 22.17 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ L. S., kad atėjęs pas kaimynÄ pamatė, kad jo sÅ«nus jį sudaužęs; nurodyta papildoma informacija, kad nukentėjusiajam GMP suteikė pagalbÄ vietoje, yra vienas sulaikytas nukentėjusiojo sÅ«nus, taip pat kartu važiuoja į 1 PK motina, kadangi paaiÅ¡kino, kad pats nukentėjęs sukėlė konfliktÄ (t. 1, b. l. 5).Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, suraÅ¡ytame 2016 m. kovo 20 d., nurodyta, kad 2016 m. kovo 20 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini0, pranešėjo sÅ«nus A.

M. konflikto metu trenkė jam (V. M.) kumščiu į kairės pusės paakį, tuo jį sužalodamas. Namuose tuo metu buvusi pranešėjo žmona N. M. paaiÅ¡kino, kad pats nukentėjęs sukėlė konfliktÄ , mėtė daiktus, todėl sÅ«nus A. M. jÄ apgynė ir trenkė tėvui į veidÄ . Namuose mėtėsi sudaužyti indai, gėlių vazonai. Ä®tariamas asmuo (t. y. A. M.) paaiÅ¡kino, kad apgynė savo motinÄ , kadangi tėvas pradėjo mėtyti daiktus (indus, gėlių vazonus) (t. 1, b. l. 6-7).

Alkotesteriu 2016 m. kovo 21 d. 01.37 val. V. M. nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 39).Ä®vykio vieta apžiÅ«rėta 2016 m. kovo 21 d. ir ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilnius virtuvėje po kaire puse ant grindų guli sudaužytas stiklainis, toliau puodelis. Po kaire puse yra praėjimas į kambarį. Prie įėjimo į kambarį guli ant grindų smėlis. Ä®vykio vietoje fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (t. 1, b.l. 11-14). Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad jis 2016 m. kovo 20 d. apie 23.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.53 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia metė puodelį į nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M. ir juo pataikė nukentėjusiajai N. M. į kairės kojos Å¡launį ir taip, smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmÄ .

Taigi pripažintina, kad nurodytais veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui – sutuoktinei N. M.. Dėl grasinimo N. M. 2016 m. gegužės 23 d. Nukentėjusioji N. M. 2016 m. gegužės 23 d. parodė, kad nuo 2016 m. gegužės 20 d. dienos apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyras V. M., gim. 1951 m., girtuokliauja, agresyviai elgiasi ir ateina į butÄ , nors jam yra apribota teisė čia gyventi, todėl ji buvo priversta kviestis policijos. 2016 m. gegužės 23 d. apie 04 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos vyras bute pradėjo daužyti langus.

Jis iÅ¡daužė kambario langÄ , iÅ¡daužė verandos langÄ ir pateko į užrakintÄ namÄ . Patekęs į namÄ , jis pradėjo garsiai keiktis, sudaužė gėlių vazonus, užlipo į kambarį ir jai pasakė, kad ji negyvens, kad jis jÄ nužudys. Ji labai iÅ¡sigando, nes mano, kad jo grasinimai yra realÅ«s. Kada jos vyras girtas, jis savo elgesio nekontroliuoja, naudoja prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Jis gali mesti į jÄ viskuo, kas jam papuola į rankas. Jo grasinimai labai realÅ«s ir ji bijo dėl savo ir vaikų gyvybės (t. 1, b.l. 65-66).Liudytojas G.

M. 2016 m. liepos 8 d. parodė, kad V. M. yra jo tėtis, jie gyvena kartu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 22 d. vakare tėtis buvo namuose, jis buvo neblaivus. Jis į namus grįžo apie 20.00 val., tada tėtis namuose jau buvo, jis sėdėjo prieÅ¡kambaryje, tėtis rėkavo, kad buvo dingęs jo telefonas, nors jo telefonas buvo namuose. Girdėjo, kaip tėtis apsižodžiavo su jo broliu Tomu dėl to, kad tėtis namuose viskÄ daužo, trukdo Tomui daryti remontÄ . Tėtis nuėjo į savo kambarį, jis Tomui pasiÅ«lė, kad tėtį reikia užrakinti jo kambaryje, jie jam užsuko su varžtu duris, tėtis tada iÅ¡Å¡oko pro iÅ¡daužtÄ langÄ , langas buvo iÅ¡daužtas dar prieÅ¡ tai, kai jis grįžo namo, tačiau jis pats nematė, kas iÅ¡daužė langÄ , bet mano, kad langÄ iÅ¡daužė tėtis.

Po to, kai tėtis iÅ¡Å¡oko pro langÄ , jis išėjo iÅ¡ kiemo, vėliau atvažiavo policija. Negirdėjo, kad tėtis bÅ«tų grasinęs mamai, tėtis kardomosios priemonės niekada nesilaikydavo, jis praktiÅ¡kai kiekvienÄ vakarÄ ateidavo į namus, kartais bÅ«davo neblaivus. Tėtis nuolatos daužo duris ir langus namuose, dėl to jis nelabai atsimena, kas vyko 2016 m. gegužės 23 d. (t. 1, b.l. 72).Liudytojas A. S. 2016 m. liepos 7 d. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. vakare buvo namuose, iÅ¡girdo, kad Vytautas atėjo prie namų ir nori įeiti į namus, pradėjo rėkauti.

Vytautas užėjo į namus, pradėjo vonios kambaryje mėtyti įrankius, trukdyti sÅ«nui Tomui daryti ten remontÄ , vėliau nusiramino ir nuėjo į savo kambarį, ten rėkavo. Tomas nusprendė kviesti policijÄ ir, kad tėvas nepabėgtų, užsuko su varžtu jam duris. Tada Vytautas bandė iÅ¡eiti pro duris, jam nepavyko, todėl jis iÅ¡lipo pro langÄ ir pats į savo kambario langÄ metė plytÄ ar akmenį, lango stiklas sudužo. Jie užrakino lauko duris ir Vytautas pabėgo. Po kelių valandų Vytautas vėl grįžo ir vėl užėjo į namus, jau tada Nerija jam iÅ¡kvietė policijÄ .

Vytautas tÄ vakarÄ laužė lauko ir koridoriaus duris. Daužydamas duris jis visiems rėkavo: „pasodinsiu, padarysiu“, o Nerijai sakė: „užmuÅ¡iu ir nužudysiu, na palauk, rytoj aÅ¡ padarysiu“. Policija tÄ vakarÄ jį iÅ¡vežė (t. 1, b.l. 27).Liudytoja O. J. 2016 m. liepos 8 d. parodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 03.48 val., dirbant kartu su vyr. patruliu R. K., iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas pranešėjÄ Ä¯ namus atėjo neblaivus vyras, kuris iÅ¡laužė duris, iÅ¡daužė lango stiklÄ ir triukÅ¡mauja.

Atvykus į įvykio vietÄ , į juos kreipėsi pranešėja N. M., gim. 1969 m., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji paaiÅ¡kino, kad apie 4 val. grįžo neblaivus vyras V. M., gim. 1951 m., kuris iÅ¡laužė buto duris, iÅ¡daužė langus ir gėlių vazonus, įėjo į butÄ , nors jam buvo apribota teisė artintis prie namų. Taip pat ji paaiÅ¡kino, kad V. M. grasino jai fiziniu susidorojimu, triukÅ¡mavo ir keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo.

N. M. parašė pareiÅ¡kimÄ . Jiems atvykus, V. M. buvo kambaryje, gulėjo lovoje, jis jiems paaiÅ¡kino, kad žmona jo neįleidžia į namus, taip pat sakė, kad langų nedaužė. Namuose matėsi sudaužyti gėlių vazonai, iÅ¡laužtos durys, iÅ¡daužyti dviejų langų stiklai. V. M. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (t. 1, b.l. 74).Bendrojo pagalbos centro informacijoje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. 03.47 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ N. M., kad pas jÄ Ä¯ butÄ atėjo neblaivus jos vyras (jam apribota artintis), iÅ¡laužė duris, iÅ¡daužė langÄ , triukÅ¡mauja (t. 1, b. l. 52-54).

Alkotesteriu 2016 m. gegužės 23 d. 04:20 val. V. M. nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 78).Įvykio vietos apžiūros 2016 m. gegužės 23 d. metu nustatyta, kad ant namo laiptų guli sudaužytas gėlių vazonas, šalia laiptų matosi išdaužtas namo langas. Namo kambaryje visur betvarkė ir primėtyta šiukšlių, ant grindų guli dar vienas sudaužytas vazonas, kambario langas taip pat išdaužtas. Visur buto kambariuose betvarkė, šiukšlės, visi daiktai išmėtyti.

Ä®vykio vietoje fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (t. 1, b.l. 61-63). Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad V. M. 2016 m. gegužės 23 d. apie 04.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.47 promilių girtumo laipsnis), vazonu iÅ¡daužęs buto lango stiklus, iÅ¡laužęs buto duris ir patekęs į buto vidų, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M., sakydamas, kad ji negyvens, kad jÄ nužudys.

Vertindamas veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mingÄ aplinkybę – tai, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nurodytas V. M. grasinimas, iÅ¡sakytas N. M., gali bÅ«ti įvykdytas – teismas pirmiausia pažymi aplinkybę, jog V. M. buvo neblaivus. Å iuo aspektu pastebėtina, kad reikÅ¡minga yra tai, kaip atitinkamÄ grasinimÄ suvokė nukentėjusysis, t. y. N. M.. Taigi pažymėtini jos paaiÅ¡kinimai, nurodyti apklausiant jÄ kaip liudytojÄ â€“ o bÅ«tent, kad kai jos sutuoktinis yra neblaivus, jis nekontroliuoja savo elgesio, kad ji bijo dėl savo ir vaikų gyvybės ir pan.

Pažymėtina ir aplinkybė, kad tuo metu V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nurodant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja N. M. (t. 1, b. l. 47-48). Taigi teismas vertina, kad nurodytomis aplinkybėmis V. M. veiksmai grasinant nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti nukentėjusiosios suvokti kaip realÅ«s ir kad jie gali bÅ«ti įvykdyti, todėl pripažintina, kad V. M. atlikti veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ ir konstatuotina, kad V.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl grasinimo N. M. 2016 m. birželio 30 d. Nukentėjusioji N. M. 2016 m. birželio 30 d. parodė, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 15 val., jai bÅ«nant kambaryje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyras V. M. grįžo namo girtas, elgėsi neadekvačiai, ėmė namuose vartyti bei daužyti namų apyvokos daiktus, daiktais mėtyti į jÄ , keikėsi. Jos vyrui yra apribojimas nesiartinti prie namų. Taip pat vyras reikalavo 20 eurų, ji jam pinigų nedavė, tada vyras jai pasakė, kad nukirs jai galvÄ arba sunkiai sužalos jai sveikatÄ .

Ji iÅ¡sigando, kadangi jo grasinimas buvo realus. Ji iÅ¡sigando ir bandė pabėgti, tačiau vyras pasiėmė pagalį (medinį) ir bandė jai suduoti. Vėliau vyras nuėjo į laukÄ ir pasiėmė metalinį strypÄ ir juo bandė jai suduoti į galvos sritį, tačiau nepataikė. Laukė vyras vėl ėmė jai grasinti, kad nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvÄ . Visas konfliktas buvo apie 30 minučių, kol neatvyko policijos pareigÅ«nai. Vyras, pamatęs atvykstančius policijos pareigÅ«nus, pabėgo.

PraÅ¡o imtis priemonių apsaugoti jÄ ir jos sÅ«nus, kadangi V. M. dažnai bÅ«na girtas ir gali realiai jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Taip pat nori paaiÅ¡kinti, kad Å¡iandien vyras jos nebuvo sugriebęs, tik bandė suduoti metaliniu strypu ir lazda į galvÄ (t. 1, b.l. 106).Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2016 m. birželio 30 d., 14.59 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ N. M., kad neblaivus vyras grasina sudaužyti automobilio langus, vaikÅ¡to su lazda rankoje, teismo sprendimu jam yra uždrausta artintis (t. 1, b. l. 96).Alkotesteriu 2016 m. birželio 30 d. 16.01 val.

V. M. nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 110).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros 2016 m. birželio 30 d. protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodyta, kad visame kambaryje yra iÅ¡mėtyti įvairÅ«s namų apyvokos daiktai, sulaužyti (t. 1, b.l. 103-104). Nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, vertinami kartu su V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad V. M. 2016 m. birželio 30 d. apie 15.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.06 promilių girtumo laipsnis), daužydamas ir vartydamas namų apyvokos daiktus bei su medine lazda ir metaliniu strypu rankoje vaikydamasis nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M. po namus, ketindamas jais jai suduoti, norėdamas įbauginti, tyčia grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę N. M., sakydamas, kad jÄ nužudys, kirviu nukirsdamas jai galvÄ , ar sunkiai sužalos jos sveikatÄ , taip pavojingai psichiÅ¡kai veikdamas nukentėjusiÄ jÄ N. M. ir sukeldamas jai baimę, sudarė nukentėjusiajai N. M. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Vertinant nurodytus V. M. veiksmus grasinant N. M., kaip minėta, atsižvelgtina į tai, kaip juos suvokė bÅ«tent nukentėjusioji. Pažymėtinos Å¡ios aplinkybės – kad V. M. įvykio metu buvo neblaivus (praėjus valandai po įvykio nustatytas net 2.06 promilių neblaivumas), be to, anksčiau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose jam buvo paskirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nustatant įpareigojimus nesilankyti N. M. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja N. M. (t. 1, b. l. 47-48, 85-86), tačiau atitinkamus veiksmus jis vėl įvykdė (duomenys neskelbtini), Vilnius, nukentėjusiosios N. M. atžvilgiu.

Apklausta N. M. prašė imtis priemonių apsaugoti jÄ ir jos sÅ«nus, nes V. M. dažnai bÅ«na girtas ir gali realiai jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ (t. 1, b. l. 106). Taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad buvo pagrindas V. M. iÅ¡sakytus grasinimus suvokti kaip realius ir kad jie gali bÅ«ti įvykdyti, todėl V. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kaltinamajam V.

M., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos – smurtiniai, tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkÅ«s nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, kad jie susitaikė, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nustatyta ir V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip išplaukia iš jo parodymų, taip pat nukentėjusiosios N. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina ir į V. M. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, nedirba (t. 1, b. l. 153), pensininkas, į jo sveikatos būklę (t. 1, b. l. 161-164), į tai, kad jis negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b. l. 156-158).

V. M. neteistas (b. l. 138-140), tačiau administracine tvarka daug kartų baustas, turi galiojančių nuobaudÄ (t. 1, b. l. 143-152). Vertintina ir kita byloje esanti medžiaga, susijusi su konfliktais, kuriuose dalyvavo V. M. (t. 1, b. l. 141-142). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nereiÅ¡kiamas, nukentėjusioji N. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad susitaikė su V. M..Teisiamojo posėdžio metu V. M. ir jo gynėja prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja. N. M. taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.

Tačiau įvertinęs reikÅ¡mingas aplinkybės nurodyto instituto taikymui, teismas tokios galimybės Å¡iuo atveju nemato. Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs, be kita ko, nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi tam, kad bÅ«tų galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, bÅ«tina nustatyti visų nurodytų sÄ lygų buvimÄ . Nagrinėjamu atveju nors pripažintina, kad egzistuoja pirmosios trys sÄ lygos, visgi teismas vertina, kad ketvirtoji sÄ lyga nėra tenkinama. Kaip minėta, tam, kad bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, bÅ«tinas pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors V. M. neteistas, tačiau, kaip minėta, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi ne vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , kas liudija, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais nustatytų privalomų elgesio taisyklių. Taip pat itin reikÅ¡minga yra tai, kad Å¡ioje byloje V. M. pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, kas taip pat neleidžia vertinti, jog atitinkamas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys yra pavienis atvejis ar pan.

Pažymėtina ir informacija, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 138-140), Å¡ie tyrimai buvo nutraukti, visgi atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04432-13 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. vasario 7 d. nutarimu Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kas taip pat vertintina kaip reikÅ¡minga aplinkybė.Taigi įvertinęs nurodytų argumentų visumÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta privaloma Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas – pagrįstas manymas, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių, reikÅ¡mingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumÄ , vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. M. už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte – bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Ä® nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų bausmės dydį.Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, o subendrinta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad asmuo prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. kovo 21 d. 01.10 val. iki 2016 m. kovo 22 d. 12.44 val. (t. 1, b. l. 40, 49), t. y. 2 paras, nuo 2016 m. gegužės 23 d. 04.00 val. (Laikino sulaikymo protokole padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant, kad sulaikytas 2016 m. balandžio 23 d.) iki 2016 m. gegužės 24 d., 15.10 val. (t. 1, b. l. 79, 92), t. y. 2 paras, taip pat sulaikytas 2016 m. birželio 30 d., 21.07 val. (t. 1, b. l. 111; kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas nuo 2016 m. liepos 1 d., t. 1, b. l. 122-123), t. y. 1 parÄ .

Nurodytas laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Å is suėmimo laikas taip pat įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas 2 (dviem) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

Ši priemonė nekeistina ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13315-16, t. 1, b.l. 47-48), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24109-16, t. 1, b. l. 85-87, 88-91). Atsižvelgiant į tai, kad šios kardomosios priemonės šiuo metu yra nebereikalingos, jos naikintinos nuo teismo nuosprendžio paskelbimo.Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma priteisti iš V.

M. valstybės naudai 86,85 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Kaltinamojo V. M. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme buvo pripažintas bÅ«tinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl tiek siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų iÅ¡kreipta bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, tiek ir atsižvelgiant į tai, kad V.

M. nedirba, yra pensininkas, kas leidžia vertinti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, teismas sprendžia, kad iÅ¡ kaltinamojo V. M. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos (Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. kovo 20 d.

įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams.V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gegužės 23 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 8 mėnesiams.V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įvykis), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 8 mėnesiams.Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinti, taikant dalinį sudėjimÄ , prie griežčiausios bausmės – 9 mėnesių laisvės apribojimo – pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti V.

M. subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. M. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. M. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. kovo 21 d. 01.10 val. iki 2016 m. kovo 22 d. 12.44 val., t. y. 2 paras, nuo 2016 m. gegužės 23 d. 04.00 val. iki 2016 m. gegužės 24 d., 15.10 val., t. y. 2 paras, taip pat nuo 2016 m. birželio 30 d., 21.07 val. iki jo suėmimo 2016 m. liepos 1 d., t. y. 1 parÄ , iÅ¡ viso – 5 paras, vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms; taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V.

M. suėmimo laikÄ nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ â€“ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. V. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡tinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ V. M. nepriteisti.V. M. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Ingrida Mikužytė