d9679eeb-ef0c-4d2e-9570-9a511c1fa92e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1014-283-2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00047-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.; 15.2.3.2.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.             Teismas n u s t a t ė: proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (78-79 b. l.).

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu, o pareiÅ¡kėjas – atskirai pateiktu praÅ¡ymu prašė nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant (12, 45 b. l.).PareiÅ¡kėjas V. S. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjo teigimu, nurodyto dydžio neturtinė žala atsirado 1996-1998 metais (toliau – ir ginčo laikotarpis) laikant jį netinkamomis ir nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau - KupiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinė) ir RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato areÅ¡tinėse (toliau – RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinė).

V. S. teigė, kad jį laikant tokiomis sÄ lygomis policijos įstaigų areÅ¡tinėse, buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad bÅ«damas nurodytose areÅ¡tinėse netinkamomis ir nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, teismo salėje laikomas su antrankiais, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sužalota jo sveikata, pažeminta garbė ir orumas (2-5 b. l.).Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimais prašė pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK atsiliepimuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjas KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Panevėžio AVPK nuomone, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas galimai patirtos žalos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas yra deklaratyvus, todėl Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nurodė, kad policijos įstaigos areÅ¡tinių dokumentai yra saugomi trejus metus, todėl Panevėžio AVPK negali pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse, nes 1996-1998 m. areÅ¡tuotų asmenų žurnalai ir kiti to laikotarpio areÅ¡tinės dokumentai buvo nustatyta tvarka sunaikinti. Panevėžio AVPK, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi praėjus daugiau nei 17-19 metų, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (11-12, 53-54 b. l.).

PareiÅ¡kėjo V. S. skundas atmetamas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 1996-1998 metų laikotarpiu galimai atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Teisinius žalos atlyginimo santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Iki 2001 m. liepos 1 d. teisinius santykius dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigÅ«nų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo valdymo srityje, reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso 485 straipsnis (1983-11-30 įsako Nr. X-5387, 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459, 1997-10-21 įstatymo Nr. VIII-465 redakcija).

Šiame straipsnyje buvo nustatyta, kad žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendraisiais pagrindais, numatytais šio kodekso 483, 484 straipsniuose (1 dalis). Civilinio kodekso 485 straipsnio 2 dalis nurodė, kad be turtinės žalos šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala, kurios dydį kiekvienu atveju nuo trijų šimtų iki penkių tūkstančių litų nustato teismas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000 m. liepos 18 d., 47 straipsnio „Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus normų taikymas“ 2 dalis nustatė, kad CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Atsižvelgus į V. S. skunde nurodytÄ aplinkybę, kad jam neturtinė žala buvo padaryta laikant jį KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse 1996-1998 metais, daroma iÅ¡vada, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso normos, t. y. Å¡io kodekso 485 straipsnio „Atsakomybė už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigÅ«nų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo valdymo srityje“, 483 straipsnio „ Bendrieji atsakomybės už žalos padarymÄ pagrindai“ (1983-11-30 įsako Nr. X-5387, 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459, 1996-07-10 įstatymo Nr. I-1459 redakcija), 484 straipsnio „Organizacijos atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl jos darbuotojų kaltės“ nuostatos.

PareiÅ¡kėjo V. S. teigimu, jis praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ patyrė, kai 1996 - 1998 m. laikotarpiu buvo laikomas KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus kamerų plotui, sanitarinio mazgo, miegamųjų vietų, ventiliacijos sistemų įrengimui, sanitarinėms ir higienos sÄ lygoms, konvojavimo taisyklėms. PareiÅ¡kėjas nurodytiems teiginiams pagrįsti prie skundo įrodymų nepateikė. Teismas, siekdamas patikrinti pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ , visus turimus duomenis apie 1996 - 1998 metais KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinių sÄ lygas ir juos patvirtinančius dokumentus įpareigojo pateikti Panevėžio AVPK (8-9, 40-41 b. l.). Panevėžio AVPK nurodė, kad negali pateikti duomenų apie V.

S. buvimÄ KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse 1996-1998 metais, kadangi Å¡io laikotarpio areÅ¡tinių dokumentai buvo sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo laikui, ir pateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančius dokumentus (16-39 b. l.). Panevėžio AVPK pateikė KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinių pastatų inventorines žinias, planus, vidaus plotų eksplikacijas, KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK įgaliotų policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus apie areÅ¡tinių įrengimÄ ir bÅ«klę (14-15, 55, 56-59, 61-71 b. l.).

Ginčo laikotarpiu policijos įstaigų areÅ¡tinių įrengimÄ ir eksploatavimÄ reglamentavo higienos norma HN 37-1997 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997-01-16 įsakymu Nr. 39, ir pakeitusi higienos normÄ HN 37-1993 „AreÅ¡tinių ir skirstymo punktų įrengimo bei eksploatavimo taisykles“. HN 37-1997 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės“ nustatė, kad areÅ¡tinė turi bÅ«ti prijungta prie inžinierinių tinklų ir komunikacijų, patalpos turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos (7.1 punktas); patalpų natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, patalpų mikroklimatas ir triukÅ¡mo lygis turi atitikti higieninius reikalavimus (7.3 punktas); vienam asmeniui nustatyta 5 m2 ploto norma (4 lentelės 1 punktas); asmenys, kuriems kardomÄ jÄ priemone parinktas suėmimas, laikomi bendrose kamerose, skirtose ne daugiau kaip 4 asmenims, arba vienutėse, tualetai atskiriami nuo bendros patalpos 1,2 m aukščio pertvara (7.7 punktas).

Byloje pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono PK 1994 m. pabaigoje buvo įrengta nauja areštinė, kuri pradėjo veikti nuo 1995 m. vasario mėnesio. Pastato vidaus plotų eksplikacijos duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono PK areštinėje mažiausias kameros plotas buvo 4,30 m2 (rūsyje esanti kamera R-1), didžiausias - 19,80 m2 (II aukšte esanti kamera R-14), areštinės kamerose įrengti tualetai, praustuvės, langai, areštinės patalpose buvo įrengti dušai (14, 63-71 b. l.).

Kupiškio rajono PK areštinė įrengta 1992 m. pastatytame Kupiškio rajono PK pastate, areštinėje buvo įrengtos 5 kameros, kuriose buvo tualetai, langai. Panevėžio AVPK nurodė, kad Kupiškio rajono PK areštinė nuo 2009-07-01 uždaryta, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V- 473 „Dėl policijos areštinių veiklos optimizavimo 2009–2015 metų programos patvirtinimo“. Pagal 1992-09-18 ir 198-10-09 atliktų inventorizacijų duomenis, užfiksuotus pastato patalpų planuose ir Pastato inventorinėse žiniose (56, 57-59, 61-62 b. l.), Kupiškio rajono PK areštinės kamerų plotai yra nuo 8,01 m2 (R-25) iki 13,15 m2 ( R-24).

KupiÅ¡kio rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose buvo įrengtas vandentiekis, dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas, priverstinė ventiliacija, pastatytos lovos ir spintelės (55 b. l.). RokiÅ¡kio rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio virÅ¡ininkas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerose buvo įrengti tualetai, praustuvės, lovos (14 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad Panevėžio AVPK pateikė nustatyta tvarka atliktų pastatų inventorizacijos dokumentus, teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų duomenimis apie areÅ¡tinių kamerų plotÄ ir jų įrengimÄ .

Rokiškio rajono PK 2003-05-19 parengtas Naikinti atrinktų bylų (dokumentų) aktas Nr. R7-1/33 patvirtina, kad, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, buvo atrinkti naikinti 1994-1999 m. Areštuotųjų registracijos žurnalai, 1995-1999 m. Asmenų, areštuotų administracine tvarka, registracijos žurnalai, 1995-1999 m. Medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalai, 1999 m. Areštuotųjų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalai, 1996-1997 m. Tikrintojų pastabų ir pasiūlymų žurnalas (16-24 b. l.).

Parengto 2012-05-08 Kupiškio rajono policijos komisariato dokumentų naikinimo akto Nr. 50-IL-679 duomenimis, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, buvo atrinkti naikinti šios policijos įstaigoje saugoti dokumentai: 1998-2000 m. Asmenų, laikomų areštinėje apskaitos knyga, 1994-1997 m. Nuteistų ir areštuotų asmenų išvedimo iš kamerų registracijos knyga, 1995-2001 m. Asmenų, areštuotų administracine tvarka, registracijos žurnalas, 1998-2002 m. Areštuotų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalas, 2000-2004 m.

Asmenų, laikomų areÅ¡tinėje, registracijos žurnalas, 1992-1993 m. AreÅ¡tinės darbo kontrolės žurnalas (25-39 b. l.). Teismas, remdamasis nurodytais duomenimis, daro iÅ¡vadÄ , kad, nesant iÅ¡likusių dokumentų apie KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinių veiklÄ 1996-1998 metais, dėl objektyvių priežasčių negalima surinkti įrodymų, leidžiančių spręsti, kokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas  1996-1998 m. laikotarpiu buvo laikomas KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti duomenys apie KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinių kameras ir jų įrengimÄ Â V.

S. teiginių apie sanitarinio mazgo, vandens, miegamųjų vietų, langų, ventiliacijos nebuvimÄ KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinių kamerose nepatvirtino. Be to, pareiÅ¡kėjas V. S. tvirtino, kad jam neturtinė žala buvo padaryta ir policijos pareigÅ«nams teismo salėse laikant jį su antrankiais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ iÅ¡ Å¡ių policijos pareigÅ«nų veikų, yra nekonkretÅ«s ir abstraktaus pobÅ«džio.

Kitokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas nepateikė. Policijos įstaigoms buvo priskirta funkcija užtikrinti asmenų lydėjimÄ Ä¯ teismo posėdžius pagal teismo paraiÅ¡kas. Ginčo laikotarpiu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 263 straipsnyje (1991-12-10 įstatymo Nr. I-2078, 1994-07-19 įstatymo Nr. I-551, 1994-11-17 įstatymo Nr. I-662 redakcija) įtvirtintos nuostatos nustatė, kad teisiamajam posėdžiui, kuriame nagrinėjama asmens baudžiamoji byla, vadovauja, posėdžio tvarkÄ užtikrina pirmininkaujantis teisėjas.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmininkaujantysis teisėjas sprendė, kokių priemonių turi bÅ«ti imamasi tvarkai teismo posėdžio salėje palaikyti ir asmenų saugumui užtikrinti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog RokiÅ¡kio rajono PK ir KupiÅ¡kio rajono PK pareigÅ«nai, vykdę policijos įstaigoms priskirtÄ funkcijÄ užtikrinti asmenų lydėjimÄ Ä¯ teismo posėdžius pagal teismo paraiÅ¡kas, teismo salėse laikė jį su antrankiais, taip pažeisdami konvojavimÄ ir teismo posėdžio tvarkos užtikrinimÄ reglamentavusias teisės normas. Nagrinėjamoje byloje vertinama aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas V.

S., teigiantis, kad dėl nežmoniÅ¡kų ir kankinančių laikymo KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse sÄ lygų 1996-1998 metais jam buvo padaryta 20 000 Eur neturtinė žala, skundÄ teismui padavė tik 2015 m. vasario 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 10 metų (7 b. l). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra suformavęs aiÅ¡kinimÄ , jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik civilinės teisės normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010 ir kt.).

Teisės moksle ir teisminėje praktikoje ieÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, galimybė priverstinai įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. IeÅ¡kinio senaties termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ Ä¯statymo nustatytÄ senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis turi pagrindÄ tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako nuo savo teisių, arba nemano, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, priimto 2000 m. liepos 18 d., 10 straipsnis „IeÅ¡kinio senaties terminų taikymas“ nustatė, kad CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo; iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1 dalis).

Iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 84 straipsnio (1983-11-30 įsako Nr. X-5387, 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459, 1998-06-11 įstatymo Nr. VIII-783 redakcija) 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. To paties kodekso 86 straipsnis (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija) nurodė, kad ieÅ¡kininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. S. neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK galimai neteisėtų veikų, atliktų 1996–1998 metais organizuojant ir vykdant areÅ¡tinių veiklÄ , o skundÄ dėl žalos atlyginimo teismui padavė po daugiau kaip 10 metų nuo paskutinės dienos, kada galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad neigiamus padarinius jautė visÄ buvimo KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse laikotarpį, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo suvokti, kad laikymas Å¡ių policijos įstaigų areÅ¡tinėse pareiÅ¡kėjui nepriimtinomis sÄ lygomis pažeidžia jo teises.

Taigi, V. S., žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per ginčo laikotarpiu galiojusio Civilinio kodekso 84 straipsnio (1983-11-30 įsako Nr. X-5387, 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459, 1998-06-11 įstatymo Nr. VIII-783 redakcija) 1 dalyje nustatytÄ terminÄ Ä¯ teismÄ nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1998 m. pabaigos, elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų ginti savo pažeistas teises. Pagal galiojančiame CK įtvirtintas taisykles, reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs (1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (1.131 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos ieÅ¡kinio senaties taikymo taisyklės buvo suformuluotos ir iki 2001-07-01 galiojusiame CK 85 straipsnyje ( 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija). Remiantis nurodytomis teisės normų nuostatomis, daroma iÅ¡vada, kad pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, esant Å¡alies ( skolininko) reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nenumato jokio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo. Teismo vertinimu, nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Įvertinus pareiškėjo skunde ir kituose pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V.

S. neįvardijo priežasčių, kurios jam objektyviai sutrukdė ir neleido per nustatytÄ Â terminÄ kreiptis į teismÄ , siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas V. S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo 2015-02-19 padavė praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK, nurodęs, kad V.

S. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ 17-19 metų senumo įvykių, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį.Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuojama, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK ar Å¡ių policijos įstaigų pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir 1996-1998 metais neužtikrino tinkamų pareiÅ¡kėjo V.

S. laikymo KupiÅ¡kio rajono PK ir RokiÅ¡kio rajono PK areÅ¡tinėse sÄ lygų, be to, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs ieÅ¡kinio senaties, kuriÄ taikyti praÅ¡o atsakovas, terminÄ . Dėl iÅ¡vardintų priežasčių pareiÅ¡kėjo V. S. reikalavimas priteisti 20 000 eurų turtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas ir netenkinamas.     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                            Dalytė Zlatkuvienė