d9652f0c-0ce4-4e1b-9238-243d31c705e9 · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-170-890/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00057-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.10.

(S)

Registro objektas ROIK: 20109665412

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,

nukentėjusiajam A. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, aukÅ¡tojo neuniversitetinio iÅ¡silavinimo, vykdančiam individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , baustam administracine tvarka, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. S. 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismÄ užtikrinančio tarpo iÅ¡ kairio Å¡ono ir kliudė prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusio automobilio kairį Å¡onÄ . IÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu bÅ«du J. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. S. kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino ir parodė, kad prieÅ¡ įvykį jis važiavo tik savo eismo juosta, todėl dėl apgadinimo jis nėra kaltas. Teigė, kad tai kitas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , lenkdamas kitas transporto priemones, neįsitikinęs ar jam užteks kitoje eismo juostoje vietos. Jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, kadangi manė, kad jokios žalos nepadarė. Jis tik girdėjo nedidelį garsÄ , pamanė, kad tik veidrodėlis užsikabino už kitos maÅ¡inos. Kad kita maÅ¡ina bÅ«tų sustojusi jis nepamatė, kitaip bÅ«tų pats nenuvažiavęs. Eismo įvykio metu jo maÅ¡inos veidrodėlis buvo sudaužytas, tačiau jis to nepastebėjo.

Administracinio nusižengimo protokole J. S. nurodė, kad sutinka, kad nuvažiavo iš įvykio vietos, nes nematė didelės žalos, tačiau nesutinka, kad yra visiškai kaltas (b.l. 3).

J. S. 2020 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2019-12-02, apie 13 val. jis sustojo prie „Luminor“ banko Liepų g., ir nuėjo prie bankomato pastato viduje. Jam būnant prie bankomato, priėjo policijos pareigūnai, ir pasakė, jog jis važiavo vinguriuodamas gatve, dėl ko buvo gautas pranešimas. Pareigūnai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė, kad jis blaivus ir paleido, ir jis toliau tvarkėsi savo reikalus. Iš karto po to nuvažiavo į Daukanto gatvę ir važiavo kryptimi nuo stoties link H. Manto gatvės. Savo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo blaivus, kaip ir nustatė pareigūnai. Kad įvyko avarija atsimena, bet detaliau aplinkybių nurodyti negali, nes yra po gydymo stipriais vaistais. Iškart po susidūrimo jis savo automobiliu sustojo, tačiau nepastebėjo jokio kito sustojusio automobilio, taip pat nepastebėjo, kad apgadintas jo veidrodis. Pastovėjęs apie 30 sekundžių, niekas nepriėjo, galvojo, kad nieko neįvyko ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos nuvažiavo. Jeigu būtų pastebėjęs, kad kažkas įvyko, būtų pasilikęs. Kad apgadintas jo automobilis pastebėjo tik nuvažiavęs prie Universitetinės ligoninės. Pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo, tačiau pripažįsta, kad Daukanto gatvėje eismo įvykyje dalyvavo (b.l. 13).

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo Daukanto gatve automobiliu Skoda Rapid link Å ilutės plento pusės. Jo važiuojamoje eismo juostoje, Å¡alia kelkraščio stovėjo sustatyti automobiliai. Kitoje kelio pusėje, ties mokykla, yra padarytos stovėjimo vietos maÅ¡inoms, kurios tuo metu buvo tuščios. Jis matė prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , kuri važiavo arčiau vidurinės kelio pusės. Su kitomis maÅ¡inomis jis prasilenkė. Važiavo kiek įmanoma arčiau deÅ¡inės kelio pusės, kadangi matė, jog gali susidurti su prieÅ¡ais atvažiuojančia maÅ¡ina. Pradėjo stabdyti, tačiau maÅ¡ina atsitrenkė į jo maÅ¡inos veidrodėlį ir nuvažiavo toliau. Jis sustojo, nes norėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau kita maÅ¡ina nesustojusi nuvažiavo. Jis sustojo Å¡alia 26 numeriu pažymėto namo ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu, prie jo sustojo kitas automobilis ir vairuotojas jam pasakė į jį įpuolusios maÅ¡inos numerius. Negali pasakyti, ar buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, galbÅ«t padangos ir buvo užvažiavusios ant linijos. Jam ne tik veidrodėlio apsaugas nulaužė, tačiau ir maÅ¡inos Å¡onÄ Ä¯brėžė. Jam remontavo veidrodėlį, priekines, dalines dureles, stiklus, slenkstį dažė, galinį sparnÄ , remontas jam kainavo virÅ¡ trijų tÅ«kstančių eurų, tačiau draudimas visas iÅ¡laidas padengė.

Nukentėjusiojo A. L. 2019 m. gruodžio 2 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis 2019-12-01, apie 14.21 val., jam priklausančiu automobiliu Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant Daukanto g. kryptimi link Priestočio g., ties 24 numeriu pažymėto pastato, apvažinėjo palei deÅ¡inįjį kraÅ¡tÄ sustatytus automobilius. IÅ¡ esmės važiavo savo eismo juostoje. Matė prieÅ¡ais važiuojantį automobilį Mercedes-Benz, tamsios spalvos, kuris važiavo labai arti aÅ¡inės linijos. Prasilenkiant jis kliudė jo maÅ¡inÄ ir jis iÅ¡ karto sustojo, o Mercedes-Benz automobilis nuvažiavo nesustojęs. Po įvykio pranešė 112. Laukiant policijos, prie jo priėjo žmogus, kuris nurodė, kad užsirašė pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Žmogus minėjo, kad tas Mercedes-Benz važiavo keistai. PadarytÄ Å¾alÄ vertina ne mažiau 1000 eurų (b.l. 12).

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tarnybiniame praneÅ¡ime yra įsivėlusi klaida, kad J. S. į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ atvyko 2019-12-11, tačiau iÅ¡ tiesų jis atvyko 2020-01-11. Gavus praneÅ¡imÄ ir atvažiavus į įvykio vietÄ važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo apgadintas automobilis Skoda Rapid. Ant važiuojamosios dalies liko transporto priemonės detalės, o palei deÅ¡iniosios kelio pusės kraÅ¡tÄ , leistinoje vietoje, stovėjo pastatyti automobiliai. Kito, automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje, nebuvo. Pranešėjas pareigÅ«nui nurodė pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinį numerį, kurį jam nurodė kiti liudytojai. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ ir įvertinus visÄ situacijÄ , priėmė sprendimÄ , kad automobilio Skoda Rapid apvažiavimas stovinčių automobilių ir iÅ¡važiavimas dalinai į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio eismo juostÄ nebuvo staigus, netikėtas ir iÅ¡ esmės grėsmės eismo saugumui nekėlė. Važiuojamosios kelio dalies plotis buvo pakankamas, kad prasilenktų du automobiliai. Å iame kelyje buvo iÅ¡platėjimas ties mokykla, todėl kiti automobiliai turėjo galimybę pasitraukti arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to. Buvo sudaryta eismo įvykio vietos schema, apklaustas nukentėjusysis ir buvo pradėta pasiÅ¡alinusio vairuotojo paieÅ¡ka. Jis ne tÄ pačiÄ dienÄ susisiekė su J. S., kadangi jo rasti nepavyko. Kai pavyko su juo susisiekti, J. S. nurodė, kad yra sergantis, todėl buvo susitarta susitikti apklausai kitÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad likus valandai iki eismo įvykio jau buvo gautas praneÅ¡imas dėl pavojingo J. S. priklausančio automobilio vairavimo. Asmuo buvo patikrintas, nustatyta, kad J. S. automobilį vairavo blaivus. Apklausiamas J. S. davė parodymus, kad pajuto smÅ«gį, pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos motyvavo savo sveikatos bÅ«kle. Kadangi jis ankščiau dirbo teismo ekspertizės centre, turi galiojančiÄ eismo įvykių tyrimo – trasologijos eksperto kvalifikacijÄ . Sprendžiant pagal duženų iÅ¡sibarstymÄ nuo sustojusio automobilio, jis mano, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo nedideliu greičiu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. J. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog 2019-12-02, apie 15.10 val. iÅ¡ budėtojo gavus praneÅ¡imÄ ir nuvykus nurodytu adresu, pareigÅ«nus pasitiko automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L., gim. 1974-11-23. Pastarasis nurodė, jog jam apvažiuojant palei deÅ¡inį važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , leistinoje vietoje pastatytus automobilius, ir dėl Å¡ios priežasties savo vairuojamo automobilio kaire puse važiuojant palei prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriančiÄ horizontalaus kelio ženklinimo linijÄ , prieÅ¡prieÅ¡ai važiuojantis automobilis Mercedes Benz, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

PadarytÄ Å¾alÄ A. L. įvertino ne mažesne kaip 1000 Eur. suma. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jog automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini). <...> PeržiÅ«rėjus vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us nustatyta, jog prieÅ¡ pat įvykį J. S. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz Daukanto gatve, link įvykio vietos, važiavo nesilaikydamas kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ir net prieÅ¡prieÅ¡ai parvažiuojant automobiliams ir jo važiuojamosios dalies pusėje nesant jokios kliÅ«ties, jis, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiaisiais ratais kairiau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriančios linijos (iÅ¡važiuodama į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ).

Taip pat aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, jog 2019-12-02,13.50 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. Manto gatvėje, galimai neblaivus (eismo įvykis įvyko 14.21 val.). Ä®vykį reagavo ekipažas, kuris nustatė, kad automobilį Mercedes Benz vairuoja J. S., nustatyta, kad jis blaivus. 2019-12-11 į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ atvyko J. S., kuris apklausiamas pripažino, jog nurodytu įvykio metu, nurodytoje įvykio vietoje kažkÄ pajuto, tačiau sustojo, kito automobilio nematė, savo automobilio nulaužto veidrodėlio nepastebėjo, todėl pastovėjęs apie pusę minutės iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

PasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos tyčios neturėjo, tiesiog manė, kad nieko neįvyko. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ nustatyta, kad įvykio vietoje automobilio Skoda Rapid judėjimo krypties eismo juosta yra 3,9 m pločio, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta – 4 m pločio. Palei automobilio Skoda Rapid deÅ¡inįjį važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ sustatyti automobiliai, tačiau kelio ženklų, draudžiančių tai daryti, įvykio vietoje nėra. Ties įvykio vieta nusistovėjusi eismo tvarka, jog stovinčius automobilius apvažiuojantys automobiliai važiuoja arčiau kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, dalinai užvažiuodami ant prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriančios horizontalaus kelio ženklinimo linijos, tačiau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta yra 4 m pločio, ir to pakanka, kad prieÅ¡prieÅ¡ai, arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to važiuojantys automobiliai, saugiai prasilenktų su stovinčius automobilius apvažiuojančiais automobiliais.

Atlikus įvykio aplinkybių analizę, nustatyta, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu buvo J. S. veiksmai, nes jeigu jis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliui Skoda Rapid važiuojant tokia pačia trajektorija, kuria važiavo įvykio metu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad J. S. vairavimas grėsmę eismo saugumui kėlė ir iki įvykio (b.l. 5-6).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. (b.l. 15).

Ä® bylÄ pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esančiose nuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota kaip automobilis Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja Daukanto gatve link įvykio vietos, nesilaikydamas kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jo važiuojamojoje kelio dalyje nesant kliÅ«ties, važiuoja kairiaisiais automobilio ratais kairiau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriančios linijos, iÅ¡važiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (b.l. 25). Sudarytas eismo įvykio vietos planas, papildomuose duomenyse nurodyti automobilio Skoda Rapid apgadinimai (b.l. 9-11).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. S. registruotus administracinius nusižengimus ir jam priimtus sprendimus matyti, jog J. S. baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b.l. 19-23).

Teismas

konstatuoja:

Nors J. S. neprisipažino padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno D. J. parodymais teisme ir tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-6), eismo įvykio vietos planu (b.l. 9), nukentėjusiojo A. L. parodymais teisme ir paaiškinimu (b.l. 12), iš dalies paties J. S. parodymais teisme ir paaiškinimu (b.l. 14), ir kitais byloje esančiais įrodymais.

J. S. teisme neneigė, kad 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusio automobilio kairįjį Å¡onÄ , tačiau teigė manantis, kad dėl eismo įvykio kaltas kitos transporto priemonės – Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L., nes pats J. S. važiavo savo eismo juostoje, o nukentėjusysis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , lenkdamas stovinčius automobilius.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti šį įstatymÄ , mokėti Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Kelių eismo taisyklių 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kilę padariniai (transporto priemonių apgadinimai) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su J. S. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. važiavo nesilaikydamas KET 119 punkto reikalavimo - važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matydamas prieš priešais atvažiuojančius automobilius, kai jo važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo jokios kliūties, važiavo kairiaisiais ratais kairiau priešpriešinio eismo juostas skiriančios linijos.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis A. L. Kelių eismo taisyklių nepažeidė – jis apvažiavo deÅ¡inėje važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡te, leistinoje vietoje, pastatytus automobilius, važiuodamas kiek įmanoma arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, tik dėl minėtos kliÅ«ties dalinai iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo Daukanto gatve automobiliu link Å ilutės plento pusės. Jo važiuojama kelio puse, leidžiamoje vietoje, Å¡alia kelkraščio stovėjo sustatyti automobiliai.

Kitoje kelio pusėje, ties mokykla, yra padaryta stovėjimo vietos maÅ¡inoms, kuri įvykio metu buvo tuščia. Jis matė prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , kuri važiavo arčiau vidurinės kelio pusės. Su kitomis prieÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančiomis maÅ¡inomis jis saugiai prasilenkė. Važiavo kiek įmanoma arčiau deÅ¡inės kelio pusės, kadangi matė, jog gali susidurti su prieÅ¡ais atvažiuojančia maÅ¡ina. Pradėjo stabdyti, tačiau J. S. vairuojama maÅ¡ina atsitrenkė į jo maÅ¡inos veidrodėlį ir nuvažiavo toliau.

Negali pasakyti ar buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, galbÅ«t padangos ir buvo užvažiavusios ant linijos. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo paaiÅ¡kinime suraÅ¡ytame iÅ¡ karto po eismo įvykio (b.l. 12). Liudytojas policijos pareigÅ«nas D. J., turintis galiojančiÄ eismo įvykių tyrimo – trasologijos eksperto kvalifikacijÄ , teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo A. L. iÅ¡važiavimas dalinai į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio eismo juostÄ nebuvo staigus, netikėtas ir iÅ¡ esmės grėsmės eismo saugumui nekėlė.

Važiuojamosios kelio dalies plotis buvo pakankamas, kad prasilenktų du automobiliai. Å iame kelyje buvo iÅ¡platėjimas ties mokykla, todėl kiti automobiliai turėjo galimybę pasitraukti. Sprendžiant pagal duženų iÅ¡sibarstymÄ nuo sustojusio automobilio, jis mano, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo nedideliu greičiu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 5-6). Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį J.

S. važiuodamas Daukanto gatve link eismo įvykio vietos, jau važiavo nesilaikydamas KET 119 punkto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jo važiuojamojoje kelio dalyje nesant kliÅ«ties, jis važiavo kairiaisiais automobilio ratais kairiau prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas skiriančios linijos, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (b.l. 25). Taigi, teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, jog dėl eismo įvykio kaltas nukentėjusysis A.

L., kuris dalinai iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . J. S., matydamas prieÅ¡ais važiuojantį automobilį turėjo visas galimybes važiuoti arčiau deÅ¡iniosios kelio pusės, taip pat iÅ¡važiuoti deÅ¡inėje kelio pusėje esantį iÅ¡platėjimÄ , tačiau jis to nepadarė, nesiėmė visų priemonių, kad eismo įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta ir taip padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ lėmusį eismo įvykio kilimÄ .

J. S. teisme neneigė, kad iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Tačiau savo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos pateisino tuo, kad manė, jog tik veidrodėlis už kitos maÅ¡inos užsikabino, kadangi girdėjo nedidelį garsÄ , todėl pasilikti įvykio vietoje pareigos jam nekilo. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad iÅ¡kart po susidÅ«rimo jis savo automobiliu sustojo, tačiau nepastebėjo jokio kito sustojusio automobilio, taip pat nepastebėjo, kad apgadintas jo veidrodis. Pastovėjęs apie 30 sekundžių, niekas nepriėjo, galvojo, kad nieko neįvyko ir vairuojamu automobiliu iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo (b.l. 13).

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nėra bÅ«tinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijÄ , kad jis nesuvokė, jog reikia pasilikti eismo įvykio vietoje, vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pats J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkiant automobiliams, jis iÅ¡girdo susidÅ«rimo garsÄ , manė jog maÅ¡inos susidaužė veidrodėliais. Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad maÅ¡ina atsitrenkusi į jo maÅ¡inos veidrodėlį nesustojusi nuvažiavo toliau. Nukentėjusysis sustojo, tačiau kita maÅ¡ina nesustojusi nuvažiavo. Jam ne tik veidrodėlio apsaugas nulaužė, tačiau ir maÅ¡inos Å¡onÄ Ä¯brėžė. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobiliui buvo remontuojamas veidrodėlis, priekinės, galinės durelės, stiklai, dažytas slenkstis, galinis sparnas. Nukentėjusiajam priklausančio automobilio apgadinimai užfiksuoti byloje (b.l. 11, 14, 25). Tai, kad J. S. manė, jog kitai maÅ¡inai padarė tik nedidelę žalÄ , nepaÅ¡alina jo kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. PrieÅ¡ingai, J. S. nurodytos aplinkybės, kad jis girdėjo nedidelį garsÄ , suprato, kad atsitrenkė į atvažiuojančiÄ transporto priemonę, patvirtina, kad J. S. Å¡ioje situacijoje neabejotinai suvokė ir suprato, kad kilo eismo įvykis ir kad iÅ¡ eismo įvykio vietos negali pasiÅ¡alinti, kol apie įvykį nebus praneÅ¡ta policijai, tačiau pasielgė prieÅ¡ingai – iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Teismas konstatuoja, kad J. S., suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taigi, J. S. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, jog J. S. 2019 m. gruodžio 2 d., apie 14 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mercedes-Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismÄ užtikrinančio tarpo iÅ¡ kairio Å¡ono ir kliudė prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusio automobilio kairį Å¡onÄ . IÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtį – kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė du nusižengimus – nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepaliko saugų eismÄ užtikrinančio tarpo iÅ¡ kairio Å¡ono ir kliudė prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusio automobilio kairį Å¡onÄ , apie eismo įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. J. S. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo Å¡iuo metu vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ .

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. S. paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. S. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų – ANK 426 straipsnio 2 dalies – ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto Å¡io straipsnio 2 dalyje padarymÄ , gali bÅ«ti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , įvertinant tai, kad J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, J. S. duodamas paaiÅ¡kinimus teisme iÅ¡ esmės pripažino administraciniame nusižengimo protokole nurodytas aplinkybės, tik nepripažino kaltės, anksčiau nebuvo baustas už Å¡iurkščius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo, kitų šį asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nėra, alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – pažeidėjui netaikoma.

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis ir vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

J. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imt eurų) baudÄ .

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ â€“ 1100 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, J. S. už Å¡iuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1100 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti J. S., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. BaudÄ mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20109665412, įmokos kodÄ 1001.

Skaitmeninę laikmenÄ su nuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė