2022-08-03 Nr. AB-19920-3-61-3-01467-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3487-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01467-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 22S54376 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jį persekiojo organizuotos nusikalstamos jaunimo grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Grupuotė) nariai. Grupuotės judėjimas kilmės šalyje, ypač (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietovėje, yra įsišaknijęs ir plačios apimties socialinis reiškinys, su kuriuo kilmės valstybė nepajėgi kovoti. Nurodė, kad jam grįžus į kilmės valstybę jam grėstų minėtos grupuotės persekiojimas ir kerštas už pareiškėjo pranešimą apie jo parduotuvės apiplėšimą. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybėje kylančią grėsmę. Pareiškėjas nurodė grasinimus, jam grėsusį smurtą ir persekiojimą, tai pagrindė objektyvia padėtimi ir situacija kilmės šalyje. Subjektyvi pareiškėjo baimė grįsta asmenine jo patirtimi.

2.3. Atsakovas, vertindamas Grupuotės veiklą, rėmėsi neaktualia (2014, 2019 m.) informacija, todėl nepagrįstai vertino, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam negalėtų grėsti persekiojimas ir smurtas. Atsakovas nenustatė, ar Grupuotės judėjimas suvaldytas ir nėra realaus pavojaus pareiškėjui šiuo metu, apsiribojo konstatavimu, kad šalies valdžia ėmėsi priemonių šį reiškinį slopinti, veikė rengdama policijos reidus, specialias policijos operacijas su kitomis saugumo pajėgomis, įsteigė specialius intervencijos padalinius. Atsakovas iš esmės nevertino, ar pareiškėjo pranešimas policijai apie jo atžvilgiu naudotą smurtą, grasinimus gali sukelti tokias pasekmes, kad pareiškėjui būtų keršijama ir naudojamas realus smurtas ir kiltų grėsmė sveikatai ar gyvybei, o valdžios institucijos ir vietos bendruomenės nepajėgios užtikrinti saugumo. Žiniasklaidoje galima rasti informacijos apie tai, kad Grupuotė nėra suvaldyta, veikia nepalankiuose (duomenys neskelbtini) rajonuose, sėja siaubą tarp gyventojų. Atsakovas nevertino, ar pareiškėjo gyvenamosios vietos ir parduotuvės rajone Grupuotė vykdo veiklą ir ar realios grėsmės pareiškėjui nėra.

2.4. Pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios atsakovui kėlė abejones. Pareiškėjas tikino, kad yra jauno amžiaus ir neturi didelės gyvenimiškos patirties, todėl apklausos metu nepilnai atskleidė daugelį reikšmingų aplinkybių.

2.5. Atsakovas paviršutiniškai, neobjektyviai, nesurinkęs visos svarbios informacijos apie kilmės valstybę, sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus, nedetalus, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo istorija neatitinka kilmės valstybės informacijos. Pateikdamas prieglobsčio prašymą pareiškėjas nurodė kilmės šalyje vykstančius Grupuotės nusikaltimus, buvo realiai susidūręs su jais, turi baimę dėl persekiojimo pranešus apie užpuolimą policijai. Tiek objektyvios aplinkybės, tiek pareiškėjo subjektyvi baimė atitinka viešai prieinamą bendrą informaciją apie kilmės valstybę, Grupuotę ir galinčią kiltį baimę dėl persekiojimo.

2.6. Taip pat buvo nepagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, o nustatyti draudimo atvykti terminai – neproporcingi.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo baimė dėl saugumo nėra pagrista. Nurodė, kad pareiškėjo istorija yra nenuosekli ir nedetali (iš pradžių̨ pareiškėjas pasakojo, kad matė, kaip grupuotė kažką̨ nužudė̇ ar užpuolė̇, vėliau pareiškėjas aiškino, kad matė, kaip jaunuoliai buriavosi prie jo parduotuves ir planavo kažką̨ apiplėsti; pareiškėjas negalėjo nurodyti, ar jaunuoliai „išsilakstė“ po to, kai jis iškvietė policiją, ar prieš tai; iš pradžių̨ teigęs, kad išsigando grasinimų ir iš karto pabėgo iš šalies, vėliau pakeitė savo istoriją, teigdamas, jog dėl patiriamo nesaugumo jis turėjo gyventi pas savo brolį (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas kelis kartus minėjo „ramesnį gyvenimą“, „naują darbą“ ar „siekį toliau tęsti mokslus“, todėl išvykimo iš kilmes šalies priežastis yra ekonominio pobūdžio, neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens rasės, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjo pateikta informacija iš dalies nesutampa su kilmes valstybes informacija, nes, remiantis rastais duomenimis, nepranešama apie smurtinius nusikaltimus, kuriuos vykdo Grupuotė, tik apie vandalizmą ir smulkias vagystes.

3.3. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktines aplinkybes, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.4. Tyrimo metu, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta grėsmės pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovas, remdamasis kilmės valstybės prezidento kanceliarijos pateikiama informacija, kad šalies valdžia per pastaruosius ketverius metus dirbo siekdama atkurti saugumą̨ visoje šalyje ir pradėjo restruktūrizuoti šalies policiją bei kariuomenę, vertino, jog kilmės šalyje ginkluoto konflikto nėra, nei vienoje kilmės šalies provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybes teritorijoje kiltų grėsmė̇ asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tuo pagrindu atsakovas sprendė, kad pareiškėjo kilmes šalyje (gyvenamojoje vietoje) nevyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio vien buvimas kilmės valstybės teritorijoje keltų grėsmę̨ asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių̨, padidinančių tokią riziką, nenustatyta.

3.5. Atsakovas surinko aktualią ir naujausią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

3.6. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 3 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareiškėjas pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių kelionės ar asmens dokumentų. 2021 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. 2021 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamente atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytojas prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis ir pateikė savo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje motyvus. Pareiškėjas teigė, kad nori gyventi ramų gyvenimą ir susirasti Lietuvos Respublikoje darbą. Jis yra pradėjęs studijas, siekdamas aukštojo universitetinio išsilavinimo (duomenys neskelbtini) (mokėsi (duomenys neskelbtini)). Prieglobsčio prašytojas turėjo parduotuvę, kurioje dirbo, gaudavo apie 200 eurų per mėnesį. Kilmės valstybėje liko jo mama ir trys broliai. Nurodė, kad jį persekioja Grupuotė, kuri veikia kilmės šalyje, yra ginkluota peiliais ir mačetėmis. Pasakojo, kad vieną dieną prie parduotuvės pamatė gaują jaunuolių, kurie kėsinosi apiplėšti banką, esantį kitoje gatvės pusėje nuo parduotuvės. Nurodė, kad paskambino policijai, kuri atvykusi areštavo didelę dalį gaujos narių, tačiau ne visus. Kita dalis gaujos metė į parduotuvę akmenį, pareiškėjas vėl iškvietė policiją ir pateikė pareiškimą. Kitą dieną ant parduotuvės kabojo laiškas, kuriame buvo rašoma, jog jis „nusipelnė mirti“. Teigė, kad po šio įvykio jis pabėgo, nes norėjo pradėti gyvenimą iš naujo, be agresijos. Vėliau apklausoje nurodė, jog po šio įvykio buvo priverstas išsikraustyti pas savo brolį į (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad prieš keliaudamas į Lietuvos Respubliką, atvyko į (duomenys neskelbtini) mokytis, nori tęsti mokslus Lietuvoje.

5.3. 2022 m. sausio 4 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 115 ir 116 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta informacija iš dalies nesutampa su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinktais duomenimis, nepranešama apie smurtinius Grupuotės nusikaltimus, pranešama apie vandalizmą ir smulkias vagystes. Vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimo vidinį nenuoseklumą bei pasakojimo neatitikimą su kilmės valstybės informacija, atsakovas pagrįstai vertino, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl saugumo, teismo manymu, nėra pagrįsta.

8. Taip pat prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam pagrįstumą paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu kelis kartus minėjo „ramesnį gyvenimą“, „naują darbą“ ar „siekį toliau tęsti mokslus“, taigi, jo atvykimo tikslas sietinas ne su persekiojimo grėsme, o ekonominio pobūdžio priežastimis. Byloje taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo (duomenys neskelbtini) mieste patirties, asmuo savo kilmės valstybėje mokėsi, kilmės valstybėje gyvena asmens artimi giminaičiai – mama ir broliai, asmuo yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, turėjo savo parduotuvę ir, kaip pats teigė, verslas jam gerai sekėsi. Taigi, būtų pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, asmuo galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įvardijamas persekiotojas (Grupuotė) – nėra valstybinis subjektas, pirminė pareiga apsaugoti savo piliečius tenka kilmės valstybei, taigi vertintina, ar kilmės valstybė nevykdo šios pareigos. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šalies valdžia per pastaruosius ketverius metus dirbo siekdama atkurti saugumą̨ visoje šalyje ir pradėjo restruktūrizuoti šalies policiją bei kariuomenę, šalies valdžia ėmėsi priemonių šį reiškinį slopinti, veikė rengdama policijos reidus, specialias policijos operacijas su kitomis saugumo pajėgomis, įsteigė specialius intervencijos padalinius.

10. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, kadangi nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas būtent dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie grasinančio pobūdžio laiško ant parduotuvės pakabinimą nepatvirtinta patikimais įrodymais, nesusieta su pareiškėjo nurodoma grupuote ir juo pačiu.

11. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

12. Byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų egzekucija arba mirties bausmė. Vertindamas pareiškėjo atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodytiems kriterijams, atsakovas rėmėsi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) 2017 m. informacija, kurioje nurodoma, kad 2015 m. (duomenys neskelbtini) padaugėjo nusikaltimų dėl padidėjusių grupuočių jaunų vyrų veiklos, vadinamų „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šį informacijos šaltinį, Grupuotė dažniausiai veikia tankiau apgyvendintose vietose apylinkėse, šiurkščiai įžeidinėja praeivius ir vagia vertingus daiktus. Tačiau minėtame informacijos šaltinyje nėra duomenų apie itin agresyvius ar smurtinius šių grupuočių nusikaltimus, nurodoma, kad Grupuotės veikla apsiriboja daugiausiai vandalizmu, smulkiomis vagystėmis ir triukšmu. Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas rėmėsi įvairiais šaltiniais. Teismo vertinimu, surinkti duomenys yra aktualūs ir pakankami kilmės šalies informacijai nustatyti. Paneigiančių surinktą informaciją duomenų nepateikta. Pareiškėjas taip pat nenurodė įvykus esminių pokyčių kilmės šalyje, kurie sąlygojo jo išvykimą ar negalėjimą grįžti.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas 5 metus ir 3 metus į kitas Šengeno erdvės) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

15.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

15.2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kyla grėsmė kilmės šalyje dėl to, kad jo atžvilgiu nusikalstamos jaunimo Grupuotės nariai organizuoja persekiojimą. Todėl pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

15.3. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

16.1. Pareiškėjo istorija buvo nenuosekli ir nedetali, jo pateikta informacija iš dalies nesutapo su kilmės valstybės informacija. Be to, pareiškėjas siekė įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje, tačiau ši priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

16.2. Atsakovas surinko aktualią ir naujausią informaciją, atliko tinkamą ir išsamų tyrimą, pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pareiškėjas taip pat buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, o nustatytus draudimo atvykti terminus pirmosios instancijos teismas net sutrumpino, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 22S54376, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

23. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

24. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

27. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

28. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

29. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

30. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje jis buvo persekiojamas Grupuotės, kuri grasino nužudyti pareiškėją dėl to, kad jis pranešė apie jų planuojamą kito asmens užpuolimą.

33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pirmiausiai sutiktina, kad pareiškėjo papasakota istorija buvo nenuosekli, kadangi, iš pradžių, jis teigė, kad Grupuotės nariai jau buvo kažką užpuolę, tačiau vėliau tikino, kad jis, pranešdamas policijai, užkirto užpuolimui kelią. Taip pat pareiškėjas teigė, kad dėl Grupuotės užpuolimo (akmenimis apmėtytos parduotuvės ir grasinančio pobūdžio užrašo ant jos) pabėgo iš šalies, tačiau vėliau teigė, kad gyveno (slapstydamasis pas brolį, (duomenys neskelbtini)).

34. Taip pat pabrėžtina, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas, kilmės šalies pareigūnai atvažiuodavo, kai pareiškėjas į juos kreipdavosi, apžiūrėdavo įvykio vietą ir padėdavo pareiškėjui parašyti pareiškimą, susijusį su vandalizmu. Tai patvirtina ne tik atsakovo nustatytą aplinkybę, kad Grupuotės nusikaltimai susiję, iš esmės, su vandalizmu, tačiau ir tai, kad kilmės šalies institucijos gali apsaugoti pareiškėją nuo tariamos Grupuotės sukeliamos žalos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti asmenį turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė perima šia pareigą tik kai kilmės valstybė minėtos pareigos nevykdo, kas, šiuo atveju, nebuvo nustatyta. Taigi, matyti, kad pareiškėjo nurodytas vienkartinio pobūdžio galimas užpuolimas, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad jis (užpuolimas) nebuvo sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nesudaro pagrindo pareiškėjui suteikti prieglobsčio, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų.

35. Taip pat atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turintis gyvenimo patirties kilmės valstybėje, joje mokėsi, šalyje taip pat gyvena jo giminaičiai, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, turėjo savo parduotuvę ir, kaip pats teigė, verslas jam puikiai sekėsi. Atsakovas taip pat nustatė, kad šiuo metu ne vienoje pareiškėjo kilmės šalies provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė