d9636cbc-d29d-4f65-a2a1-e333ad89a309 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5162-422/2018 Proceso Nr. 3-62-3-01135-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–3) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. buvo kalinamas drausmės grupės 20 bÅ«rio 11–13 kamerose nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad kameros buvo apie 20 kv. m ploto, jose gyveno 5-7 asmenys, be to dalį Å¡ių patalpų ploto užėmė jose buvę baldai, todėl nebuvo vietos judėti, teko nuolat gulėti lovose. Dėl tokio patalpų perpildymo, norint atlikti gamtinius reikalus, palaikyti kÅ«no Å¡varÄ , buvo sudėtinga naudotis sanitariniu mazgu, reikėdavo laukti eilėse, kildavo sunkumų naudojantis baldais (stalu, spintelėmis). Tarp nuteistųjų dėl vietos trÅ«kumo kildavo konfliktai. Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas, jis buvo užstatytas sporto inventoriumi, pavėsine, jame pasivaikščioti galėjo tik dvi valandas per parÄ .

Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, emocinę depresijÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, iÅ¡sivystė nerimas, dirglumas, tapo nervingas, pasikeitė vidinių vertybių nuostatų sistema, pradėjo neigiamai žiÅ«rėti į įstatymus ir į valstybę, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 5550 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–11) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN 20 bÅ«rio (drausmės grupės) 11 ir 13 kamerose kalėjo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

Tvirtino, kad reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Marijampolės PN patalpos įrengtos bei aprÅ«pintos inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pažymėjo, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , neturi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . PareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl kamerų perpildymo sukeltų sunkumų naudojantis sanitariniu mazgu yra atmestinos kaip deklaratyvios.

Pareiškėjo skundų dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus keliamų nepatogumų nebuvo gauta. Marijampolės PN patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams periodiškai arba pagal nuteistųjų skundus tikrinama kompetentingų institucijų. 20 būrio patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio dydžiui, tačiau, Marijampolės PN nuomone, pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo pakankamas nuteistiesiems pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjas bausmę atliko drausmės grupės sÄ lygomis, todėl pagal BVK 75 straipsnį turėjo teisę pasivaikščioti dvi valandas. Atsižvelgiant į tai, jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo laiko nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. jį kalinant Marijampolės pataisos namų 20 bÅ«rio 11 ir 13 kamerose, neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, nesuteikiant teisės tinkamai pasivaikščioti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, numatančių ploto normas. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 12–14), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. spalio 19 d. (iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 24 d.) gyveno 20 bÅ«rio 11 ir 13 kamerose. 20 bÅ«rio 11 kameros plotas 23,19 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms gyvenamosios vietoms, vienam nuteistajam Å¡ioje kameroje teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto. 20 bÅ«rio 13 kameros plotas 27,53 kv. m, joje įrengta 7 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam Å¡ioje kameroje teko 3,93 kv. m.

Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovės atstovo nurodytu laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Marijampolės PN (b. l. 14 ), tvirtino, kad jis iÅ¡ Marijampolės PN buvo iÅ¡vykęs laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 24 d. Å iÄ aplinkybę pagrindė į bylÄ pateikta nuteistojo anketa (b. l. 51), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Marijampolės PN į LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡vykęs laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 24 d.

Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kalėjo Marijampolės PN 20 bÅ«rio 11 ir 13 kamerose laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. liepos 17 d. ir nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. spalio 19 d. PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamÄ jį plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo 20 būrio 11 ir 13 kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, jam buvo sudėtinga pasinaudoti sanitariniais įrenginiais, baldais, tačiau byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo fakto, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl negalėjimo tinamai pasivaikščioti, nurodydamas, kad pasivaikščiojimo kiemas buvo per mažas, užstatytas įrenginiais ir pastatais, be to, pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik 2 valandas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo ploto atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko drausmės grupėje, jis neginčijo aplinkybės, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta jo teisė buvo pažeidžiama, todėl nepagrįstomis laikomos jo pretenzijos dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko (tvirtino, kad jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik 2 valandas). Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė