d9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-814-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-3015-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Iveta PelienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), 300 000 EUR, o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, 100 348 EUR neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedd9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras užtikrina nerÅ«kanÄiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus praÅ¡ymus. LukiÅ¡kių TI-K užtikrina suimtiesiems Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytÄ teisÄ kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. NurodÄ, kad I korpuse yra 29 atskiri pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m..
Full text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-814-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-3015-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Iveta PelienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus â kalÄjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), 300 000 EUR, o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, 100 348 EUR neturtinÄs žalos atlyginimo.
PareiÅ¡kÄjas skunde ir jo papildyme (I t., b. l. 3-9, 54) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis ir kankinanÄiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad ankÅ¡Äiau į teismÄ dÄl žalos atlyginimo kreiptis negalÄjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todÄl ilgÄ laikÄ negalÄjo suprasti, kad jo teisÄs pažeidžiamos. Be to, laisvÄs atÄmimo vietų pareigÅ«nai grasino, kad jeigu pareiÅ¡kÄjas skųsis dÄl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kokiose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas. PažymÄjo, kalinimo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, dalį kamerų ploto užÄmÄ baldai. Nei vienoje iÅ¡ kamerų nÄra spintelių, neÅ¡varÅ«s langai, netinkamas apÅ¡vietimas. Kameroje laikyti asmenys rÅ«kÄ. Vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje nepakanka, tai prieÅ¡tarauja Europos Komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad kalinamas asmuo turi teisÄ ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai maži.
Kamerose nÄra karÅ¡to vandens. Tualete nÄra ventiliacijos, tualetinis popierius blogos kokybÄs, jo taip pat neužtekdavo vienam mÄnesiui. DuÅ¡u galima buvo naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitÄ 15 minuÄių. Kameros neremontuotos, langai nepritaikyti vÄdinimui, nesandarÅ«s. Gyvenamosiose patalpose drÄgna, Å¡alta, yra tarakonų. Neužtikrintas uždaras tualetas. Buvo draudžiama turÄti pledus ir muzikos grotuvÄ . Maisto energetinÄ vertÄ maža, artimieji ir draugai negalÄjo jam perduoti maisto.
PareiÅ¡kÄjui buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su sugyventine, dÄl ko nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai. PareiÅ¡kÄjui taip pat nÄ karto nebuvo leista iÅ¡vykti į namus. Pastato konstrukcijose naudojamas asbestas, o tai kelia rimtÄ pavojų sveikatai. PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad 2014-07-17 kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K odontologÄ , nes labai skaudÄjo dantį. SeselÄ davÄ tik dvi tabletes nuo skausmo ir paaiÅ¡kino, kad odontologas iki 2014-08-04 atostogauja. Skausmas nemažÄjo, todÄl vÄl praÅ¡Ä jį nuvesti pas odontologÄ , taÄiau 2014-08-11 seselÄ vÄl davÄ dvi tabletes nuo skausmo, o pas gydytojÄ buvo iÅ¡kviestas tik 2014-08-18.
Kalinimo laikotarpiu buvo dažnai konvojuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos netinkamomis transporto priemonÄmis. Jose buvo prasta ventiliacija, neužtikrinta tinkama temperatÅ«ra, trÅ«ko oro. DÄl oro trÅ«kumo vos neprarado sÄ monÄs. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teisme posÄdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, pareigÅ«nai skaitÄ advokatui skirtus laiÅ¡kus. Mano, kad pareigÅ«nai turi sadistinių asmenybÄs sutrikimų. NežmoniÅ¡kos ir žeminanÄios kalinimo sÄ lygos sukÄlÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , depresijÄ , sužalojo sveikatÄ (nuolat skauda galvÄ ), paÅ«mÄjo žvynelinÄ, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi.
DÄl LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas vertina 300 000 EUR, o dÄl netinkamų konvojavimo sÄ lygų â 100 348 EUR. Lietuvos valstybÄ atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 50-75) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo į teismÄ kreipÄsi tik 2016 m. liepos 25 d. praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ pareiÅ¡kÄjo buvimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikÄ duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kÄju.NurodÄ, kad 2010 m. gegužÄs 11 d.
KalÄjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
LukiÅ¡kių TI-K yra specifinÄ Ä¯staiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalÄjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime laikomų asmenų skaiÄius yra 954 asmenys. TaÄiau skaiÄius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį Äia esanÄių žmonių sudaro suimtieji, taip pat Äia laikomi nuteistieji laisvÄs atÄmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todÄl už tvarkÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ LukiÅ¡kių TI-K sudaro sutartis su bendrovÄmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ , todÄl dažnai vÄl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonÄms susidÄti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengiamos didesnÄs arba mažesnÄs lentynos.
Kamerų plotas pakankamai mažas, todÄl ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. NurodÄ, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnÄ kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K nÄra specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs ar kiti teisÄs aktai.
LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras užtikrina nerÅ«kanÄiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rÅ«kanÄiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus praÅ¡ymus. LukiÅ¡kių TI-K užtikrina suimtiesiems Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytÄ teisÄ kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. NurodÄ, kad I korpuse yra 29 atskiri pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m..
IIkorpuse - 14 atskirų pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m.PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimo âDÄl asbesto ir jo turinÄių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimoâ, 3.1. punktu, LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelÄs, plytelÄs ir panašūs dirbiniai nenaudojami.LukiÅ¡kių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybÄs ir lygio medicininÄs paslaugos, kaip ir laisvÄje esantiems asmenims.
Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istorijÄ (medicininÄs apskaitos forma Nr.025/a-p), į kuriÄ Ä¯raÅ¡o sveikatos patikrinimų duomenis, kitÄ sveikatos informacijÄ , taip pat įdeda kitus medicininÄs apskaitos dokumentus. LukiÅ¡kių TI-K nÄra įregistruota PareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų arba skundų, susijusių su jo nurodyta aplinkybe, jog jam galimai ilgÄ laikÄ 2014-07-17 - 2014-08-18 laikotarpiu buvo delsiama suteikti odontologo paslaugas.PažymÄjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kÄjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio.
PareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybÄs sÄ skaita. PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ Å¾alos atsiradimo, todÄl valstybei civilinÄ atsakomybÄ nekyla. AtsakovÄs atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 8,04 EUR su bylos nagrinÄjimu susijusių iÅ¡laidų. Lietuvos valstybÄ atstovaujanti VieÅ¡ojo saugumo tarnyba atsiliepimu (II t., b. l. 14-18). AtsakovÄs atstovÄ reikalavimams iki 2013 m. liepos 15 d. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Atsiliepime nurodÄ kada, kokiomis transporto priemonÄmis ir kokiais marÅ¡rutais ginÄo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiÅ¡kÄjas ir pateikÄ tai pagrindžianÄius duomenis. PaaiÅ¡kino, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisÄs aktų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonÄs buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaiÄius nevirÅ¡ijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sÄdimų vietų skaiÄiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos sÄdimosios vietos, vÄdinimo sistemos (tiekianÄios lauko orÄ mažiau 15 m3 /h vienam asmeniui), Å¡ildymo sistemos.
PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ , konvojus patikrino specialiojo automobilio bÅ«klÄ, jo tinkamumÄ konvojavimui atlikti, pastabų neturÄjo.VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonÄmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vÄdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai iÅ¡Äjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.
VieÅ¡ojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonÄs registracijos liudijimu ir kasmetinÄs techninÄs apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonÄs paskirties nurodymu.              Pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiÅ¡kÄjo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galÄjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionÄs ar postų žiniaraÅ¡Äiuose. Tokių duomenų pareiÅ¡kÄjo konvojavimo dokumentuose nÄra. Po konvojavimo pareiÅ¡kÄjas galÄjo raÅ¡tu kreiptis į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ su skundu, nurodydamas konkreÄius galimus pažeidimus, apibrÄždamas juos laike ir erdvÄje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis bÅ«tų sudarÄs galimybes objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusiskundimus, o nustaÄius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti.
VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas pasinaudojo galimybe ginti savo teises. PareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ raÅ¡tu į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ dÄl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant.             Atkreipia dÄmesį į tai, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojaus pareigÅ«nai nevykdÄ pareiÅ¡kÄjo teisminio konvojavimo į VilkaviÅ¡kio apylinkÄs teismÄ . PaaiÅ¡kina, kad pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimo veiklÄ be VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojavimo veiklÄ vykdo Policijos departamentas prie VRM bei jam pavaldžios įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, ValstybÄs sienos apsaugos tarnyba prie VRM, KalÄjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos, LR specialiųjų tyrimų tarnyba, LR valstybÄs saugumo departamentas, Lietuvos KariuomenÄs Karo policija bei kitos kompetentingos institucijos.             PareiÅ¡kÄjas skunde pateikÄ abstrakÄius teiginius dÄl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sÄ lygų, pagrįsdamas juos nuomonÄmis ir emocijomis, taÄiau skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikÄ duomenų.
PareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti neturtinÄ Å¾ala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų suÄmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos neteisÄtų veiksmų neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16.
VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. NagrinÄjamas bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2013-03-28 ir periodiÅ¡kai buvo laikytas iki 2015-04-15 (I t., b. l. 76-80). PirmÄ kartÄ konvojuotas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos taip pat 2013-03-28 (II t., b. l. 14, 19-21).
Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo į teismÄ kreipÄsi tik 2016 m. liepos mÄnesį, atsakovÄs atstovai praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ (I t., b. l. 60-75, II t., b. l. 14-18). Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja.NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teismui parengtas ir iÅ¡siųstas 2016 m. liepos 15 d. (vokas, I t., b. l. 48), todÄl reikalavimai dÄl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2013-07-15 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisÄ Ä¯ priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.
GinÄo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nÄra priežasÄių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkreÄių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasÄių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinÄje byloje A822-1037/2009).
IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybÄ garantuoja asmeniui jo pažeistos teisÄs gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisÄ. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybÄ garantuoja pažeistos teisÄs gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinÄs teisÄs realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, taÄiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, jog jo teisÄ yra pažeista.
Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ nepraÅ¡Ä savo teisÄs apsaugos, dÄl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturÄti tokios teisinÄs vertÄs, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginÄ senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad anksÄiau į teismÄ dÄl žalos atlyginimo kreiptis negalÄjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todÄl ilgÄ laikÄ negalÄjo suprasti, kad jo teisÄs pažeidžiamos.
Be to, laisvÄs atÄmimo vietų pareigÅ«nai grasino, kad jeigu pareiÅ¡kÄjas skųsis dÄl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas. NagrinÄjamo ginÄo atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, jog jo kalinimo (suÄmimo vykdymo) ir konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinanÄios, žeminanÄios žmogaus orumÄ .
PažymÄtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kÄjas jautÄ Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokÄ ar turÄjo suvokti, jog jo teisÄs gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinÄs žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jauÄiami nepriklausomai nuo suÄmimo vykdymÄ ir suimtųjų konvojavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų turinio, todÄl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .
Be kita ko, tiek Konvencija, tiek su neturtinÄs žalos atlyginimu susijÄ nacionalinÄs teisÄs aktai, taip pat nacionalinių teismų formuojama praktika, paskelbti lietuvių kalba, todÄl pareiÅ¡kÄjas turÄjo visas galimybes susipažinti su jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika. PareiÅ¡kÄjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ grindžia tuo, kad jam nuobaudomis grasino pataisos įstaigos pareigÅ«nai, taÄiau Å¡ių aplinkybių nekonkretizavo ir nenurodÄ kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai (pareigos, vardai, pavardÄs) ir kada grasino.
Taip pat pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai, jog jis ilgÄ laikÄ negalÄjo suprasti savo teisių pažeidimo, prieÅ¡tarauja teiginiams, jog dÄl nežmoniÅ¡kų ir kankinanÄių suÄmimo vykdymo sÄ lygų delsÄ kreiptis į teismÄ dÄl galimų pareigÅ«nų grasinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ .
Byloje taip pat nÄra duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalÄjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių dÄl galimai netinkamų suÄmimo vykdymo ir konvojavimo sÄ lygų.Teismas, atsižvelgÄs į atsakovÄs atstovų LukiÅ¡kių TI-K ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos atsiliepimuose į skundÄ suformuluotus reikalavimus taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisÄs aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinÄs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui priteisti jam nuo 2013-03-28 iki 2013-07-15 galimai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16. NagrinÄjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2013-07-15 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas kameroje Nr. 154, jos plotas 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Å ioje kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo iki 2013-08-15 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2013-08-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 132 pareiÅ¡kÄjas laikytas iki 2013-09-22 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2013-09-23 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2013-09-26 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-09-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 164 ir joje laikytas iki 2013-10-16, kameros plotas - 7,86 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 4). 2013-10-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje).
Kameroje Nr. 172 laikytas iki 2013-11-10 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 171, kurioje laikytas iki 2013-11-18, kameros plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 145, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27 taip pat buvo kamera Nr. 145 (4 asmenys kameroje). 2013-11-28 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2013-12-05 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-12-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 169, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje).
Kameroje Nr. 169 laikytas iki 2013-12-18 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2013-12-19 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2013-12-31 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2014-01-01 laikytas kameroje Nr. 105 (2 asmenys kameroje). 2014-01-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 140, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Å ioje kameroje laikytas iki 2014-01-08 (4 asmenys kameroje). 2014-01-09 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-01-16 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 160, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje).
Nuo 2014-01-18 iki 2014-01-22 laikytas kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje). 2014-01-23 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-01-30 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 185, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 185 laikytas iki 2014-02-06 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 168, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).
Kameroje Nr. 168 laikytas iki 2014-02-19 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-20 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-02-25 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-02-26 â 2014-03-09 laikytas kameroje Nr. 160, jos plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-03-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 156, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 156 laikytas iki 2014-03-27 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 4). 2014-03-27 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-04-01 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-03 â 2014-04-08 laikytas toje paÄioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2014-04-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 165, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).
Kameroje Nr. 165 laikytas iki 2014-04-14 kamera Nr. 165 (4 asmenys kameroje). 2014-04-15 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-04-17 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 158, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 158 laikytas iki 2014-04-28 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-04-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 180, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).
Kameroje Nr. 180 laikytas iki 2014-05-28 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-05-29 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-06-05 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-06-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 176, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 176 laikytas iki 2014-06-11 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 3). 2014-06-12 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-06-19 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-06-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 337, plotas - 7,69 kv. m. (3 asmenys kameroje).
Toje paÄioje kameroje laikytas iki 2014-07-02 (4 asmenys kameroje). 2014-07-03 iÅ¡vyko i MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-07-15 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-07-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje), 2014-07-17 iÅ¡vyko į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ.2014-07-24 atvyko iÅ¡ MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄs ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-07-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 316, plotas - 7,18 kv. m. (1 asmuo kameroje).
Å ioje kameroje laikytas iki 2014-08-04 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2014-08-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 318, jos plotas - 7,81 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 318 laikytas iki 2014-12-04 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 4). 2014-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 255, jos plotas - 24,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje paÄioje kameroje laikytas iki 2014-12-25 (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 6). Nuo 2014-12-26 iki 2015-01-25 laikytas kameroje 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kiti nuo 6 iki 9). 2015-01-26 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-01-28 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-29 â 2015-02-23 laikytas kameroje Nr. 283, kurios plotas - 7,69 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 3 iki 4). 2015-02-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 382, plotas - 7,25 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-25 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-02-27 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-27 â 2015-03-18 laikytas kameroje Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 4). 2015-03-19 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-03-25 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, jos plotas 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-03-26 â 2015-04-01 laikytas kameroje Nr. 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 8 iki 9). 2015-04-02 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-04-08 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-04-09 â 2015-04-15 laikytas kameroje Nr. 269, jos plotas - 7,68 kv. m. (laikytų asmenų skaiÄius kito nuo 2 iki 3). 2015-04-16 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rÄmÄsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminanÄiosâ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužÄs 14 d.
įsigaliojusio KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â Ä®sakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad dalį kameros ploto užima baldai, todÄl plotas dar labiau sumažÄja.
Vertinant Å¡ių pareiÅ¡kÄjo argumentų pagrįstumÄ pažymÄtina, kad EŽTT yra nurodÄs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvÄs trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsÄjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose taip pat nÄra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaiÄiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz.
LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas nustatytas Ä®sakyme, todÄl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužÄs 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-727-858/2015).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu (nuo 2013-07-15 â 2015-04-15) LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo laikytas 543 dienas, iÅ¡ jų 446 dienas ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista.GinÄai dÄl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susijÄ ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais â kameros oro temperatÅ«ra, vÄdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt.
Å iuos klausimus ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01).PareiÅ¡kÄjas grįsdamas reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo skunde nurodÄ, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. langai nepritaikyti vÄdinimui, nesandarÅ«s, gyvenamose patalpose Å¡alta, drÄgna, yra buitinių parazitų, netinkamas apÅ¡vietimas, neÅ¡varu, kameros neremontuotos.
GinÄo metu galiojusios higienos normos 24 punktas nustatÄ, kad laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ vÄdinimo ir kondicionavimo sistema. LaisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi bÅ«ti įrengta dirbtinÄ naktinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 10 lx ir ne didesnÄ kaip 20 lx (HN 76:2010 22 punktas). LaisvÄs atÄmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinÄ drÄgmÄ ir oro judÄjimo greitį nustato HN 76:2010 26 punktas.
Pagal Å¡io punkto nuostatas, santykinÄ oro drÄgmÄ Å¡iltuoju metu laiku turÄtų bÅ«ti 35-65 proc., oro judÄjimo greitis 0,15-0,25 proc., Å¡altuoju metų laiku santykinÄ oro drÄgmÄ neturi virÅ¡yti â 35-60 proc., oro judÄjimo greitis â 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų laiku turÄtų bÅ«ti 18-28 ?C, Å¡altuoju metų periodu - 18-22 ?C. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta - 200 lx (HN 76:2010 22 punktas).
Higienos normos 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvÄs atÄmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebÅ«tų pelÄsio. LaisvÄs atÄmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai). Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras atlikÄs patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K (pareiÅ¡kÄjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatÄ, kad gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus (I t., 102-103, 106, 125-126, 190-191), taÄiau vienoje iÅ¡ kamerų patikinimo metu buvo sulaužytas lango rÄmas (I t., b. l. 97-98).
Patikrinimų metu taip pat buvo nustatyta temperatÅ«ros (I t. b. l. 101, 134-135, 148-149), apÅ¡vietimo (I t., b. l. 115-116, 134-135, 143-144) ir drÄgmÄs (I t., b. l. 107-108, 165-166) rodiklių pažeidimai, užfiksuota pelÄsių požymių (I t., b. l. 107-108, 123-124, 134-135). Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras ne kartÄ yra nustatÄs, kad kamerose neÅ¡varu (I t. b. l. 127-128, 143-144, 148-149, 158-159, 164-165, 196-197), sienų ir lubų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekavimui (I t., b. l. 97-98, 123-124, 136-137, 141-142, 186-187, 192-193).
Buitinių parazitų kamerose nenustatyta, dÄl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo LukiÅ¡kių TI-K yra sudarÄs sutartį su įmone, turinÄia licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (I t., b. l. 134-135, 138, 164-165, 186-187, II t., b. l. 6-12). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K ne visada atitiko Higienos normos 76:2010 22, 24, 26, 28, 54, 56 punktų reikalavimus.
PareiÅ¡kÄjas taip pat skundžiasi netinkamu gyvenamųjų patalpų ir tualetų įrengimu. Nurodo, kad jam neužtikrintas uždaras tualetas, netinkama jo ventiliacija, nei vienoje iÅ¡ kamerų nebuvo įrengtų spintelių. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs (toliau â Eksploatavimo taisyklÄs), patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija galiojusi nuo 2009-07-17 iki 2016-01-27), 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.
Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybÄms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. AtsakovÄs atstovas paaiÅ¡kino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (I t., b. l. 69). Teismas su atsakovÄs atstovo nurodytais argumentais nesutinka.
Teismo vertinimu, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų iÅ¡vengti ir nemalonių potyrių dÄl sklindanÄių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kÄlÄ diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. PažymÄtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinÄs institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .
Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo bÅ«ti prie grindų pritvirtintos metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti, viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti, spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti.
AtsakovÄs atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetÄs (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonÄms susidÄti, taÄiau dÄl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nÄra galimybių. Teismo vertinimu, bÅ«tinųjų baldų trÅ«kumas negali bÅ«ti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suÄmimo vykdymo) sÄ lygas, todÄl kameros turi bÅ«ti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir bÅ«tiniems baldams.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjui ginÄui aktualiu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikÄtina, jog tuo metu kamerose galÄjo trÅ«kti ir tam tikro inventoriaus daiktų laikymui. NeteisÄtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus pareiÅ¡kÄjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis. GinÄo metu galiojusios Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisÄs akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LukiÅ¡kių TI-K kamerose rÅ«kyti draudžia. Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras patikrinimų metu Å¡io draudimo pažeidimų nenustatÄ. Be to, į bylÄ pateikti įrodymai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo asmens bylos patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas yra rÅ«kantis (I t., b. l.
33) ir sutiko bÅ«ti laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis (II t., b. l. 179). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nÄra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad galimybÄ tik vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikÅ¡Äioti lauke prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų elgesį iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisÄ ne mažiau kaip aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai per maži.
Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo (toliau â SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir ginÄo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 11 punkte. PažymÄtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kÄjas, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.
PareiÅ¡kÄjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisÄ kasdien bÅ«ti gryname ore ne mažiau nei vienÄ valandÄ , todÄl pažeidimas nenustatytas. Vertinant pareiÅ¡kÄjo argumentų dÄl per mažo kiemelių ploto pagrįstumÄ , pažymÄtina, kad teisÄs aktai nereglamentuoja kokio konkretaus dydžio kiemeliai turÄtų bÅ«ti įrengti. AtsakovÄs atstovas atsiliepime (I t. b. l. 70-72) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti 48 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, jų plotas siekia nuo 15,55 kv. m. iki 37,40 kv. m., ir pasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi kameroje esantys asmenys.
Atsižvelgiant į kiemelių plotus, ir tai, kad byloje nÄra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabÅ«ti gryname ore bÅ«tų vedamas neadekvatus skaiÄius nuteistųjų, darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose nuteistiesiems yra sudarytos galimybÄs judÄti. PareiÅ¡kÄjas skundžiasi ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių stogo dangoje, sienų, elektros laidų ir Å¡iluminÄs trasų izoliacijose) yra asbesto, kas pareiÅ¡kÄjui kÄlÄ nerimÄ dÄl neigiamo poveikio jo sveikatai.
Pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1998 m. rugsÄjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 âDÄl asbesto ir jo turinÄių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimoâ (toliau â Nutarimas) 3.1 punktÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenÄio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenÄio statomuose ir remontuojamuose objektuose. LukiÅ¡kių TI-K nurodÄ, kad Å¡io reikalavimo laikosi ir Nutarimo 3.1 punkte nurodyti dirbiniai LukiÅ¡kių TI-K nenaudojami (b. l. 29).
Ä® bylÄ pateiktoje pažymoje (b. l. 34-35) taip pat nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų korpusų statinių konstrukcijose asbesto nÄra. Byloje nÄra duomenų, sudaranÄių pagrindÄ abejoti atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais. Skunde pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad į kameras nÄra teikiamas karÅ¡tas vanduo, o naudotis duÅ¡u galima tik vienÄ kartÄ per savaitÄ 15 minuÄių. Vertinant pareiÅ¡kÄjo nurodytų argumentų pagrįstumÄ pažymÄtina, kad ginÄo metu galiojÄ teisÄs aktai nenumatÄ pareigos į kamerų sanitarinius mazgus tiekti Å¡iltÄ (karÅ¡tÄ ) vandenį (HN 76:2010 21 punktas).
Pagal HN 60 punkto nuostatas, laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. AplinkybÄs, kad jam buvo sudaryta galimybÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u, pareiÅ¡kÄjas neginÄija. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kÄjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina ir iÅ¡ to, kad jam nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymui su jo gyvenimo drauge, dÄl to nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai, o socialinÄ reintegracija tapo sudÄtingesnÄ.
Tikslindamas skundÄ pareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K dÄl pasimatymų suteikimo nesikreipÄ, praÅ¡ymų neraÅ¡Ä, nes suimtiesiems pasimatymai nesuteikiami (I t., b. l. 54). PareiÅ¡kÄjas taip pat skundžia tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybÄ iÅ¡vykti į namus. Tardymo izoliatoriuose laikomų suimtųjų asmenų teisinÄ padÄtį, įskaitant teisÄ pasimatyti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymas (ginÄui aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01).
SVÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaiÄiais ir kitais asmenimis skaiÄius neribojamas, taÄiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinÄio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujanÄio ar jį atliekanÄio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas pripažino, kad dÄl pasimatymų suteikimo į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipÄ, jų suteikti nepraÅ¡Ä.
PareiÅ¡kÄjui neiÅ¡reiÅ¡kus noro įgyvendinti teisÄ pasimatyti (turint ikiteisminį tyrimÄ atliekanÄio prokuroro ar teismo leidimÄ ) nÄra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo. Suimtiesiems gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dÄl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaiÄio mirties ar sunkios ligos, gresianÄios gyvybei, dÄl gaivalinÄs nelaimÄs, padariusios didelÄ turtinÄ Å¾alÄ suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaiÄiams (SVÄ® 30 straipsnio 1 dalis).
Nustatytas teisinis reguliavimas lemia, kad suimtajam gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų tik atsiradus tam tikroms aplinkybÄms, nurodytoms SVÄ®, ir turint prokuroro leidimÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ jokių aplinkybių ir neįvardino jokių priežasÄių, galÄjusių sudaryti pagrindÄ svarstyti klausimÄ dÄl leidimo iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K jam buvo draudžiama turÄti pledÄ ir muzikos grotuvÄ .SVÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ per tris mÄnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynÄs (iÅ¡skyrus antklodÄ, Äiužinį ir pagalvÄ), avalynÄs siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais bei raÅ¡ymo popieriumi, todÄl pareiÅ¡kÄjui buvo pagrįstai neleista laikyti/perduoti pledo (antklodÄs).
PažymÄtina, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas gaudavo kitas leistinas perduoti siuntas ir smulkius paketus (II t., b. l. 182). Suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaiÄių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklÄse nurodytais daiktais (SVÄ® 27 straipsnio 1 dalis). Nors pareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam nebuvo leista naudotis muzikos grotuvu, taÄiau iÅ¡ byloje esanÄių duomenų (II t., b. l. 182 antra pusÄ) matyti, kad jam buvo perduotas ir į apskaitÄ 2014-04-01 įtrauktas MP3 âDIGITALâ grotuvas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kÄjui buvo draudžiama turÄti muzikos grotuvÄ . PareiÅ¡kÄjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K tiekiamo maisto vertÄ buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, o artimieji neturÄjo teisÄs jam perduoti maisto davinių. Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVÄ® 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija (SVÄ® 44 straipsnio 6 dalis).
NagrinÄjimu atveju pareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodÄ spÄjamÄ maisto kalorijų kiekį ir jokio detalesnio apraÅ¡ymo dÄl maisto kokybÄs, maisto davinio kiekio ir raciono nepateikÄ. Vertinant pareiÅ¡kÄjo argumentų pagrįstumÄ dÄl maisto davinių gavimo iÅ¡ artimųjų, pažymÄtina, kad SVÄ® 24 straipsnyje nenumatyta, kad suimtiesiems galima bÅ«ti perduoti maisto siuntas, taÄiau jiems leidžiama už asmeninÄse sÄ skaitose turimas lÄÅ¡as pirkti maisto produktų (SVÄ® 28 straipsnis).
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (I t., b. l. 45-47) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K gaudavo pinigines perlaidas ir už gautus pinigus pirkdavo prekių laisvÄs atÄmimo vietos parduotuvÄje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad LukiÅ¡kių netinkamai organizavo suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimÄ arba bÅ«tų ribojusi pareiÅ¡kÄjo galimybÄ Ä¯sigyti jo pageidaujamų maisto produktų už asmenines lÄÅ¡as.
NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina ir iÅ¡ to, kad jam nepakako iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kiekio (vieno rulono užtenka tik 3 dienoms), be to, jis buvo blogos kokybÄs (neabsorbuojantis, Å¡iurkÅ¡tus). Suimtieji, areÅ¡to ir laisvÄs atÄmimo bausmes atliekantys asmenys aprÅ«pinami ir bÅ«tiniausiomis higienos priemonÄmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (aktuali redakcija nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas (toliau â ir AprÅ«pinimo normos) vyrams vienam mÄnesiui iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus.
PareiÅ¡kÄjas neginÄija, kad jam vieno mÄnesio tualetinio popieriaus kiekis buvo iÅ¡duotas. PažymÄtina, kad iÅ¡duodamos higienos priemonÄs turi bÅ«ti naudojamos racionaliai, o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kÄjo poreikiai ir/ar pageidavimai gauti daugiau higienos priemonių (tualetinio popieriaus) negali bÅ«ti vertinami kaip neteisÄti veiksmai. Duomenų, kad iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kokybÄ buvo netinkama, byloje nÄra. NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-07-17 - 2014-08-18 LukiÅ¡kių TI-K buvo delsiama suteikti jam odontologo paslaugas.
PaaiÅ¡kina, kad pirmÄ kartÄ dÄl stipraus danties skausmo į odontologÄ kreipÄsi 2014-07-17, taÄiau jam buvo tik duotos dvi tabletÄs nuo skausmo. 2014-08-01 seselÄ nurodÄ, kad odontologas iÅ¡ atostogų grįš tik 2014-08-04. Danties skausmas buvo labai stiprus, todÄl nesulaukÄs nurodyto termino vÄl praÅ¡Ä jį iÅ¡kviesti pas odontologÄ . 2014-08-11 seselÄ vÄl davÄ dvi tabletes nuo skausmo, o pas odontologÄ buvo nuvestas tik 2014-08-18. Siekiant įvertinti pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes dÄl galimo delsimo suteikti jam odontologines paslaugas, teismas iÅ¡reikalavo į bylÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijÄ (II t., b. l. 184 -200, III t., b. l. 1-29, 33-35), taÄiau joje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2014-07-17 iki 2014-08-17 bÅ«tų skundÄsis danties skausmu ir praÅ¡Äs jį iÅ¡kviesti pas odontologÄ .
Ä® bylÄ pateiktas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma suteikti jam odontologo paslaugas arba atneÅ¡ti vaistų nuo danties skausmo parengtas ir užregistruotas 2014-08-18 (III t., b. l. 34, 37). PareiÅ¡kÄjui tÄ paÄiÄ dienÄ buvo apžiÅ«rÄtas odontologo (III t., b. l. 32, 35). Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl dantų skausmo bÅ«tų kreipÄsis anksÄiau, byloje nÄra. Taip pat pažymÄtina, kad 2014-07-17 pareiÅ¡kÄjas buvo iÅ¡vykÄs į MarijampolÄs apskrities areÅ¡tinÄ ir į LukiÅ¡kių TI-K grįžo 2014-07-24, todÄl minÄtu laikotarpiu negalÄjo kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K odontologÄ .
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui odontologinÄs paslaugos buvo suteiktos laiku. Ä® bylÄ taip pat nÄra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai dÄl sveikatos sutrikimų negalÄtų eiti savo tarnybinių pareigų, nepagarbiai elgtųsi su pareiÅ¡kÄju ar atliktų kitus neteisÄtus veiksmus, todÄl pareiÅ¡kÄjo subjektyvÅ«s vertinimai ir spÄliojimai dÄl pareigÅ«nų asmenybÄs sutrikimų atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogÄjo jo sveikata. PaaiÅ¡kina, kad nuo 16 metų serga žvyneline, taÄiau niekuomet nebuvo taip iÅ¡bertas kaip bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K. Nors dermatologas ir duodavo tepalo, taÄiau jis mažai padÄdavo. Netinkamos laikymo sÄ lygos (drÄgmÄ, gryno oro ir saulÄs Å¡viesos trÅ«kumas, netinkama temperatÅ«ra ir kt.) kenkÄ pareiÅ¡kÄjo odai. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad liga neiÅ¡gydoma, taÄiau gali bÅ«ti kontroliuojama.
Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorija patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas žvyneline (psoriaze) serga nuo 2009 metų, ginÄo laikotarpiu ne kartÄ kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K gydytojus dÄl atsiradusių naujų bÄrimų, kuriems gydyti buvo skiriami vaistai (I t., b. l. 21-44, II t., b. l. 184-200, III t., b. l. 1-29). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tikÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo ligos paÅ«mÄjimui galÄjo turi įtakos ir jo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, kad ginÄo laikotarpiu 446 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyti higienos normų pažeidimai, tikÄtinai trÅ«ko kietojo inventoriaus, netinkamos laikymo sÄ lygos galÄjo turÄti įtakos psoriazÄs paÅ«mÄjimui. Teismo vertinimu nustatyti pažeidimai yra pakankami, jog sukeltų diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinÄius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .
AtsižvelgÄs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lÄmÄ pareiÅ¡kÄjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . NagrinÄjamu atveju egzistuoja visos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos.Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpio ir pažeidimų trukmÄ, jų pobÅ«dį ir mastÄ , taip pat atsižvelgÄs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti 300 000 EUR suma yra per didelÄ ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.
Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kÄjo patirtos neigiamos pasekmÄs, atsižvelgiant į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmÄ ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 3 5000 EUR. AtsakovÄs atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 8,04 EUR dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidų. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 134 A4 formato lapai.
Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau â ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 âDÄl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimoâ, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinÄjimu, yra 8,04 EUR (134 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovÄs atstovas nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių patirtas iÅ¡laidas. PažymÄtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.
PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, atsakovÄs atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. DÄl pareiÅ¡kÄjo konvojavimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16 PareiÅ¡kÄjas neteisÄtus VieÅ¡ojo saugumo tarnybos veiksmus sieja su tuo, kad jis buvo konvojuotas automobiliais, neatitinkanÄiais teisÄs aktų reikalavimų: netinkamos ir retai įjungiamos vÄdinimo ir Å¡ildymo sistemos, konvojavimo metu trÅ«ko oro, neužtikrinta tinkama temperatÅ«ra.
VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teisme posÄdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų.NagrinÄjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas, ginÄo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, planiniu konvojumi vyko trisdeÅ¡imt kartų. Planiniu marÅ¡rutu Vilnius-MarijampolÄ-Vilnius pareiÅ¡kÄjas konvojuotas Å¡iomis datomis: 2013-09-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27); 2014-01-09 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 37-39); 2014-01-16 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 40-42); 2014-01-23 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 43-45); 2014-01-30 naudotas automobilis Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 46-48); 2014-02-20 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 49-51); 2014-03-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 52-54); 2014-04-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 58-60); 2014-05-29 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 61-63); 2014-06-05 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 64-66); 2014-06-12 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 67-69); 2014-06-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 70-72), 2014-07-03 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 73-75); 2014-07-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 79-81); 2014-07-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 82-84).
Planiniu marÅ¡rutu Vilnius-Lazdijai-Vilnius pareiÅ¡kÄjas buvo konvojuotas du kartus, t. y. 2014-04-15 naudojant automobilį Iveco valstybinis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 55-57) ir 2014-07-15 naudojant automobilį VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 76-78). Planiniu marÅ¡rutu Vilnius-KlaipÄda-Vilnius pareiÅ¡kÄjas buvo konvojuotas Å¡iomis datomis: 2013-09-23 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 22-24); 2013-12-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 31-33); 2013-12-31 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 34-36); 2015-01-26 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 85-87); 2015-01-28 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 88-90); 2015-02-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 91-93); 2015-02-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 94-96); 2015-03-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97-99); 2015-03-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 100-102); 2015-04-02 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-105); 2015-04-08 naudoti automobiliai MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 106-108).
MarÅ¡rutu Kaunas-MarijampolÄ-Kaunas pareiÅ¡kÄjas buvo konvojuotas 2013-09-24 naudojant automobilis MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27). 2015-04-16 pareiÅ¡kÄjas konvojuotas marÅ¡rutu Vilnius-Kybartai-Vilnius naudojant automobilius VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 109-111). IÅ¡ byloje esanÄių transporto priemonių registracijos liudijimo duomenų matyti, kad konvojavimui naudotos transporto priemonÄs pritaikytos žmonÄms vežti.
Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklÄmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 âDÄl konvojavimo taisyklių patvirtinimoâ.Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaiÄius neturi bÅ«ti didesnis nei yra sÄdimų bei gulimų vietų. IÅ¡ byloje esanÄių KelionÄs žiniaraÅ¡Äių ir Konvojuojamųjų asmenų sÄ rašų (II t., b. l. 22-111) matyti, kad pareiÅ¡kÄjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaiÄius nebuvo didesnis nei nustatyta sÄdimų vietų skaiÄius.
Konvojavimo taisyklių 146.3 - 146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonÄse turi bÅ«ti tvirtai pritvirtinti suolai (kÄdÄs), įrengta Å¡ildymo sistema, signalizacijos priemonÄs, žmonÄms evakuoti tinkamos avarinÄs angos, vÄdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). IÅ¡ byloje esanÄių Transporto priemonių kÄbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (II t., b. l. 113, 118, 123, 141, 144, 147, 150, 153, 156, 159, 162, 165, 168) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sÄdimos vietos, kiekvienoje kÄbulo kameroje yra vÄdinimo liukai, apÅ¡vietimas, įrengtos Å¡ildymo sistemos, atsarginiai iÅ¡Äjimai.
Transporto priemonÄs atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinÄ jų techninÄ apžiÅ«ra (II t., b. l. 114-132, 138-139, 142-170). Pagal NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apÅ¡vietimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus aktualius ginÄo laikotarpiui (II t., b. l. 133-134, 171-174) transporto priemonių vÄdinimo sistemos naÅ¡umas ir apÅ¡vietimo rodikliai ne tik atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukÅ¡tesni.
KelionÄs žiniaraÅ¡Äiuose jokių pastabų dÄl galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų nusiskundimų, nÄra. PareiÅ¡kÄjas dÄl skunde nurodytų galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarybÄ nesikreipÄ, skundų neteikÄ (II t., b. l. 140).PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina ir iÅ¡ to, kad konvojuotas į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teisme vykusius posÄdžius buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, taÄiau į teismo posÄdžius pareiÅ¡kÄjÄ konvojavo ne VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai.
Atsižvelgiant į tai, teismas pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių nevertina ir dÄl to plaÄiau nepasisako. Ä®vertinus bylos nagrinÄjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginÄo laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, neteisÄtų veiksmų nagrinÄjamu atveju nenustatyta, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 3500 EUR (tris tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                 Iveta PelienÄ