Legislator Case Law & Legislation
d9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad AI generated

d9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-814-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-3015-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 300 000 EUR, o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, 100 348 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

d9605a88-e178-4340-a444-9d014c3f84ad · Vilniaus apygardos administracinis teismas: LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras užtikrina nerÅ«kančiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus praÅ¡ymus. LukiÅ¡kių TI-K užtikrina suimtiesiems Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytÄ teisę kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nurodė, kad I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-814-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-3015-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 300 000 EUR, o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, 100 348 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde ir jo papildyme (I t., b. l. 3-9, 54) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad ankščiau į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl ilgÄ laikÄ negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai grasino, kad jeigu pareiÅ¡kėjas skųsis dėl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kokiose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas. Pažymėjo, kalinimo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, dalį kamerų ploto užėmė baldai. Nei vienoje iÅ¡ kamerų nėra spintelių, neÅ¡varÅ«s langai, netinkamas apÅ¡vietimas. Kameroje laikyti asmenys rÅ«kė. Vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje nepakanka, tai prieÅ¡tarauja Europos Komiteto iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad kalinamas asmuo turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži.

Kamerose nėra karÅ¡to vandens. Tualete nėra ventiliacijos, tualetinis popierius blogos kokybės, jo taip pat neužtekdavo vienam mėnesiui. DuÅ¡u galima buvo naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių. Kameros neremontuotos, langai nepritaikyti vėdinimui, nesandarÅ«s. Gyvenamosiose patalpose drėgna, Å¡alta, yra tarakonų. Neužtikrintas uždaras tualetas. Buvo draudžiama turėti pledus ir muzikos grotuvÄ . Maisto energetinė vertė maža, artimieji ir draugai negalėjo jam perduoti maisto.

PareiÅ¡kėjui buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su sugyventine, dėl ko nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai. PareiÅ¡kėjui taip pat nė karto nebuvo leista iÅ¡vykti į namus. Pastato konstrukcijose naudojamas asbestas, o tai kelia rimtÄ pavojų sveikatai. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad 2014-07-17 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K odontologÄ , nes labai skaudėjo dantį. Seselė davė tik dvi tabletes nuo skausmo ir paaiÅ¡kino, kad odontologas iki 2014-08-04 atostogauja. Skausmas nemažėjo, todėl vėl prašė jį nuvesti pas odontologÄ , tačiau 2014-08-11 seselė vėl davė dvi tabletes nuo skausmo, o pas gydytojÄ buvo iÅ¡kviestas tik 2014-08-18.

Kalinimo laikotarpiu buvo dažnai konvojuojamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos netinkamomis transporto priemonėmis. Jose buvo prasta ventiliacija, neužtikrinta tinkama temperatÅ«ra, trÅ«ko oro. Dėl oro trÅ«kumo vos neprarado sÄ monės. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, pareigÅ«nai skaitė advokatui skirtus laiÅ¡kus. Mano, kad pareigÅ«nai turi sadistinių asmenybės sutrikimų. NežmoniÅ¡kos ir žeminančios kalinimo sÄ lygos sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , depresijÄ , sužalojo sveikatÄ (nuolat skauda galvÄ ), paÅ«mėjo žvynelinė, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (netinkamų kalinimo sÄ lygų) patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 300 000 EUR, o dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų – 100 348 EUR. Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 50-75) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. liepos 25 d. praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiÅ¡kėjo buvimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju.Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už tvarkÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ LukiÅ¡kių TI-K sudaro sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ , profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ , todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengiamos didesnės arba mažesnės lentynos.

Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai.

LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras užtikrina nerÅ«kančiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus praÅ¡ymus. LukiÅ¡kių TI-K užtikrina suimtiesiems Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytÄ teisę kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nurodė, kad I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m..

IIkorpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m.Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istorijÄ (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kuriÄ Ä¯raÅ¡o sveikatos patikrinimų duomenis, kitÄ sveikatos informacijÄ , taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų arba skundų, susijusių su jo nurodyta aplinkybe, jog jam galimai ilgÄ laikÄ 2014-07-17 - 2014-08-18 laikotarpiu buvo delsiama suteikti odontologo paslaugas.Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 8,04 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. Lietuvos valstybę atstovaujanti VieÅ¡ojo saugumo tarnyba atsiliepimu (II t., b. l. 14-18). Atsakovės atstovė reikalavimams iki 2013 m. liepos 15 d. praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsiliepime nurodė kada, kokiomis transporto priemonėmis ir kokiais marÅ¡rutais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiÅ¡kėjas ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis. PaaiÅ¡kino, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius nevirÅ¡ijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos sėdimosios vietos, vėdinimo sistemos (tiekiančios lauko orÄ mažiau 15 m3 /h vienam asmeniui), Å¡ildymo sistemos.

PrieÅ¡ pradedant konvojavimÄ , konvojus patikrino specialiojo automobilio bÅ«klę, jo tinkamumÄ konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

VieÅ¡ojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.              Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Tokių duomenų pareiÅ¡kėjo konvojavimo dokumentuose nėra. Po konvojavimo pareiÅ¡kėjas galėjo raÅ¡tu kreiptis į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis bÅ«tų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti.

VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pasinaudojo galimybe ginti savo teises. PareiÅ¡kėjas nesikreipė raÅ¡tu į VieÅ¡ojo saugumo tarnybÄ dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant.             Atkreipia dėmesį į tai, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojaus pareigÅ«nai nevykdė pareiÅ¡kėjo teisminio konvojavimo į VilkaviÅ¡kio apylinkės teismÄ . PaaiÅ¡kina, kad pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimo veiklÄ be VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojavimo veiklÄ vykdo Policijos departamentas prie VRM bei jam pavaldžios įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos, LR specialiųjų tyrimų tarnyba, LR valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Kariuomenės Karo policija bei kitos kompetentingos institucijos.             PareiÅ¡kėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sÄ lygų, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, tačiau skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, o praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamas bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ atvyko 2013-03-28 ir periodiÅ¡kai buvo laikytas iki 2015-04-15 (I t., b. l. 76-80). PirmÄ kartÄ konvojuotas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos taip pat 2013-03-28 (II t., b. l. 14, 19-21).

Atsižvelgdami į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. liepos mėnesį, atsakovės atstovai praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ (I t., b. l. 60-75, II t., b. l. 14-18). Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui parengtas ir iÅ¡siųstas 2016 m. liepos 15 d. (vokas, I t., b. l. 48), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2013-07-15 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad anksčiau į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl ilgÄ laikÄ negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos.

Be to, laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai grasino, kad jeigu pareiÅ¡kėjas skųsis dėl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, jog jo kalinimo (suėmimo vykdymo) ir konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ .

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ ir suimtųjų konvojavimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

Be kita ko, tiek Konvencija, tiek su neturtinės žalos atlyginimu susiję nacionalinės teisės aktai, taip pat nacionalinių teismų formuojama praktika, paskelbti lietuvių kalba, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika. PareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ grindžia tuo, kad jam nuobaudomis grasino pataisos įstaigos pareigÅ«nai, tačiau Å¡ių aplinkybių nekonkretizavo ir nenurodė kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai (pareigos, vardai, pavardės) ir kada grasino.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis ilgÄ laikÄ negalėjo suprasti savo teisių pažeidimo, prieÅ¡tarauja teiginiams, jog dėl nežmoniÅ¡kų ir kankinančių suėmimo vykdymo sÄ lygų delsė kreiptis į teismÄ dėl galimų pareigÅ«nų grasinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių dėl galimai netinkamų suėmimo vykdymo ir konvojavimo sÄ lygų.Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų LukiÅ¡kių TI-K ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos atsiliepimuose į skundÄ suformuluotus reikalavimus taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2013-03-28 iki 2013-07-15 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-07-15 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas kameroje Nr. 154, jos plotas 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo iki 2013-08-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-08-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 132 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2013-09-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-09-23 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2013-09-26 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-09-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 164 ir joje laikytas iki 2013-10-16, kameros plotas - 7,86 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2013-10-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 172 laikytas iki 2013-11-10 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 171, kurioje laikytas iki 2013-11-18, kameros plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 145, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27 taip pat buvo kamera Nr. 145 (4 asmenys kameroje). 2013-11-28 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2013-12-05 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-12-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 169, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 169 laikytas iki 2013-12-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-12-19 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2013-12-31 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, plotas 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2014-01-01 laikytas kameroje Nr. 105 (2 asmenys kameroje). 2014-01-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 140, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Å ioje kameroje laikytas iki 2014-01-08 (4 asmenys kameroje). 2014-01-09 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-01-16 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 160, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje).

Nuo 2014-01-18 iki 2014-01-22 laikytas kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje). 2014-01-23 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-01-30 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 185, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 185 laikytas iki 2014-02-06 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 168, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 168 laikytas iki 2014-02-19 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-20 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-02-25 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-02-26 – 2014-03-09 laikytas kameroje Nr. 160, jos plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-03-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 156, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 156 laikytas iki 2014-03-27 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-03-27 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-04-01 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-03 – 2014-04-08 laikytas toje pačioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2014-04-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 165, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 165 laikytas iki 2014-04-14 kamera Nr. 165 (4 asmenys kameroje). 2014-04-15 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-04-17 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 158, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 158 laikytas iki 2014-04-28 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-04-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 180, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Kameroje Nr. 180 laikytas iki 2014-05-28 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-05-29 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-06-05 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-06-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 176, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 176 laikytas iki 2014-06-11 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-06-12 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-06-19 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-06-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 337, plotas - 7,69 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-07-02 (4 asmenys kameroje). 2014-07-03 iÅ¡vyko i Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-07-15 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-07-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje), 2014-07-17 iÅ¡vyko į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę.2014-07-24 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-07-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 316, plotas - 7,18 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Å ioje kameroje laikytas iki 2014-08-04 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-08-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 318, jos plotas - 7,81 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 318 laikytas iki 2014-12-04 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 255, jos plotas - 24,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-25 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 6). Nuo 2014-12-26 iki 2015-01-25 laikytas kameroje 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kiti nuo 6 iki 9). 2015-01-26 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-01-28 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-29 – 2015-02-23 laikytas kameroje Nr. 283, kurios plotas - 7,69 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2015-02-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 382, plotas - 7,25 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-25 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-02-27 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-27 – 2015-03-18 laikytas kameroje Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2015-03-19 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-03-25 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, jos plotas 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-03-26 – 2015-04-01 laikytas kameroje Nr. 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 8 iki 9). 2015-04-02 iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.2015-04-08 atvyko iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-04-09 – 2015-04-15 laikytas kameroje Nr. 269, jos plotas - 7,68 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-04-16 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užima baldai, todėl plotas dar labiau sumažėja.

Vertinant Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz.

LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas nustatytas Ä®sakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-07-15 – 2015-04-15) LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo laikytas 543 dienas, iÅ¡ jų 446 dienas ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista.Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt.

Å iuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01).PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. langai nepritaikyti vėdinimui, nesandarÅ«s, gyvenamose patalpose Å¡alta, drėgna, yra buitinių parazitų, netinkamas apÅ¡vietimas, neÅ¡varu, kameros neremontuotos.

Ginčo metu galiojusios higienos normos 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 punktas.

Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (HN 76:2010 22 punktas).

Higienos normos 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai). Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (I t., 102-103, 106, 125-126, 190-191), tačiau vienoje iš kamerų patikinimo metu buvo sulaužytas lango rėmas (I t., b. l. 97-98).

Patikrinimų metu taip pat buvo nustatyta temperatÅ«ros (I t. b. l. 101, 134-135, 148-149), apÅ¡vietimo (I t., b. l. 115-116, 134-135, 143-144) ir drėgmės (I t., b. l. 107-108, 165-166) rodiklių pažeidimai, užfiksuota pelėsių požymių (I t., b. l. 107-108, 123-124, 134-135). Vilniaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ yra nustatęs, kad kamerose neÅ¡varu (I t. b. l. 127-128, 143-144, 148-149, 158-159, 164-165, 196-197), sienų ir lubų pavirÅ¡iai nelygÅ«s, nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekavimui (I t., b. l. 97-98, 123-124, 136-137, 141-142, 186-187, 192-193).

Buitinių parazitų kamerose nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (I t., b. l. 134-135, 138, 164-165, 186-187, II t., b. l. 6-12). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K ne visada atitiko Higienos normos 76:2010 22, 24, 26, 28, 54, 56 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi netinkamu gyvenamųjų patalpų ir tualetų įrengimu. Nurodo, kad jam neužtikrintas uždaras tualetas, netinkama jo ventiliacija, nei vienoje iš kamerų nebuvo įrengtų spintelių. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija galiojusi nuo 2009-07-17 iki 2016-01-27), 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (I t., b. l. 69). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka.

Teismo vertinimu, tualetas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebÅ«tų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų iÅ¡vengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo bÅ«ti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nėra galimybių. Teismo vertinimu, bÅ«tinųjų baldų trÅ«kumas negali bÅ«ti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygas, todėl kameros turi bÅ«ti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir bÅ«tiniems baldams.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus daiktų laikymui. Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LukiÅ¡kių TI-K kamerose rÅ«kyti draudžia. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu Å¡io draudimo pažeidimų nenustatė. Be to, į bylÄ pateikti įrodymai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens bylos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis (I t., b. l.

33) ir sutiko bÅ«ti laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis (II t., b. l. 179). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad galimybė tik vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti lauke prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų elgesį iÅ¡aiÅ¡kinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip aÅ¡tuonias valandas praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 11 punkte. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡ime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisė kasdien bÅ«ti gryname ore ne mažiau nei vienÄ valandÄ , todėl pažeidimas nenustatytas. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentų dėl per mažo kiemelių ploto pagrįstumÄ , pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kokio konkretaus dydžio kiemeliai turėtų bÅ«ti įrengti. Atsakovės atstovas atsiliepime (I t. b. l. 70-72) paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti 48 pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas siekia nuo 15,55 kv. m. iki 37,40 kv. m., ir pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys asmenys.

Atsižvelgiant į kiemelių plotus, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabÅ«ti gryname ore bÅ«tų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų, darytina iÅ¡vada, kad kiemeliuose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės judėti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangoje, sienų, elektros laidų ir Å¡iluminės trasų izoliacijose) yra asbesto, kas pareiÅ¡kėjui kėlė nerimÄ dėl neigiamo poveikio jo sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1 punktÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad Å¡io reikalavimo laikosi ir Nutarimo 3.1 punkte nurodyti dirbiniai LukiÅ¡kių TI-K nenaudojami (b. l. 29).

Ä® bylÄ pateiktoje pažymoje (b. l. 34-35) taip pat nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų korpusų statinių konstrukcijose asbesto nėra. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad į kameras nėra teikiamas karÅ¡tas vanduo, o naudotis duÅ¡u galima tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų pagrįstumÄ pažymėtina, kad ginčo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos į kamerų sanitarinius mazgus tiekti Å¡iltÄ (karÅ¡tÄ ) vandenį (HN 76:2010 21 punktas).

Pagal HN 60 punkto nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, pareiÅ¡kėjas neginčija. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina ir iÅ¡ to, kad jam nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymui su jo gyvenimo drauge, dėl to nutrÅ«ko socialiniai ryÅ¡iai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė.

Tikslindamas skundÄ pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K dėl pasimatymų suteikimo nesikreipė, praÅ¡ymų nerašė, nes suimtiesiems pasimatymai nesuteikiami (I t., b. l. 54). PareiÅ¡kėjas taip pat skundžia tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vykti į namus. Tardymo izoliatoriuose laikomų suimtųjų asmenų teisinę padėtį, įskaitant teisę pasimatyti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01).

SVÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pripažino, kad dėl pasimatymų suteikimo į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė, jų suteikti neprašė.

PareiÅ¡kėjui neiÅ¡reiÅ¡kus noro įgyvendinti teisę pasimatyti (turint ikiteisminį tyrimÄ atliekančio prokuroro ar teismo leidimÄ ) nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo. Suimtiesiems gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalÄ suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (SVÄ® 30 straipsnio 1 dalis).

Nustatytas teisinis reguliavimas lemia, kad suimtajam gali bÅ«ti leidžiama iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms, nurodytoms SVÄ®, ir turint prokuroro leidimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir neįvardino jokių priežasčių, galėjusių sudaryti pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl leidimo iÅ¡vykti už tardymo izoliatoriaus ribų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K jam buvo draudžiama turėti pledÄ ir muzikos grotuvÄ .SVÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynės (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais bei raÅ¡ymo popieriumi, todėl pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai neleista laikyti/perduoti pledo (antklodės).

Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gaudavo kitas leistinas perduoti siuntas ir smulkius paketus (II t., b. l. 182). Suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (SVÄ® 27 straipsnio 1 dalis). Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo leista naudotis muzikos grotuvu, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų (II t., b. l. 182 antra pusė) matyti, kad jam buvo perduotas ir į apskaitÄ 2014-04-01 įtrauktas MP3 „DIGITAL“ grotuvas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama turėti muzikos grotuvÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K tiekiamo maisto vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, o artimieji neturėjo teisės jam perduoti maisto davinių. Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVÄ® 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (SVÄ® 44 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjimu atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė spėjamÄ maisto kalorijų kiekį ir jokio detalesnio apraÅ¡ymo dėl maisto kokybės, maisto davinio kiekio ir raciono nepateikė. Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ dėl maisto davinių gavimo iÅ¡ artimųjų, pažymėtina, kad SVÄ® 24 straipsnyje nenumatyta, kad suimtiesiems galima bÅ«ti perduoti maisto siuntas, tačiau jiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimas lėšas pirkti maisto produktų (SVÄ® 28 straipsnis).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (I t., b. l. 45-47) matyti, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K gaudavo pinigines perlaidas ir už gautus pinigus pirkdavo prekių laisvės atėmimo vietos parduotuvėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad LukiÅ¡kių netinkamai organizavo suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimÄ arba bÅ«tų ribojusi pareiÅ¡kėjo galimybę įsigyti jo pageidaujamų maisto produktų už asmenines lėšas.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina ir iÅ¡ to, kad jam nepakako iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kiekio (vieno rulono užtenka tik 3 dienoms), be to, jis buvo blogos kokybės (neabsorbuojantis, Å¡iurkÅ¡tus). Suimtieji, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys aprÅ«pinami ir bÅ«tiniausiomis higienos priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (aktuali redakcija nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) vyrams vienam mėnesiui iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam vieno mėnesio tualetinio popieriaus kiekis buvo iÅ¡duotas. Pažymėtina, kad iÅ¡duodamos higienos priemonės turi bÅ«ti naudojamos racionaliai, o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai ir/ar pageidavimai gauti daugiau higienos priemonių (tualetinio popieriaus) negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Duomenų, kad iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus kokybė buvo netinkama, byloje nėra. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-07-17 - 2014-08-18 LukiÅ¡kių TI-K buvo delsiama suteikti jam odontologo paslaugas.

PaaiÅ¡kina, kad pirmÄ kartÄ dėl stipraus danties skausmo į odontologÄ kreipėsi 2014-07-17, tačiau jam buvo tik duotos dvi tabletės nuo skausmo. 2014-08-01 seselė nurodė, kad odontologas iÅ¡ atostogų grįš tik 2014-08-04. Danties skausmas buvo labai stiprus, todėl nesulaukęs nurodyto termino vėl prašė jį iÅ¡kviesti pas odontologÄ . 2014-08-11 seselė vėl davė dvi tabletes nuo skausmo, o pas odontologÄ buvo nuvestas tik 2014-08-18. Siekiant įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl galimo delsimo suteikti jam odontologines paslaugas, teismas iÅ¡reikalavo į bylÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijÄ (II t., b. l. 184 -200, III t., b. l. 1-29, 33-35), tačiau joje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-07-17 iki 2014-08-17 bÅ«tų skundęsis danties skausmu ir prašęs jį iÅ¡kviesti pas odontologÄ .

Ä® bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma suteikti jam odontologo paslaugas arba atneÅ¡ti vaistų nuo danties skausmo parengtas ir užregistruotas 2014-08-18 (III t., b. l. 34, 37). PareiÅ¡kėjui tÄ pačiÄ dienÄ buvo apžiÅ«rėtas odontologo (III t., b. l. 32, 35). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl dantų skausmo bÅ«tų kreipęsis anksčiau, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad 2014-07-17 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į Marijampolės apskrities areÅ¡tinę ir į LukiÅ¡kių TI-K grįžo 2014-07-24, todėl minėtu laikotarpiu negalėjo kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K odontologÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui odontologinės paslaugos buvo suteiktos laiku. Ä® bylÄ taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai dėl sveikatos sutrikimų negalėtų eiti savo tarnybinių pareigų, nepagarbiai elgtųsi su pareiÅ¡kėju ar atliktų kitus neteisėtus veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo subjektyvÅ«s vertinimai ir spėliojimai dėl pareigÅ«nų asmenybės sutrikimų atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogėjo jo sveikata. PaaiÅ¡kina, kad nuo 16 metų serga žvyneline, tačiau niekuomet nebuvo taip iÅ¡bertas kaip bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K. Nors dermatologas ir duodavo tepalo, tačiau jis mažai padėdavo. Netinkamos laikymo sÄ lygos (drėgmė, gryno oro ir saulės Å¡viesos trÅ«kumas, netinkama temperatÅ«ra ir kt.) kenkė pareiÅ¡kėjo odai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad liga neiÅ¡gydoma, tačiau gali bÅ«ti kontroliuojama.

Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo sveikatos istorija patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas žvyneline (psoriaze) serga nuo 2009 metų, ginčo laikotarpiu ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K gydytojus dėl atsiradusių naujų bėrimų, kuriems gydyti buvo skiriami vaistai (I t., b. l. 21-44, II t., b. l. 184-200, III t., b. l. 1-29). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tikėtina, kad pareiÅ¡kėjo ligos paÅ«mėjimui galėjo turi įtakos ir jo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 446 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyti higienos normų pažeidimai, tikėtinai trÅ«ko kietojo inventoriaus, netinkamos laikymo sÄ lygos galėjo turėti įtakos psoriazės paÅ«mėjimui. Teismo vertinimu nustatyti pažeidimai yra pakankami, jog sukeltų diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpio ir pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį ir mastÄ , taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 300 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 3 5000 EUR. Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 8,04 EUR dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 134 A4 formato lapai.

Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 8,04 EUR (134 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Dėl pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16 PareiÅ¡kėjas neteisėtus VieÅ¡ojo saugumo tarnybos veiksmus sieja su tuo, kad jis buvo konvojuotas automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: netinkamos ir retai įjungiamos vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos, konvojavimo metu trÅ«ko oro, neužtikrinta tinkama temperatÅ«ra.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų.Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, planiniu konvojumi vyko trisdešimt kartų. Planiniu maršrutu Vilnius-Marijampolė-Vilnius pareiškėjas konvojuotas šiomis datomis: 2013-09-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27); 2014-01-09 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 37-39); 2014-01-16 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 40-42); 2014-01-23 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 43-45); 2014-01-30 naudotas automobilis Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 46-48); 2014-02-20 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 49-51); 2014-03-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 52-54); 2014-04-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 58-60); 2014-05-29 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 61-63); 2014-06-05 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 64-66); 2014-06-12 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 67-69); 2014-06-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 70-72), 2014-07-03 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 73-75); 2014-07-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 79-81); 2014-07-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 82-84).

Planiniu maršrutu Vilnius-Lazdijai-Vilnius pareiškėjas buvo konvojuotas du kartus, t. y. 2014-04-15 naudojant automobilį Iveco valstybinis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 55-57) ir 2014-07-15 naudojant automobilį VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 76-78). Planiniu maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pareiškėjas buvo konvojuotas šiomis datomis: 2013-09-23 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 22-24); 2013-12-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 31-33); 2013-12-31 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 34-36); 2015-01-26 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 85-87); 2015-01-28 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 88-90); 2015-02-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 91-93); 2015-02-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 94-96); 2015-03-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97-99); 2015-03-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 100-102); 2015-04-02 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-105); 2015-04-08 naudoti automobiliai MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 106-108).

Maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas pareiškėjas buvo konvojuotas 2013-09-24 naudojant automobilis MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27). 2015-04-16 pareiškėjas konvojuotas maršrutu Vilnius-Kybartai-Vilnius naudojant automobilius VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 109-111). Iš byloje esančių transporto priemonių registracijos liudijimo duomenų matyti, kad konvojavimui naudotos transporto priemonės pritaikytos žmonėms vežti.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. IÅ¡ byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sÄ rašų (II t., b. l. 22-111) matyti, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius.

Konvojavimo taisyklių 146.3 - 146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (II t., b. l. 113, 118, 123, 141, 144, 147, 150, 153, 156, 159, 162, 165, 168) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sėdimos vietos, kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai.

Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (II t., b. l. 114-132, 138-139, 142-170). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apšvietimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus aktualius ginčo laikotarpiui (II t., b. l. 133-134, 171-174) transporto priemonių vėdinimo sistemos našumas ir apšvietimo rodikliai ne tik atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukštesni.

Kelionės žiniaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų nusiskundimų, nėra. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarybÄ nesikreipė, skundų neteikė (II t., b. l. 140).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad konvojuotas į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme vykusius posėdžius buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, tačiau į teismo posėdžius pareiÅ¡kėjÄ konvojavo ne VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai.

Atsižvelgiant į tai, teismas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl to plačiau nepasisako. Ä®vertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sÄ lygos visiÅ¡kai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 3500 EUR (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                 Iveta Pelienė