2019-10-09 Nr. AB-19409-3-62-3-00050-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2009-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00050-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2009 metų, ir nurodė, jog Alytaus PN dušinėje nėra įrengta atskirų uždarų maudymosi kabinų ir persirengimo kabinų, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas pažymėjo, kad persirengimo ir dušų patalpos buvo per mažos, dažnai tekdavo laukti eilėje. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas prašė netaikyti senaties termino, atsižvelgiant į tai, kad jis nežinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nes jis nėra teisiškai išprusęs.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN pažymėjo, kad nuteistiesiems pataisos namuose yra sudaryta galimybė nusiprausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę. Nuteistieji gali praustis po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Rūbus nuteistieji, eidami į dušą, gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba miegamuosiuose. Alytaus PN pareigūnai nuteistųjų dušinėse ir persirengimo kambariuose nestebi. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Atsakovo atstovo nuomone, nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

5. Alytaus PN prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., atlyginimo priteisimo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

7. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, taikė ieškinio senaties terminą ir konstatavo, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 3 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje – pareiškėjas nurodė, jog praustis buvo leidžiama tik kartą per savaitę, praustis turėjo kartu su kitais asmenimis, nebuvo įrengta persirengimo kabinų.

9. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus (fotonuotraukas, duomenis apie dušinės ir persirengimo kambario plotą) bei teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015)), konstatavo, kad dušinė yra pakankamai erdvi. Be to, teismas pažymėjo, jog jei pareiškėjui galbūt būtų pritrūkę vietos persirengimo kambaryje, jis turėjo teisę persirengti tiek miegamajame, tiek tualetuose.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su uždarų maudymosi kabinų bei persirengimo kabinų nebuvimu, teismas pažymėjo, kad nors teisės aktai nereglamentuoja pertvarų įrengimo dušo patalpose, tačiau pertvaros dušo patalpose yra įrengtos. Teismas nurodė, kad teisės aktai taip pat nereglamentuoja persirengimo patalpų įrengimo kiekvienam besiprausiančiam asmeniui. Įvertinęs tiek dušų patalpos, tiek persirengimo kambario fotonuotraukas, teismas padarė išvadą, jog jų įrengimas yra analogiškas visų viešųjų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Teismas pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti drauge besirengiantys ar besimaudantys asmenys, vertino kaip subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo nuomonę, nesudarančią pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog sanitariniame mazge (tualetuose) yra įrengtos atskiros kabinos su durelėmis, todėl, jei pareiškėjui dėl subjektyvių priežasčių kilo nepatogumų persirengiant bendrame persirengimo kambaryje, jis tą galėjo padaryti tualete, kaip ir nurodė atsakovo atstovas.

11. Teismas konstatavo, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

14. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo ir Alytaus PN siūlymai persirengti tualete, drabužių džiovinimo patalpoje ar miegamajame yra neetiški ir nehigieniški. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors Lietuvos Respublikos teisės aktai neįtvirtina durelių įrengimo dušo kabinose, tačiau toks reikalavimas yra įtvirtintas tarptautiniuose aktuose ir EŽTT praktikoje.

15. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie persirengimo kambario plotą, pareiškėjo teigimu, persirengimo kambario plotas yra 1,5 kv. m.

16. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą neparemti jokiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą į bylą pateiktą medžiagą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pareiškėjui A. V. dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrinant privatumo naudojantis dušu) Alytaus PN nuo 2009 metų.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. sausio 3 d., atlyginimo priteisimo, nustatęs, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jo teises, prieštarauja EŽTT praktikai, bei nurodo, jog Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie dušinės ir persirengimo kambario plotus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

22. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

23. Dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo; dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina privatumo naudojantis dušu (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentus dėl privatumo dušuose pažeidimo paneigė atsakovo atstovo pateiktos dušo patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad dušo kabinos yra atskirtos sienelėmis. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 56–57) taip pat matyti, jog dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pertvarų dušinėse aukštis nėra nurodytas, tačiau vizualiai matosi, kad jos yra praktiškai iki lubų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2065-415/2018).

24. Dėl privatumo persirengimo kambaryje teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuota persirengimo patalpa (b. l. 58), aiškiai matyti, kad persirengimo kambarys neturi pertvarų ar persirengimo kabinų, o atsižvelgdama į tai, kad į dušą vedami visi būryje esantys nuteistieji vienu metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog prieš dušą jis turėjo nusirengti patalpoje, kuri neturi pertvarų, todėl tuo metu jį galėjo stebėti kiti nuteistieji, kurie tuo pačiu metu buvo atvesti praustis, yra pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai (HN 134:2015) nenustato dušo kabinų atskyrimo bei atskirų persirengimo kabinų įrengimo, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovo atstovą, jog jam būtų sudaryta galimybė nusirengti atskirai nuo kitų asmenų dėl to, jog jam reikalingas privatumas, o atsakovo atstovas to neužtikrino; kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, jog jam (pareiškėjui) nepakako vietos persirengti patalpoje dėl per mažo jos dydžio, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas yra nurodęs, jog pareiškėjas turėjo galimybę nusirengti kitoje vietoje, kurioje būtų užtikrintas jo privatumas.

25. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo atskirų kabinų duše ir persirengimo patalpoje, kad persirengimo patalpa buvo per maža.

26. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė