d95e56cd-535d-437f-a0b2-06728bd6d63e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1262-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00118-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų N. P. G. ir V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria jų praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. e2-1062-881/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės DNB banko ieÅ¡kinį atsakovams N. P. G. ir V.

G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys B. M. P. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Remvaida“. n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovė akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – AB DNB bankas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų N. P. G. ir V. G. 54 360,86 Eur skolÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.  Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimus ir 2016 m. balandžio 22 d. papildomu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Atsakovai 2016 m. gegužės 6 d. pateikė apeliacinį skundÄ dėl minėtų teismo sprendimų, kuriuo prašė sprendimus panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, sumokėjo 31 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo prašė atleisti arba mokėjimÄ atidėti, nes jų turtinė padėtis yra sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – atleido juos nuo 516 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, įpareigojo atsakovus likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 485 Eur, sumokėti iki 2016 m. birželio 3 d. ir pateikti teismui jo sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.   Teismas nustatė, kad atsakovai jokių argumentų, jog jų deklaruojama sunki turtinė padėtis galėtų pagerėti iki teismo sprendimo priėmimo, nenurodė, todėl atmetė praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ .

Taip pat teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso vienintelis nekilnojamasis turtas – butas; kad kito nekilnojamojo turto jie neturi; kad atsakovui Vaidui Gečui nuosavybės teise priklauso 1993 m. transporto priemonė; kad atsakovai niekur nedirba; kad banko sÄ skaitose pinigų nėra; kad atsakovas V. G. yra paėmęs paskolÄ , kurios mėnesinė įmoka – 245,43 Eur; kad augina du nepilnamečius vaikus; kad bylÄ veda per advokatÄ . Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes (bankui mokamos paskolos dydį, naudojimÄ si teisininkų paslaugomis) konstatavo, kad atsakovai visų duomenų apie turimas pinigines santaupas nepateikė, todėl nutarė, jog protinga ir teisinga juos atleisti nuo pusės už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio (516 Eur), likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 485 Eur, įpareigojo sumokėti iki 2016 m. birželio 3 d.   Atskirojo skundo argumentai Atsakovai N. P. G. ir V.

G. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria jie įpareigoti sumokėti 485 Eur žyminį mokestį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutartį – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:  Teismo iÅ¡vada, kad atsakovai nepateikė visų duomenų apie turimas santaupas yra tik spėjimas, neapgrįstas jokiais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas yra paėmęs paskolÄ ir turi mokėti įmokas nesudaro pagrindo teigti, kad jo finansinė padėtis yra tokia pati kaip ir paskolos gavimo metu. Atsakovai turi skolintis pinigus vaikų iÅ¡laikymui.

Nė vienas iÅ¡ atsakovų neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl advokato paslaugos jiems yra bÅ«tinos.   Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jų turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jie yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, todėl egzistuoja galimybė susirasti geriau apmokamus darbus.   Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimo.

Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs juos sumokėti 485 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie nepateikė visos informacijos apie turimÄ turtÄ bei santaupas, o atmesdamas praÅ¡ymÄ atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ neatsižvelgė į aplinkybę, jog jie ketina susirasti darbus, jų turtinė padėtis ateityje gali pagerėti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas; prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinama turtinė praÅ¡ančiojo asmens padėtis, todėl pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , tai yra reikalingumÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumÄ . Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra teismo teisė, o ne pareiga.Nagrinėjamu atveju atsakovai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 7 dalimis, už apeliacinį skundÄ , kuriuo ginčijamas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 54 360,86 Eur skolÄ , turėtų sumokėti 1 032 Eur dydžio žyminį mokestį ((868 Eur + ((54 360,86 Eur – 28 962 Eur) x 2 proc.)) x 75 proc.)).

Atsakovai sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Taigi, apeliantai prašė juos atleisti nuo 97 proc. žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus įrodymus, kuriais jie grindė savo prastÄ materialinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra paėmęs paskolÄ , kurios mėnesinė įmoka yra 245,43 Eur, kad atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, abu yra bedarbiai, tačiau bylÄ vedÄ per profesionalų teisininkÄ â€“ advokatÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad apeliantai nepateikė visų duomenų, susijusių su gaunamomis pajamomis, turimu turtu ar santaupomis, o pateiktų duomenų nepakanka, kad galima bÅ«tų teigti, jog atsakovų turtinė padėtis tokia bloga, kad jie negalėtų sumokėti pusę už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria iÅ¡vadai, kad pateikti įrodymai pagrindžia sunkiÄ apeliantų turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo juos atleisti beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo, nes Å¡iuo atveju, kai iÅ¡ 1 032 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėta tik 31 Eur, praÅ¡ymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies savo esme praktiÅ¡kai prilygintinas praÅ¡ymui iÅ¡ viso atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu visiÅ¡kas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į dalyvaujančio asmens statusÄ (pvz., bankrutuojanti įmonė) arba ginčo pobÅ«dį (pvz., ginčai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo).

Taip pat sutiktina su teismo argumentu, kad apeliantų pateikti duomenys apie jų finansinę padėtį nelaikytini iÅ¡samiais, nes nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų Å¡eima gyvena, moka užmokestį advokatui. Apeliantai skunde nurodė, kad jokių pajamų negauna, pinigus skolinasi, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes (pvz., sudarytų paskolos sutarčių), nepateikė (CPK 178 straipsnis).Apeliantai taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jie nepateikė įrodymų apie ateityje galimai pagerėsiančiÄ jų turtinę padėtį, neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, todėl egzistuoja galimybė susirasti geriau apmokamus darbus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas taikomas tuomet, kai praÅ¡antis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ asmuo pateikia įrodymus, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ , kad nors dėl sunkios finansinės padėties kreipimosi į teismÄ momentu asmuo negali sumokėti žyminio mokesčio, tačiau yra pagrįstų duomenų, kad jo turtinė padėtis pagerės tiek, jog atsiras galimybių ateityje sumokėti žyminio mokesčio sumÄ .

Apeliantų teiginiai, kad jie ateityje ketina susirasti darbus, atsižvelgiant į apeliacinio proceso neilgÄ trukmę, bei tai, kad įrodymų apie dedamas pastangas turtinei padėčiai pagerinti nebuvo pateikta, laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina tai, kad apeliantai neįrodinėja, jog, priėmus jiems palankų teismo sprendimÄ , jie įgis piniginių lėšų, kuriomis galės sumokėti žyminį mokestį, ar įgis realų turtÄ , kurį pardavę, galės sumokėti reikiamÄ sumÄ , arba, jog jie atlieka tam tikrus veiksmus (pvz., sudaro sandorius ar pan.), kurie sÄ lygotų lėšų gavimÄ ar kt.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, turėjo pagrindÄ spręsti, jog nagrinėjant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimÄ , atsakovai tik iÅ¡ dalies pagrindė savo praÅ¡ymų pagrįstumÄ , todėl panaikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti likusiÄ 485 Eur žyminio mokesčio sumÄ ir pateikti mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, paliktina nepakeista, o minėta nutartimi nustatytas terminas pirmiau nurodytiems veiksmams atlikti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ iki 2016 m. spalio 14 d. (įskaitytinai) 485 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti (ir pateikti teismui mokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti atsakovams N. P. G. ir V.

G. terminÄ iki 2016 m. spalio 14 d. (įskaitytinai) sumokėti 485 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Teisėja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė