2023-05-17 Nr. AB-10188-3-61-3-03273-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-851-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03273-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raseinių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, ir perkantysis subjektas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, ir APVA) 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas) visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. su atsakovu pasirašė projekto finansavimo administravimo sutartį Nr. 05.3.2-APVA-R-014-21-0007 (toliau – ir Sutartis) dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Raseinių rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Projektas) finansavimo, administravimo, kuria susitarė, kad pareiškėjas vykdys Sutartyje nustatytas Projekto veiklas, o atsakovas skirs dalinį Europos sąjungos struktūrinių fondų finansavimą šių veiklų įgyvendinimui. Pareiškėjas, vykdydamas Projekto veiklas atliko viešąjį pirkimą „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstravimo Kaulakių k. statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 498883 (toliau – ir Pirkimas) ir pateikė šio Pirkimo procedūrų dokumentus įvertinti atsakovui. Atsakovas, atlikęs Pirkimo procedūrų vertinimą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo skyrė 10 procentų finansinę korekciją nuo pagal Sutartyje finansuojamos Pirkimo rangos sutarties vertės už tai, kad neva buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo sprendimas nenukelti pasiūlymų pateikimo termino po to, kai buvo pateikti atsakymai į tiekėjų klausimus, yra teisėtas ir patvirtintas teismo sprendimu. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. per CVP IS išsiuntė bei kartu su Pirkimo dokumentais viešai paskelbė atsakymus į 74 tiekėjų klausimus. Atsakovo nuomone, didelis klausimų kiekis, taip pat pateikti atsakymai rodo, kad Pirkimo dokumentai buvo nekokybiški, todėl po to, kai buvo pateikti atsakymai į klausimus, pareiškėjas privalėjo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą vėlesniam laikui. Atsakovas taip pat vertino, kad 11 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl klaidų žiniaraščiuose, ne pilna apimtimi pateiktų techninių dokumentų bei netinkamai užpildytos pasiūlymo formos, todėl tai rodo, kad tiekėjams galimai neužteko laiko įsigilinti į padarytus pakeitimus ir tinkamai parengti pasiūlymus.

4. Pareiškėjas su skundžiamame Sprendime atsakovo dėstomu vertinimu nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-593-368/2020 pagal pasiūlymą Pirkimui pateikusio tiekėjo UAB „KRS“ ieškinį pareiškėjui dėl sprendimo atmesti šio tiekėjo pasiūlymą Pirkime panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje UAB „KRS“ ieškinį atmetė. Teismo sprendime yra aiškiai konstatuota, kad iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateiktų paaiškinimų visiems rinkos dalyviams buvo aišku kaip turi būti rengiamas pasiūlymas, o būdami profesionaliais, viešųjų pirkimų dalyviais tiekėjai turėjo pakankamai laiko parengti pasiūlymus arba nesutikti su paaiškinimais teikiant pretenzijas, o vėliau – skundžiant jų nagrinėjimo rezultatus teismui. Pareiškėjas pastebėjo, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas atsakovo nuomone, jog galbūt pareiškėjas turėjo nukelti pasiūlymų pateikimo laiką, nes kai kurie tiekėjai nespėjo užpildyti ar parengti pasiūlymų. Atsakovo nuomonė, kad pareiškėjas galimai pažeidė viešųjų pirkimų principus, nes nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino, prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendime nurodytam Pirkimo aplinkybių ir Pirkimo dokumentų teisėtumo vertinimui.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2020 m. lapkričio 13 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-1033 (toliau – ir Išvada) buvo nurodytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti Pirkimo procedūrą, nes Pirkimo sąlygos parengtos neaiškiai, netiksliai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas šio įpareigojimo neįvykdė. Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. protokolu laimėtoju pripažinto UAB „Gensera“ pasiūlymas atmestas; dėl to tiekėjas pateikė pretenziją, vėliau – ir ieškinį, buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-649-440/2020, kuri užbaigta 2020 m. gruodžio 28 d. teismui nutartimi patvirtinus taikos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, Sprendime atsakovas darė prielaidą, kad, 2020 m. gruodžio 28 d. tvirtindamas taikos sutartį, teismas nežinojo apie VPT įpareigojimą, nes apie tai neužsimenama procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykstant pasirengimui nagrinėti civilinę bylą Šiaulių apygardos teisme, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) dėl VPT Išvados ir prašė šią išvadą panaikinti dėl to buvo pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. eI3-1498-541/2020.

Šiaulių apygardos teismui 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje, pareiškėjas atsisakė nuo skundo administracinėje byloje ir VAAT 2021 m. sausio 27 d. nutraukė administracinę bylą. Tačiau nepaisant to, skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad dėl to, ar VPT Išvada galioja, ji kreipėsi į VPT, kuri 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 4S-338 informavo, kad „nustatytas įpareigojimas laikytinas galiojančiu ir galinčiu sukelti UAB „Raseinių vandenys“ teisinius padarinius, tame tarpe ir finansinių korekcijų taikymą“.

Atitinkamai šia VPT Išvada atsakovas grindžia ir skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjui parinkus Pirkimo laimėtoją, VPT atliko patikrinimą ir pateikė VPT Išvadą su įpareigojimu nutraukti Pirkimą. Atsakovui siekiant VPT Išvadoje nurodytais pagrindais nutraukti Pirkimo procedūras ir apie tai informavus Pirkimo dalyvius, šį sprendimą Pirkimo laimėtojas apskundė Šiaulių apygardos teismui, kur šiuo klausimu buvo nagrinėjama civilinė byla. Pareiškėjo nuomone, teigti, kad pareiškėjas neva nevykdė VPT įpareigojimo, atsakovas negali, nes įpareigojimas buvo vykdytas, o kaltinti pareiškėją už tai, kad siekiant vykdyti įpareigojimą, pareiškėjo priimtą sprendimą apskundė Pirkimo laimėtojas, taip pat negalima, nes tokią teisę minėtas asmuo turėjo ir ja pasinaudojo.

6. Nepaisant to, kuriai šaliai teismo sprendimas būtų palankus, pareiškėjo siekiamas įvykdyti viešosios infrastruktūros gerinimo projektas (Pirkimo objektas) nebūtų įgyvendintas, nes pasibaigus civilinei bylai, nesvarbu ar tęsiant ginčo Pirkimo procedūras, ar skelbiant naują viešąjį pirkimą, statybos darbų finansavimo terminas, numatytas ES finansavimo sutartyje, pasibaigtų ir Pirkimo objekto apskritai nebūtų įmanoma įgyvendinti (tinklai išvis nebūtų nutiesti). Todėl nepaisant to, koks teismo sprendimas bebūtų, viešas interesas nukentėtų daug daugiau nei tuo atveju, jei pirkimo sutartis būtų pasirašyta ar teismo procesas užbaigtas taikos sutartimi.

VPT civilinės bylos nagrinėjimo procese dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija, tačiau VPT dėl taikos sutarties nepateikė nei prieštaravimų, nei išvados, nei prašymų – tarkim, atidėti procesinių dokumentų pateikimo terminą, taip pat neskundė nutarties, kuria teismas patvirtino taikos sutartį. Pareiškėjas darė išvadą, kad VPT sutiko su Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, pagal kurią VPT Išvadoje nustatyti Pirkimo nutraukimo pagrindai teismo nutartimi buvo paneigti, t. y. teismo pripažinta, kad Pirkimo dokumentų 10, 47.1, 48 punktai, Pirkimo sąlygų 1 priede pateikta pasiūlymo forma buvo aiškios ir suprantamos visiems ūkio subjektams ir kad tokios nuostatos bei pati taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui, viešųjų pirkimų principams bei įstatymams.

Įsigaliojusi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis turi įstatymo galią tiek ginčo šalims, tiek ir tretiesiems asmenims, ar valstybės ir savivaldybės valdžios institucijoms, tame tarpe ir VPT bei atsakovui. VPT Išvada negali būti laikoma aukštesnės teisinės galios aktu, nei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. priimta nutartis, kuria buvo patvirtintos taikos sutarties nuostatos. Tik civilinėje byloje įsigaliojus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarčiai, kuria buvo paneigti VPT Išvados motyvai bei VPT įpareigojimas nutraukti Pirkimą ir kurios, kaip jau minėta, VPT neskundė, pareiškėjas VAAT 2021 m. sausio 12 d. pateikė atsisakymą nuo skundo, kurį būtent ir motyvavo tuo, kad iš esmės dėl to paties ginčo Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje patvirtino taikos sutartį, todėl ginčas laikytinas jau išspręstu.

Be to, į administracinę bylą pareiškėjas pateikė tiek Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, tiek ir taikos sutartį, taip pat įrodymus, kad civilinėje byloje dalyvavo ir VPT, kuri administracinėje byloje buvo atsakovu. Pareiškėjui administracinėje byloje pateikus skundo atsisakymą, VPT pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose teigė, kad nuomonės dėl taikos sutarties civilinėje byloje ji pateikti nespėjo, o ir nebuvo įpareigota dėl šios sutarties pateikti išvados, todėl VPT Išvada, neva, galioja.

Laikytina, kad ir VAAT, susipažinęs su pareiškėjo pateiktu skundo atsisakymu bei šį atsisakymą pagrindžiančiais įrodymais, taip pat su VPT rašytiniais paaiškinimais, sprendė, kad taikos sutarties nuostatos (todėl ir pareiškėjo skundo atsisakymas administracinėje byloje) nepažeidžia viešo intereso ir todėl administracinė byla nutraukiama. VAAT 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta, kaip ir bylos nutraukimo motyvų, VPT, būdama šio ginčo šalimi, irgi neskundė, todėl vėl sutiko su tuo, kad taikos sutartis nepažeidžia viešo intereso ir viešųjų pirkimų principų.

Pareiškėjas manė, kad šiuo atveju VPT Išvada nebetaikoma, negalioja ir neturi teisinės galios, todėl ir nevykdytina.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Inžinerinių objektų statyba“, UAB „Nebra“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „SROS“ pasiūlymai būtų atmesti ne tik dėl netinkamai užpildytų pasiūlymų formų, bet ir dėl to, kad tiekėjai žiniaraščiuose nurodė netinkamas medžiagas, jų kiekius ir pan. Kitaip tariant, minėtų tiekėjų pasiūlymai bet kuriuo atveju būtų atmesti kaip neatitinkantys keliamų reikalavimų.

8. Atsakovas APVA pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. APVA, atlikdama Pirkimo procedūrų vertinimą, nustatė trūkumus (pareiškėjas nepratęsdamas pasiūlymų pateikimo termino pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 53 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi buvo tikslinamos Pirkimo sąlygos didele apimtimi, tiekėjams neužteko laiko su jomis susipažinti, taip pat neįvykdytas VPT įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūrą dėl parengtų netikslių, neaiškių, dviprasmiškų Pirkimo sąlygų, kurios realiai klaidino tiekėjus bei nepagrįstai atmestų UAB „Inžinerinių objektų statyba“, UAB „Nebra“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „SROS“ pasiūlymų, kurių forma buvo netinkamai užpildyta dėl pareiškėjo parengtų netikslių, dviprasmiškų pirkimo dokumentų).

10. Atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, APVA inicijavo pažeidimo tyrimą dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) bei PĮ pažeidimų vykdant Pirkimą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. užbaigus pažeidimo tyrimą bei pasitvirtinus aukščiau nurodytiems nustatytiems neatitikimams, buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė PĮ 53 straipsnio 4 dalies, PĮ 29 straipsnio, VPĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C (2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės) už nustatytus pažeidimus, pagal sunkiausią, APVA pritaikė 10 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą. Atlikus pažeidimo tyrimą, APVA nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. per CVP IS išsiuntė bei kartu su pirkimo dokumentais viešai paskelbė atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus. Buvo pateikti atsakymai net į 74 klausimus: tikslinami techniniai duomenys, detalizuota informacija apie pasiūlymą sudarančius dokumentus ir pan. Kadangi pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama PĮ 53 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pakeitimai yra svarbūs, reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir būtų pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai atsižvelgti į pakeitimus ir pagal juos parengti ar pakoreguoti savo pasiūlymus. Taigi, nustatant pasiūlymų pateikimo termino pratęsimą, turi būti vadovaujamasi ir proporcingumo principu (PĮ 29 straipsnio 1 dalis).

11. Atsakovas pastebėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu (iki priimant 2020 m. lapkričio 13 d. VPT išvadą Nr. 4S-1033) buvo konstatuota, kad Pirkimo dokumentų tikslinimas buvo aiškus, viešas ir konkretus, visgi paminėtame teismo sprendime pateiktos išvados UAB „KRS“ ieškinio ribose tik dėl žiniaraščių pateikimo PDF formatu, o ne Word formatu ir, priešingai nei nurodė pareiškėjas, teismas paminėtame sprendime pasisakė tik dėl šio vieno konkretaus pirkimo dokumentų elemento (žiniaraščių), o kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, atsakymai buvo teikiami net į 74 klausimus. Taigi, sprendžiant iš klausimų gausos bei pobūdžio, įvertinus visus faktinius duomenis, APVA padarė pagrįstą išvadą, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti nekokybiškai: juose gausu neaiškumų ir prieštaravimų. Dėl šios priežasties pasiūlymų pateikimo terminas turėjo būti nukeltas tam, kad tiekėjai galėtų įsigilinti į visus paskelbtus pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus.

12. Be to, atsakovas pažymėjo ir tai, jog, kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują. APVA pagrįstai konstatavo, kad nors ir nebuvo keičiamos esminės Pirkimo sąlygos, tačiau pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra svarbūs, didelės apimties, todėl pasiūlymų pateikimo terminas turėjo būti pratęstas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad net 11 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl ne pilna apimtimi pateiktų techninių dokumentų bei netinkamai užpildytos pasiūlymo formos, ir tai suponuoja išvadą, jog tiekėjams neužteko laiko įsigilinti į visus padarytus pakeitimus ir tinkamai parengti pasiūlymus. VPT Išvada priimta įvertinus tai, jog Pirkimo sąlygos buvo parengtos netiksliai, neaiškiai, dviprasmiškai bei realiai klaidino tiekėjus. APVA pastebėjo, kad perkantysis subjektas į tiekėjo paklausimą atsakė tik formaliai, be kita ko, nepatikslindamas visų Pirkimo sąlygų reikalavimų, kurie prieštarauja vienas kitam, ir taip sukūrė situaciją, kad tiekėjai teikdami pasiūlymus neteisingai suprato Pirkimo dokumentus – kokius darbus / paslaugas nurodyti Pasiūlymo formoje, kas iš esmės nesuderinama su tikslu gauti kuo daugiau konkurencingų pasiūlymų. Nagrinėjamu atveju, perkančiojo subjekto nuo Pirkimo pradžios suformuotos Pirkimo sąlygos, Pirkimo dokumentų aiškumo ir tikslumo stoka, dviprasmiški reikalavimai bei apribojimai apsunkino tiekėjų dalyvavimą Pirkime.

13. Pareiškėjas VPT duoto įpareigojimo neįvykdė, o toliau tęsė pirkimo procedūras. 2020 m. lapkričio 25 d. komisijos protokolu Nr. 13 buvo nuspręsta atmesti laimėtoju pripažinto tiekėjo UAB „Gensera“ pasiūlymą. Toks pareiškėjo sprendimas nulėmė tai, kad UAB „Gensera“ pateikė pretenziją, vėliau – ieškinį, byla buvo baigta šalims pasirašius bei teismui patvirtinus taikos sutartį (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis). VPT paminėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija, kuri buvo įpareigota teikti teisinę išvadą dėl byloje nagrinėjamo ginčo esmės (dar iki bylos šalims pateikiant taikos sutartį), tuo tarpu pateikti išvados dėl byloje pateiktos taikos sutarties teisėtumo pastaroji įpareigota nebuvo.

Priešingai nei nurodyta skunde, APVA, įvertinusi pateiktus su civiline byla susijusius dokumentus, manė, kad Šiaulių apygardos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nežinojo apie VPT pateiktą įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūrą, kadangi apie Pirkimo vertinimo Išvadą neužsimenama nei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, nei kituose APVA pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Skundo argumentai, jog paminėta teismo nutartimi yra paneigtas VPT Išvados teisėtumas ir pagrįstumas, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog sprendimas dėl VPT Išvados, o tuo pačiu – ir joje nustatyto įpareigojimo teisėtumo, priimtas nebuvo, priešingai nei nurodo pareiškėjas, APVA manymu nustatytas įpareigojimas laikytinas galiojančiu ir galinčiu sukelti UAB „Raseinių vandenys“ teisinius padarinius, taip pat ir finansinių korekcijų taikymą. APVA pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo dokumentai netikslūs, neaiškūs, dviprasmiški, realiai klaidinantys tiekėjus, būtent, dėl nuostatų, kurios nulėmė nurodytų tiekėjų netinkamą pasiūlymo formos užpildymą.

Atsakovas teigė, kad galimai UAB „Inžinerinių objektų statyba“, UAB „Nebra“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „SROS“ pasiūlymų atmetimas dėl nurodytos priežasties yra nepagrįstas. Priešingai nei nurodyta skunde, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog Pirkimo dokumentai netikslūs, neaiškūs, dviprasmiški, realiai klaidinantys tiekėjus būtent dėl nuostatų, kurios nulėmė nurodytų tiekėjų netinkamą pasiūlymo formos užpildymą, APVA padarė pagrįstą išvadą, jog buvo pažeisti PĮ 29 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. Pareiškėjas ir atsakovas 2017 m. gegužės 4 d. pasirašė Sutartį. Pareiškėjas, vykdydamas Projekto veiklas, atliko Pirkimą.

15.2. VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas pažeidė PĮ 48 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat PĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl atsižvelgiant į Išvados II dalyje nustatytus PĮ pažeidimus, VPT įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūrą.

15.3. APVA, nustačiusi PĮ 53 straipsnio 4 dalies ir PĮ 29 straipsnio pažeidimus, Sprendimu nusprendė pareiškėjui taikyti 10 proc. finansinę pataisą nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM. Pasirašytos sutarties vertė be PVM – 1 376 400,00 Eur, finansinės pataisos dydis – viso 137 640,00 EUR be PVM (1 376 400,00 x 10 %).

15.4. APVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. per CVP IS išsiuntė bei kartu su Pirkimo dokumentais viešai paskelbė atsakymus į tiekėjų užduotus klausimus. Buvo pateikti atsakymai net į 74 klausimus: tikslinami techniniai duomenys, detalizuota informacija apie pasiūlymą sudarančius dokumentus ir pan. Taip pat nurodė, kadangi pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama PĮ 53 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

15.5. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-593-368/2020 pagal UAB „KRS“ ieškinį UAB „Raseinių vandenys“ dėl sprendimo atmesti UAB „KRS“ pasiūlymą pirkime panaikinimo. UAB „KRS“ ieškinyje teismui nurodė, kad atsakovas (perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju - pareiškėjas) vykdo atvirą konkursą (supaprastintą) pirkimą Nr. 498883 „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstravimo Kaulakių k. statybos darbų pirkimas“. Ieškovas, susipažinęs su Pirkimo sąlygomis, pateikė atsakovui prašymą paaiškinti Pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsakydamas į tiekėjų klausimus atsakovas nurodė, kad tikslina atitinkamus žiniaraščio duomenis, tačiau patikslinto žiniaraščio (t. y. žiniaraščio su atsakovo atliktais patikslinimais) tiekėjams nepateikė. 38 klausimu buvo atkreiptas dėmesys, kad priešingai nei kai kurie kiti Pirkimo dokumentai, kurie pateikti Word formatu ir kuriuos reikia ir galima užpildyti, žiniaraštis yra pateiktas neredaguojamu PDF formatu, be to, jis negali būti užpildytas, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų 47.8 papunktis, nes pateiktame žiniaraštyje nėra palikta vietos įrašyti atitinkamiems duomenims. Taip pat UAB „KRS“ nurodė, jog atsakovo buvo prašoma pateikti žiniaraštį Excel ar kitu redaguojamu formatu, taip pat prašoma pateikti žiniaraščio formą, kuriame būtų aiškiai nurodyta vieta įkainiams ir kainoms įrašyti. Panašus prašymas buvo pateiktas ir 45 klausimu, t. y. kadangi su pasiūlymu reikia pateikti užpildytą žiniaraštį, atsakovo buvo prašoma pateikti žiniaraštį Excel formatu, kad būtų galima jį užpildyti. Atsakydamas atsakovas (šiuo atveju pareiškėjas) nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokiu formatu turi būti pateikti pirkimo dokumentai ir PDF formatas atitinka bendrąjį reikalavimą, kad pirkimo dokumentai būtų pateikti lengvai prieinamu, visuotinai paplitusiu elektroninių failų formatu, juo labiau, kad pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus dalyviai neturi teisės keisti žiniaraščio turinio, o teikiant dokumentus Excel formatu, dokumento turinys dažnai išsikraipo.

15.6. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „KRS“ reikalavimai minėtoje civilinėje byloje savo esme ir teisiniais motyvais visiškai atitiko APVA pateiktos pastabos esmę. Šiaulių apygardos teismo sprendime yra aiškiai konstatuota, kad iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateiktų paaiškinimų visiems rinkos dalyviams buvo aišku, kaip turi būti rengiamas pasiūlymas, o būdami profesionaliais, viešųjų pirkimų dalyviais tiekėjai turėjo pakankamai laiko parengti pasiūlymus arba nesutikti su paaiškinimais teikiant pretenzijas, o vėliau – skundžiant jų nagrinėjimo rezultatus teismui.

16. Teismas, įvertinęs Šiaulių apygardos teismo analizuotas aplinkybes, darė išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas nepasisakė dėl visų 74 pateiktų atsakymų. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad paminėtame sprendime teismas pasisakė tik dėl šio vieno pirkimo dokumentų elemento (žiniaraščių), pateiktos išvados UAB „KRS“ ieškinio ribose tik dėl žiniaraščių pateikimo PDF formatu, o ne Word formatu, ir, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas paminėtame sprendime pasisakė tik dėl UAB „KRS“ ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Tai yra pasisakė tik dėl UAB „KRS“ iškilusių neaiškumų dėl pirkimo, o, kaip minėta, pareiškėjas atsakymus pateikė į 74 klausimus. Šiaulių apygardos teismas neanalizavo visų pareiškėjo pateiktų atsakymų, jų išsamumo, aiškumo ar konkretumo. Taigi, kaip nurodo atsakovas, skundžiamame Sprendime, sprendžiant iš klausimų gausos ir pobūdžio, galima daryti išvadą, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti nekokybiškai: juose gausu neaiškumų ir prieštaravimų. Dėl šios priežasties pasiūlymų pateikimo terminas turėjo būti nukeltas tam, kad tiekėjai galėtų įsigilinti į visus paskelbtus Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus.

Pareiškėjo vykdomo pirkimo metu net 11 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl ne pilna apimti pateiktų techninių dokumentų bei netinkamai užpildytos pasiūlymo formos. Vadinasi, tai rodo, kad tiekėjams neužteko laiko įsigilinti į pareiškėjo padarytus pakeitimus ir tinkamai parengti pasiūlymus, todėl turėjo būti pratęstas terminas pasiūlymams pateikti. PĮ 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jog visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.

Įvertindamas tai, teismas sutiko su atsakovu, kad, atsižvelgiant į pateiktų atsakymų apimtį, pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį, pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir kad suinteresuoti ūkio subjektai galėtų tinkamai parengti, pakoreguoti pasiūlymus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nurodo Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-593-368/2020, tačiau nekonkretizuoja, kodėl pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo pratęstas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pareiškėjo teiginiams, kad minėtu teismo sprendimu sprendime pateiktas vertinimas yra taikomas visai Pirkimo dokumentacijai, jos paaiškinimams ir visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams.

17. Įvertinęs Konkurso sąlygų, II pirkimo objektas 10 punktą, pirkimo sąlygų 47 ir 48 punktus, teismas darė išvadą, kad iš pareiškėjo parengtų Pirkimo dokumentų susidaro dviprasmiška situacija, kai nėra aišku, kokius darbus bei paslaugas reikia nurodyti pasiūlymo formoje.

18. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, kad Šiaulių apygardos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nežinojo apie VPT pateiktą įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūrą, kadangi apie VPT Išvadą neužsimenama nei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, nei kituose APVA pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tokių duomenų nėra ir byloje. Teismas akcentavo, kad patvirtinus taikos sutartį, nebuvo priimtas sprendimas dėl VPT Išvados, ji laikytina teisėta ir galiojančia. Be to, paminėtina ir tai, kad taikos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Gensera“, tai yra taikos sutartimi buvo išspręstas civilinis ginčas tarp dviejų privačių subjektų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu bei sankcijų pareiškėjui taikymo. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, VPT, civilinėje byloje dalyvaudamas kaip išvadą teikianti institucija, neturėjo teisės skųsti teismo priimtą nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat teismas laikė niekuo nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad VPT sutiko su tuo, jog teismas nutartimi paneigė Išvadoje nustatytus Pirkimo nutraukimo pagrindus. Teismo nuomone, bylos duomenys leidžia padaryti priešingą išvadą.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VPT Išvados panaikinimo, tačiau teismas pareiškėjo prašymu administracinę bylą Nr. eI3-1498-541/2021 nutraukė. Tokiu atveju joks sprendimas dėl pačios VPT Išvados teisėtumo nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas yra visiškai teisus teigdamas, kad VPT Išvadoje nustatyti įpareigojimai pareiškėjui yra galiojantys. Tuo tarpu bendros kompetencijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp dviejų privačių subjektų, negalėjo paneigti ir nepaneigė VPT Išvados. Tuo pačiu ir atsakovo, vykdančio viešąjį administravimą jai priskirtoje srityje, konstatuotus pareiškėjo padarytus pažeidimus. Pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį dėl ko VPT Išvada liko nepatikrinta teismine tvarka, o manyti, kad VAAT nutraukdamas administracinę bylą kaip nors patvirtino bendros kompetencijos taikos sutarties sąlygas ar paneigė VPT Išvadą yra nepagrįsta.

20. Teismo vertinimu, byloje pagrįstai nustatyta, kad Pirkimo dokumentai buvo netikslūs, neaiškūs, dviprasmiški ir realiai klaidinantys tiekėjus. Byloje nėra ginčo, kad buvo atmesti UAB „Inžinerinių objektų statyba“, UAB „Nebra“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „SROS“ pasiūlymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra akivaizdūs, teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, jog galimai UAB „Inžinerinių objektų statyba“, UAB „Nebra“, UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „SROS“ pasiūlymų atmetimas buvo nepagrįstas, nors pareiškėjas ir nurodė, kad minėtų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti ne tik dėl netinkamai užpildytų pasiūlymų formų, bet ir dėl to, kad tiekėjai žiniaraščiuose nurodė netinkamas medžiagas, jų kiekius ir pan.

21. Teismas nenustatė, kad skiriant finansinę pataisą būtų pažeisti teisės aktai ir proporcingumo principas. Pats pareiškėjas skunde šių aplinkybių neginčija (pareiškėjas ginčijo tik pačių pažeidimų padarymo faktą, tačiau šie argumentai atmesti kaip nepagrįsti), tad teismas plačiau tuo klausimu nepasisakė.

22. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, t. y. iš esmės yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis; jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (10 straipsnio 5 dalis) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Skundžiamą Sprendimą priėmė tam įgaliotas subjektas, jis veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktų nuostatomis; taip pat nenustatyta kitų esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą Sprendimą.

III. 23. Pareiškėjas UAB „Raseinių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamą Sprendimą pakankamai motyvuotu ir pagrįstu, nors jis iš esmės atkartojo VPT išvadoje pateikta vertinimą, paremtą ne įrodymais, o spėjimu, kad galimai didelis kiekis klausimų rodė Pirkimo dokumentų neaiškumą, ko pasėkoje pateiktas didelis kiekis atsakymų ir pasiūlymų pateikimo terminų nenukėlimas galėjo lemti, kad didelis kiekis pateiktų pasiūlymų Pirkimui buvo atmestas.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, VPT Išvada, o ir skundžiamas Sprendimas yra paremti ne įrodymais ar konkrečiais faktais, o esamų faktų interpretacijomis ir šių interpretacijų pagrindu atsakovo daromu spėjimu, kad jei nebūtų buvę vienaip, tai gal būtų buvę kitaip. Tokiu būdu kaip yra suformuluotas skundžiamas Sprendimas nei vienas pirkimo vykdytojas negali apsiginti, nes neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti spėjimo. Anot pareiškėjo, šioje byloje suformuota praktika, kad bet kurio pirkimo vykdytojo pirkimą galima būtų pripažinti neteisėtu ir ribojančiu konkurenciją vien dėl to, kad šį pirkimą tikrinęs subjektas mano, kad konkurencija buvo pažeista ir spėja, kad jei pirkimas būtų vykdytas kitaip ar būtų suteiktas didesnis terminas tai pasiūlymų būtų daugiau. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas yra paremtas abejone, spėjimu, tikimybe ir galimybe, bet ne konkrečiais ir tiksliais įrodymais, o ginčijamas Sprendimas iš esmės įteisino galimybę finansines sankcijas pirkimo vykdytojams skirti ne remiantis įrodymais, o remiantis spėjimais. Todėl ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant teisinės valstybės, objektyvumo, teisėtumo ir teisingumo principų, yra nepagrįstas ir naikintinas.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas galėjo remtis VPT išvada Pirkime. VAAT ir Šiaulių apygardos teismas, turi vertinti ar pateiktas prašymas nepažeidžia viešojo intereso, viešųjų pirkimų principų, kas pareiškėjo manymu šiuo atveju ir buvo padaryta (priešingu atveju taikos sutartis nebūtų patvirtinta, o VAAT nebūtų tenkinęs pareiškėjo prašymo nutraukti administracinę bylą Nr. eI3-1498-541/2020). Visgi, nepaisant to, ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad VPT, kuri dalyvavo abiejuose procesuose ir galėjo teikti išvadas, paaiškinimus ir kitus dokumentus abiejose bylose, nereagavimas į byloje esančią medžiagą gali būti pateisinamas tuo, kad ji tiesiog nespėjo to padaryti dėl trumpų terminų, nors tiek pareiškėjui, tiek ir VPT bylose buvo taikomi tie patys terminai ir tos pačios sąlygos, kuriomis abi šalys turėjo naudotis. Pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas parengtas visapusiškai neištyrus ir neišanalizavus byloje pateiktų įrodymų, šalių pateiktų paaiškinimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

27. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-593-368/2020 priimtame sprendime pateiktus, šios bylos nagrinėjimui esminius, išaiškinimus. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismas savo sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti atsakymai, kuriais, atsakant į tiekėjų klausimus, buvo patikslinti žiniaraščiai, buvo aiškūs ir suprantami kiekvienam tiekėjui ir jie galėjo parengti pasiūlymus. Minėta aplinkybė yra svarbi dėl to, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas patvirtina, jog pareiškėjo tiekėjams pateikti atsakymai, kuriais buvo patikslinti žiniaraščiai buvo aiškūs ir konkretūs, be kita ko pagal juos bet kuriam profesionaliam tiekėjui patikslinti pasiūlymus buvo lengva. Minėtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas svarbus ir tuo, kad jame pateikta motyvacija pagrindžia faktinę aplinkybę, jog dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nei tos bylos ieškovas, nei kiti Pirkimo dalyviai, nei pretenzijų, nei ieškinių neteikė. Tai, reiškia, kad paaiškinimai buvo aiškūs ir tinkami, o terminas pasiūlymams pateikti buvo pakankamas.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai atsakovo pateiktos išvados teiginiais apie tiekėjų pateiktus „net 74 klausimus“ ir to pagrindu darė išvadą, kad pasiūlymų pateikimo terminas turėjo būti nukeltas, o sąlygos buvo neaiškios. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad tarp šių „net 74 klausimų“ realiai buvo: 1) net 18 klausimų pasikartojantys – tiekėjai klausė to paties į ką buvo atsakyta vienu vieninteliu atsakymu, kitaip tariant, šie 18 klausimų realiai yra 1 klausimas. Atitinkamai buvo gauta ir atsakyta į 56 unikalius klausimus; 2) iš 56 unikalių klausimų, atsakant į 23 klausimus, buvo pateikti atsakymai nekeičiant jokių Pirkimo sąlygų reikalavimų, tai buvo tik paaiškinimai; 3) likusieji 23 klausimai, buvo pateikti dėl Žiniaraščių duomenų, kurie buvo patikslinti. O dėl Žiniaraščių patikslinimų, Šiaulių apygardos teismas pirmiau minėtame sprendime nurodė, kad atsakant į klausimus, žiniaraščiai buvo patikslinti tinkamai, aiškiai, visiems rinkos dalyviams suprantamai ir dėl šios priežasties, skirtingai nuo to kaip nurodoma ginčijamame Sprendime, pasiūlymų pateikimo termino nukelti nereikėjo; 4) atitinkamai, pagal faktines aplinkybes, buvo išskirtinai susiję tik su Žiniaraščiais, t. y. atsakant į šiuos 23 klausimus buvo patikslinti Žiniaraščiai. Įvertinus tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad pareiškėjas teisingai sprendė nepratęsti pasiūlymų pateikimo termino, nes realiai iš „net 74 klausimų“ realių klausimų tebuvo 24 iš kurių 23 dėl Žiniaraščių ir dėl kurių Šiaulių apygardos teismas aiškiai pasisakė. Pateikti atsakymai nelėmė nei esminių Pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimo, nei didelės apimties pakeitimų, dėl kurių reiktų nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu rėmėsi tiesiog atsakovo nuomone, pateikta skundžiamame Sprendime, bet jokių įrodymų pagrindžiančių šią nuomonę byloje nėra.

29. Pareiškėjas pažymi, kad vien tai, jog dalis tiekėjų (11) pateikė pasiūlymus su klaidomis, nereiškia, kad dėl to kaltas pareiškėjas, nes daugeliu atveju konkurenciją lemia ne tik Pirkimo sąlygos, bet ir pirkimo vykdytojo buveinės vieta ir pirkimo objekto įvykdymo vieta, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo buveinė ir Pirkimo objekto vykdymo vieta yra Lietuvos centrinėje dalyje, dėl ko dauguma tiekėjų, tiek patyrusių, tiek ir nelabai viešųjų pirkimų srityje yra linkę dalyvauti pareiškėjo pirkimuose ir teikti įvairius pasiūlymus net neskaitę Pirkimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visų pirmiau šioje dalyje minėtų aplinkybių visiškai nevertino ir netyrė, o tiesiog palaikė atsakovo nepagrįstą ir įrodymais neparemtą nuomonę apie viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

30. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad nei vienas tiekėjas neskundė Pirkimo dokumentų 1 priedo pasiūlymo formoje esančios lentelės, kurioje nurodyta, kad siūlomų darbų ir paslaugų kainą sudaro: informacinio stendo ir nuolatinio aiškinamojo stendo įrengimas; statinio darbo projekto parengimas; statybos rangos darbai (perkeliami iš darbų kiekio žiniaraščio); išpildomųjų brėžinių ir statinių kadastrinių matavimų įrengimas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad susipažinus su skundžiamu Sprendimu ir VPT išvada, galima numanyti, kad konkurencijos ribojimą atsakovas nustatė net ne dėl to, kad ji buvo ribota, o dėl to, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nurodė, jog tuos darbus, kurių nefinansuoja atsakovo administruojamas finansavimo instrumentas, tiekėjai turės atlikti savo sąskaita, kas, anot atsakovo reiškia, kad šiuos savo sąskaita atliekamus darbus, tiekėjai įkainojo kituose pasiūlymo žiniaraščiuose pateiktuose darbų įkainiuose. Kitaip tariant, iš esmės remiantis prielaidomis ir spėjimais atsakovas skundžiamu Sprendimu pritaikė finansinę korekciją pareiškėjui ne dėl to, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, o dėl to, kad pareiškėjas norėjo nemokėti už darbus, kurie nefinansuojami atsakovo administruojamomis priemonėmis ir apie tai paskelbė nuo pat Pirkimo pradžios aiškiai ir konkrečiai, kas savaime nėra draudžiama jokiais teisės aktais.

32. Atsakovas APVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas netinkamai vertino 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime išdėstytas išvadas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismas neanalizavo visų pareiškėjo pateiktų atsakymų, jų išsamumo, aiškumo ar konkretumo ir padarė išvadą, jog pirkimo dokumentai buvo parengti nekokybiškai: juose gausu neaiškumų ir prieštaravimų. Dėl šios priežasties pasiūlymų pateikimo terminas turėjo būti nukeltas tam, kad tiekėjai galėtų įsigilinti į visus paskelbtus Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus. Kaip pažymėjo teismas, pareiškėjo vykdomo pirkimo metu net 11 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl ne pilna apimti pateiktų techninių dokumentų bei netinkamai užpildytos pasiūlymo formos ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo, kad tiekėjams neužteko laiko įsigilinti į pareiškėjo padarytus pakeitimus ir tinkamai parengti pasiūlymus, todėl turėjo būti pratęstas terminas pasiūlymams pateikti. PĮ 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jog visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pateiktų atsakymų apimtį, pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį, pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti tiek, kad pratęsimo trukmė atitiktų pakeitimų svarbą ir kad suinteresuoti ūkio subjektai galėtų tinkamai parengti, pakoreguoti pasiūlymus.

34. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sutiko su APVA pozicija, kad Šiaulių apygardos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nežinojo apie VPT pateiktą įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūrą, kadangi apie VPT Išvadą neužsimenama nei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, nei kituose APVA gautuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog patvirtinus taikos sutartį nebuvo priimtas sprendimas dėl VPT Išvados, ji laikytina teisėta ir galiojančia. Be to, kaip pažymėjo APVA Sprendime dėl pažeidimo bei teismas sprendime, taikos sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Gensera“, t. y. taikos sutartimi buvo išspręstas civilinis ginčas tarp dviejų privačių subjektų. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, VPT, civilinėje byloje dalyvaudama kaip išvadą teikianti institucija, neturėjo teisės skųsti teismo priimtą nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat, kaip teisingai konstatavo teismas, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad VPT sutiko su tuo, jog teismas nutartimi paneigė Išvadoje nustatytus Pirkimo nutraukimo pagrindus, nes bylos duomenys leidžia padaryti priešingą išvadą.

35. Atsakovas akcentuoja, kad joks sprendimas dėl VPT Išvados teisėtumo nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, VPT Išvadoje nustatyti įpareigojimai pareiškėjui yra galiojantys. Tuo tarpu bendros kompetencijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp dviejų privačių subjektų, negalėjo paneigti ir nepaneigė VPT Išvados.

36. Anot atsakovo, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog Pirkimo dokumentai netikslūs, neaiškūs, dviprasmiški, realiai klaidinantys tiekėjus būtent dėl nuostatų, kurios nulėmė nurodytų tiekėjų netinkamą pasiūlymo formos užpildymą, tiek APVA, tiek teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pažeisti PĮ 29 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo principai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl APVA 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Bylos duomenimis, pareiškėjas, pagal 2017 m. gegužės 4 d. su atsakovu sudarytą Sutartį įgyvendindamas Projektą, vykdė Pirkimą. VPT, atlikusi patikrinimą, 2020 m. lapkričio 13 d. Išvadoje konstatavusi, kad pareiškėjas, kurio siekis įsigyti Pirkimu visus darbus / paslaugas juos finansuojant tik ES lėšomis suponavo, jog Pirkimo sąlygos parengtos netiksliai, neaiškiai, dviprasmiškai bei realiai klaidino tiekėjus (Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodyta, kad tam tikrus darbus/ paslaugas (kadastrinių matavimų bylų parengimas, informacinio aiškinamojo stendo įrengimas ir darbo projekto parengimas, kurie nefinansuojami ES paramos lėšomis, bet jie yra privalomi pagal vykdomą projektą) tiekėjas atlieka savo sąskaita, tuo tarpu kiti Pirkimo dokumentų punktai nustato, kad bendrą pasiūlymo kainą sudaro visi darbai/paslaugos, įskaitant ir kadastrinių matavimų bylų parengimą, informacinio aiškinamojo stendo įrengimą ir darbo projekto parengimą;

Pirkimo dokumentai parengti netiksliai, neaiškiai, o faktinės aplinkybės tą tik patvirtina, nes iš 14-os Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų, tik vienintelis, kuris ir pripažintas Pirkimo laimėtoju, pasiūlymo formos 1, 2, 4 darbų/paslaugų pozicijose nurodė „0“), pažeidė PĮ 48 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat PĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPT įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūrą. Pareiškėjas šio įpareigojimo neįvykdė: nors pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. protokolu laimėtoju pripažinto tiekėjo UAB „Gensera“ pasiūlymas buvo atmestas, tiekėjas pateikė pretenziją, vėliau – ieškinį Šiaulių apygardos teisme, kuriame pradėta civilinė byla Nr. e2-649-440/2020 buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, kuria pareiškėjas ir UAB „Gensera“ susitarė, be kita ko, kad:

Pirkimo sąlygų 10, 48, 47.1 punktai, Pirkimo dokumentų 1 priedas ir atsakovo 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas minėtų punktų paaiškinimas yra aiškūs ir suprantami kiekvienam ūkio subjektui, dėl ko UAB „Gensera“ atsiima ieškinį šioje byloje, o pareiškėjas naikina 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą atmesti UAB „Gensera“ Pirkimui pateiktą pasiūlymą, nutraukti Pirkimo procedūras bei 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą atmesti UAB „Gensera“ pretenziją, palieka galioti 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl UAB „Gensera“ paskelbimo Pirkimo laimėtoju ir, teismui patvirtinus šią taikos sutartį kvies UAB „Gensera“ pasirašyti Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir rekonstravimo Kaulakių k. statybos darbų rangos sutartį.

Civilinę bylą nutraukus, pareiškėjas atsisakė skundo, pareikšto Vilniaus apygardos administraciniam teisme, dėl VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvados panaikinimo, dėl ko administracinė byla Nr. eI3-1498-541/2020 buvo nutraukta.

39. APVA, patikrinimo metu atlikdama Pirkimo procedūrų vertinimą, kurio metu įvertintos ir su VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvada teikto įpareigojimo vykdymu susijusios aplinkybes, byloje ginčijamu Sprendimu konstatavo pareiškėją, vykdant Pirkimą, pažeidus PĮ 53 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nusprendė pareiškėjui taikyti 10 proc. finansinę pataisą nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM – 137 640,00 EUR (pasirašytos sutarties vertė be PVM – 1 376 400,00 Eur, finansinės pataisos dydis – viso 137 640,00 EUR be PVM (1 376 400,00 x 10 %).

40. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis), nenustatė pagrindų jį naikinti ir keisti: teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvada teikto įpareigojimo reikšmės ir galiojimo vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, primena, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas.

Perkančioji organizacija privalo arba tokį teisės aktą vykdyti, arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Atsižvelgiant į tai, de jure negalimos tokios piktnaudžiavimo teise situacijos, kai perkančioji organizacija kartu nevykdytų ir teisme neginčytų viešojo administravimo subjekto jai skirto įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti paskelbto viešojo pirkimo procedūras po to, kai VPT, patikrinusi perkančiosios organizacijos vykdyto viešojo pirkimo medžiagą, nustatė VPĮ bei kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų ir perkančiąją organizaciją įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras, yra ne kartą nurodęs, kad galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdai, naudotini priklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija įvykdė viešojo administravimo subjekto nurodymą: jei perkančioji organizacija sprendimą priėmė, t. y.

įvykdė administraciniame akte nurodytą įpareigojimą, tiekėjas gali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą; jei ji tokio sprendimo nepriėmė, t. y. nesutinka su valstybės institucijos sprendimu ir jį skundžia teisme, tiekėjas turi teisę procese prisidėti prie perkančiosios organizacijos bei kartu ginčyti kompetentingų institucijų įpareigojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018).

Jeigu perkančioji organizacija, nekvestionuodama VPT pozicijos, priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, taigi, de jure (teisiškai) sutiko su išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat su VPT pozicija, jog nustatyti pažeidimai esminiai. Dėl to tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018).

41. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo argumentai, kad VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvada Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-649-440/2020 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinus perkančiosios organizacijos ir tiekėjo taikos sutartį, kuria jie susitarė, kad nesant padarytiems pažeidimams, suponavusiems pareiškėjo sprendimą nutraukti Pirkimą, neteko galios, yra įvykdyta ir pan., akivaizdžiai stokoja pagrįstumo: VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvadoje nėra nei įvykdyta (Pirkimas nebuvo nutrauktas, yra įvykdytas), nei ja konstatuoti pažeidimai nėra nuginčyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei nurodė, nei pateikė įrodymus, paneigiančius APVA ginčijamame Sprendime ir procesiniuose nurodytą aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. e2-649-440/2020 teismui nebuvo pateikta nei VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvada, nei nurodyti bet kokie duomenys apie tokio akto priėmimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis VPT, kuri į bylą buvo įtraukta kaip valstybės institucija išvadai duoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalis), nebuvo dalyvaujančiu asmeniu šioje byloje (CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalys), civilinė byla nutraukta iki termino, kuriuo VPT turėjo pateikti išvadą, pabaigos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-440/2020, kuria patvirtinta pareiškėjo ir UAB „Gensera“ taikos sutartis, įtakoja VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvados privalomumą.

42. Įvertinus vien aplinkybę, kad pareiškėjas, nenuginčijęs VPT 2020 m. lapkričio 13 d. Išvados, tęsė Pirkimą, APVA turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą ginčijamu Sprendimu konstatuoti, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė PĮ 29 straipsnio ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir vadovaudamasi Gairių 12 punkto nuostatomis, taikyti 10 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą, dėl kurios proporcingumo pareiškėjas ir neginčija. Ginčijamas Sprendimas šioje dalyje, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

43. Konstatavus (nutarties 42 p.), kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą Sprendimu taikyti finansinę pataisą dėl PĮ 29 straipsnio ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo vykdant Pirkimą, apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitų Sprendimu konstatuotų pažeidimų, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nebuvo ir nėra pagrindas priimti kitokį procesinį sprendimą byloje, dėl ko dėl jų nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė