2017-09-06 Nr. AB-16162-3-64-3-01100-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2334-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01100-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės AV grupės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė AV grupė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1T-9-(8.5.) „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundo išnagrinėjimo“; 2) panaikinti atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 35SD-3586-(14.35.7.); 3) įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių išduoti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Pareiškėjas paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) AV grupė 2015 m. kovo 3 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Administracijos direktorius 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A1-491 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Administracija kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus, tačiau NŽT Mažeikių skyrius 2015 m. kovo 12 d. rašte Nr. 35 SD-(14.35.7)-587 nurodė projekto reikalavimų nepateikimo priežastis. Dėl to UAB AV grupei buvo pranešta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti organizuotas. UAB AV grupė apskundė Administracijos sprendimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015 panaikino Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 75-496. Atsižvelgęs į tai, Administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-2678 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Administracija kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus, tačiau NŽT Mažeikių skyrius skundžiamu 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. NŽT, išnagrinėjusi Administracijos skundą dėl NŽT Mažeikių skyriaus skundžiamo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo, ginčijamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu jo netenkino.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba ir NŽT Mažeikių skyrius priėmė ginčijamus sprendimus neįsigilinę į objekto, kurio eksploatacijai prašoma suformuoti žemės sklypą, specifiką. UAB AV grupė siekia suformuoti žemės sklypą tam, kad būtų aiškios sklypo (aikštelės) ribos, nes nežinant šių ribų nėra teisinio pagrindo aptverti stovėjimo aikštelės ir uždrausti pašaliniams asmenims naudotis UAB AV grupei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Būtent todėl, kad nėra suformuotas žemės sklypas, UAB AV grupė negali naudotis savo turtu. NŽT neatsižvelgė į tai, kad UAB AV grupė neprašo įsigyti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo, yra tik prašymas suformuoti žemės sklypą po esančiu statiniu. Formavimo tikslas – galimybė eksploatuoti UAB AV grupei priklausiantį turtą – autobusų stovėjimo aikštelę, todėl NŽT nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomą.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad NŽT nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, kurioje buvo kalbama apie nebaigtus statyti statinius, o nagrinėjamu atveju UAB AV grupei priklausantis statinys (autobusų stovėjimo aikštelė) yra pabaigta statyti. NŽT Mažeikių skyrius skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino autobusų stovėjimo aikštelę su inžineriniais tinklais, nes autobusų stovėjimo aikštelė priskiriama susisiekimo komunikacijų grupei.

Pareiškėjas akcentavo, kad NŽT Mažeikių skyrius skundžiamame sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nenurodydamas konkrečių nutarčių numerių, todėl šie argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-640-611/2015 pasisakė dėl realaus faktinio statinių naudojimo kaip būtinos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygos. Nagrinėjamu atveju UAB AV grupė išreiškė aiškią valią dėl sklypo naudojimo, UAB AV grupės atstovas paaiškino, kad negali aptverti aikštelės, kadangi nėra aiškios ribos, būtent todėl turi būti suformuotas žemės sklypas. UAB AV grupė įsigijo statinį – autobusų stovėjimo aikštelę – ir praėjus 4 mėnesiams kreipėsi su prašymu dėl žemės sklypo suformavimo. UAB AV grupė neprašė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, šiuo metu ši sutartis nėra sudaryta, todėl negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jos buvo priimtos bylose, kuriose valstybinė žemė buvo išnuomota.

Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad NŽT Mažeikių skyrius, po to, kai gavo pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi dėl reikalavimų pateikimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti situaciją, 2015 m. gruodžio 2 d. atliko Statinio naudojimo patikrinimą bei surašė patikrinimo aktą Nr. 35LS-17, kuriame nurodė, jog statinyje jokia veikla nevykdoma ir jis nenaudojamas pagal paskirtį, asfaltas nusidėvėjęs, o automobilius laiko šalia esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai bei prekybos centrų lankytojai. Atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, NŽT Mažeikių skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir nurodė, kad žemės sklypas statiniui eksploatuoti galėtų būti formuojamas tik kaip naujas kitos paskirties žemės sklypas.

Atsakovo teigimu, kadangi UAB AV grupė yra privatus juridinis asmuo, žemės sklypo, suformuoto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu statiniui eksploatuoti, valdymas būtų galimas tik NŽT priėmus sprendimą nuomoti arba parduoti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju statinio pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių). Pagal teisinį reglamentavimą gatvė yra vientisas statinys, kuris gali turėti priklausinių, tarp jų ir prie gatvių esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad statinys nusidėvėjęs, statinio savininkas nenaudoja jo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį bei statinyje nevykdo jokios ūkinės veiklos. Atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Dėl to žemės sklypas statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB AV grupė atsiliepime į skundą prašė panaikinti neteisėtą Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 75-496 ir įpareigoti Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių organizuoti bei atlikti po nekilnojamojo turto objektu esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teigė, kad po nekilnojamojo turto objektu privalo būti suformuotas žemės sklypas, kurį galima būtų išnuomoti. Valstybės institucijos privalėjo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą suformuoti schemoje nurodyto dydžio sklypą bei leisti jį išsipirkti nekilnojamojo turto objekto savininkui. Šiuo atveju buvo grubiai pažeistos UAB AV grupės turtinės nuosavybės teisės.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad NŽT Mažeikių skyrius ir NŽT, priimdami skundžiamus aktus, nepagrįstai rėmėsi nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomą, nes trečiasis suinteresuotas asmuo UAB AV grupė atsiliepime į skundą pateikė argumentus dėl valstybinės žemės nuomos / įsigijimo. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. R2-1101 nurodyta, kad autobusų stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra laisvame valstybinės žemės fonde, žemės savininko nėra. Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ginčui aktualios Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios laisvos valstybinės žemės pirkimą ir nuomą.

Įvertinęs Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Teismo vertinimu, šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. O kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus, reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013.

Nagrinėjamu atveju nustatytas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB AV grupei nuosavybės teise priklausančios autobusų stovėjimo aikštelės nusidėvėjimo procentas (75 proc.), teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas nebegali būti naudojamas visa apimtimi statinio eksploatacijai. Teismas nurodė, kad NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. UAB AV grupei priklausančios autobusų stovėjimo aikštelės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 35LS-17 patvirtina, jog pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą faktiškai aikštelės savininko trečiojo suinteresuoto asmens UAB AV grupės poreikiams nenaudojamam statiniui, todėl žemės sklypas tokiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas. Teismas sprendė, kad tai, jog autobusų stovėjimo aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB AV grupė siekia suformuoti žemės sklypą tam, kad būtų aiškios sklypo (aikštelės) ribos ir būtų galima aptverti stovėjimo aikštelę, uždrausti pašaliniams asmenims naudotis UAB AV grupei nuosavybės teise priklausančiu turtu, negali būti vertinama kaip pagrindas pagal Taisyklių 2.4 punktą rengti pareiškėjo prašomą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad būtent todėl, jog nėra suformuotas žemės sklypas, UAB AV grupė negali naudotis savo turtu, teismas pažymėjo, kad UAB AV grupė, sudarydama 2014 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios VIII dalies matyti, jog įsigyjama autobusų stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bet ne žemės sklypas, jog buvo kreiptasi į NŽT Mažeikių skyrių dėl sutikimo parduoti autobusų stovėjimo aikštelę, galėjo įvertinti galimų nuostolių riziką.

Teismas, atmesdamas skundo reikalavimus panaikinti skundžiamus sprendimus, nurodė, kad nenustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas vertino kaip išvestinį iš skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, todėl teismas, pripažinęs, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmetė.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB AV grupė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, įpareigoti pareiškėją Administraciją ir NŽT iš naujo organizuoti UAB AV grupės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015 patenkino UAB AV grupės skundą ir panaikino Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 75-496 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei įpareigojo Administraciją iš naujo organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodytas teismo sprendimas yra privalomas visiems proceso subjektams, įskaitant ir NŽT Mažeikių skyrių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės buvo įvertintos priešingai, nei jos buvo įvertintos Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015.

2. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra niekinis, kadangi jis prieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normoms – 98 straipsnio 1 ir 4 dalims. Šioje byloje dalyvauja visos šalys, kurios dalyvavo ir administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015. Per teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendime nurodytą terminą nei vienas iš procese dalyvavusių subjektų sprendimo neapskundė, tuo išreikšdami subjektinę šalių valią – sutikimą su teisinėmis sprendimo pasekmėmis. Valstybės institucijos, nevykdydamos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo bei iš naujo neorganizuodamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, piktnaudžiauja teise ir daro didelę žalą privačiam ūkio subjektui, nes yra stabdomi stambūs investiciniai projektai.

Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. UAB AV grupė netinkamai vertina Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015, nurodydama, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, tiek Administracija, tiek NŽT privalėjo tenkinti UAB AV grupės pageidavimą suformuoti sklypą po nuosavybės teise valdomu daiktu. Nors teismas administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015 patenkino UAB AV grupės skundą, tačiau neįpareigojo suformuoti žemės sklypą, o tik nurodė Administracijai iš naujo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teismas panaikino administracinį aktą dėl to, kad jis buvo nemotyvuotas, neinformatyvus, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Administracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, pradėjo iš naujo organizuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. NŽT Mažeikių skyrius skundžiamame 2015 m. gruodžio 2 d. sprendime nurodė faktines ir teisines priežastis, dėl kurių atsisako išduoti reikalavimus ir nepritaria sklypo formavimui. NŽT ginčijamą sprendimą taip pat motyvavo konkrečiais įrodymais, argumentais, teisės aktais.

2. Nustatęs, kad statinys yra nusidėvėjęs (pagal Nekilnojamo turto kadastro duomenis nusidėvėjimas yra 75 proc.), kad statinio savininkas nenaudoja statinio pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, kad statinyje nevykdoma jokia ūkinė veikla, susijusi su keleivių vežimu, autobusų nuoma / pardavimu, NŽT direktorius nusprendė, jog Tarnybos Mažeikių skyriaus priimtas sprendimas atsisakyti išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus atitinka teisės aktų nuostatas, kadangi statiniui eksploatuoti žemės sklypas dėl nurodytų motyvų negali būti formuojamas ir parduodamas ar nuomojamas ne aukciono būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. gegužės 13 d.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo suinteresuoto asmens UAB AV grupės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skundo reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1T-9-(8.5.) bei atsakovo Tarnybos Mažeikių skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 35SD-3586-(14.35.7.); įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių išduoti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, šių reikalavimų netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Tarnybos Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, turėdamas tikslą suformuoti žemės sklypą faktiškai autobusų stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, savininko trečiojo suinteresuoto asmens UAB AV grupės poreikiams tenkinti – nenaudojamam statiniui (autobusų stovėjimo aikštelei) eksploatuoti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB AV grupės nurodytos aplinkybės, dėl kurių turi būti suformuotas žemės sklypas (nustatytos aiškios sklypo (aikštelės) ribos; būtina aptverti aikštelę; uždrausti pašaliniams asmenims naudotis trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu), nėra pagrindas pagal Taisyklių 2.4 punktą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Primintina, kad Taisyklių 2.4 punktas nustato, jog projektas (žemėtvarkos planavimo dokumentas) rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokia nuostata įtvirtinta ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį).

Trečiasis suinteresuotas asmuo (apeliantas) apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 98 straipsnio 4 dalį (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016 m. liepos 1 d. tokia nuostata buvo įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija)), nustatančią, jog teismo sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Apelianto teigimu, šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015, t. y. šiuo sprendimu buvo patenkintas UAB AV grupės skundas dėl Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 75-496 panaikinimo ir įpareigota Administracija iš naujo organizuoti UAB AV grupės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o valstybės institucijos, nevykdydamos 2015 m. spalio 23 d. teismo sprendimo iš esmės, piktnaudžiauja teise, daro žalą privačiam ūkio subjektui bei stabdo investicinius projektus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 58 straipsnis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai.

Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialiųjų teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką; o įrodymų „naujas“ įvertinimas kitame procese nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė bendrąjį principą, kad nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio dalimi tik jei tai pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu; sprendimą iš principo galima panaikinti tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai (esminiu trūkumu gali būti pripažinta jurisdikcijos klaida, rimti teisminio proceso pažeidimai, piktnaudžiavimas valdžia ir pan.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis ABTĮ nuostatomis ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, taikant šias nuostatas, patikrino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2430-394/2015 nustatytus faktus tuo aspektu, ar jie yra prejudiciniai, sprendžiant šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Administracijos pareikštus reikalavimus NŽT ir NŽT Mažeikių skyriui.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimas priimtas dėl Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 75-496 pagrįstumo ir teisėtumo, o šioje administracinėje byloje yra ginčijami NŽT ir NŽT Mažeikių skyriaus sprendimai. Administracijos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 75-496, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB AV grupės 2015 m. kovo 3 d. prašymą, panaikintas dėl to, kad šiame individualiame administraciniame akte nebuvo adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo, t. y. buvo pripažinta, kad šis aktas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, sprendimo motyvuose nurodyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 75-496 nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Akcentuotina, kad panaikinus Administracijos sprendimą, atsakovas nebuvo įpareigotas formuoti žemės sklypą ir rengti pertvarkymo projektą. Sprendime nėra nustatyta jokių faktų, kad pareiškėjui pagal teisės aktų nuostatas privalo būti formuojamas žemės sklypas ir Administracijos sprendimas dėl to yra neteisėtas.

Minėtame teismo sprendime yra pasisakyta ir dėl NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. kovo 13 d. rašto Nr. 35SD-(14.35.7.)-587, akcentuojant, kad šis raštas nėra pakankamai aiškus ir išsamus, nes nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys yra priskiriamas prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinių, ar ūkinės veiklos pobūdžio, tarnaujančio pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar priklausiniui, statiniui; kalbama tik apie aikštelės 75 proc. dydžio nusidėvėjimą; nėra duomenų, kad UAB AV grupė aikštelės neeksploatuoja ir nenaudoja pagal paskirtį. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje aktualus yra Tarnybos Mažeikių skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 35SD-3586-(14.35.7.), kuris buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Šio 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 35SD-3586-(14.35.7.) pagrįstumas ir teisėtumas minėtoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, jog NŽT Mažeikių skyriaus vyriausiosios specialistės buvo nuvykusios į vietą, apžiūrėjo autobusų stovėjimo aikštelę ir nurodė, kad veikla joje nevykdoma, aikštelė nenaudojama pagal paskirtį, aikštelės asfaltas nusidėvėjęs, kt.

Įvertinus nustatytas abiejų bylų nagrinėtas aplinkybes, nustatytus faktus, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra neteisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) įtvirtintas nuostatas. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nėra konkrečiai nurodyti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendime nustatyti faktai, kurie yra prejudiciniai šioje byloje, o apsiribojama bendro pobūdžio argumentais, kad buvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, kurios dabar priimtame sprendime įvertintos priešingai, bei akcentuojama sprendimo rezoliucinė dalis.

Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjo šioje byloje pareikštų reikalavimų netenkinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės AV grupės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė