Legislator Case Law & Legislation
d95a6dd5-e7fd-424b-8361-b6da4af64687 AI generated

d95a6dd5-e7fd-424b-8361-b6da4af64687 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d95a6dd5-e7fd-424b-8361-b6da4af64687
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovė R. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 1 725 Lt skolos pagal paslaugų teikimo sutartį, 5 procentų metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Amber Promotions“. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 1 725 Lt sumai.

Legislator headnote

AI generated

d95a6dd5-e7fd-424b-8361-b6da4af64687 · Vilniaus apygardos teismas: Ä®vertinus atsakovo stabiliÄ ir gerÄ finansinę padėtį, ieÅ¡kovo reikalavimo dydis nėra toks, kurio sumokėjimas galėtų tapti probleminiu. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, pajėgi atsiskaitinėti su kreditoriais. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismai, nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, tik esant ypatingoms aplinkybėms gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis gali bÅ«ti sutrikdyta normali komercinė-Å«kinė įmonės veikla.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1559-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05769-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Promotions“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovė R. V. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 1 725 Lt skolos pagal paslaugų teikimo sutartį, 5 procentų metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Amber Promotions“. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ 1 725 Lt sumai.

Nurodė, kad, nors ieÅ¡kinio suma nėra didelė, atsižvelgtina į atsakovo vengimÄ sumokėti skolÄ bei į kitų ieÅ¡kinių atsakovui skaičių ir bendrÄ jam pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo 1 725 Lt sumai atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ . Rėmėsi ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, vengia atsiskaityti, atsakovui yra pareikÅ¡ta ir daugiau ieÅ¡kinių.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, gavęs praneÅ¡imÄ apie bylos iÅ¡kėlimÄ teisme, gali bandyti nuslėpti savo turtÄ ar jį perleisti tretiesiems asmenims, tad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Amber Promotions“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį ir ja taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja pateikti įrodymus, pagrindžiančius teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba jog atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, o ieÅ¡kovo subjektyvi nuomonė Å¡iuo klausimu jokios teisinės ar įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, svarbu įvertinti piniginės sumos, dėl kurios kilo ginčas, dydį. Paprastai reikalavimo suma laikytina didele, jei virÅ¡ija 10 000 Lt. 1 725 Lt suma negali bÅ«ti laikoma didele. Be to, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė jam pareikÅ¡to reikalavimo suma, lyginant jÄ su bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, Å«kine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta.

Ä®vertinus atsakovo stabiliÄ ir gerÄ finansinę padėtį, ieÅ¡kovo reikalavimo dydis nėra toks, kurio sumokėjimas galėtų tapti probleminiu. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, pajėgi atsiskaitinėti su kreditoriais. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismai, nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, tik esant ypatingoms aplinkybėms gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis gali bÅ«ti sutrikdyta normali komercinė-Å«kinė įmonės veikla.

IeÅ¡kovo argumentai, kad teisme yra nagrinėjama ne viena byla, kurioje atsakovui reiÅ¡kiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai, neturi teisinės reikÅ¡mės. Visų pirma, atsakovas ne vengia, o ginčija ieÅ¡kovų reikalavimÄ . Visuose komerciniuose santykiuose gali kilti nesutarimų, todėl prieÅ¡ atsakovÄ pareikÅ¡tų bylų skaičius yra santykinai mažas, atsižvelgus į tai, kad atsakovas sudaro daug paslaugų teikimo sutarčių. Be to, iÅ¡keltų civilinių bylų prieÅ¡ atsakovÄ reikalavimų sumos, kaip ir Å¡ioje byloje, yra labai mažos, ir atsakovas bÅ«tų pajėgus atsiskaityti su visais kreditoriais, jei teismų sprendimai bÅ«tų jų naudai.

Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl jos parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principais. Teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 ir 146 straipsniai).

Turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir į atsakovo pagrįstus interesus, turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. IeÅ¡kovė R. V. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu neturėjo galimybės gauti objektyvių duomenų apie atsakovo finansinę bÅ«klę, todėl galėjo tik sužinoti pareikÅ¡tų atsakovui ieÅ¡kinių skaičių ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Net iÅ¡ teismui atsakovo pateikto seno (2010 m. liepos 31 d.) balanso matyti, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, o įmonės veiklÄ palaiko tik akcininkų įnaÅ¡ai. Be to, atsakovas klaidina teismÄ â€“ atsiliepimu ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pripažįsta, o nemokėjimÄ grindžia sunkia įmonės finansine padėtimi, tuo tarpu atskirajame skunde pabrėžia, kad jis „ne vengia, o ginčija ieÅ¡kovų reikalavimÄ â€œ. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).             Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos neturėjo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi ieÅ¡kinio suma nėra didelė, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas bus nepajėgus teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti.

PareikÅ¡to reikalavimo suma yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, kuria gali bÅ«ti remiamasi taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant didelei pareikÅ¡to reikalavimo sumai grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.), tačiau Å¡i prezumpcija nereiÅ¡kia, kad byloje esant pareikÅ¡tam nedidelės vertės turtiniam reikalavimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas, jei egzistuoja kitos aplinkybės, keliančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti duomenys apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, atsakovui teismuose pareikÅ¡tų reikalavimų skaičius ir t.t. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumÄ , atsižvelgė į teisme nagrinėjamų turtinių reikalavimų atsakovui skaičių.              Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, pajėgi atsiskaitinėti su kreditoriais, net ir nepaisant jo atžvilgiu pareikÅ¡tų teismuose reikalavimų skaičiaus, Å¡iÄ aplinkybę paneigia tai, jog atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuojant jog atsakovo įmonė jau 2010 metų pabaigoje buvo nemoki (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-5816-565/2011).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir tvarkÄ , priėmė Å¡iuo klausimu pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 337 straipsnio 1 punktas, 338 straipsnis).Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Andrius Ignotas Vilija Mikuckienė