d9589bd9-b8d5-40cf-a480-a289d1dfd27f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-483/2011              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2380-232/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tigla“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amalva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Luidas“, uždaroji akcinė bendrovė „KVP projektai“) ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas, ar reikalavimo perleidimo sandoris, kuriuo įmonė (jos atžvilgiu buvo priimta ir dar neįsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) perleido reikalavimo teisę už ženkliai mažesnę kainÄ , pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis juridinio asmens tikslams taip pat dėl ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas BUAB „Tigla“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2009-06-01 UAB „Tigla“ ir UAB „Amalva“ sudarytÄ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, taikyti restitucijÄ - grÄ Å¾inti UAB „Tigla“ 75 822,74 Lt.

Nurodė, jog ieÅ¡kovui 2009-04-21 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla ir nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dar neįsiteisėjus, 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovas už 45 000 Lt perleido atsakovui turėtÄ 75 822,74 Lt reikalavimo teisę, kylančiÄ iÅ¡ 2007-03-27 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Luidas“ sudarytos statybos rangos sutarties, į tuo metu mokų trečiÄ jį asmenį. RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo trečiajam asmeniui faktas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo ginčijamos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo nereiÅ¡kia, jog reikalavimo teisę į UAB „Luidas“ tikslinga buvo perleisti 41 procentų žemesne kaina.

Ginčijama 2009-06-01 sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams, jos sudarymas nebuvo bÅ«tinas. Atsakovas UAB „Amalva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog tretysis asmuo RUAB „Luidas“ jau ilgÄ laikÄ iki restruktÅ«rizacijos turėjo finansinių sunkumų ir nei sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo metu, nei vėliau iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo nebÅ«tų turėjęs galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas, perleidęs reikalavimo teisę, iÅ¡ karto atgavo daugiau kaip 60 procentų skolos ir taip pagerino savo finansinę padėtį.

NepasiraÅ¡ius sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo ieÅ¡kovas iki Å¡iol nebÅ«tų atgavęs nė dalies skolos, kadangi trečiajam asmeniui yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.UAB „Luidas“ su ieÅ¡kiniu sutiko, o UAB „KVP projektai“ nurodė, kad buvo skolingas ieÅ¡kovui apie 20 000 Lt, todėl tarpininkavęs sudarant reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, o už tarpininkavimÄ UAB „Tigla“ nurašęs jam susidariusiÄ skolÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010-08-20 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino - pripažino negaliojančia 2009-06-01 UAB „Tigla“ ir UAB „Amalva“ sudarytÄ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, nutarė gražinti UAB „Tigla“ 75 822, 74 Lt reikalavimo teisę į UAB „Luidas“ pagal 2007-03-27 statybos rangos sutartį Nr. 27-03/2007.

Teismas sprendė, kad sudarant 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartį neegzistavo bÅ«tinybė perleisti reikalavimÄ už beveik pusę kainos. Byloje nustatytos aplinkybės, kad, perleidus reikalavimo teisę gauti pinigai, iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , buvo iÅ¡mokėti vienam asmeniui - buvusiai įmonės kasininkei S. S. kaip darbo užmokestis ir autoriniai atlyginimai. Su kitais darbuotojais nebuvo atsiskaityta. Darytina iÅ¡vada, kad grynieji pinigai, gauti perleidus reikalavimo teisę, buvo panaudoti prieÅ¡ingais įmonės ir jos kreditorių interesams tikslais, o pačiu sandoriu buvo siekiama tikslų, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

Todėl ginčo sutartis pripažintina negaliojančia, remiantis CK 2.34, 6.66, straipsnių nuostatomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Amalva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismas 2010-08-20 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.66 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis actio Pauliana. Byloje nagrinėjamu atveju, ginčijamÄ reikalavimo perleidimo sutartį sudarė pats ieÅ¡kovas, kuris ieÅ¡kinyje pats teigia, kad sutartis pažeidė jo interesus, pablogino finansinę padėtį.

Nėra nė vienos iÅ¡ sÄ lygų, kurios leistų pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.2. SÄ lygas, kurioms esant sandoriai pripažįstami negaliojančiais, numato CK 1.78 - 1.93 straipsniai, tačiau Å¡iuo atveju taip pat nėra nė vienos iÅ¡ jų.3. Nepagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Luidas“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu buvo mokus ir galėjo vykdyti įsipareigojimus, o UAB „Tigla” sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo neprivalėjo sudaryti, be to, gautus pinigus sumokėjo tik vienai darbuotojai.Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens UAB „Luidas” skola ieÅ¡kovui buvo susidariusi ir tęsėsi jau keletÄ metų, todėl UAB „Tigla“, turėdama informacijos apie UAB „Luidas” finansinę padėtį ir galimÄ restruktÅ«rizavimo ar net bankroto bylÄ , buvo suinteresuotas perleisti savo reikalavimus UAB „Luidas” atžvilgiu UAB „Amalva“, siekiant nedelsiant atgauti bent dalį skolos vietoj visiÅ¡ko neatsiskaitymo arba atsiskaitymo po kelerių metų pagal UAB „Luidas” restruktÅ«rizavimo planÄ .

4. Remiantis skundžiamu sprendimu, UAB „Amalva“, kaip reikalavimo teisės perėmėjui, nepagrįstai perkeliama pareiga tikrinti, kaip ieÅ¡kovas galimai panaudos lėšas, gautas sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį.IeÅ¡kovas BUAB „Tigla“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato pareigÄ administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi, paminėta teisės norma suteikia teisę bankrutuojančios įmonės administratoriui reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinius dėl bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams prieÅ¡taraujančių ir kreditorių teises pažeidžiančių ieÅ¡kinių.2. Ginčijama 2009-06-01 sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo įtvirtinta prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija. UAB „Tigla“ reikalavimo pagal ginčijamÄ sutartį vertė - 75 822,74 Lt. - žymiai (net 30 822,74 Lt.) virÅ¡ija UAB „Amalva“ pateikto įvykdymo - 45 000 Lt. - vertę.

Todėl atsakovo UAB „Amalva“ nesÄ Å¾iningumas sudarant Å¡iÄ sutartį preziumuojamas (CK 6.67 str. 4 p.).3. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl UAB „Luidas” finansinės bÅ«klės ginčijamos 2009-06-01 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo metu nepatvirtinti įrodymais bei prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms: iki ginčijamos 2009-06-01 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo iÅ¡ UAB „Luidas“ nuolat buvo gaunami mokėjimai, ar už atliktus darbus atsiskaitoma kitokiu bÅ«du (atliekamos užskaitos). 2009-06-01 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo metu restruktÅ«rizavimo byla UAB „Luidas“ iÅ¡kelta nebuvo.

Be to, įmonės restruktūrizavimas nereiškia jos nemokumo, o atvirkščiai - parodo, jog įmonė turi galimybių veikti ir atsiskaityti su visais kreditoriais, tik per ilgesnį laikotarpį. Taigi, net restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo ginčijamos reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo nereiškia, jog reikalavimo teisę į UAB „Luidas” reikėjo perleisti 41 procentu žemesne kaina.4. Tretysis asmuo UAB „Luidas” šioje byloje pareikštus reikalavimus ir ieškinio argumentus pripažino pagrįstais.5.

IÅ¡ BUAB „Tigla” atsakovui UAB „Amalva” negali bÅ«ti priteisiama atsakovo sumokėto 100 Lt. žyminio mokesčio (kaip nurodyta apeliaciniame skunde) suma, kadangi toks žyminio mokesčio apmokėjimas prieÅ¡tarauja CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto normoms, atleidžiančioms nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenis, paduodančius apeliacinius skundus bylose, kurių Å¡alimi yra bankrutuojanti įmonė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas Apeliantas teigia, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis CK 6.66 straipsniu, kadangi ieÅ¡kovas (bankrutuojančios įmonės administratorius) ginčija administruojamos įmonės sudarytÄ sandorį, be to, nėra bei vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių pripažinti sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė reikÅ¡ti CK 6.66 straipsniu grindžiamus ieÅ¡kinius (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius), pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartį byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2008-04-01 nutartį byloje Nr. 3K-3-178/2008. Nagrinėjant pagal CK 6.66 straipsnį pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (actio Pauliana), byloje bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar:

1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo;

2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės;

3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti. Kai actio Pauliana pareiÅ¡kiamas bankroto bylose, teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčijamos sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, be to, actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės, nors skolininko mokumas nesumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, 2006-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006, 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).Byloje nustatyta, kad ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kurios sudaryti Å¡alys neprivalėjo, reikalavimo teisė buvo parleista už kainÄ , ženkliai mažesnę nei perleidžiama reikalavimo teisė.

Turto pardavimas ženkliai mažesne kaina paprastai priskiriamas prie sandorių, pažeidžiančių nemokaus pardavėjo kreditorių interesus. Å ioje byloje kaip tik ir kilo ginčas, ar reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, ar juos atitinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam svarbu nustatyti, tiek, kokiÄ Ä¯takÄ ginčijamas sandoris turėjo UAB „Tigla“ mokumui, tiek įvertinti, ar jis naudingas UAB „Tigla“ interesams. Vien ta aplinkybė, kad reikalavimo teisė perleista už kainÄ , mažesnę nei perleista reikalavimo teisė, savaime dar nėra absoliutus pagrindas pripažinti, jog reikalavimo teisės perleidimo sandoris pažeidžia UAB „Tigla“ kreditorių interesus.

Net ir už mažesnę kainÄ reikalavimo teisės perleidimo sandoris gali atitikti perleidėjo kreditorių interesus, jeigu tokiu sandoriu padidėja kreditorių realios galimybės atgauti skolÄ . Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas reikalavimo perleidimo sutartį sudarė kreditorių interesais ir teigia, kad sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog skolininkas UAB „Luidas“ turi finansinių sunkumų ir jam gali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla, todėl ieÅ¡kovui buvo akivaizdu, kad skolos iÅ¡ UAB „Luidas“ artimiausiu metu nepavyks atgauti.

Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Tigla“ atgavo dalį skolos. UAB „Tigla“ kreditorių interesus labiau atitiko dalies skolos atgavimas kuo greičiau negu galimas vėlesnis visos ar didesnės dalies skolos atgavimas UAB „Luidas“ restruktÅ«rizavimo proceso eigoje. Grįsdamas savo teiginius apie žinomus UAB „Luidas“ finansinius sunkumus, apeliantas yra nurodęs, kad UAB „Luidas“ skola UAB „Tigla“ nebuvo apmokėta keletÄ metų, kad 2009-06-26 vienintelio akcininko sprendimu buvo pritarta UAB „Luidas“ restruktÅ«rizacijai, o 2009-09-16 UAB „Luidas“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teisėjų kolegijos vertinu, minėtos aplinkybės yra nepakankamos vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad 2009-06-01 reikalavimo teisės perleidimo sandoris buvo naudingas UAB „Tigla“ kreditoriams, o tikslas tuo metu atgauti dalį skolos nusveria tikslÄ nebloginti UAB „Tigla“ turtinės padėties iki klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡nagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis UAB „Tigla“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ (bylos Nr. B2-2715-565/2009) buvo priimta 2009-04-21 (įsiteisėjo 2009-07-02, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistÄ (bylos Nr. 2-797/2009)), o ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2009-06-01, t.y. esant priimtai, tačiau dar neįsiteisėjusiai nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Tigla“ bankroto bylÄ .

Akivaizdu, kad UAB „Tigla“ Å¡iuo metu buvo žinoma apie esamÄ sunkiÄ finansinę padėtį (nemokumÄ ), o perleidžiama reikalavimo teisė nebuvo tokio dydžio, kad iÅ¡ esmės įtakotų UAB „Tigla“ finansinę padėtį (pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Tigla“ bankroto bylÄ , pagal VÄ® Registrų centras duomenų bazėje esančio atsakovo UAB „Tigla“ 2007 m. balanso duomenis nustatęs, kad 2007 metų pabaigoje įmonės turto vertė buvo 911 397 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 459 700 Lt, t.y. skolos virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (atsakovas atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ ir dokumentų apie įmonės turtinę padėtį nepateikė).

Ginčijamu 2009-06-01 sandoriu buvo perleista 75 822,74 Lt dydžio reikalavimo teisė už 45 000 Lt. Å is sandoris nei nulėmė UAB „Tigla“ nemokumÄ , nei galėjo padėti jo iÅ¡vengti, kadangi tik dar labiau padidino atotrÅ«kį tarp turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti sandorį prieÅ¡taraujančiu kreditorių interesams, kadangi jo pasėkoje sumažėjo UAB „Tigla“ turtas kaip tik tuo metu, kai buvo nagrinėjamas bankroto bylos UAB „Tigla“ iÅ¡kėlimo teisėtumo klausimas ir galiojo Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areÅ¡tuotas UAB „Tigla“ priklausantis nekilnojamasis turtÄ ir kitas ilgalaikis materialusis turtas, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, sustabdytas UAB „Tigla“ turto bei piniginių lėšų realizavimas ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdymo procese).

Laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, tikslas – iÅ¡laikyti juridinio asmens, kuriam praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ , turtinę padėtį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar atsisakymo jÄ kelti nepakitusiÄ ir taip nesudaryti sÄ lygų juridiniam asmeniui turimÄ turtÄ panaudoti, realizuoti ne visų kreditorių interesais. Taigi laikotarpiu nuo praÅ¡ymo įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ iki jos iÅ¡kėlimo arba atsisakymo jÄ kelti, įmonė savo turtÄ naudoti gali tik labai ribotai (keik nedraudžia laikinosios apsaugos priemonės) ir itin apdairiai.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , toliau bankrutuojančio juridinio asmens turtu disponuoja paskirtas administratorius Ä®BÄ® nustatyta tvarka ir iÅ¡imtinai visų kreditorių interesais. Byloje yra duomenys, kad UAB „Tigla“ veiksmai, nukreipti į ginčijamos sutarties sudarymÄ , prasidėjo 2009 m. gegužę (UAB „Amalva“ atsiliepimas į ieÅ¡kinį), taigi jau esant priimtai, nors ir dar neįsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Tigla“ bankroto bylÄ ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios, be kita ko, draudė UAB „Tigla“ turto realizavimÄ .

Pati 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartis taip pat sudaryta neatsižvelgiant į pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (sustabdytas UAB „Tigla“ turto realizavimas) ir ne tik kad nesiekiant, kaip to reikalauja Ä®BÄ® įtvirtintas reguliavimas, iÅ¡laikyti juridinio asmens, kuriam praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ , turtinę padėtį nepakitusiÄ iki bus iÅ¡spręstas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas, bet jÄ dar ir pabloginant. Byloje nėra pakankamai įrodymų, pateisinančių skubius UAB „Tigla“ veiksmus sudarant 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartį, t.y.

įrodančių apelianto teiginius, kad dėl blogos UAB „Luidas“ finansinės padėties perleisti reikalavimo teisę už mažesnę kainÄ buvo bÅ«tina siekiant iÅ¡vengti visos skolos neatgavimo. Ä® bylÄ pateikti UAB „Tigla“ buhalterinės apskaitos duomenys rodo, kad UAB „Luidas“ dalimis skolÄ dengė, skola buvo mažinama atliekant užskaitymus. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kreditorių interesus atitiko dalies skolos atgavimas skolÄ perleidus už mažesnę kainÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad 2009-06-01 sandorio pagrindu gauta suma iÅ¡mokėta S. S., t.y. panaudota ne visų kreditorių interesais ir nesilaikant kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių ir motyvų, kaip teisingai sprendė ir motyvavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje yra pagrindas pripažinti 2009-06-01 reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančiÄ tiek dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams (CK 2.34 straipsnio 3 dalis, 1.82 straipsnio 1 dalis), tiek 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

UAB „Amalva“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 130 Lt, tačiau, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsakovas Å¡ioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo. Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo praÅ¡ymu, už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis jam grÄ Å¾intinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“ (j. a. k. 124130658) praÅ¡ymu grÄ Å¾inti 130 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt litų) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.Teisėjai                                                          Algirdas GailiÅ«nas                                                                       Kazys KailiÅ«nas                                                                       Marytė Mitkuvienė