2021-08-25 Nr. AB-16487-4-39-3-00159-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3835-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00159-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ryčio Krasausko,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

užsienietei S. S. S., jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

vertėjaujant Abdul Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienietės S. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete S. S. S. prisistačiusios užsienietės sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete S. S. S. prisistačiusią užsienietę (toliau – ir Užsienietė) Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 27 d. apie 07.54 val. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo dvylika (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų, tarp jų ir Užsienietė, kuri su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apklausos metu Užsienietė paaiškino, kad bėga iš (duomenys neskelbtini) dėl to, jog vyksta gyventi pas tetą, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyvena Vokietijoje. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų, yra tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Pareiškėjo teigimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Pareiškėjo teigimu, Departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik sulaikius Užsienietę. Pareiškėjas pažymėjo, kad visa Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Tuo atveju, jeigu Užsienietei bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jos apsauga Centre ir, atsižvelgus į Užsienietės dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog ji pabėgs iš Centro.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino ir sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4, 5 dalimis, nustatė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, jos asmenybė nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, todėl teismas teikimą patenkino. Kadangi Užsienietė faktiškai buvo sulaikyta 2021 m. liepos 12 d., teismas sulaikymo terminą nustatė iki 2021 m. spalio 12 d.

III. 6. Užsienietė S. S. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti, t. y. pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Užsienietė atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsienietės teigimu, jai turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Užsienietė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teikime nenurodė, jog ji būtų pasišalinusi ar mėginusi pasišalinti, pažeisti apgyvendinimo tvarką, byloje nėra nurodyta, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais ji piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Aplinkybė, jog ji išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, yra tik hipotetinė, paremta spėjimu, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Pareiškėjas nurodo, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos išorinę sieną, valstybės sieną kirto ne viena, o bendrininkų grupėje, neprisistatė Lietuvos Respublikos institucijoms ir nepranešė apie savo neteisėtą atvykimą ir buvimą šalyje (nors tokią pareigą turėjo), turėjo tik pasą, bet nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, todėl yra didelė tikimybė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymo priemonę Užsienietė pasišalins iš Centro, kadangi visa apgyvendinimo teritorija nėra pastoviai stebima ir saugoma. Pareiškėjas pažymi, kad Užsienietė pateikė nepagrįstą prieglobsčio prašymą, nurodydama tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi ir reikšminga nagrinėjant, ar jai gali būti suteiktas prieglobstis. Taip pat atkreipia dėmesį į Departamento raštą dėl nuomonės pateikimo Užsienietės atžvilgiu, kuriame teigiama, kad ji Vokietijoje turi pažįstamų asmenų. Pareiškėjas daro išvadą, kad Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, o tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip bendradarbiavimas. Pritaikius Užsienietei alternatyvią sulaikymo priemonę, kiltų didelė ir pagrįsta rizika, kad ji gali pasišalinti iš Centro ir išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jos teisinės padėties nustatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sulaikyta (duomenys neskelbtini) piliete S. S. S. prisistačiusi Užsienietė Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Centro teikimą patenkino ir nusprendė Užsienietę sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

12. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Pagrindinis įstatymas, reguliuojantis užsieniečių teisinės padėties bei jų sulaikymo klausimus Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 8, 10 punktais.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

19. Iš pareiškėjo teikime sulaikyti Užsienietę, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų matyti, kad Užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, neturėdama su savimi jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog Užsienietė bendradarbiauja su atsakingomis valstybės institucijomis. Be to, Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Užsienietė, teikdama paaiškinimus, buvo nurodžiusi, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo patekti pas savo tetą, kuri gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Departamentas neturės galimybės atlikti jos apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3605-815/2021). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė Užsienietei taikyti judėjimo laisvės ribojimą, t. y. ją iki 2021 m. spalio 12 d. sulaikyti Centre, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

20. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

21. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė sulaikymui šiuo atveju būtų jos apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje, taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog Užsienietė gali siekti sutrukdyti ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, todėl būtina ją sulaikyti. Užsienietės sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

22. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsienietės, prisistatančios (duomenys neskelbtini) piliete S. S. S., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas