d954b581-2a5a-41cd-9cc0-952b59506b59 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1143-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02228-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 7.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūros Marijos Strumskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V.

I., atsakovės atstovei Dainorai Anulytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Interselas“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. I. ir E. A. dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas UAB „Interselas“ padavė teismui patikslintÄ skundÄ (b. l. 19–22), kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Taryba) 2011-09-29 nutarimÄ Nr. 2S-22 arba jį pakeisti dalyje dėl per griežtos bausmės ir vietoj piniginės baudos paskirti įspėjimÄ .Skunde paaiÅ¡kina, kad Taryba neteisingai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į pateiktus argumentus bei įrodymus.

Pažymi, kad M. I. ir E. A. yra faktinė Å¡eima, tÄ pačiÄ dienÄ ir tuo pačiu laiku sudarė sutartis su UAB „Interselas“, kartu ir tuo pačiu tikslu (reklamuodami energetini gėrimÄ â€žRed Bull“ ir vienÄ iÅ¡ sostinės naktinių klubų) siuntinėjo trumpÄ sias SMS žinutes ir kartu, tik atskirais skundais, siekdami vilkinti bylas, sÄ moningai veikdami prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylų iÅ¡nagrinėjimÄ , kreipėsi į Valstybinės vartotoju teisių apsaugos tarnybÄ , todėl jų skundai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip atskiri.Nurodo, kad 2010-10-28 sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte aiÅ¡kiai nurodoma, kad klientas įsipareigoja nesinaudoti BITĖ teikiamomis paslaugomis skambučių užbaigimui OMNITEL, BITĖ LIETUVA, TELE2 ir kitų operatorių tinkluose, siekiant ekonominės naudos, susijusios su pokalbių tarifų skirtumu tarp tarifų, taikomų pagal šį susitarimÄ ir tinklų sujungimo mokesčio, paslaugų teikėjų taikomomis premijomis ir/ arba kitomis naudomis už įeinančius skambučius, taip pat telekomunikacijų paslaugų teikimui tretiesiems asmenims ir kitiems BITĖ nesankcionuotiems tikslams.

Klientui pažeidus šį punktÄ , BITĖ turi teisę Klientui apriboti paslaugų tiekimÄ . Taip pat Paslaugų teikėjas turi teisę reikalauti kliento sumokėti 10 000 ( deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų baudÄ už kiekvienÄ BITĖ nustatytÄ pažeidimo atvejį bei atlyginti Paslaugų teikėjo patirtus nuostolius, jei jų nepadengs bauda. Taip pat bauda yra taikoma atsiradus srauto terminavimui.Teigia, kad M. I. ir E. A. neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos vartotojo sÄ vokos, todėl nelaikytini vartotojais (LR CK 6.350 str. 1 d., LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p., LR nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 12 p.).

Tarybai buvo pateikti neginčijami įrodymai (trumpųjų SMS žinučių iÅ¡klotinės), kad M. I. ir E. A. reklamos tikslais siuntė trumpÄ sias SMS žinutes, reklamuodami energetinį gėrimÄ â€žRed Bull“ ir vienÄ iÅ¡ sostinės naktinių klubų – 2010 m. gruodžio mėnesį iÅ¡ jų telefonų numerių įvairiais telefonų numeriais į įvairių operatorių tinklus buvo iÅ¡siųsta 33 660 trumpųjų SMS žinučių (per 5 sekundes buvo iÅ¡siunčiama apie 600 SMS žinučių).

Tvirtina, kad jokių apribojimų, siunčiant trumpÄ sias SMS žinutes vartotojui, kaip jis suvokiamas LR nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme nebuvo. Taip pat pateikė 2011-06-06 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos raÅ¡tÄ Nr. 2R-1932(2.13), iÅ¡ kurio matyti, kad M. I. ir E. A. naudojosi UAB „Interselas“ reklamoje nurodytomis paslaugomis komerciniais tikslais.Mano, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2005, 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2004, 1999-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/1999) suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Taryba turėjo iÅ¡tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, jokie įrodymai jai negalėjo turėti iÅ¡ anksto nustatytos galios ir visi įrodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip visuma. Teigia, kad buvo nukrypta nuo lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, todėl buvo priimtas skundžiamas nutarimas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja visiems vartotojams teikė SMS nemokamai, t. y. vartotojams, iÅ¡skyrus asmenis, kurie naudoja SMS žinutes komerciniais tikslais (vartotojui iÅ¡siųsti 600 vnt.

SMS žinučių per 1 min. neįmanoma).Atsakovė Taryba su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 43–47) paaiÅ¡kina, kad Taryba nekonstatavo, jog UAB „Interselas“ skleidžiama reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo požymių, bet nurodė, jog nagrinėjama reklama galėjo suklaidinti ne visus reklamos vartotojus, o tik tuos, kurie reklamoje nurodyta paslauga naudojosi siekdami iÅ¡siųsti itin didelį kiekį trumpųjų SMS žinučių, kai toks kiekis įprastai yra siunčiamas ne asmeninio vartojimo, bet komerciniais tikslais.

Taigi, Taryba nenustatė, kad skleidžiama reklama galėjo suklaidinti vartotojus, taip kaip jie suvokiami NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme, todėl minėto įstatymo normos skleidžiamai reklamai nebuvo taikomos, tačiau nustatė, jog skleidžiama reklama galėjo bei faktiÅ¡kai suklaidino „reklamos vartotojus“ kaip jie suvokiami Reklamos įstatymo prasme, todėl pripažino UAB „Interselas“ skleidžiamÄ reklamÄ klaidinančia.Remdamasi „reklamos“, „klaidinančios reklamos“, „reklamos vartotojo“ sÄ vokomis (Reklamos įstatymo 2 str. 4, 7, 16 d.), teigia, kad Reklamos įstatymas nėra taikomas iÅ¡imtinai tik siekiant apsaugoti vartotojų interesus, taip kaip jie suvokiami NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme, tačiau Reklamos įstatymas taip pat saugo ir Å«kio subjektų interesus, t. y.

Reklamos įstatyme įtvirtinta reklamos vartotojo sÄ voka turi bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiau kaip fizinis ar juridinis asmuo.Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo (toliau –Klaidinančios reklamos direktyvos 84/450/EEB), kuri skirta valstybėms narėms, 2 straipsnio 3 punktÄ â€žasmuo“ įvardinamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Minėtos direktyvos tikslas – apsaugoti vartotojus, prekybos, verslo, amatų ar kita profesine veikla užsiimančius asmenis ir plačiosios visuomenės interesus nuo klaidinančios reklamos ir jos nesÄ Å¾iningų pasekmių.

Daro iÅ¡vadÄ , kad asmenys, užsiimantys komercine veikla, taip pat yra ginami Reklamos įstatymo.Skleidžiamoje reklamoje buvo teigiama „<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“. Taigi, reklamos vartotojui sudaromas įspÅ«dis, jog sumokėjęs 59 Lt vienintelį mėnesinį mokestį gali nemokamai naudotis teikiamomis paslaugomis (kalbėti ir siųsti trumpÄ sias SMS žinutes) be jokių apribojimų už 0,00 Lt, tačiau Taryba nustatė, jog reklamos vartotojai negalėjo visais atvejais neribotai pasinaudoti UAB „Interselas“ reklamoje nurodytomis nemokamomis paslaugomis.

Taigi nors M. I. ir E. A. siuntė žinutes komerciniais tikslais ir išsiuntė jų itin didelį kiekį, tačiau negalima paneigti aplinkybės, jog minėti asmenys buvo suklaidinti nagrinėtoje reklamoje nurodytų teiginių, kadangi jiems taip pat taikoma Reklamos įstatymo apsauga. Akivaizdu, kad reklamoje nurodyta paslauga tam tikrais atvejais buvo apribojama, taigi reklaminis teiginys, „be jokių apribojimų“, yra neteisingas. Tokio pobūdžio reklama buvo paveiktas reklamos vartotojo ekonominis elgesys, kadangi reklamos vartotojas, susipažinęs su bendrovės skleidžiama reklama, galėjo susidaryti įspūdį, jog jis nevaržomai, t.y. nepriklausomai nuo siunčiamų SMS žinučių kiekio, galės naudotis bendrovės siūlomomis paslaugomis ir nepatirs jokių papildomų išlaidų.

Tokia reklama galėjo suklaidinti ir suklaidino tuos reklamos vartotojus, kurie ketino iÅ¡siųsti didelį kiekį trumpųjų SMS žinučių.Pabrėžia, kad Taryba, nagrinėdama galimus Reklamos įstatymo pažeidimus, visų pirma vertina, ar reklama klaidina, ar gali suklaidinti vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia. Bendrovės sutarčių sÄ lygos, jei jos nėra nurodomos reklamoje, nepatenka į tokios reklamos vertinimÄ , tačiau tai neatleidžia bendrovių nuo pareigos reklamoje nurodyti teisingÄ ir tiksliÄ informacijÄ , kuri turi atitikti ir reklamoje nenurodytas paslaugų teikimo sÄ lygas.

Nagrinėjamu atveju sutarčių sÄ lygos neatitiko skleidžiamos reklamos turinio, kadangi reklamoje nebuvo užsimenama apie jokius paslaugų apribojimus, tuo tarpu sutartyse minėti apribojimai jau buvo nustatyti. Tuo tarpu, reklamos davėjo ir jo klientų sutartiniai santykiai ir iÅ¡ jų kylančių teisių ir pareigų tinkamas įgyvendinimas savaime nedaro įtakos reklamos vertinimui Reklamos įstatymo 5 straipsnio prasme.Teigia, kad Taryba, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę ir kitas atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes paskyrė bendrovei teisingÄ ir proporcingÄ baudÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Papildomai nurodė, kad bendrovė tokiÄ reklamÄ skleidė nuo 2009 m. rudens.Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 102–103) su skundu nesutinka, nurodo sutarties sudarymo su UAB „Interselas“ aplinkybes. PaaiÅ¡kina, kad reklamoje bendrovė nenurodė jokių apribojimų reklamuojamai paslaugai, o Taryba vertino reklamos, o ne sutarties atitikimÄ suteikiamai paslaugai bei jos apmokestinimui, taip pat galiojantiems teisės aktams.Pažymi, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino daugumos sutarties punktų neatitikimÄ Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, pasiÅ«lydama UAB „Interselas“ pakeisti vartotojų teises pažeidžiančias sutarties nuostatas arba jų netaikyti.

Tuo tarpu, RyÅ¡ių reguliavimo tarnyba, tirdama UAB „Interselas“ veiklÄ ir jos atitikimÄ galiojantiems teisės aktams, konstatavo, jog bendrovė neturi teisės teikti mobiliojo ryÅ¡io paslaugų.Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Interselas“ ir toliau platina tÄ pačiÄ klaidinančiÄ reklamÄ , o tai parodo, jog bendrovei paskirta bauda yra per maža ir nesustabdo nuo teisės aktų pažeidimų.Skundas netenkinamas.Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 2S-22 (b. l. 58–63), kuriuo atsakovas nusprendė, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnį, taip pat jai skyrė piniginę baudÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, keliami teisės aiÅ¡kinimo ir jos taikymo konkrečioms faktinėms aplinkybėms klausimai.Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2010 m. liepos 3 d.

įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti naudoti klaidinančiÄ reklamÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, iÅ¡samumo ir pateikimo kriterijus:

1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienÄ konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitÄ toje reklamoje pateikiamÄ informacijÄ , bÅ«tinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui iÅ¡vengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiÅ«riu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neiÅ¡sami, turi bÅ«ti atsižvelgiama į šį ribotumÄ , konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija bÅ«tų vartotojams prieinama kitais bÅ«dais;

3) reklamos pateikimo bÅ«das ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomÄ neteisingÄ (klaidinantį) reklamos teiginį.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr. pvz., 2005 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-931/2005) laikomasi nuostatos, jog vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ kriterijų, apibÅ«dinantį klaidinančiÄ reklamÄ , tÄ kriterijų įvertinant paprasto reklamos vartotojo požiÅ«riu.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs (pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1184/2010).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos UAB „Interselas“ platinta reklama buvo įvertinta kaip neatitinkanti teisingumo kriterijaus, nustatyto Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte.Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja skleidė tokiÄ reklamÄ â€ž<...> mėnesinis ir galutinis mokestis be jokių apribojimų 59 LT <...> trumposios SMS žinutės 0,00 Lt“.

Å ia pareiÅ¡kėjos skleista reklama reklamos vartotojas informuojamas, kad pasinaudojęs UAB „Interselas“ pasiÅ«lymu už suteiktas paslaugas turės mokėti vienintelį mokestį – 59 Lt mėnesinį abonentinį mokestį bei galės naudotis teikiamomis paslaugomis (kalbėti ir siųsti trumpÄ sias SMS žinutes) be jokių apribojimų už 0,00 Lt. Tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys, reklamos vartotojai, norėję iÅ¡siųsti didelį kiekį trumpųjų SMS žinučių, turėjo užsisakyti arba jiems buvo įjungiama papildoma paslauga, kuri už 19 Lt mėnesinį mokestį leido Å¡iems vartotojams iÅ¡siųsti 3 000 vnt. trumpųjų SMS žinučių, o reklamos vartotojai, kurie virÅ¡ijo 3 000 vnt. trumpųjų SMS žinučių limitÄ , turėjo mokėti po 0,03 Lt už kiekvienÄ SMS žinutę (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tyrimo byla Nr. 5.1-26 I–II tomas).

Vadinasi, tam tikri apribojimai – nemokamai siųsti neribotÄ kiekį trumpųjų SMS žinučių sumokėjus 59 Lt per mėnesį, buvo nustatyti ir reklamos vartotojai negalėjo visais atvejais neribotai pasinaudoti pareiÅ¡kėjos reklamoje nurodytomis nemokamomis paslaugomis. Reklamos skleidimo metu nebuvo pateikiam informacija, kad tam tikri apribojimai ar papildomi mokėjimai bus taikomi, jei reklamoje nurodytomis paslaugomis bus naudojamasi komerciniais tikslais ar virÅ¡ijus tam tikrÄ teikiamų paslaugų limitÄ .PareiÅ¡kėjos teiginiai, jog minėti apribojimai yra nustatyti su vartotojais sudarytose paslaugų teikimo sutartyse ir taikomi tik tiems vartotojams, kurie naudojasi UAB „Interselas“ reklamoje nurodytomis paslaugomis komerciniais tikslais, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi, nes Å¡iuo atveju buvo vertinama pareiÅ¡kėjos skleidžiamos reklamos atitiktis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o pagal Å¡iame įstatyme pateikiamas sÄ vokas „reklamos vartotojas“ suprantamas kaip asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama.

Darytina iÅ¡vada, kad reklamos vartotojas gali bÅ«ti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo nepriklausomai nuo turimų (siekiamų turėti) tikslų ar kitų aplinkybių.Darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, skleisdamas klaidinančiÄ reklamÄ .PareiÅ¡kėja skunde ginčija ir paskirtos baudos dydį, nurodydama, jog pareiÅ¡kėjai vietoj piniginės baudos gali bÅ«ti skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno 1 000 iki 30 000 litų, o tais atvejais, kai Å¡ioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda iki 120 000 litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos Å¡io įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ gali taikyti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos argumentais dėl 5 000 litų baudos dydžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukėlė tam tikras pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. A502–1884/2008).Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjai skirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, ji yra artima Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 str. 1 d. nustatytam sankcijos minimumui, paskirta įvertinus skleistos reklamos pobÅ«dį: pakankamai ilgÄ reklamos platinimo trukmę ir vidutinį mastÄ , galėjo suklaidinti ne visus reklamos vartotojus, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 2S-22 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

Atmesti pareiÅ¡kėjos UAB „Interselas“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Raimondas Blauzdžius JÅ«ra Marija Strumskienė Liudmila Zaborovska