d951d26e-eaf9-4666-8091-eb39ffa98b92 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-53-302/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00443-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės , teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“, trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Morolda“ dėl leidimo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypÄ , hipotekos panaikinimo ir atlyginimo už žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Placitum“, praÅ¡ydama panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) hipotekÄ , leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nurodytÄ Å¾emės sklypÄ (kadastro Nr. 0101/0100:1965) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei leisti Å¡iÄ teismo nutartį vykdyti skubiai, taip pat nustatyti atlyginimÄ už žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1965) paėmimÄ visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d.

įsakyme Nr. 1P-49-(1.17E.) nustatytÄ vertę – 1 060 000 Eur. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydis yra mažesnis, nei Vilniaus miesto savivaldybės į depozitinę sÄ skaitÄ sumokėta suma, skirtumÄ tarp savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio ieÅ¡kovė prašė priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Placitum“.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,872 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0100:1965), esantis Vilniuje, Perkūnkiemio g.

22. IeÅ¡kovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė praÅ¡yti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovÄ paimti visuomenės poreikiams žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, PerkÅ«nkiemio g. 22, bei patvirtino galimybių studijÄ â€“ žemės sklypų BieliÅ«nų g. 5, BieliÅ«nų g. 9 ir PerkÅ«nkiemio g. 22 paėmimo visuomenės poreikiams sÄ naudų ir naudos analizę. IeÅ¡kovė nurodė, kad minėtoje studijoje padarytos iÅ¡vados, jog nagrinėjamoje teritorijoje (PerkÅ«nkiemio gyvenamajame kvartale) Å¡iuo metu nėra municipalinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kas daro neigiamÄ Ä¯takÄ bendruomenės gyvenimo sÄ lygoms, o įvertinus esamÄ užstatymÄ , tikslingiausia sklypus naudoti bÅ«tent visuomeninei veiklai – ikimokyklinio ugdymo įstaigai statyti.

Atsižvelgiant į miesto strategijÄ , analizuojamoje teritorijoje, bÅ«tina sklypÄ paimti visuomenės poreikiams, kas leistų įgyvendinti vaikų darželio statybos projektÄ , o tai bÅ«tina sÄ lyga patenkinti esamus visuomenės poreikius, susijusius vietų vaikų darželiuose trÅ«kumu.

3. IeÅ¡kovė nurodė su ginčo žemės sklypo savininku nesutarianti dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu teisingas atlyginimo dydis už žemės sklypo, esančio Vilniuje, PerkÅ«nkiemio g. 22, paėmimÄ yra ieÅ¡kovės užsakymu atlikto turto vertinimo nustatyta vertė, tai yra 1 060 000 Eur.

4. Atsakovė UAB „Platicum“ sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ginčijo tik ieÅ¡kovės nurodytÄ kompensacijos už žemės sklypÄ dydį. UAB „Platicum“ ieÅ¡kovės pateikta ataskaita dėl žemės sklypo vertės neatspindi realios žemės sklypo vertės, pasirinkti ne analogiÅ¡ki žemės sklypai palyginamajam vertinimui, todėl ieÅ¡kovės pasirinkto vertintojo atliktas vertinimas akivaizdžiai iÅ¡kreipia tikrÄ jÄ ginčo žemės sklypo vertę.

5. Ieškovė dublike nebepalaikė reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Placitum“ patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) nustatyti, kad atsakovei UAB „Placitum“ nuosavybės teise priklausiusio 0,8720 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 22, rinkos vertė yra 1 253 000 Eur;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę iÅ¡mokėti UAB „Placitum“ 1 253 000 Eur kompensacijÄ už žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams.

7. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo rinkos vertės.

8. Šioje byloje teismas iš viso paskyrė dvi ekspertizes turto vertei nustatyti. 2022 m. sausio 3 d. pateiktame ekspertės I. Krikščiūnienės teismo ekspertizės akte nustatyta 1 058 000 Eur ginčo sklypo rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. (toliau ir – ekspertizė Nr. 1). 2022 m. gegužės 17 d. eksperto T. Monstavičiaus pateiktame teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog ginčo sklypo vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 253 000 Eur (toliau ir – ekspertizė Nr. 2).

9. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje skiriant ekspertizę buvo siekiama įvertinti žemės sklypo kainÄ nauju laiko momentu, tai yra 2021 m. gegužės 21 d. Teismas nurodė, kad vienas iÅ¡ tikslų, kodėl buvo paskirta ekspertizė – nustatyti, ar ginčo žemės sklypo rinkos kaina pakito per metus ir ar savininkui bus tinkamai atlyginta už paimamÄ Å¾emės sklypÄ . Ekspertė, atlikusi palyginamųjų sandorių atrankÄ , nustatė, kad atitinkamoje verčių zonoje, kaip vertinamas žemės sklypas, naujų palyginamųjų sandorių nuo prieÅ¡ tai atlikto vertinimo neįvyko. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ ekspertizės Nr.1 akto matyti, kad nustatant žemės sklypo rinkos vertę 2021 m. gegužės 21 d. buvo parinkti iÅ¡ esmės tie patys palyginamieji objektai, kurių sandorių datos yra 2019 m. lapkričio ir 2019 m. spalio mėnesio arba pusantrų metų senumo.

10. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ekspertė, suraÅ¡iusi ekspertizės Nr.1 aktÄ , turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad nesant nė vieno naujo sandorio nuo 2019 m. lapkričio mėn. atitinkamoje verčių zonoje, nėra pakankamai palyginamųjų objektų atitinkamoje verčių zonoje, kad bÅ«tų galima nustatyti žemės sklypo vertės pokytį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. Nesant pakankamai sandorių, ekspertė privalėjo lyginti kitų tokių pat ar panaÅ¡ių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas, tačiau to nedarė.

Teismo vertinimu, ekspertė tik formaliai vadovavosi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17.2 punkto nuostata, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios, kaip paimamas žemės sklypas, žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, tačiau nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 ir 58 punktuose išdėstytomis taisyklėmis.

11. Teismas akcentavo, kad bÅ«tent sklypo vieta ir jo savybės, o ne formalus priklausymas konkrečiai verčių zonai ir lemia sklypo kainÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ekspertės papildomai teismui pateikti atrankos objektai, kurie parodo didelį kainų skirtumÄ tarp tos paties žemės naudojimo bÅ«do sklypų, esančių toje pačioje verčių zonoje: kai kurių sklypų aro kaina yra kiek daugiau nei 1 000 Eur už arÄ , kai kitų – virÅ¡ija 18 000 Eur už arÄ . Tai parodo, kad konkreti sklypo vieta, dydis, kitos savybės yra labai reikÅ¡mingos sklypo kainai.

12. IÅ¡ www.regia.lt paskelbto verčių zonų žemėlapio, teismas nustatė, kad verčių zona 57.46 apima ne tik PaÅ¡ilaičių mikrorajono dalį, tačiau ir Tarandę bei dalį Vilniaus miesto pakraščio. IÅ¡ pateikto žemėlapio teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vietÄ ir kainÄ Å¾ymiai geriau atspindi kitose verčių zonose esantys sklypai: 57.52, 57.51, 57.45, nes jie yra Vilniaus miesto miegamuosiuose rajonuose, arčiau centro, kuriuose yra gerai iÅ¡vystytos komunikacijos ir vieÅ¡asis transportas.

13. Teismas nurodė, kad norėdama teisingai ir tinkamai taikyti laiko pataisos koeficientÄ ir nustatyti, kiek tokie arba panaÅ¡Å«s žemės sklypai, kaip ginčo žemės sklypas, pabrango Vilniaus mieste nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės 21 d., ekspertė turėjo remtis bÅ«tent analogiÅ¡kų sklypų (pagal naudojimo bÅ«dÄ ) kainos dinamika, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad ekspertė rėmėsi Registrų centro skelbiamais duomenimis apie „kitos paskirties“ žemės sklypų kainos pokyčius Vilniaus mieste, tačiau kitos paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dai yra įvairÅ«s. Å i aplinkybė ir lemia didelį kainų skirtumÄ , nes „kitos paskirties“ žemės sklypų naudojimo bÅ«dai skiriasi.

14. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentas, jog skirtingi žemės sklypo naudojimo bÅ«dai lemia ir skirtingÄ kainÄ , paklausÄ bei patrauklumÄ , yra pagrįstas, o šį argumentÄ patvirtina ir ekspertizės Nr. 1 akto trečia lentelė, kurioje visų sklypų kainos vidurkis svyruoja nuo 5 500 Eur už arÄ iki 6 000 Eur už arÄ , kai ginčo sklypo ar panaÅ¡ių sklypų aro kaina yra apie 12 000 – 17 000 Eur už arÄ . Teismo vertinimu, ekspertės parinkti masinio vertinimo subendrinti duomenys neparodo realių rinkos pokyčių.

15. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog aplinkybė, kad žemės sklypų rinka Vilniaus mieste 2020 m. bei 2021 m. buvo rekordiškai aktyvi ir žemės sklypai brango, yra visuotinai pripažinta.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ekspertizės Nr. 2 aktas, kuriame buvo remiamasi palyginamaisiais panaÅ¡ių sklypų sandoriais ir iÅ¡ kaimyninių verčių zonų, padaryta iÅ¡vada, jog ginčo sklypo rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. vertinimo datai buvo 1 253 000 Eur, yra patikimesnė ir nustatant kompensacijos sumÄ teismas vadovavosi Å¡ia iÅ¡vada.

17. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB „Morolda“ pateikė duomenis, kad patyrė 5626,50 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 7 694,35 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai ir 2 500 Eur iÅ¡laidų atlyginant už atsakovo praÅ¡ymu skirtÄ teismo ekspertizę.

18. Skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas atsižvelgė į tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ dydį tenka ieÅ¡kovui, o su ekspertizių atlikimu susijusių iÅ¡laidų atsiradimÄ lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai taikytinas atlyginimo dydis nustatomas tik teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę). Teismas nurodė, kad pagal teismų praktikÄ proporcija nustatytina pagal ieÅ¡kovės siÅ«lyto atlyginimo atsakovei sumÄ ir teismo nustatytÄ paimamos žemės rinkos vertę (Å¡ių verčių skirtumas).

IeÅ¡kovė pasiÅ«lė 1 060 000 Eur kompensacija, tačiau teismas nusprendė, kad žemės sklypo rinkos vertė ir kompensacijos suma yra 1 253 000 Eur. Taigi teismo priteisiama kompensacijos suma sudaro 118,2 proc. ieÅ¡kovo siÅ«lytos kompensacijos. Ä®vertinęs minėtÄ proporcijÄ , teismas atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė 18,2 proc. jų patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

19. Be to, teismas sprendė, kad ¼ atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarė teikiant teisinę pagalbÄ klausimais dėl atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio ginčo, susijusių su įsiskolinimu pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (bylos stabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai nagrinėjamoje byloje). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sumažino atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Â¼.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir už ginčo žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams nustatyti 1 058 000 Eur atlyginimo dydį ir ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 2 000 Eur permokÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi iÅ¡imtinai ekspertizės Nr. 2 aktu.

Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl Savivaldybės argumentų, iÅ¡dėstytų bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmos instancijos teisme, jog ekspertizės Nr. 2 aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms visuomenės poreikiams paimamos žemės vertinimÄ reglamentuojančioms teisės normoms. 20.2. Ekspertizės Nr. 1 akte ekspertė, atrinkdama lyginamuosius žemės sklypus, juos pasirinko tik iÅ¡ tos pačios verčių zonos kaip ir vertinamas sklypas, kaip to reikalauja teisės aktai, tuo tarpu ekspertizės Nr. 2 akte ekspertas lyginamaisiais objektais pasirinko sandorius iÅ¡ 57.45, 57.58 ir 57.46 verčių zonų, t. y. tik lyginamasis sandoris Nr. 3 (įvykęs seniausiai) pasirinktas iÅ¡ tos pačios kaip vertinamas sklypas verčių zonos 57.46. 20.3.

Teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo turi bÅ«ti priimtas itin kruopščiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei tokiu teismo sprendimu neturėtų bÅ«ti sudarytos sÄ lygos buvusiam paimto turto savininkui pasipelnyti savivaldybės biudžeto ir visuomenės poreikių sÄ skaita, tačiau skundžiamas sprendimas tokių teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų neatitinka. 20.4. Aplinkybė, kad nustatant ginčo sklypo rinkos vertę ekspertizės Nr. 1 akte palyginamaisiais objektais buvo parinkti 2019 m. lapkričio ir 2019 m. spalio mėnesio sandoriai, niekaip nepagrindžia Å¡ių palyginamųjų sandorių pagrindu padarytų iÅ¡vadų netinkamumo ar neteisėtumo.

Metodikoje esant nustatytam kriterijui, kad palyginamųjų sandorių pasirinkimas privalo būti per paskutiniuosius 36 mėn. iki vertinimo datos, suponuoja, jog visi 36 mėn. laikotarpyje įvykę palyginamieji sandoriai yra laiko atžvilgiu priimtini ir tinkami nustatant turto rinkos vertę. 20.5. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ekspertizės Nr. 2 akte pasirinktų palyginamųjų objektų dideli vietos skirtumai (pasirinkti tolimi palyginamieji objektai). 20.6. Teismas neatsižvelgė, kad tiek ekspertizės akte Nr. 1, tiek ekspertizės akte Nr. 2 buvo taikomi laiko pataisos koeficientai, tai yra atsižvelgta į palyginamųjų sandorių sudarymo ir vertinimo datas. 20.7.

Pripažindamas aplinkybes visuotinai žinomomis, teismas nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ ginčo sklypo kainai Å¡ios aplinkybės daro. 20.8. Ekspertizės Nr. 1 aktas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip tinkamiausias, teisinį reglamentavimÄ (imperatyvÄ dėl sandorių palyginimo tik iÅ¡ tos pačios verčių zonos) visiÅ¡kai atitinkantis įrodymas atlyginimui už paėmimÄ visuomenės poreikiams nustatyti.

21. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Placitum“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas pagrįstas tokiais motyvais: 21.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ekspertizės Nr. 2 aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų normoms – ieÅ¡kovė netinkamai Žemės įstatymo ir turto vertinimÄ reguliuojančias teisės aktų nuostatas. 21.2. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde pacituotos teisės aktų nuostatos nenumato imperatyvaus draudimo palyginamuosius objektus pasirinkti iÅ¡ kitų panaÅ¡ių verčių zonų, prieÅ¡ingai jose įtvirtinta, kada tokie atvejai galimi. 21.3.

IeÅ¡kovė formaliai vertina sandorių pakankamumo kriterijų, visiÅ¡kai nesivadovaudama vertinimo tikslais ir principais, kurie yra esminiai. 21.4. PrieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovė, ekspertas privalėjo vertinti žemės sklypus iÅ¡ panaÅ¡ių verčių zonų, kadangi tik taip galėjo bÅ«ti nustatyta teisinga, objektyvi ir pagrįstÄ Å¾emės sklypo vertė. 21.5. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodymų sÄ sajumo bei leistinumo taisyklių.

22. Atsakovė UAB „Placitum“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jai priteisti 10 194,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės apeliacinis skundas paremtas Å¡iais argumentais: 22.1. Teisės į teisminę gynybÄ principas apima ir Å¡alies teisę vesti bylÄ per profesionalų atstovÄ , kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises.

Atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų neiÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusio asmens (ieÅ¡kovės) pilna apimtimi reikÅ¡tų atsakovės teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ . 22.2. Teismas netinkamai nustatė ginčo esmę, o padaręs neteisingas prielaidas netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovei turi bÅ«ti sumokėta bent 1 060 000 Eur suma už paimamÄ Å¾emės sklypÄ , Å¡alių ginčas kilo dėl papildomos kompensacijos sumos – 193 000 Eur, kuri ir buvo priteista. 22.3.

Nėra pagrindo atsakovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ mažinti ¼. Nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad trečiojo asmens teikti praÅ¡ymai (dėl bylos sustabdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), taip pat atsakovės teikti atsiliepimai į atitinkamus praÅ¡ymus yra nesusiję su nagrinėjama byla. 22.4. Ä®vertinus tai, kad UAB „Morolda“ įgyvendino savo, kaip trečiojo asmens, kuris įtrauktas atsakovės pusėje, teises ir pareigas, teikė procesinius praÅ¡ymus, į kuriuos atsakovė turėjo atsiliepti, UAB „Morolda“ ir atsakovės interesai buvo prieÅ¡ingi ieÅ¡kovės interesams, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymus ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. 22.5.

Visos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo nulemtos ieÅ¡kovės veiksmų, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovė nesutiko ne teismo tvarka kompensuoti pagrįstus ir realius atsakovės patirtus nuostolius dėl paimamo žemės sklypo, bÅ«tent ieÅ¡kovė iniciavo civilinę bylÄ , kurioje jos reikalavimai buvo netenkinti, o atsakovės – patenkinti.

23. Trečiasis asmuo UAB „Morolda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir trečiajam asmeniui priteisti 5 626,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiojo asmens apeliacinis skundas paremtas Å¡iais argumentais: 23.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė prašė nustatyti, kad atsakovui UAB „Placitum“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ ginčo žemės sklypÄ dydis yra 1 060 000 Eur, o atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Morolda“ siekė – 1 253 000 Eur kompensacijos, tai reiÅ¡kia, kad ginčo suma yra 193 000 Eur.

Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ minėtÄ Å¾emės sklypÄ dydis yra 1 253 000 Eur, todėl trečiojo asmens ir atsakovės praÅ¡ymas dėl kompensacijos dydžio buvo patenkinti visiÅ¡kai. 23.2. IeÅ¡kovė tik dublike pakeitė UAB „Morolda“ padėtį iÅ¡ atsakovės į trečiÄ jį asmenį, todėl UAB „Morolda“ iÅ¡laidos buvo patirtos dėl ieÅ¡kovės veiksmų. 23.3. Trečiasis asmuo teismui pateikė detalizuotus duomenis apie patirtas teisinių paslaugų iÅ¡laidas ir nė vienas iÅ¡ į bylÄ pateiktose sÄ skaitose detalizuotų darbų (suteiktų teisinių paslaugų) ir parengtų procesinių dokumentų negali bÅ«ti vertintinas kaip nebÅ«tinas ar neprotingas, nesusijęs su byloje nagrinėjamu dalyku. 23.4.

Tai, kad teismas iÅ¡ dalies tenkino praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, patvirtina tokio praÅ¡ymo sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla ir pagrįstumÄ . 23.5. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ¼ atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarė teikiant teisinę pagalbÄ klausimais dėl atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio ginčo, susijusių su įsiskolinimu pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

24. Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieÅ¡kovė su skundais nesutiko, prašė juos atmesti. IeÅ¡kovės atsiliepimas paremtas tokiais argumentais: 24.1. Kadangi iki skundžiamo teismo sprendimo atlyginimas už ginčo sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams dar apskritai nebuvo nustatytas, jokia konkreti atlyginimo suma nebuvo žinoma, teismas galėjo nustatyti tiek ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ , tiek atsakovės praÅ¡omÄ atlyginimo dydį, taip pat tiek didesnį, tiek mažesnį, nei prašė kiekviena iÅ¡ Å¡alių, todėl negalima sutikti su atsakovės bei trečiojo asmens pozicija, kad Å¡ioje byloje ginčo, dėl kurios nors atlyginimo dalies tariamai nebuvo. 24.2.

Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai pagrįstai apskaičiavo ieÅ¡kovės siÅ«lyto ir teismo nustatyto kompensacijos dydžio proporcijÄ , o atsakovei ir jo pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui priteisė proporcingÄ dalį jų patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 24.3. Dalis atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarė dėl jų tarpusavio ginčo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2047-661/2021, o Å¡is jų tarpusavio ginčas niekaip nebuvo susijęs su Vilniaus miesto savivaldybe ar ginčo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, todėl už nurodytos apeliantų patirtų iÅ¡laidų dalies atlyginimÄ ieÅ¡kovė nėra ir negali bÅ«ti laikoma atsakinga bei neturi pareigos tokias atsakovės bei trečiojo asmens iÅ¡laidas atlyginti. 24.4.

Nei atsakovės, nei trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nėra į bylÄ pateiktuose dokumentuose (sÄ skaitose faktÅ«rose) tinkamai pagrįstos ir detalizuotos. Nei pačiose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nurodyta, nei gi prie jų nėra pridėta jokia detalizacija apie tai, kokie procesiniai dokumentai ir kokiomis tiksliai kainomis buvo parengti, tokiu bÅ«du teismas netgi neturėjo galimybės nustatyti, ar visos nurodomos teisinės paslaugos iÅ¡ tiesų buvo suteiktos bÅ«tent Å¡ioje byloje, kokia Å¡ių iÅ¡laidų dalis buvo patirta dėl aukščiau nurodytų su apeliantų tarpusavio ginču susijusių praÅ¡ymų parengimo. 24.5.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nepatvirtina Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo. 24.6. Pirmos instancijos teismas tinkamai vykdė pareigÄ Ä¯vertinti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir pagrįstumÄ , todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumažinimo pripažintina pagrįsta ir jos keisti jokio teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl ieškovės apeliacinio skundo 26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje apibrėžta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.

27. AiÅ¡kindamas teisės normas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, kad savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o bÅ«tent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 16 punktas ir jame nurodyta praktika).

28. Analizuojamu atveju yra kilęs Å¡alių ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, tai yra dėl teisingo atlyginimo dydžio. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. IeÅ¡kovės nuomone, teisingÄ Å¾emės sklypo vertę geriau atspindi ekspertizės Nr. 1 aktas, o ne ekspertizės Nr. 2 aktas.

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi ekspertizes. 2022 m. sausio 3 d. gautame teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad žemės sklypo, esančio Viliuje, Perkūnkiemio g. 22, vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 058 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. 1). 2022 m. gegužės 17 d. teisme gautame pakartotinės ekspertizės akte padaryta išvada, kad žemės sklypo, esančio Viliuje, Perkūnkiemio g. 22, vertė 2021 m. gegužės 21 d. buvo 1 253 000 Eur.

30. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Skirtingai nei inkvizicinio tipo procese, civiliniame procese teismas įprastai nėra aktyvus, o bylos Å¡alys privalo pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo pozicijÄ (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

31. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, o kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 35 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

32. Kaip vienas iÅ¡ civiliniame procese leistinų įrodymų CPK 212 straipsnyje numatyta teismo ekspertizė. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl eksperto iÅ¡vados reikÅ¡mės įrodinėjimo priemonių sistemoje iÅ¡aiÅ¡kint, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

33. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. Ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami ir tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde pabrėžta, kad ekspertas vertinimui privalo pasirinkti palyginamuosius objektus iÅ¡ toje pačioje verčių zonoje įvykusių sandorių sÄ raÅ¡o. Dėl Å¡ios priežasties, ieÅ¡kovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės Nr. 2 aktu.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ (toliau ir – Taisyklės) 17.2. punkte nustatyta, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – Turto vertinimo metodika), patvirtintoje finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

36. Turto vertinimo metodikos 58 punkte nustatyta, kad taikant lyginamÄ jį metodÄ : 58.1. surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is mėnesius įvykusių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 58.2. įvertinami vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu bÅ«tina) analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sÄ lygų, iÅ¡reiÅ¡kiančių vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto skirtumus, požiÅ«riu.

Pagal Turto vertinimo metodikos 59 punktÄ turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tÅ«ris ir pan.). Vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 62.2 punktu turto vertintojas turto vertinimo atskaitoje turi nurodyti analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes. Be to, pagal Turto vertinimo metodikos 62.3 punktÄ turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo padarytų Å¡ios metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų bÅ«tinumo pagrindimo aplinkybes.

37. Ä®vertinus tai, kas nurodyta Å¡ios nutarties 35–36 punktuose konstatuotina, kad turto vertintojas gali pasirinkti palyginamuosius objektus, esančius ne toje pačioje žemės verčių zonoje kaip vertinamas objektas, tuo atveju, kai atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, tačiau turto vertintojas privalo pagrįsti palyginamojo turto pasirinkimo aplinkybes bei nurodyti padarytų sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sÄ lygų pataisų bÅ«tinumo pagrindimo aplinkybes.

38. Nagrinėjamu atveju skirdamas pakartotinę ekspertizę Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje akcentavo, kad teismo ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti, ar žemės rinkos kaina pakito per vienerių metų laikotarpį, tačiau atliekant ekspertizę Nr. 1 buvo pasirinkti palyginamieji objektai, kurių sandorių datos yra 2019 m. lapkričio ir spalio mėnesiai, tai yra sandoriai 1,5–2,5 metų senesni nei bylai aktuali žemės sklypo vertės data (2021 m. gegužės 21 d.).

Minėtoje nutartyje teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad, nesant pakankamai sandorių, ekspertė privalėjo lyginti kitų tokių pat ar panaÅ¡ių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas, o bÅ«tent sklypo vieta ir jo savybės, o ne priklausymas konkrečiai verčių zonai ir lemia sklypo kainÄ . Ekspertizės Nr. 2 akte (32 Å¡io akto puslapis) teismo ekspertas nurodė, pasirinkdamas lyginamuosius objektus, vadovavęsis pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje iÅ¡dėstytais nurodymais.

39. IeÅ¡kovė neginčija aplinkybės, kad vertės zonoje (57.46), kurioje yra visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, per 2020 m. ir 2021 m. iki gegužės 21 d. nebuvo atlikta jokių žemės pirkimo–pardavimo sandorių, kurie galėtų bÅ«ti palyginamaisiais objektais atliekant ginčo žemės sklypo vertės 2021 m. gegužės 21 d. nustatymÄ . Vadinasi, siekiant nustatyti žemės sklypo vertės pokytį per laikotarpį nuo į bylÄ pateiktoje vertinimo ataskaitoje 2020 m. balandžio 24 d. nustatytos vertės ir 2021 m. gegužės 21 d. buvusios vertės, yra pagrindas konstatuoti, kad šį pokytį atspindinčių sandorių vertės zonoje (57.46) neįvyko, todėl turto vertintojas galėjo palyginti kitų tokių pat ar panaÅ¡ių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainas.

Taigi vien ta aplinkybė, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę Nr. 2, palyginamuosius objektus pasirinko ne tik iš vertės zonos 57.46, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeisti Taisyklių ir Turto vertinimo metodikos reikalavimai.

40. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turto kainos pokyčiams įvertinti yra pakankami teismo ekspertų turto vertės skaičiavimus atliekant taikyti laiko pataisos koeficientai, taipogi nurodė, kad ginčo turto vertę geriau atitinka ekspertizės Nr. 1 aktas, kadangi jame palyginamaisiais objektais parinkti būtent objektai, esantys toje pačioje turto verčių zonoje kaip vertinamas žemės sklypas. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

41. Ä® bylÄ pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20041724 nustatyta, kad žemės sklypo, esančio Vilniuje, PerkÅ«nkiemio g. 22, rinkos vertė 2020 m. balandžio 24 d. buvo 1 060 000 Eur. Ekspertizės Nr. 1 akte nustatyta žemės sklypo, esančio Vilniuje, PerkÅ«nkiemio g. 22, rinkos vertė 2021 m. gegužės 21 d. yra 1 058 000 Eur. Minėtoje turto vertinimo ataskaitoje ir ekspertizės Nr. 1 akte du iÅ¡ trijų paliginamųjų objektų (sudarytų pirkimo–pardavimo sandorių kainos) sutampa.

Teismo posėdžio metu ekspertizę Nr. 1 atlikusi ekspertė paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje trečiuoju palyginamuoju objektu pasirinkto sandorio nesirinkusi palyginamuoju objektu ekspertizės Nr. 1 akte, kadangi Å¡iuo sandoriu 2018 m. liepÄ perleistas (teismo pastaba už 974 050 Eur) tas pats vertinamas žemės sklypas, o pagal taisykles nustatant žemės sklypo vertę kategoriÅ¡kai negalima lyginti su to paties žemės sklypo, kurį vertini, perleidimo sandoriu (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 11:28 min iki 12:05 min; nuo 13:05 min iki 14:02 min).

Teismo posėdžio metu ekspertizę Nr. 1 atlikusi ekspertė paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje trečiuoju palyginamuoju objektu pasirinkto sandorio nesirinkusi palyginamuoju objektu ekspertizės Nr. 1 akte, kadangi Å¡iuo sandoriu 2018 m. liepÄ perleistas (teismo pastaba už 974 050 Eur) tas pats vertinamas žemės sklypas, o pagal taisykles nustatant žemės sklypo vertę kategoriÅ¡kai negalima lyginti su to paties žemės sklypo, kurį vertini, perleidimo sandoriu (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 11:28 min iki 12:05 min; nuo 13:05 min iki 14:02 min).

42. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visuotinai žinoma aplinkybė yra tai, jog Vilniaus mieste žemės sklypų kaina laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2021 m. gegužės 21 d. žemės kilo (žemės sklypai brango) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tokia visuotinai žinoma pripažinta aplinkybė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ginčo žemės sklypo kaina nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. nesumažėjo. Teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė, atlikusi ekspertizę Nr. 1, parodė, kad mieste turto kainų kitimo tendencijos yra panaÅ¡ios, tačiau kainų kitimas (jų tendencijos) nėra skaičiuojamas pagal konkrečias verčių zonas ar mikrorajonus (2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 32:55 min iki 34:00 min).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę Nr. 2 atlikęs teismo ekspertas nurodė, kad turto vertintojų įprasta praktika, jog palyginamieji objektai atitiktų 36 mėnesių kriterijų ir būtų iš tos pačios turto verčių zonos, tačiau šiuo atveju būtent pakartotinės ekspertizės priežastis ir rinka rodo, kad, jeigu būtų paimti ženkliai senesni sandoriai, būtų sudėtinga pritaikyti laiko pokyčių koeficientus, o arčiau rinkos vertės, šiuo atveju, yra būtent vertinimas pasirenkant artimesnės datos sandorius (2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 13:20 min iki 14:40).

Be to, Å¡is ekspertas pažymėjo, kad nėra objektyvių bÅ«dų nustatyti 100 proc. tiksliÄ vertę atliekant turto vertinimÄ , kadangi turto vertinimas yra paremtas prielaidomis (2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 22:30 min iki 23:30 min).

43. Ä®vertinus tai, kad ekspertizės Nr. 1 akte ginčo turto 2021 m. gegužės 21 d. vertė nustatyta mažesnė nei į bylÄ pateiktoje turto vertės nustatymo atskaitoje nustatyta 2020 m. balandžio 24 d. vertė, bei tai, kad ekspertizės Nr. 1 akte naudoti laiko pataisos koeficientai atspindi tik bendrÄ sias kainų pokyčių visame Vilniaus mieste tendencijas, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės Nr. 1 akte naudoti laiko pokyčio koeficientai yra pakankami nustatyti teisingÄ visuomenės poreikiams paimto sklypo vertę.

44. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ne ekspertizės Nr. 1, bet ekspertizės Nr. 2 akte nustatyta žemės sklypo, esančio Vilniuje, PerkÅ«nkiemio g. 22, kaina geriau atspindi teisingÄ atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų 45. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apskųstu sprendimu atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

47. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės ir trečiojo asmens bylos laimėjimo proporcija (18,2 proc.). Atsakovės ir trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovė pralaimėjo bylÄ 100 proc., kadangi apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista didesnė suma nei ieÅ¡kovė nurodė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo, jog už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ turi bÅ«ti atlyginama bent 1 060 000 Eur suma, todėl Å¡i suma apskritai nebuvo ginčo dalykas ir pagal jÄ neturėtų bÅ«ti vertinamas bylos laimėjimo ar pralaimėjimo rezultatas.

48. Nustatydamas Å¡alių patenkintų reikalavimų proporcijÄ pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. IÅ¡aiÅ¡kinimÄ minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas palaikė ir 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-888-464/2022 akcentuodamas, jog pozicija, kad visais atvejais, kuomet teismas nustato didesnę, nei ikiteisminėje stadijoje buvo pasiÅ«lyta, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo sumÄ atsakovui turėtų bÅ«ti pilnai atlyginamos ir visos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nėra suderinama su bendraisiais civilinio proceso principais, kadangi tokiu atveju asmuo, iÅ¡ kurio ketinama paimti turtÄ , prarastų suinteresuotumÄ klausimÄ iÅ¡spręsti taikiai ir kuo greičiau, jis visais atvejais siektų teisminio ginčo sprendimo, kuris jam nieko nekainuotų.

49. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo precedentais reikia remtis itin apdairiai, o teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Å iuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinėse bylose Nr. e2-387-464/2021 ir Nr. e2A-888-464/2022 yra pateikti kai atsakovui atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ priteistas iÅ¡ dalies priteisiant atsakovo už paimamÄ sumÄ pageidautÄ gauti sumÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė, kokio konkretaus dydžio atlyginimo siekia už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ , tik prašė priteisti ne mažesnį atlyginimÄ nei pasiÅ«lė ieÅ¡kovė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija panaÅ¡esnė į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-411-330/2022 susiklosčiusiÄ situacijÄ â€“ Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisęs didesnį atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , nei ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta suma. bei atsakovo praÅ¡ytÄ minimaliÄ atlyginimo sumÄ . pripažino, kad atsakovas bylÄ laimėjo visiÅ¡kai, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad yra pagrindas sutikti su atsakovės UAB „Placitum“ ir trečiojo asmens UAB „Morolda“ apeliacinių skundų argumentais, jog atsakovė laikytina bylÄ laimėjusia visiÅ¡kai, o ne 18,20 proc. dydžio bylos dalį.

50. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 7 694,35 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme – 1 600,97 Eur už bylos medžiagos analizę ir atsiliepimo parengimÄ , 426,42 Eur už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo parengimÄ , 803,86 Eur už dubliko analizę ir tripliko parengimÄ , 981,62 Eur (609,68 Eur 8.16 punktas) už papildomų duomenų rinkimÄ ir praÅ¡ymo paskirti ekspertizę parengimÄ , 402,90 Eur (152,42 Eur) už pasiruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje, 600 Eur už ekspertizės akto analizę ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ ; 400 Eur už pasirengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje (151,74 Eur); 2 478,58 Eur (159,81 Eur) už klausimų ekspertui parengimÄ , ekspertizės akto analizę, pasiruoÅ¡imÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdyje.

IÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas apmokėtos 2021 m. balandžio 22 d. (2005 Eur), 2021 m. liepos 27 d. (2 682,65 Eur), 2021 m. birželio 25 d. (2 683,28 Eur), 2021 m. rugpjūčio 24 d. (3 053,44 Eur), 2022 m. vasario 28 d. (602,90 Eur) ir 2022 m. balandžio 28 d. (2 478,58 Eur) mokėjimo nurodymais. Atsakovės iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ , triplikÄ , atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ stabdyti bylÄ , raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ nevirÅ¡ija Lietuvos teisingumo ministro įsakymu kartu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

Pirmosios instancijos teisme 2021 m. liepos 7 d. teismo posėdis truko 18:41 min, 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdis – 36:22 min, 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdis – 44:30 min, 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdis – 50:50 min, todėl remiantis Rekomendacijų 9 ir 8.19 punktais atsakovui gali bÅ«ti atlyginta už 3 advokato atstovavimo teismo posėdžiuose valandas, kas sudaro 463,97 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė advokato pasirengimo teismo posėdžiams, ekspertizės akto analizės bei klausimų ekspertams suformavimo laiko, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti apskaičiuojamos pagal Rekomendacijas, todėl papildomai prie atlyginimo už atstovavimÄ teismo posėdžiuose neskaičiuojamos.

Maksimali atsakovui atlygintina suma už praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę sudaro 609,68 Eur. Taigi atsakovas iÅ¡ viso pagrindė 4 504,90 Eur iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, nevirÅ¡ijančias Rekomendacijose nustatytų dydžių.

51. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas 5 626,50 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 484 Eur už ekspertizės akto analizę, pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymu); 665 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ ir atstovavimÄ 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu); 363 Eur už 3 val. kliento konsultacijÄ (apmokėta 2022 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu); 484 Eur už susipažinimÄ su ekspertizės aktu bei ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdyje (apmokėta 2022 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu); 3 000 Eur už konsultacijų teikimÄ , procesinių dokumentų rengimÄ ir 630 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose (apmokėta 2021 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu).

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ stabdyti bylÄ , triplikÄ ir kitus procesinius dokumentus, taigi, 3 000 Eur dydžio procesinių dokumentų parengimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, Å¡ias Rekomendacijas taip pat atitinka 665 Eur iÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdyje bei 363 Eur už teisines konsultacijas. IÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. birželio 23 d. teismo posėdžiuose mažinamos iki 327,74 Eur (Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktas).

Viso trečiojo asmens pagrįstos Rekomendacijas atitinkančios bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas sudaro 4 355,74 Eur.

52. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį;

6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. MaksimalÅ«s atlygintini teisinių paslaugų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi bÅ«ti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-31-330/2022 138 punktas). Nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga (ginčas kilęs tik dėl atlyginimo dydžio), nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, advokatui nebuvo bÅ«tinybės iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ atsakovės pagrįstÄ 4 504,90 Eur advokato teisinių paslaugų sumÄ mažinti iki 1 400 Eur. Ä®vertinus, tai trečiojo asmens procesinių dokumentų apimtis mažesnė, kas lemia mažesnes Å¡ių dokumentų parengimo laiko sÄ naudas, trečiojo asmens pagrįstų 4 355,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažinama iki 1 024 Eur.

53. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens ginčo, kuris iÅ¡ jų turi nuosavybės teisę į visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ . Nustatęs tokiÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį sumažino ¼ dalimi.

54. Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad visi procesiniai dokumentai buvo parengti nagrinėjamoje byloje, o kilęs atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl nuosavybės teisės, taip pat yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – tik iÅ¡sprendus šį ginÄÄ buvo galima nustatyti tinkamas UAB „Morolda“ ir UAB „Placitum“ procesines padėtis. Atsakovė savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teisminis ginčas kilo ieÅ¡kovės iniciatyva, kadangi Å¡i nesutiko kompensuoti pagrįstus ir realius atsakovės nuostolius dėl paimamo žemės sklypo, o Å¡ioje byloje atsakovės reikalavimai buvo patenkinti, o ieÅ¡kovės – netenkinti.

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingas toks nesÄ Å¾iningas Å¡alių procesinis elgesys, kuris bÅ«tų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį, turi bÅ«ti konstatuotas Å¡alies netinkamo procesinio elgesio faktas. Å ios teisės normos taikymo pagrindas gali bÅ«ti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios Å¡alies nesÄ Å¾iningumo. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiÅ¡kiai įvardyti, koks Å¡alies procesinis elgesys Å¡ios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 16 punktas).

56. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastį, dėl kurios padidėjo teisinių paslaugų apimtis, o atitinkami ir iÅ¡laidos už Å¡ias paslaugas. Tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo teikė procesinius praÅ¡ymus bei dokumentus, susijusius su jų ginču kitoje civilinėje byloje lėmė padidėjusias bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje taikė priežasties teorijÄ ir pagrįstai vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį sumažino ¼ dalimi. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė 1 050,14 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai ir 2 500 Eur iÅ¡laidų ekspertizei atlyginimÄ , o trečiajam asmeniui – 768,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai atlyginimÄ .

57. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliaciniame teisme 58. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl ieÅ¡kovės, atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

59. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iÅ¡ jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra paskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė