d95117cd-e1eb-47e4-8959-48f3e2a5d6fc · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-587/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko), Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilnius apygardos teismo 2010 m. sausio

22 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TAS ANAS“, civilinėje byloje Nr. B2-1982-553/2010 pagal ieÅ¡kovės G. A. ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „TAS ANAS“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

   Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

         Ieškovė

G. A. kreipėsi į teismÄ ,

praÅ¡ydama UAB „TAS ANAS“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad E. A. suteikė atsakovui

paskolų bendrai 1 517 817,95 Lt sumai. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies ir liko skolingas E.

A. 996 894,12 Lt. Tarp E.

A. ir ieškovės 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis dėl E. A. priklausančios

996 894,12 Lt dydžio reikalavimo teisės į atsakovÄ . Kadangi įsiskolinimų grÄ Å¾inimo terminas buvo suėjęs, ieÅ¡kovė nustatė atsakovui papildomÄ 30 dienų terminÄ Ä¯sipareigojimams įvykdyti ir įspėjo apie kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau atsakovas per nurodytÄ terminÄ savo prievolių neįvykdė.

         Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „TAS ANAS“, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 2 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad įmonės turto vertė pagal pateiktÄ 2009 m. spalio 31 d. balansÄ buvo 3 863 907 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 306 728 Lt, įmonė 2009 m. III ketvirtį gavo 806 913 Lt gryno pelno, daugiau nei trečdalį turimo turto sudaro ilgalaikis materialusis turtas, o likusį turtÄ sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, 2009 m. III ketvirtį ji dirbo pelningai. Byloje yra kitų įmonės kreditorių pareiÅ¡kimas teismui, kad piniginės prievolės jiems vykdomos tinkamai. Teismas nustatė, kad UAB „TAS ANAS“ pradelsti mokėjimai nesiekia 1,5 mln. litų ir nevirÅ¡ija pusės įmonės balanse įraÅ¡yto turto vertės, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės vieÅ¡Ä paskelbimÄ arba kitÄ praneÅ¡imÄ kreditoriams, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kokiu pagrindu praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 9 straipsnio 5 dalyje numatytų sÄ lygų

iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas iÅ¡ patektų dokumentų nustatė, kad E. A. ir UAB „TAS ANAS“ direktorius abu yra

įmonės akcijų savininkų atstovai, abu turi su įmone paskolinių santykių. Teismo teigimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra susidariusi konfliktinė situacija, kurios bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas neturi įgalinimų spręsti. Teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti dokumentų kopijas, kurie patvirtintų, kad kai kurių kreditorių prievolės nėra pradelstos, nes byloje yra dviejų didelį kreditorinį reikalavimÄ turinčių kreditorių pareiÅ¡kimas, patvirtinantis, jog su jais yra atsiskaitoma tinkamai ir atsiskaitymai, mokėjimai nėra pradelsti.

         Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė G. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Teismas pažeidė Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ bÅ«ti aktyviu, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiaiÅ¡kino tikrosios atsakovo turto vertės. Teismas tik formaliai pritaikė Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konstatavo, kad Å¡ioje dalyje numatytų pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ nėra. Å ios teismo iÅ¡vados padarytos tik formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, neiÅ¡siaiÅ¡kinus nei realios atsakovo balanse įraÅ¡yto turto sudėties ir vertės, nei faktiÅ¡ko atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, t. y. neiÅ¡analizavus atsakovo Å«kinės-finansinės veiklos rezultatų, kurie atspindi realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį.

         2. Teismas, konstatuodamas nurodytÄ atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumÄ , neanalizavo atsakovo pateiktos įmonės kreditorių skolų lentelės, kurios duomenys skiriasi nuo atsakovo balanse pateiktų duomenų. Pagal pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 460 574,17 Lt, o ne 306 728 Lt, kaip nurodė nutartyje teismas. IÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o taip pat matyti, kad įmonei yra suteikę paskolas ir kiti asmenys. Kadangi atsakovas

nepagrįstai nenurodė, kad įsiskolinimas E. A. yra pradelstas, ieÅ¡kovė mano, kad paskolų grÄ Å¾inimo

terminas kitiems asmenims taip pat yra jau suėjęs. Dėl Å¡ios priežasties teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo dokumentų, kurių pagrindu kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyti asmens yra suteikę atsakovui paskolas, kopijas. Tačiau Å¡is praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai atmestas. Atsakovas nepagrįstai skaičiuoja kitų kreditorių įsipareigojimus, tokiu bÅ«du siekia sumažinti įmones pradelstų įsiskolinimų sumÄ . Teismas nesiėmė Ä®BÄ® 9 straipsnio

2 dalyje nurodytų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriaus dydį. Teismas nutartyje remiasi

byloje pateiktų atsakovo kreditorių UAB „Agrolitas sevice“ ir V. K. pareiškimais, kad jų reikalavimų įvykdymo

terminas nėra pasibaigęs. Tačiau teismas neįvertino, kad UAB „Agrolitas sevice“ pareiÅ¡kimÄ pasirašė direktorius K. K., kuris yra ir atsakovo direktorius, o tai sudaro pagrindÄ abejoti pateikiamų duomenų teisingumu.

         3. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovo turto vertė sudaro 3 863 907 Lt, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ patiekto įmonės balanso matyti, kad pagrindinį įmonės turtÄ sudaro ne ilgalaikis materialusis turtas, o trumpalaikis turtas. Teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo siekiant nustatyti įmonės turimo turto vertę ir tik formaliai rėmėsi į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis.

         4. Teismas neįvertino, kad egzistuoja papildomas pagrindas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ , t. y. kad įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ . Ä®monės neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis sudaro 8 012,18 Lt sumÄ , t. y. įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ , o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ tokiai įmonei kelti bankroto bylÄ .

         Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 24 d. gavo atsakovo UAB „TAS ANAS“ praÅ¡ymÄ dėl termino atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ pateikti atnaujinimo. Nurodo, kad terminas atsiliepimui pareikÅ¡ti pasibaigė 2010 m. vasario 19 d., atsakovas skundÄ gavo tik 2010 m. vasario 20 d., t. y. pasibaigus terminui. AtsakovÄ Å¡ioje byloje atstovauja VETO LT profesinė bendrija, kuri ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ gavo tik 2010 m. vasario 22 d. Atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ pateikė 2010 m. kovo 1 d. (paÅ¡tui įteiktas 2010 m. vasario 26 d.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „TAS ANAS“ Vilniaus apygardos 2010 m. sausio 22 d. nutartį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie nepakankamÄ teismo aktyvumÄ ir visų įstatymo leidžiamų priemonių, sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepanaudojimÄ vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėjo, kad įmonės mokumas yra vertinamas analizuojant bendrÄ pradelstų įmonės įsipareigojimų ir bendrovės turimo turto vertės sumÄ .

Klausimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra reikÅ¡minga balansinė turto vertė. Sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos kėlimo, teismas įmonės mokumÄ ar nemokumÄ konstatuoja tik preliminariai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir detaliai pasisakė apie atsakovo turto sudėtį, debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų sumas, pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo pagrindimÄ . Pažymėjo, kad atsakovo finansinės veiklos duomenys yra vieÅ¡i ir nenuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie tokių duomenų nepatikimumÄ ir nepagrįstumÄ .

Taip pat pažymėjo, kad netgi teismui į atsakovo pradelstus įsipareigojimus įtraukus 996 894,12 Lt ieÅ¡kovės reikalavimÄ , Å¡i suma kartu su atsakovo pripažintais pradelstais įsipareigojimais (306 728) sudarytų sumÄ , nesiekiančiÄ 1,5 mln. Lt, kuri nevirÅ¡ytų pusės įmonės balanse įraÅ¡ytos turto vertės. Nurodo, kad jokie papildomi dokumentai negali nuginčyti didžiausių atsakovo kreditorių UAB „Agrolitas-service“ ir V. K. pareiÅ¡kimų, kuriuose jie patvirtino, jog atsakovo įsipareigojimai jiems nėra pradelsti, o piniginės prievolės jiems vykdomos tinkamai, nes civiliniuose santykiuose galioja sutarčių laisvės principas, leidžiantis Å¡alims bendru sutarimu nustatyti vykdymo tvarkÄ .

Atsakovo teigimu, teismas visus dokumentus analizavo bendrai, o ne atsietai vienÄ nuo kito. Atsakovas nurodo, kad kategoriÅ¡kai nepripažįsta ieÅ¡kovės tikrÄ ja UAB „TAS ANAS“ kreditore, dėl Å¡ios priežasties mokėjimai kreditoriui E. A. nėra atliekami. Atsakovas mano, kad laikinas mokėjimų vienam ar keliems kreditoriams nevykdymas nėra ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti įmonės nemokumÄ . IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovo balanse įraÅ¡yta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė galbÅ«t neatitinka realios turto vertės, remiasi tik prielaidomis.

Paneigdamas ieÅ¡kovės argumentÄ dėl neva esamo atsakovo įsiskolinimo darbuotojams, atsakovas pateikia teismui darbuotojų pareiÅ¡kimus, kuriuose patvirtinama, kad atsakovas savo įsipareigojimus jiems vykdo tinkamai ir laiku. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie papildomo bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ Å¡ioje byloje.

         Atskirasis skundas netenkintinas.

         Dėl termino atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti atnaujinimo

         IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas atskirojo skundo nuoraÅ¡Ä ir praneÅ¡imÄ apie teisę pateikti atsiliepimÄ 2010 m. vasario 8 d. iÅ¡siuntė Lietuvos apeliaciniam teismui ir atsakovui UAB „TAS ANAS“ (b. l. 130). PraneÅ¡ime nurodoma, kad atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ gali bÅ«ti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos iÅ¡siuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Paskutinė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ diena buvo 2010 m. vasario 19 d. Atsakovas nurodo, kad praneÅ¡imÄ gavo tik 2010 m. vasario 20 d., t. y. jau pasibaigus pirmosios instancijos teismo nurodytam terminui atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ pateikti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gavo atskirojo skundo nuoraÅ¡Ä bei buvo informuotas apie teisę pateikti atsiliepimÄ iki 2010 m. vasario 19 d. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad terminÄ atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atsiliepimui paduoti atnaujinamas.

         Dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas. Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pagrindus, t. y. bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams atlyginimÄ ); 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš esmės

iÅ¡spręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimÄ . TikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį galima

iÅ¡siaiÅ¡kinti tik bankroto bylos metu, iÅ¡nagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumÄ , patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumÄ , nustačius tiksliÄ Ä¯monės turto vertę. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje iÅ¡siaiÅ¡kinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese – surinkus, iÅ¡tyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Taigi, teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų – neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais).

Apeliantė G. A. atskirajame skunde nurodo, kad teismas iÅ¡vadas padarė tik formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, neiÅ¡siaiÅ¡kinus nei realios atsakovo balanse įraÅ¡yto turto sudėties ir vertės, nei faktiÅ¡ko atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, t. y. neiÅ¡analizavus atsakovo Å«kinės-finansinės veiklos rezultatų, kurie atspindi realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo turto vertė pagal pateiktÄ 2009 m. spalio

31 d. balansÄ buvo 3 863 907 Lt. Taip pat nustatė, kad UAB „TAS ANAS“ pradelsti mokėjimai nesiekia 1,5 mln. litų ir nevirÅ¡ija pusės įmonės balanse

įraÅ¡yto turto vertės, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki. Apeliantė

teigia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai pagal pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä sudaro 1 460 574,17 Lt, o ne 306 728 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 306 728 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad net įskaičius apeliantės finansinį reikalavimÄ , atsakovo pradelsti įsipareigojimai nesiekia 1,5 mln. litų.

Apeliantės nuomone, atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytų kreditorių UAB „Agrolitas-service“, V. K.,

K. K., UAB „Korektyva“, L. K. ir UAB „Siamas“ suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo terminas jau yra suėjęs, todėl atsakovas nepagrįstai Å¡ių paskolų sumas priskiria prie nepradelstų įsipareigojimų (b. l. 81). Pažymėtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismo reikalavimÄ atsakovas pateikė teismui paskolos sutarčių kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad minėtų kreditorių suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo terminai nėra suėję, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių kreditinių skolų neįskaičiavo į atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė įrodymus, kad kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytus įsiskolinimus darbuotojams bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengė, todėl jie nėra įskaičiuojami į pradelstus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovas kreditorių sÄ raÅ¡e nepagrįstai nurodė

197 474 Lt pelno mokesčio permokÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai. IÅ¡ pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro

1 421 165,82 Lt (t. y. skolos tiekėjams – 306 727,54 Lt, apeliantės reikalavimas – 996 894,12 Lt, kiti įsipareigojimai (žemės nuomos mokestis, bauda UAB „Šviesos studija“) – 117 544,16 Lt).

Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovo balanse nurodyta turto verte. Nurodo, kad atsakovas į debitorinių skolų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė projektus (investicijas) į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini),

988 839,75 Lt sumai, tačiau nepateikė teismui duomenų, kokiu teisiniu pagrindu naudojasi Å¡iomis patalpomis (b. l. 82). Apeliantės nuomone, tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai padidino įmonės turimo turto vertę. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dalimi aukščiau nurodytų patalpų atsakovas neteko teisės naudotis nuo 2009 m. balandžio 15 d., todėl atsakovo padarytos investicijos, skirtos Å¡io turto pagerinimui, negali bÅ«ti apskaitytos kaip įmonės turtas. Apeliantės nuomone, atsakovo turto vertė mažintina investicijų į turtÄ , kuriuo naudotis atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo, suma, kuri iÅ¡ viso sudaro 391 078 Lt (258 518 Lt – (duomenys neskelbtini),

8 900 Lt – (duomenys neskelbtini),

123 660 Lt – (duomenys neskelbtini)). Apeliantė praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo dokumentų, patvirtinančių, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas naudojasi debitorinių skolų sÄ raÅ¡e nurodytomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kopijas bei dokumentus, patvirtinančius atsakovo padarytas 597 761,74 Lt dydžio investicijas į nurodytas patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad net sumažinus atsakovo balanse nurodytÄ turto vertę 988 839,74 Lt (debitorinių skolų lentelėje nurodyti projektai ir investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ ) suma, atsakovo turto vertė bÅ«tų 2 875 067,26 Lt (3 863 907 Lt –

988 839,74 Lt =

2 875 067,26 Lt). Net ir tokiu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai (1 421 165,82 Lt) nevirÅ¡ytų pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki (Ä®BÄ® 2 str.

8 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog egzistuoja papildomas pagrindas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, jeigu ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės nemokumo pagrindu, tokiu atveju atsakovo skola darbuotojams galėtų bÅ«ti vertinama kartu su kitais pradelstais įsipareigojimais, sprendžiant dėl atsakovo nemokumo, o ne kaip savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos pateikė įrodymų, kad įmonė skolų darbuotojams neturi.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

         Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Artūras Driukas

Kazys Kailiūnas

Danutė Milašienė