Legislator Case Law & Legislation
d950125e-0f41-4df1-8f4e-4c69088fd798 AI generated

d950125e-0f41-4df1-8f4e-4c69088fd798 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d950125e-0f41-4df1-8f4e-4c69088fd798
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

d950125e-0f41-4df1-8f4e-4c69088fd798 · Vilniaus apygardos teismas: Å ie prieÅ¡taravimai, apelianto teigimu, pagrįstai leidžiantis abejoti nukentėjusios E. S. parodymais ir jo nekaltumu byloje nebuvo paÅ¡alinti. Apeliaciniame skunde tai pat teigiama, jog iÅ¡ 2013-07-01 tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (daro nuorodÄ Ä¯ t.1, b.l. 8), vienintelį smurtÄ patyrusį asmenį 2013-06-30 d. 22 val. 24 min. metu policijos pareigÅ«nai nustatė E. S., kuriai buvo suduota ranka į veidÄ . Duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų trenkęs R.J. J. galvÄ Ä¯ sienÄ ar padaręs kokius nors kitus jai sužalojimus rankų dilbiuose užfiksuota nebuvo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Z                                                                                                                                    Nuorašas                                                                                                           Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                   Byla Nr. 1A-506-149/2014Teisėjas V.Paškevič                                                      Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02237-2013-6                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                          2.9.;1.2.8.1.;1.2.8.2.1.;2.4.1;2.4.7.

                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,nuteistajam V.

J.,gynėjui adv. ArÅ«nui Bertuliui,nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių E. S. ir R. J. J. atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl skausmo E. S. sukėlimo ir nežymaus jos sveikatos sutrikdymo) ir nuteistas laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl skausmo R.J.

J. sukėlimo ir nežymaus jos sveikatos sutrikdymo) ir nuteistas laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡ias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du paskirta V. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. S. ir R.J. J. padarytÄ Å¾alÄ bei visÄ bausmės atlikimo laikotarpį kiekvienÄ dienÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose.

Šiuo nuosprendžiu V. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus R.J. J. civilinį ieškinį, iš V. J. priteita:nukentėjusiosios R. J. J. naudai 1500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.nukentėjusiosios E. S. naudai 2500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo E. S. paliktas nenagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. J. nuteistas už tai, kad jis 2013-06-30 bute Nr. 34, esančiame Gatvės pav.. 30, Vilniuje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ nepilnametei podukrai E. S. bei savo žmonai R.J. J., o bÅ«tent:jis tarp 10.00 val. ir 11.00 val. Å¡luotos kotu trenkė E. S. per kairę rankÄ , tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatÄ , diržu vožtelėjo E. S. per kairį Å¡onÄ , metęs varÅ¡kės indelį, pataikė jai į veidÄ , taip sukeldamas E. S. fizinį skausmÄ ;be to, jis apie 22. 24 val., bÅ«damas girtas, smaugė R.J.

J., trenkė jÄ galva į sienÄ , sukeldamas jai fizinį skausmÄ , griebęs už rankų, tampė ir stumdė jÄ , tuo nežymiai sutrikdydamas R.J. J. sveikatÄ .2014-05-05 Vilniaus apygardos teisme gautas V. J. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendį toje dalyje, kur V. J. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl skausmo E. S. ir R.J. J. sukėlimo ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad be suinteresuotų pačių nukentėjusiųjų parodymų nėra kitų objektyvių duomenų, kad jis bÅ«tų atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (sudavęs diržu ar metęs ir pataikęs varÅ¡kės indeliu).

Pažymi, kad ant nukentėjusios odos mestas varÅ¡kės indelis nepaliko jokių pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar tokiu indeliu apskritai galima padaryti kokius nors sužalojimus ar sukelti skausmÄ . Teigia, kad teismas savo sprendimÄ grindė prieÅ¡taringais kitos nukentėjusiosios R. J. J. parodymais. Pažymi, kad ji pirmÄ kartÄ apklausta (2013-07-01) nenurodė aplinkybės, jog jis neva bÅ«tų metęs ir pataikęs į E. S. varÅ¡kės indelį. Apie Å¡ia aplinkybę R.J.

J. užsiminė tik 2013-08-29, t. y. tik po to, kai 2013-07-22 susipažino su bylos medžiaga (1 t., 82-83 b. 1.), todėl, apelianto manymu, niekas iÅ¡ karto po įvykio nepatvirtino E. S. parodymų dėl tariamo varÅ¡kės indelio metimo fakto ir jai skausmo sukėlimo, net ji pati. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad E. S. galimai kerÅ¡tavo jam dėl jai pritaikytos bausmės už 2013-06-28 - 2013-06-29 laikotarpiu nusiaubtus namus (nurodo 2013-07-19 nutarimÄ , kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ 12-AT-03221-13), todėl, apelianto manymu, jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens, o nesant objektyvių duomenų (sužalojimo pėdsakų), turėjo bÅ«ti atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje 02168/13(01), E. S. apžiÅ«ros metu nenurodė kitų jos sužalojimo vietų.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodama, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vada 02168113 (01) buvo nustatyta, kad neva jis (apeliantas) sudavė jai Å¡luotkočiu per kairę rankÄ ir padarė poodinę kraujosruvÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai nepaisė specialisto iÅ¡vados 02168/13(01) 4 punkte nurodyto fakto, kad „sužalojimo vieta nukentėjusios ranka yra pasiekiama, todėl savęs sužalojimo galimybė neatmetama“, todėl vien prieÅ¡taringa specialisto iÅ¡vada teismas negalėjo remtis.

Be to, apelianto manymu, teismas negalėjo remtis ir nukentėjusiųjų parodymais, kadangi byloje buvo duotÄ daug paaiÅ¡kinimų iÅ¡ kurių matyti, jog Å¡is sužalojimas galėjo atsirasti dar iki 2013-06-30 ar vėliau. Teismas nevertino, jog pati E. S. patvirtino, kad 2013-06-28 – 20l3-06-29 namuose, bute, esančiame Å eimyniÅ¡kių g. 30-34, Vilniuje, apie 30 nepažįstamų jaunuolių iÅ¡ gatvės nusiaubė namus, gadino ten esantį turtÄ ir mėtė daiktus pro langus, todėl, apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė galimybę, kad E. S. galėjo pati susižaloti bÅ«tent to „vakarėlio“ metu.

Teismas taip pat nevertino, jog tiek R.J. J., tiek E. S. patvirtino, kad pastaroji 2013-06-29 plikomis rankomis ravėjo žoles prie namų, prie krūmų, kur tuo metu ji taip pat galėjo susižaloti. Be to, teigia jog visus nukentėjusiųjų parodymus, apie tai, kad E. S. būtų patyrusi kokių nors kairės rankos sužalojimų, taip pat smūgiu diržu bei nubrozdinimu varškės indeliu, kategoriškai paneigia 20l3-07-01 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (nurodo t.1; b.l. 8), kuriame nėra užfiksuota, jog E. S. buvo padaryti teismo nuosprendyje inkriminuoti sužalojimai.

Å ie prieÅ¡taravimai, apelianto teigimu, pagrįstai leidžiantis abejoti nukentėjusios E. S. parodymais ir jo nekaltumu byloje nebuvo paÅ¡alinti. Apeliaciniame skunde tai pat teigiama, jog iÅ¡ 2013-07-01 tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (daro nuorodÄ Ä¯ t.1, b.l. 8), vienintelį smurtÄ patyrusį asmenį 2013-06-30 d. 22 val. 24 min. metu policijos pareigÅ«nai nustatė E. S., kuriai buvo suduota ranka į veidÄ . Duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų trenkęs R.J. J. galvÄ Ä¯ sienÄ ar padaręs kokius nors kitus jai sužalojimus rankų dilbiuose užfiksuota nebuvo.

Apeliantas teigia, jog teismas nevertino, kad teismo posėdžio metu R.J. J., pasakodama apie patirtus sužalojimus rankose, nurodė jog jis neva buvo sugriebęs jai už abiejų rankų žastikaulių viršutines dalis, tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2174/13(0l) 1 punkte konstatuota, jog poodinė kraujosruva padaryta dilbiuose, t. y. kitose vietose, nei teisme nurodė pati nukentėjusioji. Be to, R.J. J. ir teismas teigė, kad jai poodinė kraujosruva padaryta neva jam suėmus jai už rankų, tačiau specialisto išvados Nr. G2174113(0l) 1 punkte konstatuota, jog poodinė kraujosruva padaryta kietais bukais daiktais, todėl apeliantas nesutinka, kad rankos delno ir pirštų vidinės pusės gali būti prilyginami kietais ir bukais daiktais.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas kaip ir kitos nukentėjusios atžvilgiu, nuosprendyje, neturėdamas specialių žinių, sprendė dėl sužalojimo atsiradimo pobÅ«džio ir aplinkybių, nurodydamas, kad „tiek smaugimo, tiek daužymo pėdsakai, jeigu minėti veiksmai nebuvo intensyvÅ«s, galėjo iÅ¡nykti per 5 dienų terminÄ â€œ. Apelianto manymu, tokie teismo teiginiai niekuo nepagrįsti, nes nei specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2174/13(0l), nei teisme kompetencijÄ turinčių asmenų nebuvo tiriamos aplinkybės susijusios su smaugimo intensyvumu (stiprumu) bei R.J.

J. neva galvos daužymo į sienÄ aplinkybėmis, taip pat sužalojimų atsiradimo nuo tokių veiksmų galimybėmis bei pobÅ«džiu, todėl, apelianto teigimu, teismas neturėjo teisės, nesiremdamas byloje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoti atitinkamo byloje netirto fakto (BPK 301 str. 1 d.), juo labiau kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2174/13(0l) buvo konstatuota, jog R.J. J. galvos deÅ¡inėje pakauÅ¡io srityje ir kaklo priekyje, ties skydliaukę iÅ¡orinių sužalojimo požymių nėra. Kadangi pagal medicinos Å¡altinius hematomos rezorbuojasi per kelias (5-8) dienas ar savaites, apelianto manymu, jei bÅ«tų buvę jam inkriminuoti R.J.

J. smaugimo ar daužymo į sienÄ veiksmai, tose nukentėjusios kÅ«no srityse bÅ«tinai bÅ«tų susidariusios hematomos, kurios nebÅ«tų galėjusios iÅ¡nykti per 4 dienas, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog jis atliko R.J. J. smaugimo ar daužymo į sienÄ veiksmus, t. y. jos atžvilgiu padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepaÅ¡alino R.J. J. parodymuose esančių neatitikimų bei prieÅ¡taravimų. Nurodo, kad R.J. J. ankstesnių savo parodymų metu neigė, jog jis naudojo smurtÄ prieÅ¡ jos dukterį E. S. ir tik po dviejų mėnesių, t. y. 2013-08-29 ji parodė, kad kaltinamasis smaugė bei tuo metu trankė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , nors nei 2013-07-01 parodymuose, nei 2013-07-01 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto tokių sužalojimų jos atžvilgiu ji nenurodė.

Apeliantas mano, kad R.J. J. parodymai buvo sugalvoti siekiant baudžiamosios bylos priemonėmis įgyti teisinį pranaÅ¡umÄ civilinėje byloje Nr. N2-3308-131/2014 dėl santuokos nutraukimo, apelianto teigimu, tai patirtina ir teismo nepaneigtas faktas, jog į policijÄ R.J. J. skambino tik 1 kartÄ , nors savo parodymuose ji buvo nurodžiusi, kad tai dariusi net 3 kartus.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios E. S. ir R.J. J. praÅ¡o:arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-536/2014 ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei priteisti iÅ¡ V.

J. R.J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimo išlaidos; arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-374-536/2014:

a) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. pagal LR BK 145 str. I d. išteisintas ir V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d., paskiriant jam dviejų metų laisvės atėmimo bausmę;

b) V. J. pripažintÄ kaltu, padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ (dėl nežymaus E. S. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo), ir nuteisti 1 metams;

c) V. J. pripažinta kaltu, padarius LR BK 140 str. I d. numatytÄ nusikaltimÄ (dėl nežymaus R.J. J. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo jai sukėlimo), ir nuteisti 1 metams;

d) vadovaujantis LR B K 63 str. I d. ir 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę V. J. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;

e) paskirti V. J. kartu su bausme LR BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones: draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose;

f) visiÅ¡kai patenkinti R.J. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, padarytos E. S., atlyginimo ir priteisti E. S. 692 Lt turtinės žalos atlyginimo;

g) kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ V. J. R.J. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidos.Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas esminiai pažeidė LR BPK 20 str. 5 d., nes neteisingai argumentavo savo iÅ¡vadas, vertindamas faktinių aplinkybių visumÄ , byla nebuvo iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, nusikalstamos veikos nebuvo teisingai kvalifikuotos ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai iÅ¡teisindamas V.

J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., netinkamai aiÅ¡kino Å¡io straipsnio teisės normas. Manoma, kad teismas klaidingai laikė, jog grasinimas pritrenkti gali bÅ«ti vertinamas kaip grasinimas padaryti bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , teismo teigimu, V. J. nesiėmė realių veiksmų savo grasinimo įgyvendinimui, nors tokiÄ galimybę turėjo. Taip pat teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai nepripažino mažamečio B. J. nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Nurodoma, jog Å¡ios baudžiamosios bylos vada kilo iÅ¡ LR Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo.

Teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji R.J. J. byloje paliudijo (t 1., b.I. 200), kad B. J. patyrė V. J. smurtÄ , kad 2011-02-18 teisiamajame posėdyje B. J. paliudijo (teismo posėdžio garso įraÅ¡as 23:45-23:58), kad buvo namuose kaltinamajam smurtaujant Å¡eimos narių atžvilgiu ir aiÅ¡kiai iÅ¡sakė nuomonę dėl patirto smurto: jis prašė V. J. nemuÅ¡ti motinos ir sesers, labai iÅ¡sigando, patyrė judėjimo laisvės apribojimus, buvo priverstas slėptis kambaryje bijodamas, kad nebÅ«tų V.

J. sužeistas. Taip pat teigiama, kad teismas nevertino 2013-09-06 VšĮ Antakalnio poliklinikos iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 2, b. I. 20), kur mažamečiui B. J. diagnozuota Å«mi reakcija į stresÄ , berniukas matė smurtÄ Å¡eimoje, labai pasikeitė vaiko elgesys: tapo nervingas, liÅ«dnas, piktas, agresyvus, gydymui jam skirti vaistai. B. J. lankėsi psichologinėse konsultacijose ir iki Å¡iol gydosi Vaiko raidos centre.Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimas, teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai atmetė civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliantės taip pat nesutinka ir su V. J. paskirta bausme. Mano, kad V. J. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir neatitinka BK 41 str. numatytų siekiamų bausmės tikslų, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. J. laisvės apribojimÄ vieneriems metams, pažeidė BK 54 str. nuostatas.  Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiųjų R. J. J. ir E. S. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiosios ir jų atstovė praÅ¡o jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V.

J. apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė praÅ¡o nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo V. J. ir nukentėjusiųjų R. J. J. bei E. S. apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Dėl V. J. apeliacinio skundo argumentų Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Veiksmai nurodyti Å¡io straipsnio dispozijoje yra alternatyvÅ«s, todėl tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka, muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant, sukelti žmogui arba fizinį skausmÄ , arba nežymiai sutrikdyti jo sveikatÄ , arba trumpam susargdinti.Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V.

J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors V. J. savo kaltę neigia, kad jis 2013-06-30 bute Nr. 34, esančiame Å eimyniÅ¡kių g. 30, Vilniuje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ nepilnametei podukrai E. S. bei savo žmonai R.J. J. jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: R.J. J. 2013-06-30 praneÅ¡imu apie įvykį (t.1, b.l. 4-5);

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. D. 2013-07-01 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t.1, b.l. 7-10); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės I kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio V. S. 2013-06-30 tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l.

11) Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio A. Z. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl panaudotų antrankių (t.1, b.l. 12); nukentėjusiosios E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duotais parodymais (t.1, b.l. 17-18, 23-24, 183-187); kitos nukentėjusiosios RÅ«tos J. J. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t.1, b.l. 28-29, 31-32, t.2 b.l. 67-69); nepilnamečio liudytojo B. J. pirmos instancijos teismo posėdyje duotais parodymais (t.2, b.l. 66-67); 2013-07-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2168/13(01) ir 2013-07-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2174/13(01) (t.1, b.l. 26-27, 36-37); kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.  Tai, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog nukentėjusioji E. S. nurodė tik kairės rankos sužalojimÄ , neteikia pagrindo netikėti jos parodymais, kad V.

J. metė jai į veidÄ varÅ¡kės indelį ir tokiu bÅ«du, apdraskydamas jai veidÄ , sukėlė fizinį skausmÄ , kadangi minėtas indelis, kaip smurtautojo įrankis, yra nurodytas nuosekliuose E. S. parodymuose, duotuose apklausiant jÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų taip pat prokuroro praÅ¡ymu apklausiant jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Be to, VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. D. 2013-07-01 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto E. S. konstatuotas nubrozdinimas kairiajame paakyje ir įdrėskimas smakro srityje, atsiradę dėl V.

J. smÅ«gių rankomis (t.1, b.l. 8). O tai, kad E. S. buvo suduotas smÅ«gis Å¡luotos kotu per kairę rankÄ , patvirtina ne tik E. S., bet ir R.J. J. bei B. J. parodymai, taip pat 2013-07-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2168/13(01) (t.1, b.l. 26-27). Tai, kad E. S. taip pat buvo muÅ¡ama diržu, patvirtina nukentėjusiosios E. S., R.J. J. ir B. J. parodymai.Kad smurtas buvo panaudotas nukentėjusiosios R.J. J. atžvilgiu patvirtina ne tik nukentėjusiosios R.J. J. parodymai bet ir E. S., B. J. parodymai bei 2013-07-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2174/13(01).Tai, kad V.

J. įvykio metu buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, atvykusiems policijos pareigÅ«nams atsisakė paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, plÅ«do ir įžeidinėjo juos necenzÅ«riniais žodžiais, atsisakė vykti į policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi, pradėjo mojuoti rankomis ir spardytis kojomis, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, panaudoti kovinių imtinių veiksmai, uždėti antrankiai, – patvirtina: policijos pareigÅ«nų Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V.

D. 2013-07-01 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t.1, b.l. 7-10); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės I kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio V. S. 2013-06-30 tarnybinis pranešimas (t.1, b.l.

11) Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio A. Z. tarnybinis praneÅ¡imas dėl panaudotų antrankių (t.1, b.l. 12);   Nukentėjusioji E. S., 2013-07-01 apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, parodė, kad 2013-06-28 ji liko viena namuose, pasikvietė kelis draugus. Grįžę tėvai pasigedo kelių daiktų, patėvis jai sugalvojo bausmę dirbti įvairius darbus. 2013-06-30 ryte apie 10.00-11.00 val. patėvis jai vėl pradėjo priekaiÅ¡tauti ir trenkė su Å¡luotos kotu per rankÄ , dėl ko jai skaudėjo kairės rankos nykÅ¡tį.

Tada, paėmęs dirÅ¾Ä , trenkė jai per kairį Å¡onÄ . Motina, siekdama užglaistyti konfliktÄ , kvietė visus pusryčių. Pusryčiaujant, jis metė jai (E. S.) į veidÄ indelį su varÅ¡ke, tokiu bÅ«du apdraskydamas jai veidÄ . Vėliau ji dirbo nurodytus darbus. Vakare apie 22.00 val. patėvis vartojo alkoholinius gėrimus. Motina jam pasakė, kad bijo palikti vaikus vienus su juo namuose, prašė neliesti vaikų. Jis pasakė, kad, jei nebus padaryti visi darbai, jis sudaužys jÄ (E. S.) į sienÄ .

Kai motina neapsikentusi iÅ¡kvietė policijÄ , jis įsiuto, pradėjo rinkti jų daiktus, o jie (motina, brolis ir ji) nubėgo slėptis į motinos kambarį. IÅ¡girdę užsidariusias duris, jie pagalvojo, kad patėvis išėjo, tada motina norėjo užrakinti namų duris, kad jis negrįžtų. Motinai išėjus iÅ¡ kambario, jis puolė jÄ smaugti. Motina iÅ¡silaisvinusi vėl atbėgo į kambarį. Vėliau jis iÅ¡važiavo, o jie užsirakino ir laukė policijos. Policijos pareigÅ«nai, neradę patėvio namuose, iÅ¡važiavo.

Po kurio laiko, sugrįžus patėviui ir ėmus jam skambinti į duris ir bandyti jas iÅ¡laužti, motina vėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (t.1,b.l. 17-18). 2013-08-29 papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad tuomet, kai mama išėjo iÅ¡ kambario norėdama užrakinti duris, tėvas pradėjo jÄ smaugti, trenkė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , keikė mamÄ , sakė, kad geruoju nesibaigs. Tėvas juos iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ namų, jiems bėgant į laukÄ , jis juos prisivijo ant laiptų ir parsivarė namo.

Namuose jie vėl nubėgo į kambarį ir užsirakino (t.1, b.l. 23-24).Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, E. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2013 m. birželio paskutinį penktadienį, kol tėvų nebuvo namuose, ji pasikvietė į svečius apie 30 draugų. Po vakarėlio, tėvams grįžus namo, paaiškėjo, kad dingo patėvio šlepetė, televizoriaus nuotolinio valdymo pultas. Todėl šeštadienio vakare patėvis telefonu pareikalavo grįžti namo.

Tik įžengus jai į namus, V. J. pradėjo ant jos Å¡aukti, atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatÄ , priekaiÅ¡tavo, kad dingo jo vienas batas ir televizoriaus pultelis, liepė eiti jų ieÅ¡koti. Nuėjęs į jos kambarį ir iÅ¡mėtęs jos daiktus ir rÅ«bus, ir liepė viskÄ sutvarkyti. Ryte pusryčiaujant V. J. skaudžiai trenkė jai Å¡luotos kotu per rankÄ , nuo ko skilo jos nykščio kauliukas, sviedė grÅ«dėtos varÅ¡kės indelį ir pataikė jai į veidÄ . Dėl to jai skaudėjo.

Jai nuėjus į miegamÄ jį, V. J. pargriovė jÄ ant lovos ir vienÄ kartÄ skaudžiai vožtelėjo diržu per kairįjį Å¡onÄ . Vėliau liepė be pirÅ¡tinių ravėti dilgėles sode. Vakare, iÅ¡gėręs butelį vyno, jis toliau tyčiojosi, pagrasino motinai, kad, jeigu ji (E. S.) neiÅ¡dirbs jo nurodytų darbų, trenks jÄ Ä¯ sienÄ ir primuÅ¡. Motina, iÅ¡sigandusi, telefonu iÅ¡kvietė policijÄ . Tai iÅ¡girdęs, V. J. jos (E. S.) ir mažamečio brolio B. J. akivaizdoje pradėjo smaugti mamÄ , trankyti jos galvÄ Ä¯ sienÄ .

Motinai pavyko iÅ¡trÅ«kti, ir jie trise užsirakino kambaryje. V. J. tuo metu rinkosi savo daiktus. Motina išėjo iÅ¡ kambario užrakinti durų, tuomet V. J. vėl pradėjo jÄ smaugti. Ji su broliu atbėgo ginti motinos. Nubėgę pas kaimynus, telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, V. J. namuose nebebuvo. Po kurio laiko jis grįžo, spardė duris. Vėl buvo pakviesti policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė (t. 1, b.l. 184-187).Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje R.J.

J. iÅ¡ esmės pakartojo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, jog 2013-06-28 vakare, su kaltinamuoju grįžusi iÅ¡ svečių namo, suprato, kad namuose likusi jos dukra E. S. buvo surengusi vakarėlį: namuose buvo prirÅ«kyta, dingo kai kurie daiktai. V. J. supyko, ir kai E. S. grįžo namo, pradėjo jÄ stumdyti, Å¡aukti, grasinti, tampyti jÄ už plaukų, vožtelėjo jai diržu, atėmė iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . KitÄ rytÄ V. J. neleido jos dukrai valgyti, visaip užgauliojo, žemino, stumdė, trenkė Å¡luotos kotu per rankÄ , metė grÅ«dėtos varÅ¡kės indelį ir pataikė jai į veidÄ , apdraskęs jį, visÄ dienÄ rėkavo ant jos.

Po pietų vyras pradėjo vartoti alkoholį. Atsinešęs iÅ¡ dukros kambario jos dėžutę su kosmetika, sviedė jos turinį ant grindų ir sudaužė visus indelius, liepęs dukrai viskÄ iÅ¡valyti, po to eiti į laukÄ ir plikomis rankomis ravėti dilgėles. V. J. jos darbas neįtiko, girtėdamas, jis vis labiau tyčiojosi iÅ¡ E. S., galiausiai pažadėjo jÄ pritrenkti. IÅ¡sigandusi, ji telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tai iÅ¡girdęs, V. J. vaikų (kambaryje buvo ir jos bei kaltinamojo sÅ«nus B.

J.) akivaizdoje rankomis griebė jÄ už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti bei daužyti jÄ galva į sienÄ , stumdyti, tampyti jÄ už rankų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . IÅ¡trÅ«kusi, ji su vaikais užsirakino dukros kambaryje. Galvodama, kad vyras išėjo iÅ¡ namų, ji išėjo iÅ¡ kambario, tačiau vyras buvo bute ir vėl puolė jÄ , griebęs už plaukų. Ji su vaikais nubėgo pas kaimynę ir dar kartÄ paskambino policijai ir savo seseriai. Netrukus jie atvažiavo, tačiau kaltinamojo nebebuvo.

Kai policijos pareigÅ«nai ir sesuo iÅ¡vyko, V. J. grįžo, pradėjo spardyti duris, tuomet ji vėl telefonu iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie, atvykę, V. J. sulaikė (t.1, b.l. 28-29, 31-32, t.2 b.l. 67-69).Apklaustas teismo posėdyje liudytoju nepilnametis B. J. parodė, kad vasarÄ jis su tėvais grįžo į namus iÅ¡ svečių, ir tėvas nerado keleto daiktų. Tėvas dėl to užsipuolė jo seserį E. S., kuri prisipažino, kad į namus buvo pasikvietusi draugų. Tėvas pradėjo E. S. muÅ¡ti, žadėjo jÄ užmuÅ¡ti, liepė eiti ravėti žolę.

RytÄ valgant pusryčius jis matė, kaip tėvas Å¡luotos kotu trenkė E. S. per pirÅ¡tus, po to sudaužė visÄ jos kosmetikÄ . Pasislėpęs sesers kambaryje, jis matė, kaip tėvas sudavė seseriai diržu per nugarÄ , kaip smaugė mamÄ . Vakare kilo konfliktas tarp mamos ir tėvo, ir jie su mama bėgo pas kaimynę kviesti pagalbos. Matė, kaip atvykę policijos pareigÅ«nai sulaikė tėvÄ , kuris jiems prieÅ¡inosi (t. 2, b.l. 66-67).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2168/13(01) nustatyta, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaÅ¡takoje, nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (20136-06-30).

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas trenkiant Å¡luotos kotu per kairę plaÅ¡takÄ . Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (b.l. 26-27) Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2174/13(01) nustatyta, kad R.J. J. padaryta poodinės kraujosruvos dilbiuose, smÅ«giniu traumuojančiu poveikiu kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2013-06-30. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais Sužalojimai savęs žalojimui nebÅ«dingi (b.l. 36-37).Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad R.J.

J. ankstesnių savo parodymų metu neigė, jog jis naudojo smurtÄ prieÅ¡ jos dukterį E. S. ir tik po dviejų mėnesių, t. y. 2013-08-29 ji parodė, kad kaltinamasis smaugė bei tuo metu trankė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , nors nei 2013-07-01 parodymuose, nei 2013-07-01 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto tokių sužalojimų jos atžvilgiu ji nenurodė, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog Å¡ie tarpusavio parodymų neatitikimai nėra reikÅ¡mingi, jie paaiÅ¡kinami emocinio streso, patirto nukentėjusiųjų įvykio metu poveikiu.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog yra įrodyta, kad V.

J., jam inkriminuotÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suvokdamas, kad, Å¡luotos kotu trenkdamas E. S. per kairę rankÄ , suduodamas diržu jai per kairį Å¡onÄ , mesdamas varÅ¡kės indelį jai į veidÄ , taip pat, kad, bÅ«damas girtas, smaugdamas R.J. J., trenkdamas jÄ galva į sienÄ , tampydamas bei stumdydamas jÄ , tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiosioms E. S. ir R.J. J. ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sÄ moningai to siekė. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su fizinio skausmo sukėlimu ir nežymaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiosioms E. S. ir R.J.

J., darytina iÅ¡vada, kad V. J. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Dėl nukentėjusiųjų E. S. ir R. J. J. apeliacinio skundo argumentų Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog V. J. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., pažymėtina, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Taigi, tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, yra bÅ«tini visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Nesant nors vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė – negalima. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pritrenkti E. S. V. J. grasino 2013-06-30 apie 22.00 val. Tokie jo grasinimai nebuvo lydimi kokių nors konkrečių smurtinių veiksmų. Beveik po pusvalandžio jis pradėjo smurtauti, bet tik R.J. J. atžvilgiu, E. S. neliesdamas, nors tokiÄ galimybę turėjo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog susiklosčiusioje situacijoje pagrindo, leidžiančio manyti, kad V.

J. galėjo įgyvendinti savo grasinimÄ , nebuvo. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., požymių jo veiksmuose nebuvo, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino B. J. nukentėjusiuoju, taip pat nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo E. S..Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Å i konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo Å¡i konstitucinė vertybė bÅ«tų paneigiama arba bÅ«tų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme kaltinimo ribose dėl nukentėjusiosioms E. S. bei R.J.

J. sukelto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl B. J. galimai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padaryto sveikatos sutrikdymo nebuvo pradėtas, nes nebuvo jokių duomenų, o reiškia ir vados tokiam ikiteisminiam tyrimui pradėti. Kadangi nebuvo tirtas B. J. sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo jam sukėlimas, nebuvo jokio pagrindo šioje byloje pripažinti jį nukentėjusiuoju. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dėl E. S. priklausiusio turto sugadinimo taip pat nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo E. S. pagrįstai paliktas nenagrinėtas, tuo pačiu neužkertant kelio jai savo teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentų, jog V.

J. paskirta pernelyg Å¡velni bausmė bei jų praÅ¡ymo paskirti V. J., realiÄ laisvės atėmimo bausmę pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.Pažymėtina, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ (BK 55 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nėra V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad V. J. anksčiau nebuvo teistas, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (bet tik už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus), dirba ir socialiai yra adaptuotas, pagrįstai paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę, kuri, kolegijos nuomone, atitinka siekiamus bausmės tikslus, griežtinti jÄ nėra įstatyminio pagrindo.2014-06-18 vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė pateikė teismui pinigų priėmimo kvitÄ (serija LAT Nr. 709197), patvirtinantį apie nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas apeliaciniame procese.Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiųjų E. S. ir R. J. J. apeliacinis skundas netenkintinas, turėtos jų iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti Å¡io proceso stadijoje nepriteistinos. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantai apeliaciniuose skunduose pateikdami tik subjektyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimÄ , nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Nuteistojo V. J. bei nukentėjusiųjų E. S. ir R. J. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                             Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                       Algimantas Valantinas                                                                                                                       Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė            Â