d94fd0e6-eac9-476f-a468-01fbd848d294 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Byla Nr. 1N-22-318/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3; 2.1.13.5; 2.1.13.10; 2.1.13.13; 2.1.13.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo perduotino asmens J. O. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis J.

O. M. perduotas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį už Å¡iame Europos areÅ¡to orderyje nurodytas nusikalstamas veikas. Teisėja, susipažinusi su pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės (toliau ir Jungtinė Karalystė) kompetentingos institucijos ‑ Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (toliau ir EAO) dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau JAV ir VFR) piliečio J.

O. M., gimusio 1967 m. rugpjūčio 14 d., suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Jungtinės Karalystės 1968 m. Å aunamųjų ginklų įstatymo S.5(1) dalyje (disponavimas uždraustu ginklu – 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų), S. 5(1A) (F) dalyje (neteisėtas amunicijos su iÅ¡siplečiančiomis kulkomis įgijimas / pirkimas ‑ 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų), S. 1(1) (b) dalyje (disponavimas Å¡aunamajam ginklui skirta amunicija be leidimo ‑ 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 5 metai), 2002 m.

Ä®statymo dėl nusikalstamu bÅ«du įgyto turto (POCA) S.329 straipsnis (nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų plovimas ‑ 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 14 metų) ir 2010 m. Asmens tapatybės dokumentų akto S.4 straipsnis (disponavimas suklastotais dokumentais turint nusikalstamų tikslų ‑ 3 epizodai, maksimali laisvės atėmimo bausmė 14 metų).

2. EAO išduotas Jungtinės Karalystės Gildfordo Magistratų teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dėl suėmimo J. O. M. paskyrimo pagrindu.

3. Gildfordo Karūnos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. išduotame EAO („e“ dalyje) nurodyta, kad 2016 m. gegužės 19 d., ketvirtadienį, Sario (angl. Surrey) policija įvykdė orderį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 46 dalį bei Policijos ir kriminalinių įrodymų įstatymo 8 dalį. J. O. M. gyveno minėtu adresu. Jis minėtu adresu buvo suimtas Sario policijos pareigūnų dėl to, kad nepasirodė Westminsterio magistratų teisme ekstradicijos byloje, kadangi Vokietijoje buvo paieškomas dėl importo nusikaltimų.

Importo byla buvo nagrinėjama atskirai. 3.1. J. O. M. buvo suimtas Gildfordo policijos nuovadoje dėl pinigų plovimo nusikaltimų remiantis daiktais, kurie buvo surasti ir paimti jo bute, kuomet 2016 m. gegužės 19 d. buvo vykdomas orderis. Jis nebuvo apklaustas policijos po jo suėmimo Gildfordo policijos nuovadoje 2016 m. gegužės 19 d., kadangi buvo iÅ¡duotas Vokietijai. J. O. M. Vokietijoje atliko 2 metų ir 4 mėnesių įkalinimo bausmę dėl importo nusikaltimų (pastaba ‑ nurodyta bausmė yra pilnai atlikta).

Jis slapstėsi proceso Vokietijoje metu ir buvo dar kartÄ suimtas 2019 m. vasario mėnesį tam, kad atliktų bausmę Vokietijoje. 3.2. 2016 m. gegužės 19 d. kratos kaltinamojo gyvenamuoju adresu metu policija paėmė didelį kiekį grynųjų pinigų, įvairius netikrus asmens tapatybės dokumentus ir dokumentus, susijusius su pinigų plovimu. Policija taip pat konfiskavo pasiklausymo įrenginį, banknotų skaičiavimo maÅ¡inėlę, miniatiÅ«rines svarstykles ir dÅ«riams atspariÄ liemenę.

J. O. M. finansų tyrimas parodė, kad jis neturėjo jokių banko sÄ skaitų ir nebuvo jokių su darbu susijusių ar pajamų įrašų, taip pat sumokėtų mokesčių įrašų. 3.3. 2016 m. gegužės 23 d. policija apieÅ¡kojo (duomenys neskelbtini) daiktų sandėlio 200 skyrių. Skyrius buvo iÅ¡sinuomotas D. K. vardu. Policija konfiskavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir amunicijÄ iÅ¡ minėto daiktų sandėlio skyriaus. Å aunamasis ginklas yra „Smith and Wesson“ Highway Patrolmann modelio, .357 Mag kalibro Å¡oviniais Å¡audantis revolveris.

Å aunamasis ginklas buvo veikiantis, jį iÅ¡bandžius, funkcionavo normaliai. AmunicijÄ sudarė 9 .357 Magnum kalibro Å¡oviniai, tinkami naudoti anksčiau nurodytame revolveryje. Penki Å¡oviniai buvo užtaisyti vientisomis kulkomis ir keturi Å¡oviniai buvo užtaisyti minkÅ¡tomis kulkomis, kurios sukonstruotos taip, kad iÅ¡siplėstų pataikiusios į taikinį. Ant revolverio rankenos buvo rasta J. O. M. DNR. 3.4. Tyrimo metu policija nustatė, jog kaltinamasis J. O. M. susijęs su nusikalstamu elgesiu dėl Å¡ių nusikaltimų: 3.5.

Kaltinimas 1: policija konfiskavo 248 650,00 Eur ir 11 380,00 Didžiosios Britanijos svarų. Ant dviejų konfiskuotų grynųjų pinigų banknotų buvo surasti J. O. M. pirÅ¡tų atspaudai. Pinigai buvo paimti kaip J. O. M. nusikalstamu elgesiu neteisėtai gautas turtas. Nėra jokių žinių apie J. O. M. įsidarbinimÄ ar pajamų Å¡altinį, taip pat nėra jokių įrašų apie sumokėtÄ pajamų ar kitokį mokestį. 3.6. Kaltinimas 2: policija konfiskavo padirbtÄ asmens tapatybės dokumentÄ , o bÅ«tent Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ J. O.

M. vardu. DokumentÄ patikrino Jungtinės Karalystės institucijos ir patvirtino, kad tai yra padirbtas dokumentas. 3.7. Kaltinimas 3: policija konfiskavo padirbtÄ asmens tapatybės dokumentÄ , o bÅ«tent lietuviÅ¡kÄ pasÄ , iÅ¡duotÄ D. K. vardu. DokumentÄ patikrino Jungtinės Karalystės institucijos ir buvo patvirtinta, kad tai yra padirbtas dokumentas. 3.8. Kaltinimas 4: policija konfiskavo padirbtÄ asmens tapatybės dokumentÄ , o bÅ«tent lietuviÅ¡kÄ vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ D. K. vardu. DokumentÄ patikrino Jungtinės Karalystės institucijos ir buvo patvirtinta, kad tai yra padirbtas dokumentas. 3.9.

Kaltinimas 5: policija konfiskavo „Smith and Wesson“ modelio Highway Patrolman .357Mag kalibro kulkomis Å¡audantį revolverį. Tai yra uždraustas ginklas. 3.10. Kaltinimas 6: J. O. M. nupirko ar įsigijo 5 Å¡ovinius, užtaisytus vientisomis kulkomis ir 4 šovinius, kurie buvo sukonstruoti taip, kad susprogtų (iÅ¡siplėstų) susidÅ«rimo metu. 3.11. Kaltinimas 7: J. O. M. neturėjo pažymos, leidžiančios disponuoti amunicija, kuriÄ jo gyvenamojoje vietoje konfiskavo policija.

4. Nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų plovimu (kaltinimas 1) ir disponavimu suklastotais dokumentais (kaltinimai 2, 3, 4) yra pažymėtos tarp nusikaltimų, dėl kurių netaikomas abipusio baudžiamumo principas. Minėtos nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes taip pat atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‑ BK) 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir amunicija (kaltinimai 5, 6, 7), pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje.

5. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali bÅ«ti paskirta Jungtinėje Karalystėje už nusikaltimus dėl disponavimo nusikalstamu turtu ‑ 14 (keturiolika) metų; už nusikaltimus dėl disponavimo netikrais asmens tapatybės dokumentais ‑ 14 (keturiolika) metų; dėl disponavimo draudžiamaisiais ginklais ir amunicijos su iÅ¡siplečiančiomis kulkomis, taip pat amunicijos, skirtos Å¡aunamajam ginklui ‑ 10 (deÅ¡imt) metų.

6. Vykdant EAO, 2020 m. rugpjūčio 8 d. J. O. M. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 98). Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi J. O. M. buvo paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas 10 (deÅ¡imčiai) dienų (b. l. 84-85). Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 75-77). Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė J. O. M. gynėjo skundÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį (b. l. 66-69).

7. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje 2020 m. rugsėjo 1 d. J. O. M., dalyvaujant gynėjui advokatui S. Juzukoniui ir vertėjui, buvo supažindintas su Gildfordo KarÅ«nos teismo iÅ¡duoto EAO turiniu, taip pat jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta supaprastinto perdavimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. J. O. M. nesutiko bÅ«ti perduotas supaprastinta tvarka EAO iÅ¡davusiai Jungtinei Karalystei, taip pat paprašė kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingÄ institucijÄ dėl papildomos informacijos bei paaiÅ¡kinimų, susijusių su EAO iÅ¡davimu, pateikimo (b. l. 25-31).

8. Atsižvelgiant į perduotino asmens praÅ¡ymÄ , Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra iÅ¡siuntė Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai praÅ¡ymÄ pateikti papildomÄ informacijÄ ir komentarus dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. J. O. M. praÅ¡ymo atsakyti į jo klausimus, susijusius su jam iÅ¡duotu EAO ir jo vykdymu (b. l. 56). 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas Jungtinės Karalystės KarÅ«nos prokuratÅ«ros tarnybos atsakymas dėl papildomos informacijos suteikimo (b. l. 32-54).

9. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu perduoti JAV ir VFR pilietį J. O. M. Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti už 7 nusikalstamas veikas, nurodytas Jungtinės Karalystės Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotame EAO.

10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi perdavė JAV ir VFR pilietį J. O. M. Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ EAO už Å¡iame EAO nurodytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas nenustatė nei imperatyvių, nei diskrecinių neiÅ¡davimo pagrindų, kurie yra numatyti BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse. Apygardos teismas nurodė, kad nors nagrinėjant klausimÄ dėl asmens perdavimo Jungtinei Karalystei buvo keliamos abejonės dėl dviejų to paties asmens atžvilgiu iÅ¡duotų EAO, tačiau Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktas atsakymas patvirtina, kad J. O.

M. yra praÅ¡omas perduoti Å¡iai valstybei bÅ«tent 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duoto EAO pagrindu. Å is EAO yra galiojantis, atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, nenustatytas teisinis pagrindas jo nevykdyti. Gynybos akcentuojamas VFR Karlsruhe'es aukÅ¡tesniojo apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimas buvo priimtas ne dėl anksčiau nurodyto, o 2016 m. gegužės 19 d. iÅ¡duoto EAO, toks sprendimas savaime nereiÅ¡kia asmens perdavimo pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2016 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duoto EAO negalimumÄ .

Apygardos teismas pažymėjo, kad nors J. O. M. gynėjai (atstovaujantys Jungtinėje Karalystėje) kreipėsi į Jungtinės Karalystės KaraliÅ¡kosios ProkuratÅ«ros tarnybÄ dėl 2016 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duoto EAO atÅ¡aukimo, tačiau nurodytas kreipimasis į Jungtinės Karalystės prokuratÅ«ros įstaigÄ niekaip nenuneigia kompetentingos Jungtinės Karalystės teisminės institucijos iÅ¡duoto EAO teisėtumo bei, nesant anksčiau nurodytų asmens neperdavimo pagrindų, nesudaro pagrindo nevykdyti šį orderį.

Tai, kad J. O. M. nebuvo apklaustas ir nedalyvavo procese dėl EAO iÅ¡davimo, tuo pačiu apie tai jo neinformuojant, nėra pagrindas konstatuoti EAO nevykdymo pagrindus, numatytus BK 9¹ straipsnyje. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos 62 straipsnio (reglamentuojančio nebaigtÄ teisminį bendradarbiavimÄ baudžiamosiose bylose) „b“ punktÄ Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR taikomas EAO tais atvejais, kai, siekiant įvykdyti EAO, praÅ¡omas perduoti asmuo buvo areÅ¡tuotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimÄ dėl to, ar praÅ¡omas perduoti asmuo turi likti laisvės atėmimo vietoje, ar bÅ«ti laikinai paleistas.

Å iuo atveju J. O. M. buvo sulaikytas dar nepasibaigus pereinamajam laikotarpiui, todėl EAO yra vykdytinas. Perduotinas asmuo toliau gali naudotis visomis jam, kaip Europos SÄ jungos (toliau ir ES) piliečiui, priklausančiomis teisėmis ir teisinėmis garantijomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad be jau nurodytų pereinamojo laikotarpio garantijų, Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iÅ¡ ES lieka prisijungusi prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kas tik papildomai rodo, kad J. O. M. savo teises galės veiksmingai ginti ne tik pagal nacionalinę Jungtinės Karalystės teisę, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

Kita vertus, nėra objektyvaus pagrindo abejoti, kad ir Jungtinės Karalystės nacionalinė teisė nebūtų pajėgi užtikrinti fundamentalių J. O. M. teisių ir laisvių. II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimų argumentai 11. Skunde perduotino asmens J. O. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo:

1) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti;

2) kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau ‑ ESTT) su prejudiciniais klausimais, kurie yra suformuluoti prie Å¡io skundo pridedamame praÅ¡yme;

3) informuoti VFR kompetentingas institucijas apie tai, kad Lietuvos Respublikoje yra vykdomas Jungtinės Karalystės išduotas EAO VFR piliečio J. O. M. atžvilgiu, bei pasiūlyti VFR apsvarstyti, ar ši valstybė J. O. M. atžvilgiu išduos EAO;

4) pavesti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai kreiptis į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės kompetentingas institucijas praÅ¡ant suteikti papildomÄ informacijÄ :

a) pateikti informacijÄ kiek EAO Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystė yra iÅ¡davusi J. O. M. atžvilgiu, kada Å¡ie EAO buvo iÅ¡duoti, dėl kokių priežasčių to paties asmens atžvilgiu dėl tų pačių nusikalstamų veikų buvo iÅ¡duoti keli skirtingi EAO, kurie iÅ¡ iÅ¡duotų EAO galioja Å¡iuo metu, ar kurie nors iÅ¡ EAO, iÅ¡duotų J. O. M. atžvilgiu, buvo panaikinti (atÅ¡aukti, anuliuoti), jei taip ‑ dėl kokių priežasčių;

b) pateikti visų EAO, kuriuos Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystė yra iÅ¡davusi J. O. M. atžvilgiu, kopijas; c) pateikti informacijÄ kada ir koks (kokie) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės teismas (teismai) yra iÅ¡davę J. O. M. areÅ¡to (suėmimo) orderį (orderius), jei buvo iÅ¡duoti keli areÅ¡to (suėmimo) orderiai ‑ dėl kokių priežasčių to paties asmens atžvilgiu dėl tų pačių nusikalstamų veikų buvo iÅ¡duoti keli areÅ¡to orderiai, kurie iÅ¡ areÅ¡to orderių galioja Å¡iuo metu, ar kurie nors iÅ¡ areÅ¡to orderių, iÅ¡duotų J. O. M. atžvilgiu, buvo panaikinti (atÅ¡aukti, anuliuoti), jei taip ‑ dėl kokių priežasčių;

d) pateikti visų arešto (suėmimo) orderių, kuriuos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teismai yra išdavę J. O. M. atžvilgiu, kopijas;

e) pateikti informacijÄ , dėl kokių priežasčių Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės teisėsaugos institucijos nepateikė įtarimų / kaltinimų J. O. M., jo neapklausė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., kuomet J. O. M. buvo suimtas ir buvo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės teisėsaugos institucijų žinioje, kodėl J. O. M. buvo perduotas VFR, jei jis buvo padaręs nusikalstamas veikas Jungtinės Karalystės teritorijoje;

f) kodėl EAO iÅ¡duoti ir J. O. M. baudžiamasis persekiojimas pradėtas tik 2019 m.? Ar egzistavo kokios nors procesinės kliÅ«tys pateikti įtarimus / kaltinimus J. O. M., jį apklausti iki 2016 m. gegužės 26 d. jį iÅ¡duodant VFR? g) gavus ESTT sprendimÄ bei atsakymÄ iÅ¡ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės priimti naujÄ sprendimÄ ‑ atsisakyti iÅ¡duoti JAV ir VFR pilietį J. O. M. Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ EAO. 11.1.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra itin formalizuota, priimta skubotai, neišsireikalavus visos reikalingos informacijos, tinkamai neįvertinus šios bylos faktinių aplinkybių, ESTT suformuotos aktualios praktikos dėl Tarybos pagrindų sprendimo Nr. 2002/584/TVR nuostatų aiškinimo, nutartyje padarytos išvados yra nepagrįstos, dėl to nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turėtų būti panaikinta. 11.2. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas citavo Tarybos pagrindų sprendimo Nr. 2002/584/TVR preambulės 10 punkto nuostatas, jog EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, ir konstatavo, jog nėra nustatyta neišdavimo pagrindų, numatytų Pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniuose.

Tačiau, anot gynėjo, teismas nutylėjo to paties Pagrindų sprendimo preambulėje įtvirtintus kitus principus, taikytinus EAO mechanizmo įgyvendinime, bei neanalizavo ESTT praktikos. EAO pagrindų sprendime nėra nuostatos dėl nevykdymo remiantis praÅ¡omo perduoti asmens pagrindinių teisių pažeidimu iÅ¡duodančiojoje valstybėje narėje. Tačiau EAO pagrindų sprendimo straipsnio 3 dalyje, jÄ skaitant kartu su 12 ir 13 konstatuojamosiomis dalimis, paaiÅ¡kinama, kad vykdant EAO turėtų bÅ«ti gerbiamos pagrindinės teisės ir pagrindiniai teisiniai principai.

Preambulės 12 punkte įtvirtinta, jog Å¡is pagrindų sprendimas grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms ir principams, kurie pripažįstami Europos SÄ jungos sutarties (toliau ‑ ESS) 6 straipsnyje ir kurie atsispindi Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos VI skyriuje. Jokia Å¡io pagrindų sprendimo nuostata negali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta taip, lyg ji draustų atsisakyti perduoti asmenį, kurio areÅ¡tui yra iÅ¡duotas EAO, kai yra objektyvių priežasčių manyti, kad minėtas EAO yra iÅ¡duotas, siekiant persekioti ar bausti asmenį dėl jo (jos) lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, tautybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba kad to asmens padėtis gali bÅ«ti pažeista dėl bet kurios iÅ¡ tų priežasčių.

Preambulės 13 punkte įtvirtinta, jog joks asmuo neturėtų bÅ«ti perkeltas, iÅ¡siųstas ar perduotas valstybei, kurioje yra rimtas pavojus, kad jam bus pritaikyta mirties bausmė, kankinimai arba kitoks nežmoniÅ¡kas ar žeminantis elgesys arba bausmė. 11.3. Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Å¡is pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus ESS 6 straipsnyje. Sujungtose bylose CA044/15 ir C-659/15 PPU Aranyosi ir Caldararu ESTT nusprendė: kad, „esant objektyvių, patikimų, tikslių ir tinkamai atnaujinamų duomenų apie sisteminius ar apibendrintus trÅ«kumus dėl tam tikrų asmenų grupių arba tam tikrų sulaikymo centrų, kiek tai susiję su laikymo laisvės atėmimo įstaigose sÄ lygomis iÅ¡duodančiojoje valstybėje narėje, vykdančioji teisminė institucija turi konkrečiai ir tiksliai patikrinti, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, kad asmuo, dėl kurio iÅ¡duotas EAO siekiant patraukti ji baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, dėl laikymo Å¡ios valstybės narės laisvės atėmimo iÅ¡taigoje sÄ lygų patirs realų nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 4 straipsnį, pavojų, jeigu bus perduotas Å¡iai valstybe narei.

Å iuo tikslu ji turi papraÅ¡yti iÅ¡duodančiosios teisminės institucijos pateikti papildomos informacijos, ir Å¡i po to, kai prireikus gavo valstybės narės centrinės institucijos arba vienos iÅ¡ centrinių institucijų pagalbÄ , kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 7 straipsnį, turi pateikti Å¡iÄ informacijÄ laikydamasi tokiame praÅ¡yme numatytų terminų. Vykdančioji teisminė institucija turi atidėti savo sprendimo dėl atitinkamo asmens perdavimo priėmimÄ , kol gaus papildomos informacijos, leidžiančios jai atmesti tokį pavojų.

Jeigu Å¡is pavojus negali bÅ«ti atmestas per protingÄ terminÄ , Å¡i institucija turi nuspręsti, ar reikia nutraukti perdavimo procedÅ«rÄ â€œ. Taigi, EAO gali bÅ«ti nevykdomas ne tik esant Tarybos pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniuose iÅ¡vardintiems pagrindams, bet ir kitais atvejais. 11.4. Pasak gynėjo, perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei bÅ«tų pažeistos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 18 ir 21 straipsnių nuostatos. 11.5. Gynėjas nurodo, kad ESTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendime byloje C-182/15 (A. Petruhhin byla) konstatavo, jog pagal ESS 3 straipsnio 2 dalį SÄ junga savo piliečiams siÅ«lo vidaus sienų neturinčiÄ laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas iÅ¡orės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemones.

Vadovaujantis ESS 4 straipsnio 3 dalies 1 pastraipoje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, SÄ junga ir valstybės narės gerbia viena kitÄ ir viena kitai padeda vykdydamos iÅ¡ Sutarčių kylančias užduotis. Kaip numatyta ESS 3 straipsnio 5 dalyje, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, SÄ junga iÅ¡saugo ir skatina savo vertybes ir interesus ir prisideda prie savo piliečių apsaugos. Siekiant apsaugoti SÄ jungos piliečius nuo priemonių, dėl kurių jie galėtų netekti Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau ‑ SESV) 21 straipsnyje įtvirtintų teisių laisvai judėti ir apsigyventi, siekiant užkirsti keliÄ bet kokiai diskriminacijai dėl pilietybės (18 straipsnis) ir kartu kovoti su nebaudžiamumu už nusikalstamas veikas, svarbu laikantis SÄ jungos teisės įgyvendinti visas baudžiamosios teisės srityje egzistuojančias bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos priemones.

Todėl tokiu atveju, kai trečioji valstybė praÅ¡o iÅ¡duoti iÅ¡ valstybės narės asmenį, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, reikia teikti pirmenybę keitimuisi informacija su valstybe nare, kurios pilietis yra suinteresuotasis asmuo, ir suteikti Å¡ios valstybės narės valdžios institucijoms galimybę iÅ¡duoti EAO vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Esant tokiam atvejui, remiantis Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis iÅ¡ esmės nepaÅ¡alinama valstybės narės, kurios pilietis yra nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo, galimybė iÅ¡duoti EAO, kad toks asmuo bÅ«tų perduotas vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ .

Taip bendradarbiaudama su valstybe nare, kurios pilietis yra suinteresuotasis asmuo, ir teikdama pirmenybę galimam EAO, palyginti su ekstradicijos praÅ¡ymu, priimančioji valstybė narė veikia mažiau ribodama naudojimÄ si teise laisvai judėti ir kartu kiek įmanydama paÅ¡alina rizikÄ , kad asmuo liks nenubaustas už nusikaltimÄ , už kurį persekiojama. ESTT konstatavo, jog SESV 18 ir 21 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad kai valstybei narei, į kuriÄ buvo atvykęs SÄ jungos pilietis, turintis kitos valstybės narės pilietybę, trečioji valstybė, su kuria pirmoji valstybė narė sudarė ekstradicijos sutartį, pateikia ekstradicijos praÅ¡ymÄ , ji turi informuoti valstybę narę, kurios pilietybę toks asmuo turi ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, pastarosios praÅ¡ymu perduoti jai šį asmenį laikydamasi Pagrindu sprendimo 2002/584 nuostatų, jeigu pagal nacionalinę teisę tokia valstybė narė turi kompetencijÄ vykdyti Å¡io asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ už nusikaltimus, padarytus už jos teritorijos ribų.

Anot gynėjo, Å¡ios ESTT suformuluotos nuostatos turi esminę reikÅ¡mę ir Å¡ioje byloje. 11.6. Gynėjas teigia, kad susitarimu dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) Jungtinė Karalystė iÅ¡stojo iÅ¡ Europos SÄ jungos. Taigi, Jungtinė Karalystė yra trečioji valstybė Europos SÄ jungos valstybėms. Å io susitarimo 62 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta, jog Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR taikomas EAO tais atvejais, kai, siekiant įvykdyti EAO, praÅ¡omas perduoti asmuo buvo areÅ¡tuotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimÄ dėl to, ar praÅ¡omas perduoti asmuo turi likti laisvės atėmimo vietoje, ar bÅ«ti laikinai paleistas.

Susitarimo 126 straipsnyje numatyta, jog pereinamasis laikotarpis prasideda Å¡io Susitarimo įsigaliojimo dienÄ ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Susitarimo 185 straipsnyje numatyta, jog bet kuri valstybė narė gali pareikÅ¡ti, kad pereinamuoju laikotarpiu, be Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nurodytų EAO nevykdymo pagrindų, tos valstybės narės vykdančiosios teisminės institucijos gali atsisakyti perduoti savo piliečius Jungtinei Karalystei pagal EAO. Vokietijos Federacinė Respublika, Austrijos Respublika ir Slovėnijos Respublika oficialiai pareiÅ¡kė, kad neiÅ¡duos savo piliečių į Jungtinę Karalystę, nebent pačios Å¡alys matys tam bÅ«tinybę.

Taigi, VFR savo piliečiams užtikrina (suteikia teisinę apsaugÄ ), kad jie nebus perduoti pagal EAO Jungtinei Karalystei pereinamuoju laikotarpiu. 11.7. Skunde nurodoma, kad J. O. M. yra VFR pilietis. Å ioje byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad VFR buvo pateiktas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡duotas EAO Nr. 45MV0781218, pasiraÅ¡ytas Guilford KaraliÅ¡kojo Teismo teisėjo R. W. F. 2019 m. rugpjūčio 21 d., praÅ¡ant areÅ¡tuoti ir iÅ¡duoti J. O. M. dėl tų pačių 7 nusikalstamų veikų, kurios nurodytos ir 2019 m. gruodžio 17 d. teisėjo J. B. pasiraÅ¡ytame EAO.

Tačiau VFR Karlsruhe aukÅ¡tesniojo apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu buvo atsisakyta perduoti J. O. M. pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡duotÄ EAO Nr. 45MV0781218. 2020 m. sausio 7 d. sprendime tiesiogiai konstatuota, jog J. O. M. negali bÅ«ti iÅ¡duodamas Jungtinei Karalystei, kadangi jis yra VFR pilietis. Jungtinė Karalystė yra iÅ¡stojusi iÅ¡ ES, o VFR Konstitucijos 16 straipsnio 2 dalis draudžia iÅ¡duoti Vokietijos pilietį ne ES valstybei.

Å is VFR teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. SESV 67 straipsnio 3 dalis nustato, kad vienos valstybės narės teismas pripažįsta kitos valstybės narės teismo sprendimÄ baudžiamosiose bylose. Tokia nuostata vertinama kaip res judicata statuso suteikimas kitos valstybės narės teismo sprendimui. ES teismų tarpusavio pasitikėjimo principas, įtvirtintas SESV 82 straipsnio 1 dalyje, reikalauja, kad Lietuvos Respublikos teismas pripažintų 2020 m. sausio 7 d. Vokietijos Karlsruhe AukÅ¡tesniojo žemės teismo 1-osios baudžiamosios kolegijos sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. Ausl 301 AR 5/20 (33 Ausl A 362/19) res judicata.

Jeigu teismui kiltų abejonių dėl VFR teismo priimto sprendimo teisinės galios ir būtinybės jį vykdyti bet kurioje ES valstybėje, teismas turėtų kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu: „Ar Vokietijos Karlsruhe Aukštesniojo žemės teismo 1-osios baudžiamosios kolegijos 2020 m. sausio 7 d. sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. Ausl 301 AR 5/20 (33 Ausl A 362/19) laikytinas kitos ES valstybės narės teismo sprendimu baudžiamojoje byloje SESV 67 straipsnio 3 dalies ir 82 straipsnio 1 dalies prasme?“. 11.8.

Anot gynėjo, kaip matyti iÅ¡ ESTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje C-182/15, Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiui turi bÅ«ti suteikiamos tokios pat teisinės garantijos dėl jo iÅ¡davimo trečiajai valstybei nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jis yra sulaikytas trečiosios valstybės praÅ¡ymu. Å iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mė ta aplinkybė, kad byloje C-182/15 buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl SÄ jungos valstybės narės piliečio iÅ¡davimo trečiajai valstybei ekstradicijos sutarties pagrindu.

Esminė aplinkybė yra tai, kad Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, o pereinamuoju laikotarpiu SÄ jungos teisė Å¡iai valstybei galioja su iÅ¡imtimis, inter alia viena iÅ¡ iÅ¡imčių ‑ aukščiau aptarto Susitarimo 185 straipsnyje įtvirtinta galimybė valstybėms narėms atsisakyti iÅ¡duoti savo piliečius Jungtinei Karalystei, taigi Å¡is Susitarimas suteikė galimybes valstybėms narėms pasirinkti papildomas apsaugos priemones, garantijas savo piliečiams, kurios nebuvo numatytos Tarybos pagrindų sprendime.

Atitinkamai valstybės narės papildomai pasirinktos garantijos tos valstybės piliečiams, taip pat tos valstybės narės Konstitucijoje įtvirtintos garantijos piliečiams turi galioti visoje ES teritorijoje, kaip kad tai įtvirtina SESV 18 ir 21 straipsnio nuostatos. 11.9. Skunde nurodoma, kad VFR yra nusprendusi, jog ji neišduos pagal EAO Jungtinei Karalystei savo piliečių pereinamuoju laikotarpiu. J. O. M. yra VFR pilietis, VFR kompetentingas teismas jau pereinamuoju laikotarpiu atsisakė išduoti J. O. M.

Jungtinei Karalystei pagal EAO dėl tų pačių nusikalstamų veikų, dėl kurių yra iÅ¡duotas 2019 m. gruodžio 17 d. EAO, dėl kurio ir yra priimta skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis. VFR piliečiui J. O. M. dėl jo perdavimo trečiajai valstybei turi bÅ«ti suteikiamos tokios pačios apimties garantijos, kurias jam suteikė jo pilietybės valstybė, nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje jis yra. Kadangi VFR savo piliečiui J. O. M. suteikė garantijÄ (teisinę apsaugÄ ) nuo jo iÅ¡davimo pagal EAO Jungtinei Karalystei pereinamuoju laikotarpiu (ir tai buvo patvirtinta Karlsruhe aukÅ¡tesniojo apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu), identiÅ¡kos apimties garantija VFR piliečiui privalo suteikti ir Lietuvos Respublika, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos SESV 18 ir 21 straipsnių nuostatos.

Anot gynėjo, tai reiÅ¡kia, jog Lietuvos Respublika neturi teisės iÅ¡duoti J. O. M. Jungtinei Karalystei. 11.10. ESTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendime byloje C-182/15 konstatuota, jog valstybė narė, į kuriÄ yra atvykęs SÄ jungos pilietis, turintis kitos valstybės narės pilietybę, svarstydama trečiosios valstybės praÅ¡ymÄ dėl perdavimo, turi informuoti valstybę narę, kurios pilietybę toks asmuo turi ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, pastarosios praÅ¡ymu perduoti jai šį asmenį, laikydamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatų. 11.11. 2020 m. vasario 7 d.

VFR VieÅ¡osios prokuratÅ«ros Lorracho skyrius pradėjo tyrimÄ Nr. 92 Js 825/20, kurio tikslas yra iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra galimybė patraukti J. O. M. baudžiamojon atsakomybėn Vokietijoje už Jungtinėje Karalystėje inkriminuojamas veikas. Taigi, jau yra prasidėjęs procesas, kurio pasėkoje VFR gali iÅ¡duoti EAO reikalaudama VFR pilietį perduoti jo pilietybės valstybei bei neperduoti Jungtinei Karalystei, į kuriÄ iÅ¡duoti VFR piliečius draudžia VFR Konstitucija. 11.12. Gynėjo nuomone, dėl paminėtų aplinkybių bei teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo informuoti VFR kompetentingas institucijas apie tai, kad Lietuvos Respublikoje yra vykdomas Jungtinės Karalystės iÅ¡duotas EAO VFR piliečio J. O.

M. atžvilgiu, bei pasiÅ«lyti J. O. M. perduoti VFR, jei ji iÅ¡duotų EAO Å¡io asmens atžvilgiu, o iki bus gautas VFR kompetentingų institucijų sprendimas, J. O. M. iÅ¡davimo pagal EAO Jungtinei Karalystei procesas turi bÅ«ti sustabdytas. Jeigu teismui kiltų abejonė kaip taikyti SESV 18 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatas, teismas turėtų kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu: „Ar SESV 18 ir 21 straipsniai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami taip: kai valstybei narei, į kuriÄ buvo atvykęs SÄ jungos pilietis, turintis kitos valstybės narės pilietybę, iÅ¡stojusi iÅ¡ SÄ jungos valstybė kaip Jungtinė Karalystė pateikia EAO, ji turi informuoti valstybę narę, kurios pilietybę toks asmuo turi ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, pastarosios praÅ¡ymu perduoti jai šį asmenį laikydamasi 2002 m. birželio 13 d.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos areÅ¡to orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iÅ¡ dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, nuostatų, jeigu pagal nacionalinę teisę tokia valstybė narė turi kompetencijÄ vykdyti Å¡io asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ už nusikaltimus, padarytus už jos teritorijos ribų?“. 11.13. Skunde taip pat nurodoma, kad perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei gali bÅ«ti pažeistos Pagrindų sprendime įtvirtintos garantijos.

Pagal EAO perduoto asmens atžvilgiu negali bÅ«ti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis negali bÅ«ti nuteistas ir jam negali bÅ«ti atimta laisvė už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. ne tÄ , dėl kurios jis yra perduotas, įvykdytÄ prieÅ¡ jo perdavimÄ . Tai yra EAO pagrindų sprendimo 27 straipsnyje nustatyta specialioji taisyklė, t. y. garantija perduotam asmeniui. Kitais atvejais bÅ«tina praÅ¡yti, kad pradinė vykdančioji valstybė narė duotų sutikimÄ vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ arba skirti bausmę už kitas nusikalstamas veikas (EAO pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punktas). 11.14.

Gynėjas teigia, kad apygardos teismo teisėja skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos 62 straipsnio „b“ punktÄ Tarybos pagrindų sprendimas Nr. 2002/584/TVR taikomas EAO tais atvejais, kai, siekiant įvykdyti EAO, praÅ¡omas perduoti asmuo buvo areÅ¡tuotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Anot gynėjo, Å¡is teiginys yra teisingas, tačiau neiÅ¡samus, kadangi nebuvo įvertinta dabartinė situacija dėl Jungtinės Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ ES bei susijusi ESTT praktika.

ESTT byloje C-327/18 PPU (2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas), nagrinėdamas klausimÄ dėl galimumo vykdyti Jungtinės Karalystės iÅ¡duotÄ EAO Jungtinei Karalystei pareiÅ¡kus apie ketinimÄ iÅ¡stoti iÅ¡ ES, konstatavo, jog vien ES valstybės narės pagal ESS 50 straipsnį pateiktas praneÅ¡imas apie jos ketinimÄ iÅ¡stoti iÅ¡ SÄ jungos nesustabdo SÄ jungos teisės, taip pat ir EAO Pagrindų sprendimo taikymo valstybėje narėje (aptariamo ESTT sprendimo priėmimo momentu Jungtinė Karalystė dar nebuvo iÅ¡stojusi iÅ¡ ES).

ESTT konstatavo, jog praneÅ¡imas apie ketinimÄ iÅ¡stoti iÅ¡ ES nesustabdo SÄ jungos teisės taikymo praneÅ¡usioje valstybėje, todėl ir Pagrindų sprendimas visiÅ¡kai galios praneÅ¡usioje valstybėje iki ji faktiÅ¡kai iÅ¡stos iÅ¡ SÄ jungos. Kol valstybė yra SÄ jungos narė, ji naudojasi visomis SÄ jungos teisės suteikiamomis teisėmis ir privalo vykdyti visas įtvirtintas pareigas; kai valstybė faktiÅ¡kai iÅ¡stoja iÅ¡ SÄ jungos, ji netenka galimybės naudotis SÄ jungos teisėje įtvirtintomis teisėmis bei netenka pareigos laikytis SÄ jungos teisėje numatytų valstybių įsipareigojimų.

Vykdančioje teisminė institucija, konkrečiai ir iÅ¡samiai įvertinusi atitinkamÄ atvejį, turi iÅ¡nagrinėti, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų, kurie leistų manyti, kad po iÅ¡duodančiosios valstybės narės iÅ¡stojimo iÅ¡ SÄ jungos bus pažeistas asmens, dėl kurio iÅ¡duotas Å¡is areÅ¡to orderis, pagrindinės teisės. 11.15. Gynėjas nurodo, kad Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 3841/01) 126 straipsnyje numatyta, jog pereinamasis laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. yra akivaizdu, jog jei J. O.

M. būtų išduotas Jungtinei Karalystei, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyktų jau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Yra akivaizdu ir tai, jog jau šiuo metu yra labiausiai tikėtina, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė ir ES nesugebės sudaryti susitarimo dėl tolimesnio bendradarbiavimo, t. y. įvyks „kietasis išstojimas“ be jokio susitarimo. Atitinkamai nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebeturės teisinės pareigos laikytis garantijų, įtvirtintų Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje, t. y. neprivalės užtikrinti, kad J. O.

M. nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitas nusikalstamas veikas, kurios nėra nurodytos 2019 m. gruodžio 17 d. EAO. Tokiu būdu perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei ir nesant teisinių garantijų, kad Jungtinė Karalystė po 2021 m. sausio 1 d. J. O. M. užtikrins Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje numatytas garantijas, tai pažeistų J. O. M. pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus ESS 6 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gynėjo manymu, Lietuvos teismas turi gauti iš Jungtinės Karalystės įsipareigojimus taikyti Pagrindų sprendimo Nr. 2002/584/TVR 27 straipsnio nuostatas ir po galutinio išstojimo iš ES, arba Lietuvos teismas turi kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu, ar galima asmenį perduoti be tokiu įsipareigojimu:

„Ar EAO, iÅ¡duotas pagal Pagrindų sprendimÄ Nr. 2002/584/TVR, gali bÅ«ti vykdomas, jeigu priimančioji asmenį valstybė neturi arba praranda pareigÄ vykdyti Å¡io pagrindų sprendimo 27 straipsnio nuostatas?“. 11.16. Skunde nurodoma, kad ES Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnis draudžia perduoti asmenį valstybei, kurioje bÅ«tų žeminančio elgesio pavojus. Kadangi Jungtinė Karalystė iÅ¡stojo iÅ¡ ES, Chartijos 1 ir 4 straipsniai joje prarado įstatymo statusÄ . Jungtinė Karalystė ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktÄ , kurio 7 straipsnis draudžia žeminantį elgesį, tačiau Jungtinė Karalystė, prieÅ¡ingai nei Lietuva ir Vokietija, neratifikavo Papildomo protokolo prie Pakto, kuris leistų apskųsti Jungtinės Karalystės teismų sprendimus dėl Pakto 7 straipsnio pažeidimų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.

Tokiu bÅ«du, jau vien formaliai Jungtinė Karalystė neturi įsipareigojimų, garantuojančių apsaugÄ , lygiaverčiÄ Chartijos 19 straipsnyje numatytai apsaugai. Dar daugiau, Nyderlandų Amsterdamo teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje byloje Nr. 13/751102-19 atsisakė perduoti asmenį į Jungtinę Karalystę bÅ«tent dėl žeminančio elgesio su įtariamaisiais(https://uitspraken.rechtspraak.nl/inziendocument?id=ECLI:NL:RBAMS:2019:3321&showbutton=true&keyword=HMP+liverpool). Amsterdamo teismas rėmėsi statistika, kad 24,5 % asmenų, sulaikytų Jungtinėje Karalystėje, neturi vidutinio ploto kamerose, kuris atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, kas reiÅ¡kia, kad Jungtinė Karalystė nevykdo Europos žmogaus teisių konvencijos nepaisant to, kad jÄ ratifikavo. 2020 m. balandžio 30 d.

Europos Tarybos Kankinimų ir nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio prevencijos komitetas parengė praneÅ¡imÄ , kuriame tai pat konstatavo, kad Jungtinė Karalystė nevykdo Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimų dėl įtariamųjų ir nuteistųjų laikymo. 2020 m. liepos mėn. Jos Didybės Kalėjimų inspektorius paskelbė praneÅ¡imÄ , kuriame taip pat konstatavo, kad Jungtinė Karalystė nevykdo Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnio reikalavimų, o bÅ«tent:

1) kaliniai per ilgai neturi galimybės kontaktuoti su išore;

2) kamerose nėra tualetų, jiems duoda kibirus, bet dažnai nėra net kibirų ir jie priversti atlikti poreikius ant grindų arba lovose; įtariamieji valgo tose pačiose kamerose, kur ir gyvena; jie neturi galimybės nusiplauti rankų prieš valgį;

3) nėra adekvačios dušo galimybės;

4) nėra antrinės sveikatos apsaugos paslaugos; 5) dažnai pasivaikščiojimo laikas neviršija 30 minučių ir šis laikas mažinamas, jeigu asmuo pasirinko pasinaudoti dušu. Gynėjo manymu, išstojus iš ES, situacija Jungtinėje Karalystėje tik pablogės. 11.17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, gynėjo nuomone, Chartijos 19 straipsnio nuostatos neleidžia Lietuvai perduoti asmens į Jungtinę Karalystę. Jeigu teismui kiltų abejonių, teismas turėtų kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu:

„Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnis leidžia perduoti asmenį į valstybę, kuri nepasirašė Papildomo protokolo prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kuri nevykdo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnio ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų, kaip išaiškinta Amsterdamo teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi byloje Nr. 13/751102-19, 2020 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Kankinimų ir nežmoniško arba žeminančio elgesio prevencijos komiteto pranešime ir 2020 m. liepos jos Didybės Kalėjimų inspektoriaus pranešime?“. 11.18.

Chartijos 47 straipsnio 2 dalis ir Pakto 14 straipsnio 1 dalis reikalauja iÅ¡nagrinėti asmens baudžiamÄ jÄ bylÄ per protingÄ laikotarpį. Jungtinei Karalystei iÅ¡stojus iÅ¡ ES, Chartija tampa jai neprivaloma, o prie Papildomo protokolo prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, prieÅ¡ingai nei Lietuva ir Vokietija, ji neprisijungusi, kas reiÅ¡kia, kad Jungtinės Karalystės teismams pažeidus Pakto 14 straipsnio 1 dalį, Å¡io pažeidimo bus neįmanoma apskųsti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.

Jos Didybės Teismų tarnyba pripažįsta (2.12: COVID-19: Update on the HMCTS response for criminal courts in England & Wales, September 2020), kad teismų sistema COVID-19 pandemijos sÄ lygomis negali aptarnauti bylų per protingÄ laikotarpį Chartijos 47 straipsnio 2 dalies ir Pakto 14 straipsnio 1 dalies prasme (2020 m. rugsėjo 20 d. 48 713 bylos dar nebuvo paskirtos nagrinėjimui; Å¡iuo metu bylos skiriamos nagrinėjimui 2023 metais; ikiteisminio sulaikymo terminas pratęstas iki 238 parų). Anot gynėjo, Chartijos 47 straipsnio 2 dalis ir Pakto 14 straipsnio 1 dalis neleidžia Lietuvai perduoti asmens Jungtinei Karalystei.

Jeigu teismui kiltų abejonių, teismas turėtų kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu: „Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalis leidžia perduoti asmenį į valstybę, kurį neratifikavo Papildomo protokolo prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kuri nevykdo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies, kadangi esamos 2020 metų baudžiamosios bylos paskiriamos nagrinėti 2023 metais?“. 11.19. Dėl pandemijos Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. vasario mėn. neribotam laikotarpiui neleidžia advokatams susitikti su suimtais kaltinamaisiais.

Jungtinė Karalystė neprisijungė prie Direktyvos Nr. 2013/48, kurios 10 straipsnio 2 dalies a) punktas garantuoja teisę į teisinę pagalbÄ . Nepaisant to, kad teisę į teisinę pagalbÄ garantuoja Pakto 14 straipsnio 3 dalies b) punktas, Jungtinė Karalystė neratifikavo Papildomo protokolo prie Pakto, kas atima iÅ¡ asmens galimybę apskųsti Pakto 14 straipsnio 3 dalies b) punkto pažeidimÄ Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui. Chartijos 47 straipsnio 2 dalies ir Pakto 14 straipsnio 3 dalies b) punktas neleidžia Lietuvai perduoti asmens į Jungtinę Karalystę.

Anot gynėjo, jeigu teismui kiltų abejonių, teismas turėtų kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu: „Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalis leidžia perduoti asmenį į valstybę, kuri nepasirašė Papildomo protokolo prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kuri nevykdo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies b) punktÄ , kadangi apskritai niekada nebuvo prisijungusi prie Direktyvos Nr. 2013/48 ir neužtikrina susitikimo su advokatu teisės nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios 2020 m. vasario mėn.?“. 11.20.

Gynėjas nurodo, kad jeigu vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija turi įrodymų apie realiÄ nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio su iÅ¡duodančiojoje valstybėje narėje kalinamais asmenimis rizikÄ , kuriÄ lemia bendros sulaikymo sÄ lygos, ji privalo vadovautis ESTT sprendime, priimtame sujungtose bylose C-404/15 ir C-659/15 PPU Aranyosi ir Caldararu, nustatyta procedÅ«ra (89-104 punktai) (Komisijos praneÅ¡imas, Europos areÅ¡to orderio iÅ¡davimo ir vykdymo vadovas (2017/C 335/01)). Vykdančioji valstybė privalėtų atlikti toliau nurodytus veiksmus:

1) patikrinti, ar yra reali nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio su praÅ¡omu perduoti asmeniu rizika, kuriÄ lemia bendros kalinimo sÄ lygos: remiantis objektyvia, patikima, konkrečia ir tinkamai atnaujinta informacija, kuriÄ galima gauti, inter alia, iÅ¡ tarptautinių teismų, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, iÅ¡duodančiosios valstybės narės teismų sprendimų, taip pat sprendimų, ataskaitų ir kitų dokumentų, parengtų Europos Tarybos arba Jungtinių Tautų sistemai priklausančių organų;

2) jeigu, atsižvelgiant į bendras kalinimo sÄ lygas, nustatoma tokia rizika, tikrinama, ar yra rimtų priežasčių manyti, kad tokia reali nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio rizika yra susijusi su konkrečiomis bylos, kurioje praÅ¡oma perduoti asmenį, aplinkybėmis, tuomet atsiranda: pareiga praÅ¡yti ‑ remiantis EAO pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalimi, kad iÅ¡duodančioji teisminė institucija skubiai pateiktų visÄ bÅ«tinÄ papildomÄ informacijÄ apie sÄ lygas, kuriomis numatoma kalinti praÅ¡omÄ perduoti asmenį; galimybė praÅ¡yti pateikti informacijÄ , susijusiÄ su galimų kalinimo sÄ lygų stebėjimo mechanizmų buvimu; galimybė nustatyti konkretų atsakymo terminÄ , kurio trukmė nustatoma atsižvelgiant į laikÄ , reikalingÄ informacijai surinkti, taip pat EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnyje nustatytus terminus.

Jeigu, remiantis iÅ¡ iÅ¡duodančiosios teisminės institucijos gauta informacija ir bet kuria kita informacija, kuriÄ gali turėti vykdančioji teisminė institucija, nustatoma, kad praÅ¡omam perduoti asmeniui kyla reali nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio rizika, tuomet atsiranda: pareiga atidėti atitinkamo EAO vykdymÄ . BÅ«tina informuoti EurojustÄ (pagal EAO pagrindų sprendimo 17 straipsnio 7 dalį), galimybė kalinti atitinkamÄ asmenį, tačiau tik jeigu EAO procedÅ«ra buvo įvykdyta pakankamai kruopščiai ir kalinimo trukmė nėra pernelyg ilga (remiantis ESTT byloje C-237/15 Lanigan priimtu sprendimu, 58, 59 ir 60 punktai), tinkamai atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principÄ , kuris garantuojamas Chartijos 48 straipsniu, ir į proporcingumo principÄ , nustatytÄ Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, galimybė ar netgi prievolė atitinkamÄ asmenį laikinai paleisti į laisvę taikant priemones, kurių paskirtis ‑ užkirsti keliÄ asmens slapstymuisi. 11.21.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad EAO negali bÅ«ti vykdomas, kai yra objektyvių priežasčių manyti, kad iÅ¡duodamo asmens padėtis gali bÅ«ti pažeista dėl bet kurios iÅ¡ priežasčių, jei asmeniui grasia nežmoniÅ¡kas ar žeminantis elgesys, jei gali bÅ«ti pažeistos to asmens pagrindinės teisės. Anot gynėjo, jei J. O. M. bÅ«tų iÅ¡duotas Jungtinei Karalystei, jis patirtų nežmoniÅ¡kÄ ir žeminantį elgesį dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, dėl neužtikrintos teisės į greitÄ procesÄ , bÅ«tų pažeistos jo teisės gauti teisinę pagalbÄ .

BÅ«tent, tai patvirtina Anglijos ir Velso jurisdikcijoje veikiančios advokatų kontoros Kingsley Napley LLP, kuri atstovauja J. O. M. baudžiamajame persekiojime jų Å¡alyje, 2020 m. spalio 19 d. pateikta teisinė iÅ¡vada. Å ioje teisinėje iÅ¡vadoje labai iÅ¡samiai pateikiama Jungtinės Karalystės oficialių ir kompetentingų įstaigų informacija, surinkta atlikus įvairius tyrimus ir patikrinimus apie dabartinę kalinimo įstaigų bÅ«klę Jungtinėje Karalystėje bei sÄ lygas, kuriomis pastaruoju metu atsižvelgiant į COVID-19 pandemijÄ , suimtieji yra laikomi įkalinimo įstaigose, kokie jiems taikomi griežti apribojimai, palyginus su kitomis Å¡alimis, ir tai ne tik blogos kalinimo sÄ lygos, bet ir apribojimai bendravimui su artimaisiais, o svarbiausia pateikiami duomenys apie padėtį dėl baudžiamųjų bylų ilgų nagrinėjimo terminų, apie tai, jog ribojami suimtųjų susitikimai su gynėjais. 11.22.

Gynėjas skunde kelia abejones dėl 2019 m. gruodžio 17 d. EAO galiojimo. BPK 73 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog jeigu gautos informacijos nepakanka Å¡iame straipsnyje nurodytiems sprendimams priimti (t. y. ar iÅ¡duoti asmenį pagal EAO ar atsisakyti iÅ¡duoti), teisėjas paveda Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai nedelsiant kreiptis į praÅ¡ymÄ pateikusiÄ institucijÄ dėl reikalingos papildomos informacijos suteikimo. Pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad iÅ¡duodančiosios valstybės narės pateiktos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji papraÅ¡o skubiai pateikti bÅ«tinÄ papildomÄ informacijÄ .

Anot gynėjo, Jungtinės Karalystės iÅ¡duotas EAO turi esminių trÅ«kumų, nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys EAO nurodytas aplinkybes. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nuspręsta perduoti J. O. M. pagal Jungtinės Karalystės iÅ¡duotÄ EAO Nr. 45MV0781218, šį EAO iÅ¡davė Guilford KaraliÅ¡kojo Teismo teisėjas J. B., EAO pasiraÅ¡ytas 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog Å¡is EAO yra galiojantis, atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, nenustatytas teisinis pagrindas jo nevykdyti.

Tačiau, pasak gynėjo, byloje yra duomenų, jog VFR buvo pateiktas Jungtinės Karalystės iÅ¡duotas EAO, praÅ¡ant areÅ¡tuoti ir iÅ¡duoti J. O. M., kuriame nurodytas dokumento Nr. 45MV0781218, EAO iÅ¡davė Guilford KaraliÅ¡kojo Teismo teisėjas R. W. F., EAO pasiraÅ¡ytas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Gynėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, apraÅ¡ydama šį EAO, teigia, kad jis iÅ¡duotas 2016 m. gegužės 16 d. ir kad VFR Karsruhe AukÅ¡tesnysis apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu atsisakė vykdyti 2016 m. gegužės 16 d. iÅ¡duotÄ EAO (skundžiamos nutarties 5 lapas).

Anot gynėjo, tokie teiginiai akivaizdžiai neatitinka realybės ir rodo tai, kad skundžiamÄ nutartį priėmusi teisėja nesusipažino su teismui gynybos pateikta medžiaga ir nesugebėjo įsigilinti į tikrÄ jÄ procesinę situacijÄ , nesuprato, jog kompetentingas VFR teismas atsisakė iÅ¡duoti J. O. M. pagal identiÅ¡kÄ EAO kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamas EAO, tik iÅ¡duotÄ kita data ir kito teisėjo. Gynėjo manymu, jau vien dėl Å¡ių aplinkybių skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. 11.23. 2019 m. rugpjūčio 21 d.

EAO nurodyta, jog 2019 m. gegužės 9 d. Guilford Magistratų Teismas išdavė J. O. M. arešto orderį. Šio EAO e) punkte išvardintos tos pačios 7 nusikalstamos veikos kaip ir 2019 m. gruodžio 17 d. orderyje. Taigi, egzistuoja du Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išduoti EAO, kuriais prašoma areštuoti ir išduoti J. O. M. dėl tų pačių nusikalstamų veikų, abiejų orderių numeris tas pats, tačiau orderius pasirašė skirtingi teisėjai, skirtingu laiku, abiejuose EAO nurodyti skirtingi J. O.

M. areÅ¡to orderių iÅ¡davimo laikai. 11.24. Gynėjas teigia, kad Pagrindų sprendime nėra numatyta galimybė dėl to paties asmens dėl tų pačių nusikalstamų veikų iÅ¡duoti du ar daugiau tapačių ar panaÅ¡ių EAO. Å iuo atveju neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių J. O. M. atžvilgiu Jungtinė Karalystė buvo iÅ¡davusi bent du (arba daugiau) EAO, neaiÅ¡ku ar abu (visi) EAO yra galiojantys, ar 2019 m. rugpjūčio 21 d. teisėjo R. W. F. pasiraÅ¡ytas EAO yra galiojantis, ar buvo panaikintas (atÅ¡auktas, anuliuotas), jei taip ‑ tai dėl kokių priežasčių.

Jeigu abu (ar daugiau) EAO yra galiojantys, turi bÅ«ti sprendžiama, kuris EAO yra vykdytinas, o kuris (kurie) nevykdytini, nes vienu metu negali bÅ«ti vykdomi keli tapatÅ«s EAO. Pagrindų sprendimo 8 straipsnio (EAO turinys ir forma) 1 dalies c punkte yra įtvirtinta, jog EAO bÅ«tinai privalo bÅ«ti nurodytas vykdytino teismo sprendimo įrodymas, areÅ¡to orderis arba kitas tokį patį poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi Pagrindų sprendimo 1 ir 2 straipsniai. Tai, kad Jungtinė Karalystė, praÅ¡ydama užsienio valstybės iÅ¡duoti asmenį, privalo priimti teismo sprendimÄ skirti areÅ¡tÄ praÅ¡omam iÅ¡duoti asmeniui, yra nurodyta ir Jungtinės Karalystės 2003 m.

Ekstradicijos Akto (Extradition Act 2003) 142 straipsnio 2 dalyje. Å iuo Ekstradicijos Aktu yra remiamasi ir iÅ¡duotame EAO. Vykdančiosios valstybės teisminė institucija, priimanti sprendimÄ dėl asmens perdavimo pagal EAO, turi tiksliai žinoti kokiu EAO iÅ¡davusios valstybės teisminiu sprendimu buvo nuspręsta apriboti asmeniui laisvę (jį suimti, areÅ¡tuoti). Å iuo atveju skirtingu laiku, skirtingų teisėjų, tačiau to paties asmens atžvilgiu, dėl tų pačių nusikalstamų veikų iÅ¡duotuose EAO nurodomi skirtingi teismų sprendimai dėl jo areÅ¡to orderių iÅ¡davimo – 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasiraÅ¡ytame EAO nurodyta, jog Guilford Magistratų Teismas 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡davė J. O. M. areÅ¡to orderį, o 2019 m. gruodžio 17 d. pasiraÅ¡ytame EAO nurodyta, jog J. O. M. areÅ¡to orderį Guilford Magistratų Teismas iÅ¡davė 2019 m. gruodžio 5 d.

Pasak gynėjo, Vilniaus apygardos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė nepatikrinęs, ar J. O. M. areÅ¡to (suėmimo) orderis buvo iÅ¡duotas 2019 m. gegužės 9 d. ar 2019 m. gruodžio 5 d., ar kitu laiku, ar buvo iÅ¡duotas vienas ar keli jo areÅ¡to orderiai, ar Å¡ie keli orderiai yra galiojantys vienu metu, ar kažkuris ar visi iÅ¡duotieji areÅ¡to orderiai buvo panaikinti (atÅ¡aukti, anuliuoti), kuris areÅ¡to orderis yra galiojantis Å¡iuo metu. 11.25. Gynėjas nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d.

J. O. M. advokatas kreipėsi į Jungtinės Karalystės Guildfordo KarÅ«nos teismÄ su praÅ¡ymu pateikti nacionalinį areÅ¡to orderį, be kurio EAO iÅ¡davimas buvo neteisėtas, o taip pat ir dėl kitų įstatymo pažeidimų byloje Nr. 45FIV0781218. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Vilniaus apygardos teismui. Advokato kreipimasis Å¡io skundo raÅ¡ymo metu nėra iÅ¡spręstas. Jeigu advokato kreipimasis bÅ«tų patenkintas ir EAO bÅ«tų panaikintas, tai reikÅ¡tų, jog apskritai nebelieka teisinio pagrindo vykdyti J. O.

M. perdavimo procedÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, gynėjo manymu, J. O. M. perdavimo procedÅ«ra gali bÅ«ti tęsiama tik pareikalavus iÅ¡ Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų papildomos informacijos ir tik gavus Å¡iÄ informacijÄ , tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų patvirtinta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. pasiraÅ¡ytas EAO yra galiojantis.

12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o J. M. M. gynėjo skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį. 12.1. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl J. O. M. perdavimo Junginei Karalystei, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių BK 9¹ straipsnyje numatytų pagrindų ‑ nei imperatyvių (BK 9¹ straipsnio 3 dalis), nei diskrecinių (BK 9¹ straipsnio 4 dalis), dėl kurių bÅ«tų negalimas Å¡io asmens perdavimas EAO iÅ¡davusiai Jungtinei Karalystei.

EAO nevykdymo pagrindai yra aiÅ¡kiai įvardinti minėtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje ir Tarybos Pagrindų sprendime dėl EAO ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, jie yra baigtiniai ir negali bÅ«ti plečiami. Todėl skunde nurodytas teiginys, kad EAO gali bÅ«ti nevykdomas ne tik esant Tarybos pagrindų sprendimo 3 ir 4 straipsniuose iÅ¡vardintiems pagrindams yra iÅ¡ esmės neteisingas. 12.2. Prokurorė nurodo, kad Jungtinė Karalystė iÅ¡stojo iÅ¡ ES 2020 m. sausio 31 d., pagal SusitarimÄ dėl iÅ¡stojimo ji oficialiai laikoma trečiÄ ja Å¡alimi.

Tačiau Europos SÄ junga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, kuris baigsis 2020 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 1/1) 62 straipsnio 1 dalyje („Nebaigtas teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“) nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais toliau nurodyti aktai taikomi taip: b) punktas ‑ Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR taikomas EAO tais atvejais, kai, siekiant įvykdyti EAO, praÅ¡omas perduoti asmuo buvo areÅ¡tuotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimÄ dėl to, ar praÅ¡omas perduoti turi likti laisvės atėmimo vietoje, ar bÅ«ti laikinai paleistas. 12.3.

Lietuvos Respublika, skirtingai negu Vokietijos Federacinė Respublika, Austrijos Respublika ir Slovėnijos Respublika, nepadarė oficialaus pareiÅ¡kimo, kad pereinamuoju laikotarpiu neperdavinės savo piliečių Jungtinei Karalystei. Todėl Lietuvos Respublika vis dar turi pareigÄ esant minėtame Susitarime nurodytoms sÄ lygoms perduoti Jungtinei Karalystei pagal EAO ne tik užsieniečius, bet ir Lietuvos Respublikos piliečius. Lietuvos Respublika, pereinamuoju laikotarpiu nedarydama iÅ¡imčių Lietuvos Respublikos piliečiams, neturi pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal EAO Jungtinei Karalystei dėl to, kad 2020 m. sausio 7 d.

Vokietijos Federacinės Respublikos Karlsruhe AukÅ¡tesnysis žemės teismas yra priėmęs sprendimÄ neperduoti J. O. M. dėl jo pilietybės. 12.4. Prokurorė teigia, kad skunde klaidingai nurodyta, kad Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 67 straipsnio 3 dalies nuostata, jog vienos valstybės narės teismas pripažįsta kitos valstybės narės teismo sprendimÄ baudžiamosiose bylose taikytina EAO vykdymo procese kaip res judicata, teigiant, kad Å¡ios Sutarties 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarpusavio pasitikėjimo principas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos teismas pripažintų 2020 m. sausio 7 d.

Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimÄ . Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimÄ ir vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XV-1322). Å iuo įstatymu nustatoma, kokie Europos SÄ jungos teismų sprendimai yra pripažįstami ir kaip vykdomi. Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų perdavimo pagal EAO bylose pripažinimas nėra numatytas.

Kiekvienos valstybės narės kompetentinga teisminė institucija gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos iÅ¡duotÄ EAO vykdo jį pagal savo nacionalinėje teisėje įtvirtintas nuostatas. 12.5. Skunde nurodomo Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu byloje C-182/15 (A. Petruhhin byla) nustatytas mechanizmas taikomas ekstradicijos (iÅ¡davimo) procese, EAO vykdymo procese Å¡is mechanizmas netaikomas. Minėtas mechanizmas galės bÅ«ti taikomas Europos SÄ jungos piliečiams, sulaikytiems pagal Jungtinės Karalystės paskelbtÄ paieÅ¡kÄ , pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. 12.6.

Anot prokurorės, nepagrįsti skunde nurodyti motyvai, kad perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei gali bÅ«ti pažeistos Pagrindų sprendime, konkrečiai 27 straipsnyje, įtvirtintos garantijos, esÄ nebus užtikrinta jo teisė nebÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už kitas, nenurodytas 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotame EAO, nusikalstamas veikas, t. y. gali bÅ«ti pažeistas specialiosios taisyklės reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jungtinė Karalystė yra prisijungusi prie 1957 m.

Europos konvencijos dėl ekstradicijos, kurios 14 straipsnyje įtvirtinta analogiÅ¡ka taisyklė, įpareigojant teisti asmenį tik už tÄ nusikaltimÄ , už kurį buvo iÅ¡duotas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui automatiÅ¡kai pradės galioti Europos konvencija dėl ekstradicijos. 12.7. Prokurorė pažymi, kad skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl to, kad po J. O. M. perdavimo Jungtinei Karalystei gali bÅ«ti pažeistos Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių Chartijoje įtvirtintos jo teisės. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu perduotinas asmuo toliau gali naudotis visomis jam, kaip Europos SÄ jungos piliečiui, priklausančiomis teisėmis ir teisinėmis garantijomis.

Jungtinė Karalystė pasitraukia iÅ¡ Europos SÄ jungos, tačiau toliau lieka prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl J. O. M. savo teises galės ginti ne tik pagal nacionalinę Jungtinės Karalystės teisę, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių Chartijos preambulėje nurodyta, kad Å¡ioje Chartijoje dar kartÄ Ä¯tvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iÅ¡ visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Skunde nurodyti Chartijos straipsniai, kuriuose įtvirtintos teisės, kurios esÄ prarado įstatymo statusÄ Jungtinei Karalystei iÅ¡stojus iÅ¡ Europos SÄ jungos yra atitinkamai įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 5, 6, 13 straipsniuose. 12.8. Tiek asmenų perdavimas pagal EAO, tiek iÅ¡davimas (ekstradicija) pagal daugiaÅ¡alę tarptautinę sutartį, grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingÄ pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugÄ .

Abipusio pasitikėjimo principas reikalauja, kad kiekviena valstybė manytų, jog, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, praÅ¡ančioji valstybė laikosi tarptautinės teisės ir ypač Å¡ioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių, o valstybių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principų apribojimai gali bÅ«ti nustatyti tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Vykdančiosios Å¡alies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti EAO iÅ¡davusios valstybės teisminės institucijos nurodyta informacija ir tikėti, kad perdavus asmenį praÅ¡ančiajai valstybei baudžiamasis procesas prieÅ¡ jį bus vykdomas užtikrinant Å¡io asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugÄ . 12.9.

Pasak prokurorės, gynėjo skundo teiginiai dėl nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio tikimybės atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių konkrečių duomenų, jog J. O. M. gali bÅ«ti specialiai ir tendencingai laikomas nežmoniÅ¡komis jį žeminančiomis sÄ lygomis ar kad toks pavojus yra realus. 12.10. Atsiliepime teigiama, kad 2018 m. liepos 25 d. bylos Nr. C-268/17 sprendime nurodyta, kad vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija privalo priimti sprendimÄ dėl bet kurio jai perduoto EAO, net jei Å¡ioje valstybėje narėje jau buvo priimtas sprendimas dėl ankstesnio EAO, iÅ¡duoto dėl to paties asmens ir dėl tos pačios veikos.

Lietuvos Respublikoje buvo gautas 2019 m. gruodžio 17 d. Jungtinės Karalystės kompetentingo teismo iÅ¡duotas EAO. Prokurorės manymu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad Å¡is EAO yra galiojantis, atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus ir nenustatytas teisinis pagrindas jo nevykdyti. Kitų EAO, iÅ¡duotų J. O. M. atžvilgiu, Lietuvos Respublikoje negauta. 12.11. Pasak prokurorės, atsižvelgiant į tai, kad perdavimas pagal EAO yra svarbi procedÅ«ra, kuria užtikrinamas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas, nenustačius BK 9¹ straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant bÅ«tų negalimas J. O. M. perdavimas EAO iÅ¡davusiai Jungtinei Karalystei, darytina iÅ¡vada, jog skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį.

13. Perduotino asmens J. O. M. gynėjas L. Belevičius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prokurorės atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o patenkinti skundÄ . 13.1. Gynėjas nurodo, kad prokurorės atsiliepime nurodyti argumentai ir teiginiai nėra pagrįsti, yra iÅ¡imtinai formalÅ«s, kai kurie prokurorės teiginiai tiesiogiai prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės imperatyvioms nuostatoms ir ESTT praktikai, prokurorės atsiliepime nurodyti argumentai nepaneigia gynėjo skundo pagrįstumo. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Perduotino asmens J. O. M. gynėjo advokato S. Juzukonio skundas atmetamas 14.

Europos areÅ¡to orderis yra Europos SÄ jungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos SÄ jungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti Å¡iame sprendime nurodytÄ asmenį siekiant pradėti Å¡io asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ ar vykdyti jam paskirtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina:

1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų;

2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali bÅ«ti perduodamas ar gali bÅ«ti neperduodamas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei.

15. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO iÅ¡davusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba Å¡ioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO iÅ¡davusiai valstybei. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį iÅ¡davusios valstybės įstatymus už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo iÅ¡duotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

16. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl JAV ir VFR piliečio J. O. M. perdavimo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ EAO už Å¡iame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, BPK 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos areÅ¡to orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedÅ«rų nustatytų reikalavimų, taip pat Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos nuostatų.

17. JAV ir VFR pilietį J. O. M. praÅ¡oma perduoti Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei siekiant vykdyti jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ dėl nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė įtvirtinta Jungtinės Karalystės 1968 m. Å aunamųjų ginklų įstatymo S.5(1) dalyje (disponavimas uždraustu ginklu – 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų), S. 5(1A) (F) dalyje (neteisėtas amunicijos su iÅ¡siplečiančiomis kulkomis įgijimas / pirkimas – 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų), S. 1(1) (b) dalyje (disponavimas Å¡aunamajam ginklui skirta amunicija be leidimo ‑ 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 5 metai), 2002 m.

Ä®statymo dėl nusikalstamu bÅ«du įgyto turto (POCA) S.329 straipsnyje (nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų plovimas ‑ 1 epizodas, maksimali laisvės atėmimo bausmė 14 metų) ir 2010 m. Asmens tapatybės dokumentų akto S.4 straipsnyje (disponavimas suklastotais dokumentais turint nusikalstamų tikslų ‑ 3 epizodai, maksimali laisvės atėmimo bausmė 14 metų). IÅ¡ galimai J. O. M. padarytų veikų faktinių aplinkybių apraÅ¡ymo matyti, kad J. O. M. įtariamas dėl nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų plovimo, disponavimu suklastotais dokumentais, neteisėtu disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir amunicija.

Šiuo atveju EAO išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų – nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas (kaltinimas Nr. 1) ir disponavimas suklastotais dokumentais (kaltinimai Nr. 2, 3, 4), dėl kurių netaikomas abipusio baudžiamumo principas. Minėtos nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, požymius. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir amunicija (kaltinimai Nr. 5, 6, 7), pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, tai yra šios veikos atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.

18. Apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų J. O. M. perduoti Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalys).

19. IÅ¡duoto EAO turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. SkundÄ nagrinėjantis teismas nenustatė, kad iÅ¡ Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės gautame EAO yra esminių trÅ«kumų dėl turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Å iuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO suprantamai ir iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, todėl konstatuojama, kad turima informacija apie J. O. M. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktÄ EAO priimti.

Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingÄ teisėsaugos institucijÄ praÅ¡ydama patikslinti aplinkybes dėl EAO nurodytų perduotino asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų, o bÅ«tent paprašė nurodyti, kokia konkrečiai amunicija J. O. M. disponavo (kaltinimas Nr. 7), nurodyti nusikalstamų veikų padarymo laikÄ bei komentarus ir atsakymus į J. O. M. pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 56, 62).

Ä® šį praÅ¡ymÄ buvo gautas 2020 m. rugsėjo 15 d. KarÅ«nos prokuratÅ«ros tarnybos atsakymas, kad nusikalstamų veikų padarymo datos yra 2016 m. gegužės 19 d. (kaltinimai Nr. 1, 2, 3, 4) ir 2016 m. gegužės 23 d. (kaltinimai Nr. 5, 6). Taip pat atsakyme nurodyta, kad kaltinimas Nr. 7 pateiktas dėl keturių Å¡ovinių, kurie buvo užtaisyti kulkomis su minkÅ¡tais galiukais, kurios suprojektuotos taip, kad iÅ¡siplėstų susidÅ«rimo metu, bei trijų .357 Magnum kalibro kulkų (Å¡ovinių) su tvirtais kulkų galiukais ir minkÅ¡tais kulkų galiukais, galiukais kulkų, kuriuos suprojektuotos taip, kad iÅ¡siplėstų susidÅ«rimo metu (b. l. 51-54).

Teismas neturi pagrindo abejoti EAO išdavusiosios Jungtinės Karalystės teisminės institucijos pateikta informacija.

20. Perduotino asmens gynėjas skunde kelia klausimus, dėl kokių priežasčių Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos nepateikė įtarimų / kaltinimų J. O. M., jo neapklausė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 26 d., kuomet J. O. M. buvo suimtas ir buvo Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų žinioje, kodėl J. O. M. buvo perduotas VFR, jei jis buvo padaręs nusikalstamas veikas Jungtinės Karalystės teritorijoje, kodėl EAO išduoti ir J. O.

M. baudžiamasis persekiojimas pradėtas tik 2019 m., ar egzistavo kokios nors procesinės kliÅ«tys pateikti įtarimus / kaltinimus J. O. M., jį apklausti iki 2016 m. gegužės 26 d. jį iÅ¡duodant VFR. 21. 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Jungtinės Karalystės kompetentingos teisėsaugos institucijos – KarÅ«nos prokuratÅ«ros tarnybos prokurorės atsakymuose nurodyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. J. O. M. buvo suimtas Surėjaus (Surrey) policijos pareigÅ«nų už tai, kad neatvyko į teismo posėdį, vykusį Vestminsterio (Westminster) magistratų teisme, dėl jo ekstradicijos į VokietijÄ dėl narkotikų importo nusikaltimų.

J. O. M. buvo suimtas jo nuomojamame bute, kuriame policija taip pat atliko kratÄ ir rado netikrus asmens tapatybės dokumentus bei didelį kiekį grynųjų pinigų. Todėl Surėjaus policija suėmė J. O. M. už pinigų plovimÄ ir disponavimÄ netikrais asmens tapatybės dokumentais. Po 2016 m. gegužės 19 d. suėmimo J. O. M. nebuvo apklaustas Surėjaus policijoje dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir disponavimu netikrais asmens tapatybės dokumentais, nes jis turėjo bÅ«ti pristatytas į teismo posėdį dėl jo ekstradicijos Vestminsterio magistratų teisme.

Tai buvo pagrindinė J. O. M. pirminio suėmimo, kurį įvykdė policija, priežastis. J. O. M. buvo pervestas iÅ¡ Surėjaus policijos areÅ¡tinės į Jos Didenybės įkalinimo įstaigÄ â€“ Vondsvorto (Wandsworth) kalėjimÄ . Surėjaus policija tęsė tyrimÄ dėl pinigų plovimo ir netikrų asmens tapatybės dokumentų bei gavo papildomus įrodymus apie saugyklÄ , kurioje policija rado J. O. M. priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis. J. O. M. buvo iÅ¡duotas Vokietijai 2016 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus Å¡eÅ¡ioms dienoms po jo suėmimo, kurį įvykdė Surėjaus policija Jungtinėje Karalystėje.

Atsižvelgiant į pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ tarp J. O. M. suėmimo ir jo ekstradicijos į VokietijÄ , Surėjaus policija neturėjo pakankamai laiko tyrimo užbaigimui ir J. O. M. apklausai. Tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje jau buvo baigtas tyrimas ir policija jau galėjo apklausti J. O. M., jis jau buvo iÅ¡duotas Vokietijai. 2019 m. balandžio 13 d. prokurorė užbaigė įrodymų apžvalgÄ ir davė leidimÄ pateikti J. O. M. septynis kaltinimus dėl pinigų plovimo, disponavimo netikrais asmens tapatybės dokumentais, disponavimo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis.

Tuo metu J. O. M. buvo Vokietijos Freiburgo kalėjime, kuriame jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų įvežimÄ . Todėl Surėjaus policija kreipėsi dėl pirmos instancijos orderio suimti J. O. M. už pinigų plovimo, disponavimo netikrais asmens tapatybės dokumentais ir Å¡aunamuoju ginklu nusikalstamas veikas. Šį pirmos instancijos areÅ¡to orderį 2019 m. gruodžio 5 d. iÅ¡davė Gildfordo (Guidford) magistratų teismas. 2019 m. gruodžio 17 d.

Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gilfordo karÅ«nos teismas iÅ¡davė EAO, kurį pasirašė teisėjas J. B., kuriuo buvo praÅ¡oma suimti J. O. M., kuris tuo metu buvo Vokietijos kalėjime. Vokietijos KarlsrÅ«jės (Karlsruhe) aukÅ¡tesnysis apygardos teismas atsisakė iÅ¡duoti orderį dėl J. O. M. areÅ¡to pagal Jungtinės Karalystės iÅ¡duotÄ EAO. Prokurorė nurodė, kad kaltinimai galioja, pagal Jungtinės Karalystės įstatymÄ neprivaloma apklausti kaltinamojo prieÅ¡ pateikiant jam kaltinimus.

Taip pat prokurorės atsakyme nurodyta, kad VFR atsisakius iÅ¡duoti J. O. M. pagal Jungtinės Karalystės iÅ¡duotÄ EAO, Jungtinės Karalystės prokuratÅ«ra susiraÅ¡inėjo su Vokietijos Freiburgo prokuratÅ«ra dėl baudžiamojo proceso perdavimo Vokietijai. Surėjaus policijos pareigÅ«nai nusprendė, kad Jungtinės Karalystės institucijos imsis baudžiamojo persekiojimo dėl J. O. M. padarytų nusikaltimų (b. l. 35-39, 51-54).

22. Pagal 2020 m. sausio 31 d. SusitarimÄ dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) Jungtinė Karalystė iÅ¡stojo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir oficialiai yra laikoma trečiÄ ja Å¡alimi. Nuo 2020 m. vasario 1 d. prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Å io Susitarimo 62 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta, jog Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR taikomas pereinamuoju laikotarpiu ir jis yra taikomas tais atvejais, kai, siekiant įvykdyti EAO, praÅ¡omas perduoti asmuo buvo areÅ¡tuotas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, neatsižvelgiant į vykdančiosios teisminės institucijos sprendimÄ dėl to, ar praÅ¡omas perduoti asmuo turi likti laisvės atėmimo vietoje, ar bÅ«ti laikinai paleistas.

Kita vertus, to paties Susitarimo 185 straipsnyje įtvirtinta, kad SÄ junga dėl bet kurios valstybės narės, kuri nurodė priežastis, susijusias su tos valstybės narės nacionalinės teisės pagrindiniais principais, gali pareikÅ¡ti, kad pereinamuoju laikotarpiu, be Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nurodytų EAO nevykdymo pagrindų, tos valstybės narės vykdančiosios teisminės institucijos gali atsisakyti perduoti savo piliečius Jungtinei Karalystei pagal EAO. PagrindÄ atsisakyti iÅ¡duoti savo piliečius pereinamuoju laikotarpiu numatė trys Europos SÄ jungos valstybės – Vokietijos Federacinė Respublika, Austrijos Respublika ir Slovėnijos Respublika.

Lietuvos Respublika nepadarė oficialaus pareiÅ¡kimo, kad pereinamuoju laikotarpiu neperdavinės savo piliečių Jungtinei Karalystei. Todėl Lietuvos Respublika, esant Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR numatytoms sÄ lygoms, turi pareigÄ perduoti ne tik užsieniečius, bet ir Lietuvos Respublikos piliečius Jungtinei Karalystei pagal EAO. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublika, pereinamuoju laikotarpiu nedarydama iÅ¡imčių Lietuvos Respublikos piliečiams, neturi pagrindo atsisakyti perduoti ir kitos valstybės narės pilietį pagal EAO Jungtinei Karalystei.

23. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad 2020 m. sausio 7 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Karlsruhe AukÅ¡tesnysis žemės teismas yra priėmęs sprendimÄ neperduoti J. O. M. dėl jo pilietybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos Karlsruhe aukÅ¡tesniojo apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti J. O. M. Jungtinei Karalystei, kadangi jis yra VFR pilietis. Jungtinė Karalystė yra iÅ¡stojusi iÅ¡ ES, o VFR Konstitucijos 16 straipsnio 2 dalis draudžia iÅ¡duoti Vokietijos pilietį ne ES valstybei (b. l. 43-44).

Tačiau skunde nepagrįstai nurodyta, kad SESV 67 straipsnio 3 dalies nuostata, jog vienos valstybės narės teismas pripažįsta kitos valstybės narės teismo sprendimÄ baudžiamosiose bylose taikytina EAO vykdymo procese kaip res judicata, teigiant, kad Å¡ios Sutarties 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarpusavio pasitikėjimo principas reikalauja, kad Lietuvos Respublikos teismas pripažintų 2020 m. sausio 7 d. Vokietijos Karlsruhe aukÅ¡tesniojo apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimÄ . Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimÄ ir vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo (2014 m. lapkričio 13 d.

Nr. XV-1322). Å iuo įstatymu nustatoma, kokie Europos SÄ jungos teismų sprendimai yra pripažįstami ir kaip vykdomi. Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų perdavimo pagal EAO bylose pripažinimas nėra numatytas. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga teisminė institucija gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos iÅ¡duotÄ EAO vykdo jį pagal savo nacionalinėje teisėje įtvirtintas nuostatas. Tai, kad VFR kompetentingas teismas pereinamuoju laikotarpiu atsisakė iÅ¡duoti J. O.

M. Jungtinei Karalystei pagal EAO dėl tų pačių nusikalstamų veikų, dėl kurių yra iÅ¡duotas 2019 m. gruodžio 17 d. EAO, nereiÅ¡kia, jog Lietuvos Respublika neturi teisės iÅ¡duoti J. O. M. Jungtinei Karalystei. Kaip pirmiau minėta, Vokietijos Federacinė Respublika yra padariusi iÅ¡lygÄ , kad ji neiÅ¡duos savo piliečių pereinamuoju laikotarpiu, o Lietuvos Respublika tokios iÅ¡lygos nepadarė, neįtvirtino papildomo atsisakymo vykdyti EAO pagrindo. Be to, toliau pateikiami motyvai atskleidžia ir Vokietijos Federacinės Respublikos (J. O. M. pilietybės valstybės) pozicijÄ dėl Å¡io asmens atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo Jungtinėje Karalystėje.

24. Skunde nurodoma, kad perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei bus pažeistos SESV 18 ir 21 straipsnių nuostatos.

25. ESTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendime byloje A. Petruhhin (Nr. C-182/15) nurodė, kad SESV 18 ir 21 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad kai valstybei narei, į kuriÄ buvo atvykęs SÄ jungos pilietis, turintis kitos valstybės narės pilietybę, trečioji valstybė, su kuria pirmoji valstybė narė sudarė ekstradicijos sutartį, pateikia ekstradicijos praÅ¡ymÄ , ji turi informuoti valstybę narę, kurios pilietybę toks asmuo turi ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, pastarosios praÅ¡ymu perduoti jai šį asmenį laikydamasi 2002 m. birželio 13 d.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos areÅ¡to orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iÅ¡ dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, nuostatų, jeigu pagal nacionalinę teisę tokia valstybė narė turi kompetencijÄ vykdyti Å¡io asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ už nusikaltimus, padarytus už jos teritorijos ribų. Teisingumo Teismas iÅ¡ esmės panaÅ¡iai iÅ¡aiÅ¡kino ir 2018 m. balandžio 10 d. sprendime byloje R. Pisciotti (Nr. C-191/16).

ESTT pažymėjo, kad SESV 18 ir 21 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai SÄ jungos pilietis, dėl kurio buvo gautas JAV ekstradicijos praÅ¡ymas pagal 2003 m. birželio 25 d. ES ir JAV susitarimÄ dėl ekstradicijos, siekiant įvykdyti šį praÅ¡ymÄ buvo laikinai sulaikytas ne jo pilietybės valstybėje narėje, pagal minėtus straipsnius nedraudžiama, kad praÅ¡omoji valstybė narė, suteikusi valstybės narės, kurios pilietis yra asmuo, kompetentingoms institucijoms galimybę pagal Europos areÅ¡to orderį praÅ¡yti perduoti šį pilietį, tačiau, Å¡iai valstybei narei nesiėmus jokių priemonių Å¡iuo klausimu, pagal savo konstitucinę teisę normÄ darytų skirtumÄ tarp savo ir kitų valstybių narių piliečių ir, nors ji neleidžia iÅ¡duoti savo piliečių, leistų vykdyti Å¡io asmens ekstradicijÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas perduotino asmens J. O. M. gynėjo praÅ¡ymÄ informuoti VFR kompetentingas institucijas apie Lietuvos Respublikoje vykdomÄ Jungtinės Karalystės iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį VFR piliečio J. O. M. atžvilgiu bei pasiÅ«lyti VFR apsvarstyti, ar Å¡i valstybė J. O. M. atžvilgiu vykdys baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir iÅ¡duos EAO, bei vadovaudamasis anksčiau paminėtais ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimas, 2020 m. lapkričio 10 d. pavedė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai informuoti VFR kompetentingas institucijas apie tai, kad Lietuvos Respublikoje yra vykdomas Jungtinės Karalystės iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis VFR piliečio J. O. M. atžvilgiu, bei užklausti Å¡ių institucijų dėl baudžiamojo persekiojimo už galimai J. O. M. padarytus nusikaltimus, nurodytus Jungtinės Karalystės iÅ¡duotame EAO, perėmimo ir EAO iÅ¡davimo J. O. M. atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė iÅ¡ Vokietijos Freiburgo prokuratÅ«ros 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad Freiburgo prokuratÅ«ros Lioracho filiale J. O. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 92 Js 825/20 dėl Guildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotame EAO nurodytų nusikalstamų veikų. Tačiau Vokietijos Freiburgo prokuratÅ«ra neketina kreiptis į Vokietijos teismÄ , kad jis iÅ¡duotų EAO dėl Jungtinėje Karalystėje įvykdytų nusikalstamų veikų.

PrieÅ¡ingai, atsižvelgiant į Konvencijos, įgyvendinančios Å engeno susitarimÄ , 54 straipsnį, minėtasis ikiteisminis tyrimas buvo laikinai sustabdytas dėl Jungtinės Karalystės baudžiamojo persekiojimo. Freiburgo prokuratÅ«ros prokuroro žiniomis, kaltinamojo gynėjas imasi teisinių veiksmų ir siekia, kad Vokietijoje bÅ«tų priimtas EAO, tačiau iki Å¡iol Å¡ios pastangos buvo nesėkmingos.

27. IÅ¡ J. O. M. pilietybės valstybės gauti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Vokietijos Federacinė Respublika, žinodama apie tai, jog Lietuvos Respublikoje yra vykdomas Jungtinės Karalystės iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis jos piliečio J. O. M. atžvilgiu, Å¡iuo metu nesiruoÅ¡ia perimti baudžiamojo persekiojimo už galimai J. O. M. padarytus nusikaltimus Jungtinėje Karalystėje, nurodytus EAO, ir iÅ¡duoti J. O. M. atžvilgiu EAO. Todėl nagrinėjamu atveju perdavus VFR pilietį J. O. M.

Jungtinei Karalystei, SESV 18 ir 21 straipsnių nuostatos nebus pažeistos. Be to, priimtas sprendimas perduoti padės iÅ¡vengti atitinkamo asmens nebaudžiamumo už EAO nurodytas veikas, kuriomis jis kaltinamas, rizikos. Å io tikslo svarba akcentuojama pirmiau minėtuose Teisingumo Teismo sprendimuose. Esant tokiai situacijai, kai pilietybės valstybė nesiruoÅ¡ia vykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl EAO nurodytų veikų, atsisakius perduoti asmenį, dėl kurio iÅ¡duotas EAO, bÅ«tų paneigtas tikslas iÅ¡vengti nusikaltimÄ padariusių asmenų nebaudžiamumo rizikos.

28. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad perdavus J. O. M. Jungtinei Karalystei gali bÅ«ti pažeistos Pagrindų sprendime, konkrečiai 27 straipsnyje, įtvirtintos garantijos, esÄ nebus užtikrinta jo teisė nebÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už kitas, nenurodytas 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotame EAO, nusikalstamas veikas, t. y. gali bÅ«ti pažeistas specialiosios taisyklės reikalavimas. Pažymėtina, kad Pagrindų sprendimo 27 straipsnis atitinka 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 14 straipsnį.

Jungtinė Karalystė ratifikavo Å¡iÄ konvencijÄ ir perkėlė Å¡ias nuostatas į savo nacionalinę teisę. Teisės, kuriomis Å¡iose srityse remiasi perduotino asmens gynėjas, iÅ¡ esmės numatytos iÅ¡duodančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje, neatsižvelgiant į Å¡ios valstybės narės iÅ¡stojimÄ iÅ¡ ES. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinėje Karalystėje galios Europos konvencija dėl ekstradicijos ir bus taikomos jos nuostatos.

29. Skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl to, kad po J. O. M. perdavimo Jungtinei Karalystei gali bÅ«ti pažeistos Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintos teisės. Chartijos preambulėje nurodyta, kad Å¡ioje Chartijoje dar kartÄ Ä¯tvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iÅ¡ visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Skunde nurodyti Chartijos straipsniai, kuriuose įtvirtintos teisės, kurios esÄ prarado įstatymo statusÄ Jungtinei Karalystei iÅ¡stojus iÅ¡ ES yra atitinkamai įtvirtintos EŽTK 3, 5, 6, 13 straipsniuose.

Jungtinė Karalystė yra prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK), ji įtraukė EŽTK 3 straipsnio nuostatas į savo nacionalinę teisę. Todėl tuo atveju, jei J. O. M. vertinimu bÅ«tų pažeistos jo teisės, jis jas galės ginti ne tik pagal nacionalinę Jungtinės Karalystės, bet ir tarptautinę teisę. Kadangi tai, jog Jungtinė Karalystė yra EŽTK Å¡alis, nėra kaip nors susiję su jos naryste Europos SÄ jungoje, Å¡ios valstybės narės sprendimas iÅ¡stoti iÅ¡ SÄ jungos neturi jokios įtakos jos pareigai laikytis EŽTK 3 straipsnio, kurį atitinka Chartijos 4 straipsnis (ESTT 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas RO (Nr. C-327/18 PPU)).

Nagrinėjamu atveju negalima daryti pagrįstų prielaidų, kad po iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos Jungtinėje Karalystėje yra pažeidžiamos perduotino asmens J. O. M. gynėjo skunde nurodytos teisės, nes Å¡ių teisių turinys iÅ¡ esmės yra įtrauktas į iÅ¡duodančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, nes Å¡i valstybė narė yra prisijungusi prie tarptautinių konvencijų, kaip antai 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir EŽTK. Å ie tarptautiniai teisės aktai nėra susiję su naryste Europos SÄ jungoje.

Taip pat gynėjo skundo teiginiai dėl nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio tikimybės atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių konkrečių duomenų, jog J. O. M. gali bÅ«ti specialiai ir tendencingai laikomas nežmoniÅ¡komis jį žeminančiomis sÄ lygomis ar kad toks pavojus yra realus.

30. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo J. O. M. perduoti Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinės Karalystės Pietryčių Anglijos Gildfordo KarÅ«nos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duotÄ EAO už jame nurodytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ manyti, kad Jungtinės Karalystės teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis.

Visos J. O. M. galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Jungtinėje Karalystėje, nes bÅ«tent Å¡ios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ , siekdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti galbÅ«t įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei veikas padariusius asmenis. Å iuo atveju užtenka, jog iÅ¡davusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių praÅ¡oma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Vykdančioji valstybė netikrina perduotino asmens kaltės dėl atitinkamų nusikalstamų veikų buvimo ir veikų kvalifikavimo teisingumo. Å ios aplinkybės bus tiriamos ir veikos kvalifikuojamos toliau tęsiant baudžiamÄ jį procesÄ Jungtinėje Karalystėje. Tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip bÅ«tų palankiau J. O. M., taip pat nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė J. O. M. perdavimo Jungtinei Karalystei klausimÄ .

31. Tarpusavio pripažinimo principas taikomas pagal Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta taisyklė, jog valstybės narės privalo vykdyti bet kurį EAO, remdamosi Å¡iuo principu ir vadovaudamosi Pagrindų sprendimo nuostatomis. Taigi vykdančiosios teisminės institucijos iÅ¡ esmės gali atsisakyti vykdyti tokį orderį tik Pagrindų sprendime iÅ¡samiai iÅ¡vardytais nevykdymo atvejais, o EAO vykdymas gali bÅ«ti siejamas tik su kuria nors iÅ¡ Pagrindų sprendime iÅ¡samiai iÅ¡vardytų sÄ lygų.

Todėl EAO vykdymas yra principas, o atsisakymas jį vykdyti yra jo iÅ¡imtis, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti siaurai (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trÅ«kumai), C?216/18 PPU, EU:C:2018:586, 41 punktas). Taigi Pagrindų sprendimo 3 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyti EAO privalomojo nevykdymo pagrindai, 4 ir 4a straipsniuose – Å¡io orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai, o 5 straipsnyje – garantijos, kurias Å¡iais konkrečiais atvejais turi suteikti iÅ¡duodančioji valstybė narė (2017 m. rugpjūčio 10 d.

Sprendimo Tupikas, C?270/17 PPU, EU:C:2017:628, 51 punktas ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C?216/18 PPU, EU:C:2018:586, 42 punktas).

32. Vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija privalo priimti sprendimÄ dėl bet kurio jai perduoto EAO, net jei Å¡ioje valstybėje narėje jau buvo priimtas sprendimas dėl ankstesnio EAO, iÅ¡duoto dėl to paties asmens ir dėl tos pačios veikos (ESTT 2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje AY (Nr. C-268/17)). Lietuvos Respublikoje buvo gautas 2019 m. gruodžio 17 d. Jungtinės Karalystės kompetentingo teismo iÅ¡duotas EAO. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad Å¡is EAO yra galiojantis, atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus ir nenustatytas teisinis pagrindas jo nevykdyti. Kitų EAO, iÅ¡duotų J. O. M. atžvilgiu, Lietuvos Respublikoje negauta.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pereinamasis laikotarpis, kai taikomas Sprendimas 2002/584/TVR, dar nėra pasibaigęs, Jungtinės Karalystės išduotas EAO atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje numatytus turinio ir formos reikalavimus, Vilniaus apygardos teismas taip pat pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal EAO pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, kurie neleistų J. O. M. perduoti Jungtinei Karalystei.

34. Nors skundžiamojoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartyje nurodyta, kad EAO iÅ¡duotas 2016 m. gegužės 16 d. ir kad VFR Karsruhe AukÅ¡tesnysis apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu atsisakė vykdyti 2016 m. gegužės 16 d. iÅ¡duotÄ EAO (skundžiamos nutarties 5 lapas), t. y. nurodyta klaidinga EAO iÅ¡davimo data, tačiau tai vertinama tik kaip raÅ¡ymo apsirikimas.

35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti perduotino asmens J. O. M. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsniu, teisėja n u t a r i a : Perduotino Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio J. O. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja Regina Pocienė